Sveikos, kaip manot, įsidarbinus naujajam darbe, po kiek laiko yra etiška planuoti nėštumą? Kaip jūs manot, po kiek laiko jau yra "normalu", kad neliktų neigiamo požiūrio, juk anksčiau ar vėliau teks grįžti ir turėt nepatikimos darbuotojos etiketės nesinori. Na, suprantu, kad "planuoti" ir "suplanuoti" ne tas pats, bet visos gi prieš pradėdant planavimą tikisi pastot greitai. Tai kada galima pradėt? Finansinio reikalo pusė nėra labai įdomi, daugiau įdomu būtų sužinoti iš etikos, na, juk įsipareigoji įsidarbindamas, pusės.

Gaila kad tik tiek merginų balsavo

Sveiki, paziurejus is darbdavio perspektyvos nuslepti nestuma darbinantis yra labai negerai Kita vertus jei mergina atsiduria tokioje situacijoje, tai jau nieko nelieka daryti -ir tokiu atveju jau geriau vaikelis, o ne darbdavio vertinimas;) Pati manau, kad planavimas galbut geriausias butu mazdaug po puses metu. Tik kad nemazai vaiku ateina ir neplanuotu

Galvoju, jog etiskiausia butu po kokio pusmecio bent, bet juk vaikai atsiranda ir netiketai, tad sunku cia ka nors pasakyti. zinoma, jeigu po menesio pasakysi, kad nescia, tai gali atleisti per kelias dienas. Bet jeigu pasakysi po 3 men ir daugiau, tai bent teisiskai negales taves atleisti

o man metai atrodo taip geriausia iš darbdavio perspektyvos. Nes po pusmečio dar ir kojų normaliai neapšilęs esi. Idealiausia aišku, jeigu dar darbinantis būtų galima tai aptarti, bet čia su retu darbdaviu tai pavyktų, nes jeigu pasakytum kad žadi lauktis po metų, tai dar ir nepriimti gali...

Man irgi toks klausimas iskilo. Vaikelio jau laukiam 1 m ir 6 men. Nuo vasario tikriausiai pradesiu dirbti naujame darbe. Juk tiek lauke dabar nenoretume nutraukti to planavimo. Ir dar pirmi 3 men bus bandomieji...

Nu jau Nesciosios negalima atleisti is darbo nuo tos dienos, kai darbdaviui pristatoma nestumo pazyma.

Is etikos puses ziurint, tai geriau pradet planuot kad ir is karto isidarbinus. Nemanau, kad cia kazkas tokia, juk visko cia gyvenime pasitaiko, gal but ir netyciukas gavosi Ypac mazai sukciau galva dirbdama valdiska darba
Is finansines puses geriau ne trumpiau kaip po 3 men, nes jeigu kas negerai su nestumu pradzioje tai biletenis kazkaip normaliai skaiciuojasi po 3 isdirbtu menesiu.
Jeigu del saves psichologiskai, tai turbut geriau tik po puses metu, nes vis tiek nauja aplinka, naujas darbas, reikia paciai apsiprasti, praeiti ta naujokes perioda, o kai jau stresas aprimsta, tada jau ramu (cia aisku tas laikas kiekvienai individualiai ir priklauso nuo dirbamo darbo).

N is mano puses tai as atejau i isejusios dekretiniu atostogu moters, kuri tepradirbo daugiau nei pusmeti. Toji moteris, kuri isejo atejo i kitos moters, kuri taip pat isejo dekretiniu. Tai jau kai as atejau, tai visi irgi lauke issiziuje, kada gi pranesiu, kad O as jau metai kaip dirbu ir dar bent pora mensesiu tikrai neplanuoju tokios naujienos pranesti

Tokioje situacijoje planavimo tikrai nenutraukčiau. Kaip tik tikėčiausi, kad padės "kiaulystės dėsnys" ir po to, kai ilgai nesigavo pavyks būtent tada, kada laikas nėra pats tinkamiausias. Linkiu stebuklo kuo greičiau

Cia galioja tik tokiu atveju, jei pries tai NIEKUR nedirbai, o jei tik keiti darboviete, tai viskas gerai su finansais
Tada kamuoja tik darbo etikos klausymas Mano nuomone, pusmeti pradirbus jau optimalus variantas pastojimui

Kad tik tavo zodziai Dievui i ausi Bet vis pagalvoju, kaip reiketu pasiteisinti sefui...

