Ta pacia akimirka uzmirsau,kad nestumas neplanuotas,kad sugriaus mano planus...Ka gi sugriaus dabartinius,bet pastatys kitus,netgi daug prasmingesnius...supratau,kad jau dabar turiu gyventi ir stengtis ne vien del saves... 
Nestumas buvo super sklandus,buvau aktyvi,jegu iki paskutiniu dienu nestigo,na,jei nekalbant apie ilgai trukusi pykinima, tikrai labai jau mazai man teko tu nestumo "smagumu" patirti
...24 sav po echo pasake,jog turesim mergyte,jau ir vardelis sugalvotas buvo ir kraitelis geletas pradetas ruosti,kol 32 sav,pasimate pimpiukas,kuri musu vyriokas lyg siolei slepe...Pagal mmm gimdymo data turejo but spalio 17,pagal echo 24,na as kazkaip buvau nusiteikus,kad pagimdysiu i Spalio pabaiga,tai kazkaip jauciausi ramiai,nors terminai nenumaldomai artejo,taciau jokiu zenklu pranasaujanciu apie artejanti gimdyma... 
Isauso spalio 17,pagal mmm turejusi buti gimdymo diena...Is ryto SB sakau,na po metu sia diena svesim musu mazojo gimtadieni,tai jis syptelejo,bet,matesi kad gimdymo siai dienai neplanuoja... Dar su mama bendravau ir juokavau,kad jau visai noreciau siandien subyreti,baigiant pokalbi sakau:"gerai, lekiu skatintis"...visa diena prasitryniau namie,tai jauciaus vangi tokia,"be sveikatos",taciau gimdymo pozymiu nerasta,apie 8 vakaro MB istempe pasivaikscioti,nuejom iki parduotuves ir griztant jau man kazkas pradejo darytis,et,pamaniau,ir mane paruosiamieji aplanke...Pasigaminom velyva vakariene,taciau jos valgyti nepabaigiau...
Kai galvodavau apie gimdyma,jo nebijojau,tik labai neramino,kad nesuprasiu kada "jau",kaip cia suprast,ar paruosiamieji,ar tikrieji,galvojau kaip ten tuos intervalus tarp saremiu reikies skaiciuot...Visos:mama,tetos,jau gimdziusios drauges sake,nesijaudink,tikrai suprasi,kai jau nebegalesi skausmo pakelti,tai reiskias"jau"...taigi, grizus namo,paruosiamieji nesiliauja,mazdaug kas desimt minuciu,nei as nei MB netikim,kad "jau",tie skausmai gan astroki,bet tikrai netokie,kad kentet nebutu galima,pagalvojau,kad dar netokiu esu patyrus...MB paruose vonia,kol gulejau siltam vandeny,skausmas lyg ir nurimo,bet islipus,tai vel ir vis stipreja... vel prisileidziu vonia,ilipu,bet jau nepadeda...Skaiciuoju,jau saremiai kas penkias minutes:"na,nejaugi jau???"...
Skambinu i gimdymo skyriu,sakau:"jauciu,kad gimdau",nusiteikiau,dantis sukandus,budinciai akuseriai nupasakojau kaip jauciuosi,ji uzsirase visus mano duomenis,galvoju sakys,jau vaziuok,o ji:"ar kol kalbejom,patyrei nors viena saremi?"as: "taip",tai ji:"bet galejai kalbeti,vadinasi dar reikia laukti".
Zodziu,jau norejau vaziuot i ligonine,bet galvoju,jei nuvaziuosiu ir reikes grist atgal su tokiais skausmais,mat girdejau,kad Svedijoj nlb skuba priimt,kol gimdymas realiai neprasidejes...O MB dar su savo vandenimis uzsiciklines,nespejau as jo apie gimdyma apsviesti,o pats neapsisviete,tai,matyt,remdamasis is filmu gauta informacija, sako,bet tau turi vandenys nubegti pries gimdyma (o jis man taip ir nenubego,matyt, su leliuku kartu isejo)...Na,ir ka as toliau kenciu skausmus...nueinu i tualeta,o gi ziuriu,gleiviu kamstis ir toks galingas gan,saremiai jau kas 3 min,sakau MB vaziuojam i ligonine,paziures,nes nuojauta kuzda,kad lelius jau finiso tiesiojoj,MB jau pradejo rengtis,o as,naivuole,dar isokau i vonia,tikedamasi,jog pades...Staiga,pajutau dideli nora tustintis,supratau "kame reikalas"ir tuoj pajutau kazka tarpkojy,jau supratau,jog tai negali buti niekas kitas tik vaiko galvute(na ji nebuvo islindus,bet as jau koju suspausti negalejau)pradejau klykti,saukti:"jis jau ateina",MB mane ramina,kad nepanikuociau,nu bet kaip???MB skambina greitajai,o as lekiu rengtis,tokiam soke buvau,kad visas skausmas dingo ir jo nebejutau iki pat kol isvydau mazyli...Nuo tos akimirkos viska menu lyg pro tirsta ruka... Pamenu,kad greitosios tel buvo uzimtas,tai MB skambino taksui,as ant jo rekiu,kad jis "debilas",jei pagimdysiu taxi,ka man tas taksistas pades,o greitoji tai vis...net nesuvokiau kokius rubus uzsidejau(po gimdymo ziuriu,kad as su naminiais treningais ir slepetem i ligonine atvaziavus 
Po to pamenu,kad jau taxi gulejau,MB sake,kad silpnu ir prislopintu balsu maldavau vairuotojo:"greiciau,greiciau":)...Na,po to jau ligonine,susilieje veidai,"nasilkos",gimdykla...Atsimenu,kad saukiau,jog jauciu,kad galvyte islindus...Girdziu akuseres balsa,sakanti viskas gerai,greitai pamatysi leliu,tai lyg ir ramiau pasidare...Tada dar sumasciau i tualeta pasiprasyti,spejau pagalvoti,kokia geda bus,jei apsikakosiu...Aisku,manes ten niekas neleido,tai sakiau,kas bus tas,tustinsiuos lovoj,na ir issitustinau - po keliu stumimu isgirdau verkiant savo Martinuka-nuo atvykimo i gimdykla iki sios akimirkos praejo keturios minutes,nuo pirmu silpnu saremiu apie 4 valandos,ta palaiminga akimirka isgirdus:"stai jis",susimaise su nuostaba,pirmi mano zodziai po gimdymo:"taip greit?"...Ziurejau i maza,verkianti angeleli ir negalejau patiketi,jog taip sauniai,lengvai ir greitai jis pas mus atkeliavo,supratau:"dabar isties esu kazkam be galo reikalinga"...Et,kaip as ilgiuosi tos akimirkos...
Man tai keista, kad ligoninė nenori priimt gimdyvės- ir jau ne pirmą kartą girdžiu. Juk negali prognozuot, kokiu tempu viskas pasisuks 
Gerai kad dar taksi nepagimdėte su tokiais tempais 
Sėkmės jums, aukit dideli ir sveiki