Sveiki!!!
Sunui greit 6- eri ir mes turime labai didele problema-baime. bijo visko:aukscio, vandens, kraujo... Gal kas esate susidure su sia problema ir galite patarti, ka daryti? Aciu!!!

Geriausia, užsuk į skyrelį "Klausimas vaikų psichologui" Tikrai labai gerai konsultoja

Maniskei greit bus seseri, ji visko irgi bijo: musiu, voru, vandens telkiniu, svetimu zmoniu, naujos aplinkos (sarasas be galo). Gal toks periodas? Anksciau tokia drasi buvo... Gal cia TV itaka? Gal mes, noredamos nuo visu pasaulio bedu apsaugoti, per daug gasdinam? (Is dideles meiles ir perdeto atsargumo). "nedaryk to", "atsargiai nukrisi", atsargiai tas, atsargiai anas... Vaikas jau visai bijo net pirsta pajudint... Manau taip. Pacios kaltos, pacios ir srebiam.

Man atrodo, kad kai kurios baimes "i nauda" , pvz. aukscio, vandens, gal ir svetimu zmoniu kartais, o ateis laikas, kai tai issispres.
o daug baimiu atsiranda del prisifantazavimu- tokias reikia issiaiskinti, iskalbinti vaika. Pvz. is asmenines patirties:
Mazius bijodavo eiti i tamsu miegamaji, nes "ten (plysyje uz lovos) gyvate gyvena"!
Klausiu: kaip ji ten gali gyventi, kuo maitinasi, juk negali be maisto.
Ats.: dulkes valgo, juk mociute, kai buvo atitraukusi lova, sake, cia tiek dulkiu, kad gali gyvaciu prisiveisti!
Tai va! Beveik anekdotas...

Aš pati kai buvau maža baisiai bijojau katilinės, galvojau, kad ten gyvena krokodilai. Girdėjau garsą (katilinės ūžėsį) ir maniau, kad tai krokodilų riaumojimas. Dabar prisiminimai kelia juoką, bet budama 5-6 metukų aš visa drebėjau.
Mano dukros beveik nieko nebijojo... Nebent vorų, jų ir dabar bijo. Dar jos viena kitai "padeda" neužmiršti tos baimės
Manau, kad kelios baimės - tai sveika, vystosi savisaugos instinktas.

Baimes..Tokio amziaus vaikiukui zodinis kartu su fiziniu bei emociniu patikinimu bei kartotinais logiskais paaiskinimais yra butinas. Nezinau ar aiskiai sudeliojau minti Esme tame, kad vaikas pamazel turetu atskirti, jog bijota situacija ar tai dalykas realybeje nepasiteisino ir tai sugrazintu ar tai ipustu pasitikejimo. Svarbiausia vaika palaikyti ir jokiais budais jo dar labiau "nesodinti" nesijuokti is jo baimiu, negedinti ir nekritikuoti. Ir nereiktu skatinti ar tai versti vaiko susidurt su bijamom situacijom ar kazkuo konkreciu ko jis bijo.. Dazniausiai is visokiu smulkiu baimiu isaugama, taciau jei kazkokia konkreti baime neduoda ramybes abiem - vaikui bei teveliam gan ilga laiko tarpa, na tarkim metus du ar perauga i dar didesni baimiu tinkla svarbu neignoruoti o kreiptis i specialistus pagalbos. Pvz. yra daugybe homeopatiniu varijantu tikrai galinciu pagelbeti. O tuo tarpu l. pravercia but isradingais

o mūsų vaikis netikėtai pradėjo bijoti bičių, uodų ir vorų. tiesiog klykia jei kokia muselė pro nosytę praskrenda... keletą kartų atsibudo šaukdamas "bitė, bitė"
ir svetimų jau matau pradeda gėdintis... tai gal ir į gerą.