Labai laukiu dar balsų

Tikrai nenutrauk planavimo, duok Dieve, kad Mergionos zodziai issipildytu apie "kiaulyste".

Na manau čia reiktų iš kito galo pažiūrėti - praktiškai, planuojant nėštumą, nereikėtų planuoti jog į darbą teks grįžti. Teoriškai taip, praktiškai daugumoj mažesnių įmonių ar kai pareigos vienetinės darbdaviui vistiek reikės susirasti kitą darbuotoją į tavo vietą, nes kažkas turės atlikti tavo darbą pusmetį ar metus, priklausomai kiek ilgai norėsi vaiką maitinti ir pan.

Antra, manau tai yra ir prioritetų klausimas. Kai tau 20-25 metai, gal ir svarbu sukaupti kažkokį darbo patirtį ateičiai, bet ypač jau būnant vyresnei, vaikai yra prioritetas. Darbų tai bus, o vat laikotarpis kada galima susilaukti vaikų yra ribotas, ypač jei norisi daugiau negu vieno. Taip ūkiškai skaičiuojant, nėštumas - 9 mėnesiai, kitas pastojimas po 1-2 metų (jeigu cezaris ypač 2 metai), 9 mėn nėštumas, metai kol paauginsi - jau gaunasi apytiksliai 5 metų langas, ir tai dar su ta salyga kad pastoti išeis greitai. Na o jeigu trečio dar norisi, gali ir visi 8-9 metai gautis. Taip paskaičiavus, tarkim pirmas vaikas 25, plius 5 - jau 30, plius dar 5 - jau 35, kaip ir pabaiga vaisingumo.

Darbą naują visada rasi, o vat jau kai fabrikėlis sustreikuos gali ir suvisam sustreikuoti. Taip kad mano nuomone nėštumą planuoti visada yra etiška, tiesiog reiktų labai prie darbo tuo metu neprisirišti, nes maži vaikai ir darbai pilnu tempu yra gana sunkiai suderinami.

Ačiū už nuomonę

Mane tik truputi stebina skaičiai Pati planuoju pametinukus, tiksliau norėčiaiu suplanuot, jau truputi vėluoju

O ir darbas man yra stabilumo ir psichologinio saugumo garantas, ypač šiais laikais darbai nesimėto, beto, čia tik atrodo kad įmonių daug. Vienoj srytyje dirbantys paprastai vieni kitus pažįsta, jei "priš..ksi" vienoje vietoje tai tikrai kitą darbą gali būti sunku susirast, jei, aišku, ne valytoja ar pan. darbiniesi. Ypač dabar, kai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų jau netruksta. Juk CV įrašai darbuoviečių duomenis... O ir grįžt į pažįstamą aplinką lengviau, o ne naujo darbo iškarto po vaiko auginimo ieškotis. Senam darbe, kur palikai apie save gerus prisiminimus pro pirštus pažiūrės į tai, kad eini į vaiko šventę darželyje, vėluoji truputi ar dar ką, o naujam reiks užkariaut pozicijas iš naujo, ir jokių nuolaidų nebus.

Kovo mėn. bus metai kai dirbu, tai jau planuoju vaikelį , tai va manau jau pats tinkamiausias laikas (man 26 metai), jei bučiau jaunesne dar palaukčiau

Čia tik mano nuomonė.
Jei Jus norit vaikų, planuoti reikia visiškai nepriklausomai nuo darbo (darbo pradžia, pabaiga). Šiandien įsidarbinau...... oj, užvakar man pakėlė alga..... oj, ir t.t. IR štai atėjo ta diena - Jus ATLEISTA. Manot dabar pats laikas?....??
Čia Jūsų gyvenimas, Jūsų vaikas (bala nematė to darbo....ir "etikos")

na as asmeniskai jau naujam darbe dirbu 3 metai ir vat tik dabar ryzausi pradeti planuoti antra vaikeli, nors metu skirtumas bus nemazas. labai norejau apsilti kojas, galu gale didesnio atlyginimo sulaukiau. kadangi jau dabar situacija pagerejo galima ir planuoti ziuresim kaip dievas duos. o kol iseisiu dekretiniu atostogu bus ir visi 4 metai darbo . o be to darbdavys jei priima jauna moteri i darba turi suprasti kad anksciau ar veliau ji visvien tures leliuka ir reikes isleisti dekretiniu atostogu. tad as manau, kad tai kiekvieno zmogaus asmeninis sprendimas

