Ausyte1
2005 08 03, 18:17
Sveiki, Norėčiau pasikonsultuoti apie vakučių migdymą. Dukrytei daugiau nei 9 mėn., bet dieną aš ją migdau ant rankyčių (yra nusistovėjusios valandos, kada jinai nori miego ir užtenka keletą minučių su ja ant rankyčių pavaikščioti ir jinai nusminga), vakare užmiega prie papuko. Bandžiau kelis kartus migdyti ne ant rankų, o paguldžius į lovytę. Migdymas užtruko apie valandą. Vaikas nori miego, trina akytes, bet neguli, rėkia, keliasi, stojasi ir t.t. Jei palieku vieną kambaryje, tai rėkia be perstojo iki 15 min. Ilgiau neleidžiu verkti, ateinu raminti, bandau guldyti - jinai stojasi, bandau dainuoti, nesvarbu, ir taip visą valandą, kol pagaliau vaikas nuvargsta, nebesistoja ir begulėdama užmiega. Ar toks migdymas nekenkia vaiko nervų sistemai? Ar geriau vis dar migdyti ant rankyčių, o vėliau, kai ateis laikas, su vaiku bus galima susitarti, ir jis ne taip skausmingai ištvers migdymą? Ačiū už patarimus.
Pas mane ta pati situacija  . Jau taip pavargau nuo to verkimo  . Jau guldant i lovyte, stveriasi man i rubus, kad tik jo neguldyciau, is sono ziurint, tai lova atrodo, kaip kokia bausme vaikui, nes tik paguldai ir asaros. Diena paverkia 15 min. ir uzmiega. Nakti sudetingiau yra ir 2.5 val praverkes  , kol atejo rytas ir as ji pasiemiau. Kazkaip ir man kyla klausimas, ar gerai palikti vaika verkti, ar nekenkia jo nervu sistemai? Jau noreciau nakti nebemaitinti, nes po tokio maratono visai be jegu bunu. Tai vis planuoju neiti pas vaika nakti, palikti verkti, ir taip atpratinti nuo naktinio maitinimo. Bet vis ryzto neuztenka  . Kazkurioje temoje skaiciau, kad taip vaikas verke visa savaite, kol suprato, kad natimis pienuko nebus.
mamenas
2005 08 18, 13:40
Mano vaikui 1 m. ir 3 men. Migdau ant ranku, nesioju, dainuoju, pasiguldau salia saves ir nematau cia jokio reikalo kareiviskai aukleti. Tai jau trecias mano vaikas ir visus taip migdydavau tol, kol nebetilpdavo ant ranku. Abu pirmesni kuo puikiausiai su laiku ir be asaru ismoko loveleje miegoti ir vieni, dabar tik problemele, kad jei vienus palieki, tai duksta ir net negalvoja patys ramintis ir mikdytis. Tai tenka su visais atsiglostyti, atsibuciuoti ir dar siaip tamsoje pasedeti ir palaikyti rimti ir ramybe. Jei nors vienas uzmigo (o tai dazniausia buna maziausioji), jau galiu keltis ir eiti. Maitinau iki 13 men., jei noredavo - ir nakti. Kai nustojau maitinti (grizau darban), biskiuka pykdavo, bet nakti ir dabar pasiguldau salia, jei nakti stojasi lovoje ir niurzgia - apsikabinam ir "dakalam" iki ryto. Nezadu kankinti nei saves, nei vaiko.