Kiekvienas zmogutis asmenybe, todel labai sunku suprasti kodel vaikutis bijo. Patarciau pirmiausia pasikalbeti, isisaiskinti kodel vaikas bijo. Tada surasti paaiskinima kuris ji itikintu. Mes taip pat buvome isismagine gasdinti dukra del raganos. Jei nevalgysi ateis ragana, jei busi negera ateis ragana. Kol supratau, kad galiu padaryti atvirkstine paslauga sau. Pvz. vaikas nenores buti vienas namuose nes bijos. Manau laiku sustojome ir dabar mazoji nieko nebijo, nebent - zabeles:)))

Mes anksciau visaip prigasdinom sese dal atsargumo kad tas ar anas gali atsitikti. Bet dabar ji pradejo netik bijoti visokiu gyviu, vandens( nes ten yra zuvu), tamsos, bet pradejo ir savo sese visokiais nebutais dalykais gasdinti. Man su jom vargelio yra. nu dar tetis moka ta musu maziausiaja pamokyti kad sese taip netiketu kai Egle taip gasdina.

Maniskis tai kai buvo 3 metu labai bijojo musiu ir panasiu vabzdziu. Ir siaip pastebejau, kad nemazai tokio amziaus vaiku bijo musiu. Is pradziu vis niekai nesupratau ko tos muses bijoti. Bet priejau prie isvados, kad tas bjaurus muses zyzimas juos baisiai erzina. O dar buvo toks nuotykis Karta rudeni i kambari iskrido didele apspangusi muse ir eme dauzytis i sienas. Ji tai skrenda, atsitrenkia, tai nukrenta ir vel pakyla, skrenda... Tai ta muse, kaip tycia, atsitrenke sunui i galva! Ji net nupurte. O kaip jis reke!!! Va todel ir bijo.
O dabar, kai jam jau 5 metai, jis kartais bijo pries miega. Paguldai ji miegoti, paskaitai knygute, pabuciuoji, palieki sviesele ijungta ir iseini. O jis uz kiek laiko saukia. Ateini, klausi kas atsitiko. O jis sako BIJAU. Ko? Nezinau. Man visokie siaubai i galva lenda. Taigi tie dabartiniai animaciniai filmukai nera jau tokie nekalti... Prisiziuri, o paskiau bijo. Bandome pasneketi. Sakau galvok ka nors gero. Apie kokia kelione ar koki nuotyki. Vyk blogas mintis. Kazkai uzmiega.

Mano vidurinėlei greit 7.Jau baigia išvest iš kantrybės tos jos baimės Kad bijo vabalų,musių,svetimų žmonių,tai jau priprasta,bet jau koks mėnuo bijo miegoti Miegodavo su vyriausia sese viename kambaryje ramiai,gražiai kokius 3 metus.Prieš mėnesį pradėjo prasibusti naktimis ir atedavo į mūsų miegamajį Su dideliais vargais nuvesdavau atgal.O vėliau visai atsisakė miegot savo kambaryje.Užmigdavo tik svetainėje,arčiau mūsų miegamojo.Beje nuo pat mažų dienų užmiega tik kai būna įjungtas televizorius.Kai paklausiu kodėl neužmiega,atsako,kad bijo užmigti ir susapnuoti košmarą Paguldau,o ji dar kokį 10 kartų ateina pas mus ir sako,ką daryt aš neužmiegu Pati sau įsikalė į galvą,kad negali užmigt ir nemiega.Galvoju gal pas psichologą nuvest?Gal ką patars

