Antras būstas

Tikriausiai dažnas svajoja apie antrą - laisvalaikio būstą. Kas turi galimybių - perka ir džiaugiasi juo. Va dėl pastarojo momento norėtųsi padiskutuoti: ar tikrai antras būstas sukelia tik geras emocijas, laimę? O gal priešingai, supratote laikui bėgant, kad jis tampa našta, suvokiate tapę jo vergu ir pirkinys neatnešė tiek džiaugsmo. Viskuo reikia rūpintis, išlaikyti, saugoti.

Be to buvo mada pirktis sodybas, mada pirkti butą/namą prie Baltijos jūros, po to mada pirkti NT užsienio kurortuose (Turkija, Egiptas, Ispanija ir pan.).

Įdomi jūsų nuomonė

o tie kurie nesvajoja apie laisvalaikio būstą teisę pasisakyti temoje turi?

Oi, tai būtinai Visos nuomonės labai įdomios. Aš po to irgi ką nors parašysiu, kaip matau kaikurias investicijas, bet nenoriu visų kortų ant stalo dėti. Lai būna intriga

na tai va:

Mano nuomonė ir požiūris greičiausiai tinka tik mūsų šeimai, ne visiems, todėl neįrodinėsiu kad antras būstas yra nesąmonė Nereikalingas jis tik mums, nes:

1. Mes nesame sėslūs. Ieškome naujų įspūdžių, patyrimų, užsiėmimų... O laisvalaikiui skirtas būstas savaime įpareigoja daugiau savo laiko skirti jam, leisti savo atostogas, savaitgalius... Mes tam neturime laiko ir noro važiuoti į tą pačią vietą kelis kartus, kai pasaulis toks didelis

2. Antras būstas (aprisibokime būstu Lietuvoje, o konkrečiau - sodyba kaime, nes būstas užsienyje išvis nonsensas, o lietuviškame pajūryje nebuvau jau daug metų) - didelės išlaidos ir savotiškas galvos skausmas. Kad jame galėtum komfortiškai ilsėtis, kažkas turi tuo komfortu rūpintis. Tvarkyti aplinką, kad atvažiavus akių nebadytų dilgėlynai ir žolė iki juosmens, rūpintis pastatų ir įrangos technine būkle, tvoromis ir takeliais, šuliniais ir nuotekomis.
Jei pačiam reikia tuo rūpintis - polisio nelieka, atvažiavai penktadienį, kol apsikuopei, nespėji nei atsipūsti kai laikas namo. Jei tuo rūpinsis kažkas kitas - kainuos. Daug.

3. Apsauga Tikriausiai opiausias klausimas, o jei dar nėra iškilęs - tai žiūrint į laukiančias perspektyvas bus.

4. Sodybos teikiamus privalumus (gamta, poilsis, ramybė, privatumas...) gali atstoti nuosavas namas, tokį variantą ir pasirinkome bei įgyvendiname. Ir tie privalumai bus prieinami ne tik savaitgaliu ar per atostogas, o kiekvieną dieną. Turint didesnį sklypą ir jį teisingai susitvarkius - būstas atstos ir pirmą, ir antrą Geriau teisingai įsirengti vieną būstą, nei kad švaistyti pinigus ir energiją dviejų įrengimui ir priežiūrai.

5. Antras būstas kaip investicija nedomina, nes per daug rūpesčių, neaiškios perspektyvos ir investicijų grąža.

Jei gyventume bute ir nebūtų jokių šansų iš jo pabėgti - antro būsto idėja būtų nagrinėjama kitaip Gal apie kokį sodą prie miesto ir būtų galima pagalvoti.... Bet šiai dienai tai net minčių nėra.