Sveikos, Tikriausiai ne visoms patiks, ka as cia parasysiu, bet gal kuriai ir panus pasinaudoti mano patirtimi. Nuo pirmo menesio savo kukuli migdydavau ant ranku arba pavargusi iki isprotejimo supdavau lovyteje - buvau supanikavusi, kad jis diena nemiega (jei ismiegodavo 45min., tai jau budavo pasiekimas). Taip prisipratinau, kad visus miegelius eme uzmigineti tik ant ranku. Nakti keldavausi po kelis kartus ne tik maitinti, bet ir pasupti, kai pamesdavo ciulptuka ar siaip uzeidavo nemiga. Taip pravargau 9 men. (nuo 7 men. "istremiau" i kita kambari, kad tik, neduokdie, nuo krepstelejimo ar televizoriaus nepabustu - tada laksciau tenai supti po 3-4 kartus per nakti (bijodavau net i dusa nueiti, kad pabudes neuzsirektu). Diena nesneku, galima iskenteti visas raudas, norus, isikabinimus i koja ir t.t. - viska darydavau, kad tik jis neverktu (ilgiau 3min. nebuvo niekada verkes)... Galu gale pasakiau "stop" - nejau neimanoma toki maza zmoguti nors nakti priversti leisti man atsipalaiduoti. Ant tecio ranku jis dazniausiai neuzmigdavo, pokstus kresdavo, kikendavo, o galiausiai imdavo verkti, kad tetis, o ne mama bando ji "uzlenkti". Tad vargau viena (po gimdymo problemos su stuburu). Pasitelkeme i pagalba Spoka (nors jis ir atsiprase tevu del neteisingos auklejimo teorijos). Viena jau velu vakara, kai kukuliui buvo 9men. (migdydavau nakciai apie 22val., diena miegodavo 2k po 1-2val.), paguldziau i lovyte, uzgesinau sviesa, pasakiau "labanakt", priveriau duris ir isejau. Na ir prasidejo... Pagal rekomendacijas is pradziu uzeidavau kas 5-10min. Paskui lioviausi, isejau net i lauka, kad kuo maziau girdetusi klyksmas (sirdis plyso klausantis). Reke, klyke beveik 45min. Kai nutilo, uzejau - miegojo. Nakti pora kartu girdejau kniuksint - nuejusi paduodavau ciulptuka ir vel iseidavau. Antra vakara viskas kartojosi sutrumpintai - apie 10min. Trecio vakaro neprireike - vaikas suprato, kad nusiprausus, persivilkus naktinukais ir atsigulus i lovyte, kai jau nebedega sviesa reika miegoti. Nuo to laiko atsipuciau ir as - jei dar visai nenusikales, kokias 10-30min. pakukuoja vienas lovyteje, kol galu gale uzsimigdo. Tokia tad migdymo istorijos pabaiga. P.S. Diena dar apie menesi migdydavau ant ranku (kad greiciau butu, nes sviesu ir jam nedasildavo, kad reikia miegoti, tai duodavosi kol galutinai nusikamuodavo). Po to pats atsisake bet kokio migdymo ant ranku - as isejau i darba kai jam buvo 10men, tai mociute ne vienos dienos ant ranku nemigde.
Estrella...
2005 08 29, 15:35
Puiku,kad taip iškart pasisekė. Savo pupą, nusprendžiau atpratinti, nuo supimo ant rankų.Vieną vakarą ,paguldžiau į lovytę, uždariau duris ,ir išėjau iš kambario.Buvo 21.30.Ir ką jūs galvojat,mano vaikas praklykė iki 24 h nakties  Jis jokiu būdu vienas neužmiega,net gerai išsiklykes  Čia jau labai didelė problema,ir ką daryti nežinau.Labai gala man mano vaikiuko
Ausyte1
2005 08 29, 15:46
Na ką gi, pas mus situacija pasikeitė  Galiu pasidalinti patirtimi Pradžioj ir aš paguldydavau dukrytę į lovytę ir bandydavau laukti, kol pati supras, kad reikia miegoti. Nieko gero nebuvo  vien tik klyksmai. Tada ėmiausi kitokios taktikos. Dieną migdyti pradėjau taip: pasiguldau ją į didžiąją lovą, užkloju, šalia atsigulu ir apkabinu (kad nesistotu, nesisėstų ir pan.). Pirmus tris kartus - verksmas, muistymasis, rėkimas, bet visada užmigdavo per kokias 10-15 min. O vėliau (ir dabar), tik atsigulam abi, aš jos jau praktiškai ir nebeapkabinu, jinai visiškai nesimuisto, neverkia, užmiega taip per 3-5 min. Po to aš ją į lovytę perkeliu ir jinai sau ramiai miega... O nakčiai migdau jau jos pačios lovytėj. Kambary būna tamsu (arba šiokią tokią švieselę uždegu), jinai supranta, kad jau miegas. Paguldau į lovytę, apkloju, apkabinu ir pasėdžiu šalia. Užmiega greitai, be verksmų