Gal vyresnė sesuo ją gąsdina? Gal pripasakoja visokių baisių istorijų?
Aš pati atsimenu, kai buvau maža, mane vis gąsdindavo mamos sesuo (ji už mane vyresnė 10 metų). Ir mano pusbrolis, kai atvažiuodavo į svečius, mėgdavo man pripasakoti visokiausių nesąmonių , o aš šventai tikėdavau ... O po to bijodavau miegoti. Tada mane bardavo mama... Ir man buvo labai blogai .
Kai auginau savo vyresnėlį - jo negąsdinau jokiais baubais ir vyrui neleidau, tai jis labai ilgai nieko nebijojo, bet kadangi per mūsų televiziją dabar rodomi ne tik geri animaciniai filmukai, bet ir visoks šlamštas vaikams, tai tas šlamštas ir padarė savo juodą darbą. O gal dar darželyje jie prisipasakoja kokių siaubų, ir tada maniškis irgi bijo miegoti, kvietinėja tai mane, tai vyrą... Stengiuosi nesinervuoti, nebarti, o kantriai aiškinti, kad nereikia namie nieko bijoti it t.t....
Labai sunku pačiam vaikui nugalėti tą baimę. Jei pas jus tai peraugo į didelę problemą, gal ir tikrai vertėtų apsilankyti pas psichologą. Manau jis patartų.
Sėkmės ir kantrybės

Ne tikrai ne Ji kaip tik jai paskaito pasaką prieš miegą.
Bet čia pasiskaitinėjus,kažkaip atrodo,kad pas daugelį tokio amžiaus vaikų yra baimė.Gal visdėlto praeis,išaugs Labai tikiuosi.

Maždaug prieš metus, kai manoji dukrelė, anuomet dvimetė, pradėjo bijoti eiti miegot, mes gavom dovanų knygelę " protas pries kumšti", ten yra tokia baisa pabaisa, išvejanti vagis.Nors man buvo keista, bet Laurai patiko tas žodis, pradėjo kartoti: baisa pabaisa- mano draugė. Mane juokas ėmė, bet nusprendžiau pritarti jai, kad būtent ši būtybė saugo jos ramu miega
Laura dar ir dabar tai prisimena. Jei jai kartais ko neramu, tai eina prie lango, dairosi, kurgi ta baisa pabaisa dabar, už kokio krūmo kiūto, ir kviečia ją vidun.
Galbūt, ir jvsų vaikai turi kokią knygelę , su kurios blogiausiu personažu ( bent jau is pirmo žvilgsnio blogiausiu) jie norėtų susidraugauti? Manau, tada būtų lengviau, ir kitiems "baisūnams" teigiamų savybių suteikti/ atrasti.

Sūnus paskutiniu metu pradėjo visko bijoti , jam atrodo kaip jis pats sako kad slepiasi baubas . bijo pats į tualetą nueiti, vakare užmiega tik šviesoje, prieš miegą neleidžia atidaryti lango ir t.t Aš net neįsivaizduoju iš kur pas jį ta tokia baimė . Patys tikrai appie jokius baubus net neužsiminėme. Jau net nebejuokinga darosi Gal kieno vaikas irgi turi panašias baimes ir ką tokiu atveju daryti

O is tikro labai idomu, is kur vaikiukas apie tuos baubus suzinojo? Gal darzeli, o gal seneliai "pasistenge"? Mano dukryte baubais niekada gasdinama nebuvo, tai dabar tik juokiasi, kai kas jais pagasdina. Nu didele jau, 5 m. greit. O va pussesere su savaja labai vargo - iki kokiu 7 m. tai baubai, tai raganos, tai lavonai... Ir jokios kalbos nepadejo, kol neisaugo is to amziaus. Net pas psichologus buvo ir jokio poveikio, pora metu vargo. O po to baubai isejo ir negrizo... Linkiu, kad is jusu iseitu greiciau!!!