Man labai aktualus klausimas, nes naujame darbe dirbu dar tik 4 mėnesius... Atėjau į išėjusios į dekretines vietą. Darbas patinka, kolegos puikūs, atlyginimas šiuo, krizės laikotarpiu, gana neblogas. . .
Su vyru jau labai norim leliuko, nes mums jau 29 metai ir laikas taip greitai bėga... Priimant į darbą tiesioginis vadovas "per aplinkui" pasiteiravo, koks mano požiūris į darbą, ar neplanuoju mokytis, išeiti "ilgesnių atostogų" ir pan. Žodžiu, supratau, kad priimdami tikisi, jog padirbsiu ilgiau, negu mano pirmtakė...
Mano nuomone, optimaliausias laikas pastoti, įsidarbinus naujame darbe, būtų - po 6 mėn. - pakankamas laikas apšilti, įsilieti į komandą ir įrodyti, ką sugebi.
Ir vis tik, suvokdami, kad laikas bėga, imsimės leliuko gamybos jau kitą mėnesį (kai tik gausiu savo ginekologės palaiminimą). Jeigu pavyks iš pirmo karto - tiesiog būsim labai labai labai laimingi - prieš tokį įvykį nublanks ir darbdavys, ir etika

Mano darbe irgi viena po kitos į vieną darbo vietą ateidavo mergaitės ir išeidavo į dekretinės.. o paskui grįždavo ir vėl apsikeisdavosi su antrais vaikučiais

Taip ir gyvenam... dabar aš vis bandau prisėst ant tos vietelės, gal ir man pasiseks?

Šeip pati galvoju, kad galima planuoti po 6-12 darbo mėn., tada pati jautiesi geriau...aišku jei metukai nespaudžia o jei spaustų, tai negalvočiau apie nieka, daryčiau ir daryčiau

Aš pastojau pirmame darbe atidirbusi 2,5 metų. Leliukas buvo planuotas. Vėliau auginau trejus metus, ir visai netikėtai, likus trims savaitėms iki sutarto grįžimo į darbą, susiradau kitą darbą. Nors dabar gailiuosi, kad iš karto neplanavom antro vaikučio.
Naujame darbe dirbu lygiai 5 mėnesius. Ir labai labai norim antro vaikučio. Ilgiau padirbti, išmokti, įsitvirtinti darbe irgi noriu... Bet visgi viršų ima noras turėti antrą, nes nenorim labai dielio skirtumo tarp vaikų. 5 metai maksimum... Taigi nuo vasaros žadam imtis planavimo. Būsiu atidirbusi 9 mėnesius. Dar neaišku, kaip seksis pastoti. Taigi bendrai gausis atidirbta puusantrų, gal dveji metai. Manau, pats tas . Kad tik viskas gautųsi pagal planą, kas ne visada pasiseka .

As pastojau po 8 menesiu naujoje darbovieteje. is tikruju tai cia kiekvienos reikalas, aisku reikia suprasti ir darbdavi, bet kai moteris pastoja, kitas darbdavys nelabai ja supranta (cia mano atvejis), tai realiai pagalvojus planuokit vaikucius kada jums atrodo tinkama, o ne darbdaviui, kuris nei isnesios, nei uzaugys leliuka. sekmes planuojancioms!

As pastojau su antra dukryte vos menesi atidirbus naujame darbe... Buvo tikrai baisu pasakyt darbdaviams, bet taip jau isejo... Siaip antra vaikeli pradejom planuot jau metus iki to, na ir pavyko. Tikrai neplanavau isidarbint ir tada pastot!
Papildyta:


Pritariu!

nematau, kad pastojus ir pirmą naujo darbo dieną su kažkokia darbo etika bus prasilenkta. ar įmonės nuostatuose , darbo kodekse nurodyta, kada darbuotojas gali sirgti, kada moteris pastoti?

pastojau po metu. Mano nuomone, negrazu pastoti anksciau. O jei norisi pastoti anksciau, tai reikia per priemimo i darba pokalbi taip ir pasakyti, kad planuojame vaikeli siuo metu. Tik bijau, kad ne vienas darbdavys nepriims

Sveikos mamytes, as gal cia ne i tema, bet man iskilo toks klausimas, gal zinot ir galit atsakyti. Esu vaiko auginimo atostogose iki dvieju metu. suneliui sueis 2 metukai rugsejo 29d. n oriu antro vaikiuko, bet nezinau ar bus saugoma darbo vieta, ar jos neprarasiu?