Dėl buto ir sodo poreikio pritariu. Kas turi butą, tam reikia gryno oro oazės, pageidautina netoli. Galbūt kažkam reikia sodybos, netoli, bet aš pvz. niekada nepirkčiau. Man sodyba kažkas klaikaus , nes nesu kaimo dukra. Aktualiausias momentas - apsauga, kuri dar neužtikrina, kad tavęs tikrai neapvogs, nepadegs, nenuniokos. Būti vienai vidury miško ar su vaikais - anokia čia laimė. Man baisu. Važiuoti (kaip kiti) kažkur 100 km, kad pabūti tylumoje, pažvejoti, arti arti arti ir tvarkyti - velniop tokią perspektyvą. Niekada. Plius n investicijų. Jei yra poreikis kaimui, kvapui ir pan. - n kaimo turizmo sodybų, kurių tiek daug, kad "beri nechočiu". Sumokėjai, atbuvai max 2 - 3 dienas ir valio. Nei tau tvarkyti, nei takus žolę tvarkyti, nei kuopti, nei pirtis kūrenti, nei pirkti, nei kt., nei nieko nereikia daryti. Va čia malonumas, poilsis. Aš pvz. nesuprantu, ką ten veikti ilgiau nei kelias dienas

dėl veikimo, tai pvz svajoju nukakti iki Suomijos ar Norvegijos ir ten praleisti bent porą savaičių nuošalioje trobelėje ant ežero kranto.

svajoju pagrybauti (esu pasinešusi ant grybavimo), pažvejoti (prašau nesijuokti - nežvejojau nuo vaikystės , bet tikrai žiauriai noriu ), pafotografuoti (dar vienas mielas širdžiai užsiėmimas)...

Teoriškai tai būtų galima įgyvendinti ir mūsų kaimo turizmo sodybose, bet tik teoriškai. Praktiškai per daug sukultūrintos tos sodybos, o be to su gamtos resursais, tokiais kaip grybai ir žuvys, ne taip paprasta

Todėl Lietuvoje kaip ir sakai - galima gerai praleisti savaitgalį, parelaksuoti 2-3 dienas ir viskas, važiuoji namo.

Bet sutiktum praleisti pas kažką, tiesa?

sutikčiau
bet dar geriau kad to "kažko" nebūtų akiratyje.
pasiėmei raktus, atbuvai, sutvarkei iki tokios būklės kaip radai, raktus grąžinai, ir viso gero iki kito karto

Tai čia nebent pas draugus

Man pvz. didžiausia mistika neva sėkmingos investicijos į Pajūrio NT: Palanga, Nida, Šventoji ar Karklė. Kai paskaičiuoji atsiperkamumo kaštus, tai ką žinau Plius nei oro, nei serviso - čia jau amžina problema ir abejoju ar išsprendžiama. Kiek mes beskaičiavome, tai labiausiai apsimoka nepirkti niekada ir atvažiuoti nuomotis, kad ir brangiausius variantus. Vistiek išloši.

iš tiesų tai ne,
užsienyje juk taip ir nuomuojiesi, čia įprasta tvarka:

kur nors pasiimi raktus (pas šeimininkus ar agentūroje), pabūni sutartą laiką(savarankiškai , be priežiūros) - ir sutvarkęs išvyksti.
Jokių bobučių, jokių moralų  Užstatu pabūna tavo kreditinės kortelės numeris






manau kad dauguma 'investuotojų' statė ant NT kainos padidėjimo, o ne atsipirkimo iš nuomos. Ir kol burbulas pūtėsi, netgi galėjo savo investicijomis džiaugtis. O sprogo manau ten burbulas labai staigiai. Ir išnešti muilą spėjo nedaugelis... Kiti dabar tapo ilgalaikiais investuotojais

Na ne tik, juk kažkas tikrai investavo ir manė, kad tai geriausias variantas - pirkti būstą poilsiui pajūryje.

Jei zmones jaucia poreiki kas antra savaitgali praleisti pajury, tai matyt verta pirkti. Turim pazistamu, kurie laukia savaitgaliu, kad galetu lekt i sodyba. Kiti pirko mazesni busta todel, kad uztektu namukui miske. Taigi ner vienareiksmisko atsakymo pirkt ar nuomot - visas priklauso nuo musu skirtingu poreikiu.