Mes apie jokius baubus nešnekam, o ir seneliai kuris laikas užsienį. Filmų skirtų ne vaikams neleidžiu žiūrėti. Aš et neįsivaizduoju iš kur jis juos ištraukė

Reiktų rasti kažkokią spec. priemonę prieš baubą. Mano pažįstamos vaikutis labai bijodavo kažkokio baubo, tai ilgai vargo, kol kažkaip atrado "priešnuodį". Prieš tai pravedusi aiškinamąją kalbą vaikui, na tarsi pasaka kokia ar pan. Vaikučio baubas labai bijojo šlapių rankšluosčių. Tie rankšluosčiai sugaudė ar sugėrė visus baubus ir baimes.
svarbu elgtis taip, kad atrodytų viskas tikroviška, nes įtikinėjimai, kad jokių baubų nėra vaiko neįtikins. Vaikai labai nuoširdžiai tiki, kad tie baubai egzistuoja, ir jokios priešingos kalbos nepadės. Jūs irgi turite "patikėti". Tada tapsite sąjunginikais ir manau rasite savo "šlapią rankšluostį" ar kitą priemonę.
Ir dar dabar jos berniukas jau didelis, paauglys ir kartą mama užsiminė, apie tą "netikrą baubą". Tai buvo klaida, nes vaikas labai keistai sureagavo. Jis net dabar dar tiki, jog tas baubas egzistavo, nors niekada apie tai nekalba.
Sėkmės jums.

Erikas dažnai vedasi tėtę į kambarį parodyti kur slepiasi tas baubas, bet kai nueina su suaugusiu jau ir pats jo neberanda

Vadinasi baubas bijo suaugusiųjų. Na vistiek kažkaip stokitę į kovą su tuo baubu. Svarbiausia, kad jis matytų, kad mama, tėtis nebijo, bet juo tiki ir kovoja kartu. Bandykit paklausti gal tas baubas dar ko nors vengia, be suaugėlių. O dėl šviesos naktį, gfal užtektų naktinio apšvietimo, gal tas baubas išsigąstų tos lemputės. Vaikui reiktų įteigti, kad baubas visada kažko bijo.

Kažką galvosim, todėl ir pršau patarimo. dabar tik vakare jo bijo, pačiai baisu kad ta jo baimė netaptų paniška. Man mintis patiko su tuo rankšluosčiu, reikės pabandyti

Butinai pabandykite, neleiskit baimei isiseneti. Sekmes kovoje pries baubus!!!!

dabar pašnekėjom, tai nuėjo miegoti ir šalia rankšluostį pasidėjęs

[quote=marsua,2007 08 19, 16:55]
O is tikro labai idomu, is kur vaikiukas apie tuos baubus suzinojo? Gal darzeli, o gal seneliai "pasistenge"?


Mano dukrytė anksčiau nieko nebijojo, o dabar, kai pradėjo gerai viską suprasti ir mastyti
Žodžiu, vakare nenorėjau, kad jinai triukšmautu, pasakiau, kad žmonės iš viršaus (kaimynai) ateis jeigu triukšmaus. Kaip jinai išsigando, nors neverkė, bet kiekviena vakarą klausinėja ar žmonės iš viršaus nesiruošia ateiti.
Kitą kartą kai nenorėjo manęs klausyti, pasakiau kaip ir man mano mama kadaise sakė, kad į tave žiuri senelis šaltis ir jeigu busi gera mergaitė, gausi daug dovanų. Jinai dabar bijo, kad jis į ją žiuri pro langą. Ir labai bijo likti viena kambaryje. Reikia būti atsargėms su žodžiais. Maži vaikai - dideli fantazuotojai

Tai parasyk dar veliau, gerai? Labai idomu, ar tikrai tai tokia gera priemone???

Ryte pasikvietė tėtę kad rankšluostį išneštų ir išpurtytų. Praėjo dar tik viena naktis, parašysiu kaip sekėsi vėliau

Apie baubus, naktinius blaškymusis nemažai prirašyta vaikų psichologei. Kaip tai nepamenu, ar ten yra bent vienas jos atsakymas , bet mamos ten bando padėti viena kitai, pasiguodžia, papasakoja, kaip joms sekasi su baubais kovoti.

