Sveiki,
Mano dukterėčia auga nestabilioje aplinkoje - tai mano mama tai sesuo išgėrinėja. Vyro namie jokio nėra ir kadangi aš pati augau tokioje pat aplinkoje ir dabar turiu rimtų problemų gyvenime, tai nerimauju kaip padėti mano mažąjai dukterėčiai.
Pirmiausia namie nuolat įtampa, nes mama su sese pykstasi, alkoholikai (drįstu taip vadinti savo artimasias, nes mano patirtis ir žinios jau seniausiai tai patvirtino) yra nestabilūs psichologiškai, jų gyvenimas veikia nuo vieno gėrimo iki kito. Ir kartu panašiai vystosi ir šalia esančių žmonių psichika. Aš gyvenu kitame mieste ir esmė ta, kad vaikas yra pamaitintas, aprengtas ir mūsų šeima nėra asociali, tačiau psichologinė įtampa yra pastovi. Ir žinodama ką tai reiškia ištverti aš nežinau ko griebtis - atimti vaiko negaliu nes lyg įrodyta, jog kad ir kokia motina, vis tiek geriau vaikui augti su ja. Pati sunkiai ištveriu buvimą namie tai negaliu dažnai važinėti namo ir būti su vaikeliu.
Patarkit kaip elgtis. Sesuo ir mama savo alkoholizmą pripažįsta, bet kas iš to - blaivėti tiek kūnu tiek protu jos nepasiryžta. O mergaitę (jai du metukai) vesti pas psichologą dar anksti.
Mergaitė dažnai būna pikta, mušasi, darželyje, kurį lanko ji labai linksmuolė, daug šnekanti. Bet va jau dabar ima ryškėti tokie pykčio periodai, kurie manau sutampa su sesers ir mamos gėrimų etapais. Kaip jai padėti? Ką geriausia teta (aš) gali padaryti?

Sveika! Deja.. realiai nieko. Nieko kas pagerintu ar pakeistu aplinka, kol pacios giminaites nenuspres keistis (alkoholokams tai labai labai sunku). Kuo daugiau mokysi jas ir komentuosi ju elgesi, tuo labiau bloges jusu santykiai. Vienintelis kelias yra per vaiku teisiu tarnyba irodyti, jog mama negeba pasirupinti vaiku ir apriboti seseriai motinystes teises. Nemanau, kad tam ryztumeisi. Tavo rysys su mazaja mergaite turbut artimas ir tai jau yra gerai. kuo dazniau ji tave matys, tuo geriau. Jus abi alkoholikiu vaikai, tad... stiprybes jums!
p.s. psichologiskai gydyti reikia visa seima, o ne vien mergaite.

Zinau, kad gydyt reikia visa seima, bet juk ju visu neisgelbesiu, tai reik nors mergyte gelbet. Bet sunku atskirti, kur padedu vaikui, kur prisidedu prie tolimesnio sesers gerimo.
Aciu kad sureagavote ir atrasete

labas.gal as ir ne i tema-bet turiu problema-mano sunui 14 metu,su vyru issituokusi,turiu sugyventini ir 6 metu sunu nuo jo.su jauneliu-viskas kolkas kaip ir tvarkoj,bet vyresneliui-prasidejo sunki depresija(jis nuo gimimo labai jautrus)-po to-agresija...as nebesusitvarkiau su juo,ir taikos sutartim susitariau,kad pagyventu pas savo teva ,t.y.tevo seimoje(jis vedes,bet vaiku neturi).bet nesutiko jo dabartine zmona,vaikas buvo nukistas pas senelius-o jie- kurcniabiliai.aisku,pakeista ir mokykla,manem,taip bus geriau,nes reikejo zut but atitraukti ji nuo blogos kompanijos.puse metu viskas buvo kaip ir gerai,buvo samdomi repetitoriai,moksluose vaikas padare pazanga...bet dabar-viskas truko kaip styga...vaikui prasidejo baisus nervines sistemos sutrikimai-iki tokoi lygio-kad taip spiegia vienoj ausy-kad net miegoti vaikas nebegali.gryzo pas mane.spiegimas ausy didejo su kiekviena diena,pas neurologa uzrasytas tik ketvirtad,o vaikas verkia,negali miegoti,tas spiegimas vis stipreja,teko skambinti i greitaja sos pagalba-liepe suduoti relaniumo-raminamuju-nes tik tokiu ir turejau,valerijonas nebepadejo...uzmigo...
paskambinau eksvyrui,pasakiau kad sunus blogai jauciasi ,o tas eme priekaistauti man-kad,atseit-kur as buvau 13metu??????????kodel tinkamai nepriziurejau ir negydziau sunaus.likau kalta....bet,su manim gyvendamas sunus tokiu problemu neturejo

Pagal Jusu aprasyma panasiau, kad tai psichologinio pobudzio problema, o ne neurologinio. Zinoma, istirti reikia nuodugniai, kad ko nepraziuretumet. Veliau siulyciau nueiti su sunumi pas psichologa dirbanti su seimomis. Greiciausiai cia ne tik sunaus, bet ir jusu jausmu aidas..