QUOTE(Ausyte1 @ 2005 08 29, 15:46) Na ką gi, pas mus situacija pasikeitė Džiaugiuosi, kad pavyko "perlaužti":super Na, sutikit, kad ne visi vaikai vienodi ir super supratingi - kitiems tiesiog reikia imtis fizinių priemonių ir tuo parodyti, ko iš jų reikalaujama - jiems neužtenka zodinio paaiskinimo Dar papamokslausiu apie vaikų auklėjimą  Dabar, kai jau tam tikri rezultatai pasiekti ir jie tenkina, svarbiausia nieko nekeisti, jei vaikas susigalvotu grįžti prie senų įpročių. "Įpratimas pikčiau prigimimo" - visada vadovaujuosi senolių išmintimi. Nors ir kaip dabartinėms mamytėms absurdiškai atrodytų kai kurie panašūs teiginiai (liet.l. patarlės ar priežodžiai), bet gyvenimas parodo, kad nieko nėra iš piršto laužta - anksčiau ar vėliau taisyklės pasitvirtina. Mums taip buvo su prausimusi. Vasaros pradžioje vaikinas nusprendė, kad gana, nebesipraus - vandens bet kokiu pavidalu pradėjo iš tolo vengti. Na, kad į ežerą nelenda, tai puiku, bet vakarinis tualetas  Apsiprausdavome vonelėje kas vakara, ir kas vakara kokias 3 savaites vos paminėjus, kad eisime praustis, prasidėdavo raudos. Pirmiausiai išsiaiškinau pas močiutę, tėtį, ar nebuvo išsigandęs, paslydęs ar panašiai. O tada laikiausi senos taktikos - prausėmės, nors ir su raudomis, vis tiek kas vakarą. Atvargome beveik 3sav. ir baigėsi ožiai - iš vonelės ištraukti neįmanoma
P.a.t.r.i.c.i.j.a
2005 08 31, 15:32
QUOTE(Ausyte1 @ 2005 08 29, 16:46) Na ką gi, pas mus situacija pasikeitė  Galiu pasidalinti patirtimi Pradžioj ir aš paguldydavau dukrytę į lovytę ir bandydavau laukti, kol pati supras, kad reikia miegoti. Nieko gero nebuvo  vien tik klyksmai. Tada ėmiausi kitokios taktikos. Dieną migdyti pradėjau taip: pasiguldau ją į didžiąją lovą, užkloju, šalia atsigulu ir apkabinu (kad nesistotu, nesisėstų ir pan.). Pirmus tris kartus - verksmas, muistymasis, rėkimas, bet visada užmigdavo per kokias 10-15 min. O vėliau (ir dabar), tik atsigulam abi, aš jos jau praktiškai ir nebeapkabinu, jinai visiškai nesimuisto, neverkia, užmiega taip per 3-5 min. Po to aš ją į lovytę perkeliu ir jinai sau ramiai miega... O nakčiai migdau jau jos pačios lovytėj. Kambary būna tamsu (arba šiokią tokią švieselę uždegu), jinai supranta, kad jau miegas. Paguldau į lovytę, apkloju, apkabinu ir pasėdžiu šalia. Užmiega greitai, be verksmų  Manbuvo lygiai taip pat  , gal po 2 dienu ismoko miegoti i lovyte- pietukams ir nakciai, paguldau i lovele,isjungiu sviesa ir iseinu. Tada jai buvo gal 10 men. Viskas pasikeite, kai isejau i darba, Dukrytei buvo 1,5m. Su aukle migdydavosi, kaip ir buvau pripratinus..Bet as i lovyte jos jau nebegalejau paguldyti  , kabindavosi i drabuzius, verkdavo. supdavau ant ranku rekaincia po 0,5-1 val.  Toks jausmmas buvo, kad bijo uzmigt  Po keliu menesiu, jau bando uzmigti be asaru, guledama salia manes, jau taip 3 dienos  nereikia nei supti. Nors su aukle ir ate parodo, be problemu eina miegoti pietuku iki siol.
Pas mus irgi situacija pagerejo  . 9 men. vargau, naktimis keldavausi kas 2 val. Kai vaikui suejo 9 men. nusprendziau, kad uztenka situ cirku ir reikia kaska keisti, nes kitaip nuprotesiu. 2 naktis nubudusi vaika supo vyras, as net nosies nekisau, nors aisku verksma girdejau  . Po 2 naktu nemiegojimo jis nusprende, kad jam per sunku, ach tie vyrai. Nu, tai ka sugulem kitam kambary jau dviese. Vaikas prabusdavo pavergdavo po 15 min ir vel uzmigdavo. Po 4 nakteliu ismiega nuo 21 iki 7 val. Pasirodo tiek nedaug reikejo. Tik dabar atsirado dar viena negerove, diena miega tik 30 min. Nu, bet svarbu naktimis gaunu pailseti  .
|
|