Tie gąsdinimai su baubais tai atėjo iš ankstesnės kartos ir tuos briedus dar skleidžia ir msų kartos atstovai, neturintys patys vaikų, bet šventai tikintys kad žino kaip juos auginti ir kaip auklėti.
mes savo dukružės irgi negąsdindavom jokiomis pabaisomis ir baubais, bet kartą grįžo iš kaimo įsibauginus. bijo eiti miegoti ir viskas. sako, ji bijo pabaisų, naktimis prabudinėjo nuo košmarų susapnuotų. pradėjom klausinėti kas ir kaip, tai paaiškėjo, jog atsirado kaime vienas giminaitis "geradaris", kuriam buvo paprasčiau paaiškinti, jog palėpėje gyvena pabaisa, o ne tai, kad ten lipti negalima todėl, kad gali nukristi iš aukštai. tai važiavom į kaimą, lipom visi į tą palėpę ir rodėm dukrai, jog ten nėra jokių pabaisų. ir aplamai pabaisų nebūna. jos būna filmuose, knygutėse, pasakose (raganos visokios, velniai ir pan.), bet jie kaip ir lėlytės, žaislinės tos pabaisos ir netikros. padėjo. dabar ji savo puseserei lygiai taip pat aiskina ir pasakoja, nes dabar ta mažiukė yra išgąsdinta.
man nepatinka, kai vaikai yra taip gąsdinami. buvo jai net įvaryta policininkų baimė, nes vis kas nors lepteli, kad jei busi negera, tai ateis dėdė policininkas ir išveš į kalėjimą. tai susidūrėm su ta baime tada, kai pradėjom aiškinti, į ką kreiptis pagalbos, jei kokia bėda ištiktų, jei pasimestų nuo tėvelių ir viskas. tai prieš tai labai ilgai reikėjo dirbti su jos policininkų baime.

na tikėkimės, kad pažanga yra. Baubas išpurtytas. Na bent vienas tai tikrai!

Karas baubams!!! Valio!!! Vienu baubu maziau!!!

Dabar po truputuką ruošiamės miegučio ir klausia ar galės vėl rankšluostį pasidėti

Idomiai jus cia su tuo ranksluosciu sugalvojot .
Mano tai vyresnelis nuo 4 m. bijo miegot tamsoje. tai as , kol uzmiega, ijungiu koridoriuj sviesa ir truputi pravertas duris palieku. o kai uzmiega, isjungiu. kartais pakviecia ir klausia, ar as nieko nematau, pvz. uz uzuolaidos, arba: kas ten tokio (tada ant spintos duru kabejo kelnes). Bet pasakau, kad taip ir taip, ir normaliai.

Mums rankšluostis kolkas padeda, geriau jau tegu miega su juo, ryte asu tėčiu išpurto. Tai ir miegelis ramesnis

Jau praėjo keletas parų. Įdomu kaip jums sekasi?

Miega visada su rankšluosčiu, bet tikrai jaučiasi kad vaikutis ramesnis. Tikrai buvo labai geras patarim,as. Ačiū Jums

Manau kad ta baimė (tamsos, baubų etc.) yra instinktyvi. Žmogus instinktyviai bijo tamsos, bijo to, kas nematoma, nepažinta. Bandyti aiškinti, kad nieko tokio nėra - beviltiška, juk mūsų protėviai, nebe vaikai būdmai irgi bijojo ir labai nuoširdžiai tikėjo dvasiomis, perkūnu, kerštingais dievais ir t.t.

Mano sūnus irgi bijo - nakčiai palieku švieselę prie jo lovos, dažnai ir praviras duris. Kartais bijo, kad name paliktos nerakintos durys ar atviri langai ir įlys plėšikas (čia jau mea culpa, nes aš irgi ne visada jaučiuosi labai saugi name su vitrininiais langais ir stiklinėm durim ), kartais bijo kokio neįprasto šnaresio už lango. Man atrodo, kad viskas normalu, nerimauti reikėtų, jei nieko nebijotų Kai buvo mažesnis, bijojo pabaisų, tai sukūriau tokią pasaką apie mažus pabaisiukus, kurie labai nori susidraugauti su vaikais, bet bijo, kad vaikai juos suvalgys... Tada sūnus prieš miegą šaukdavo: "nebijokit, išlįskit, aš jūsų nesuvalgysiu" Kai paaugo, lovon pasiguldydavo raganą, kurios klaikus juokas (paspaudus raganos pilvą ji kvatoja) išgąsdina visas pabaisas.