Reikia parasyti prasyma iki 3 metu, privalo issaugoti darbo vieta.

Nu kurgi jūs tą pabaigą vaisingumo matot? Mano mama gimdė trečią vaiką būdama 38 metų, o pažiūrėkit užsieny ir 40 gimdo ir dar vėliau. Čia tik Lietuvoj pas mus tokia nuostata - iki 35 metų, o geriausia iki 30

O dėl tos "etikos", tai viskas priklauso nuo darbdavio. Vienas nieko nepasakys, nors ir po mėnesio pastosit, kitas užsiputuos, kad ir po 2 metų pastosit...

cia aks sake, kad reikia informuoti darbdavi??? darbdavys net neturi teises klausti to! kaip ir neturi klausti ar istekejusi, kiek turi vaiku ir pan. cia zmogaus teisiu pazeidimas, reglamentuotas ES.
as dirbu puse metu. mastom vaikiuka planuot rudeniop. bus jau metai organizacijoje. man pats tas butu... kad tik Dievulis palimintu musu planus, tai lb dziaugciausi...

Noriu prikelti temą

Apie savo planus nematau reikalo kažką informuoti nes taip niekada jokio darbo nerasi... Aišku nesąžininga būtų eiti į naują darbą jau žinant kad esi nėščia ir dievagotis, kad nieko neplanuoji bet visa kita... juk gali netikėtai pastoti, o gali planuoti ir kelis metus niekas nesigaus... O beje, manau kad daug kas pradėjęs dirbti ir gaudamas geras pajamas iškart pagalvoja, kad jau laikas, nors prieš kelis mėnesius gal nei minčių nebuvo

Kazkaip ir as manau kad pastot anksciau planuojant nei po metu pakeitus darba negrazu

Manau ir sau pakenktum anksciau ptojus nes dar nepradetu darbdavys vertinti.

Manęs priimdami klausė apie planus dėl šeimos, nors ir neetiška... Pareiškiau, kad artimiausiu metu neplanuojam, o ką aš vadinu Artimiausiu Metu, tai jau tik man žinoti Bet štai praėjo jau metai, dabar jau nuo planų pereinam prie praktikos

bent puse metuku palaukti,ir isitikinti ar tikrai tai tas darbas i kury noresi veliau grysti

Aš pastojau po beveik metų (~10mėn.) po įsidarbinimo.
Kažkaip anksčiau pastoti man tikrai būtų negražu ir pačiai nepatogu ir nenaudinga, bent jau mano akimis žvelgiant į tai.
Tikėjausi blogos reakcijos iš darbdavio, bet visi pasveikino, bet kaip ir visada yra blogų akių, kurios nelabai gražiai elgiasi, ir vien pataikaudami savo darbdaviui

Sveikos. Gal tarp jūsų yra buvusių ar esamų rezidenčių kurios susidūrė su šia bėda? Esu pirmų metų rezidentė (t.y. pusiau studentė, pusiau gydytoja), o mano vyras jau labai labai nori leliaus. Norių ir aš bet taip pat ir prisibijau ankstyvo nėštumo rezidentūros pradžioje . Gal kuri patyrėt tokią situaciją?

As asmeniskai nenoreciau pati pastoti tik pradejusi dirbti naujame darbe. Aisku, jei tai netyciukas - jokie pasisakymai priemimo i darba metu, kad neplanuoji pastoti, nuo to neapsaugos ir teks elgtis taip, kaip yra. Nepatiks darbdaviui? Jei jis Zmogus - priims tai naturaliai, kaip normalus zmogus. Jei jis tik vadovas - tada gali ir pasmerkti, bei nebesudaryti salygu po dekretiniu atostogu grizti i darba.

Tai turbut reiks savo bangujį eilinį kartą paprotint, kad dar truputuką pakentėtų :ax Bet taip gera matyt kaip jis mūsų krikštadukra rupinasi, tai nori nenori užsimanai ir ta taip ilgai siekta rezidentūra nublanksta