Nu kaip fainai

Mes irgi kariaujam su "baubais" . Dukrai beveik penkeri, viskas prasidėjo gal prieš pusmetį nuo.... TV reklamos . Dukra pamatė reklamą, kurioje toks tamsus žmogutis eina kažkokia lyg tvora (nebepamenu gerai aš tos reklamos). Vieną gražią dieną radėjo ji manęs prašyti, kad palikčiau uždegtą šviesą ir praviras duris, ko anksčiau niekad nebūdavo. Iš pradžių nesupratau, kas atsitiko. Ji man aiškina, kad kampe (ten kur televizorius), baubas stovi. Po to per tą reklamą pradėjo sakyti, kad mato baubą. Taigi baubai tęsiasi iki šiol . Bijo miegoti patamsy, turiu laikyti atviras duris ir uždegtą koridoriuje šviesą. Nesuprantu, kodėl jai ta reklama įstrigo, dar ne tokių vaizdų prisižiūri,kai sesė žiūri kokį filmą per DVD . Tiesa, buvome neseniai Palangoje, o ten prie karuselių toks skeletas stovi. Tai dabar baimių sąraše ne tik baubas, bet dar atsirado ir "kaulų žmogus" .

Išties neliksma situacija
Filmukus pradėjau leisti žiūrėti tik, tuos, kuriuos aš parenku, nes man baisu kad kai kuriuose tik šaudos, gaudos, galvas kertas vienas kitam

Tai va, tų baimių jau kaip ir buvom atsikratę, bet paėjo į darželį savaitę laiko ir vėl viskas išnaujo

Užjaučiu jus ir jūsų mažylį, bet turėkite kantrybės ir stiprybės, bandykite vėl kovoti iš naujo, gal didesnį , "stipresnį" rankšluostį pasitelkite į pagalbą. na galiu tik sėkmės palinkėti.

mano sunus pries kelis men turejo l auksta temperatura. Tuo metu jam net haliucinacijos pasireiske. Vidurnakti pradejo klykti ir kai ibegom i kambari tai ruole aiskinti, kad i jo lova lipa didziule ziurke su ragais. Kai pulem aiskinti, kad cia nieko nera jis vel eme klykti, kad ji cia rodydamas mums i susigarankstijusia koldra. Kai ji nuraminom ir uzdege visas sviesas namuose uzmigdem rodes tuo viskas ir baigesi. Bet po kiek laiko, jau ne temperaturos kalte, kad jam eme rodytis jog kambaryje kazkas yra. Kadangi kas karta ji ramindavom pasitelke logika, tai jis ir pats nebudavo paniskai issigandes, o tik nakti ateidavo i musu kambari ir zadindavo sakydamas, kad reikia uzdegti sviesa ir pasiziureti. Jo "rodymaisi" budavo realiai egzistuojantys kambaryje daiktai, kurie nakti prie minimalaus apsvietimo pro zaliuzes is lauko igaudavo jam keistus pavidalus, todel atrodydavo agresyviai ir nepazistamai. Uzdegus sviesa paaiskedavo, jog cia veidrodis arba duru rankenair t.t. Bet tie zadinimai kas nakti mus labai vargino. Nupirkom staline lempa, kad galetu uzsidegti pats. Nepadejo. Tuomet as sugalvojau jam pasaku serija, kurias sekdavau pries miega. Tai apie MAZAJI PRINCA ,kurio visi gyvenimo ivykiai atkartodavo mano sunaus gyvenima. Tik aukledavo princa ne mama, o patarimus kaip paslaptis jam i ausi sakydavo ismintinga ir stebuklinga feja. Stai jau visa menesi mes visi miegame naktimis, o feja ismoke musu mazaji, kad nakti prabubus reikia kuo greiciau vel uzsimerkti ir pabandyti uzmigti, kad sapnelis nepabegtu...

Maniškis vis bijo vagių, nežinau kas jam tai įkalė, bet jis bijo vagių

Mano 3 metų sūnus taip pat pradėjo bijoti baubų. Nupirkom naktinę lemputę, tokią, kuri į rozetę įsikiša, tai buvo šiek tiek aprimęs, bet neseniai vėl atsirado naujų baubų Šįkart vakare pradėjo verkti, sakydamas, kad nenori eiti miegoti, nes ateis didelis senis besmegenis ir sulaužys jo lovytę Nežinau, iš kur jis tai ištraukė. Nuraminom, sakydami, jog dabar šilta, ne žiema, ir tas besmegenis ištirps, liks tik bala. Tai jam buvo labai juokinga Bet vis tiek laikas nuo laiko ką nors prisifantazuoja...

as pati kartais likusi viena bijau, jei kas snara ir siaip, nes ziuriu siaubo filmus, tai baimiu iki vales, ir dar buvo tokiu atveju, kad kazkaip ir loginiu mastymu sunku paaiskinti, tai jau as savo vaikui aiskindama tik meluociau jauciu pati bijociau eiti i kambari pas ji tai tik vyras galetu padeti tuo atveju
o jums kartais nebuna taip, kad pabudus nakti, nuo apsvietimo tikrai pasirodo kad kazkas yra, tai mes suauge suvokiam protu, kad nieko nera, o vaikas tuo metu taip bijo, kad oho...
As maza slepdavausi po kaldra, kad net oro jau trukdavo, o kai reikdavo pareit is tuoleto tai dainuodavau, ir laiptais begdavau greitai ir iskart po kladra
nu pas man tai visko budavo, nes pati megdavau dar kitus pagasdinti ir kartu save va matyt, ir mazieji dabar darzelyje is tokiu kaip as visko prisiklauso
dabar prisiskaiciau patrimu, tai jei prireiks savo maziu pritaikysiu, tegu nebijo taip kaip as, bet man tai visai nieko buvo

Mano sūnutis iš kažkur ištraukė žiurkes, kad jos ateina, šnara aplinkui tamsoj. Stengiuosi jį raminti, bet... Tada pabandžiau paaiškinti, kad jos mažesnės, o jis didesnis, dar pasijuokėm kokios jos , kol kas ramu. Tikiuosi
Iš tiesų vaikai labai protingos asmenybės. Dažniausiai, kad vaikas suprastų reikia kalbėti kaip su sau lygiu.

kaip mes įveikiame savo baimes? - susidraugaujam.
Tad ir mūsų vaikučiai ne išimtis

mes bijome,to ko nezinome,yra baimiu per kurias zmogus visa gyvenima nesugeba perzengti,bet tiesiog stenkites suteikti kuo daugiau informacijos apie situacijas,kuriu jusu vaikas bijo,paklauskite kas ji baugina vienoje ar kitoje situacijoje ir kartu bandykite kalbedamiesi perzengti baimes riba

jei paprašau vaiko nueiti į kitą kambarį kur tamsu jis sako aš bijau, klausiu ko bijai-sako nežinau.
Kraujo tyrimą norėjom padaryti-neišėjo, net tėtis neišlaikė, tokį stresą vaikas patyrė, kad pačiai baisu buvo-pasigailėjau iš viso, kad vedžiau tą tyrimą daryti

Maniskiui penkeri , jis taip pat visko bijo Bet galvoju gal isaugs, nes toks anksciau nebuvo