Tikriausiai ne karta girdejote patarimus leisti vaikui paverkti: kol vienas ishmoks uzhmigti, atpras nuo ranku, atsisakys naktinio matinimo ir t.t.
Galvoju, kad gal ir logishka ... Palaukti kol inkshchia, zirzia - nepulti ishkart, neimti ant ranku, mh ... Atseit apie 5 minutes, bet man jau po 30 sekundzhiu shirdis neishlaiko .
O karta palikau mazhe su anyta. Skambinu ish sporto klubo pasiteiraut kaip joms sekasi ir girdzhiu - vaikas kaip pjaunamas klykia! Mochiute mane ramint, o ash tik smurksht i rubus, vienu shuoliu i mashina ir per visas raudonas kokiu 120 km/h greichiu parlekiau namo. Tik priglaudzhiau vaika ir nurimo . Anyta mane bart, kad po kiekvieno "kniaukt" ash kaip akis ishdegus lekiu pas vaika, atseit: "Nenumirs truputi parekus" . Esme tame, kad musu vaikas nuo gimimo nerekia, todel ishgirdus toki klyksma - ishkart panikos priepuolis .
Zhinau, kad vaiko neapsaugosiu visa gyvenima nuo asharu, bet ar yra prasmes virkdyt uzhuot patenkinus jo kuklius troshkimus?
Ka manot? Baisi dilema .

oi, patikek labai pazistama situacija.
As kazkaip jau ne taip kreipiu i tai demesio, o ir mano tevai ( mes kartu gyvenam) irgi jau mokosi atskirti, kur tikros asaros, o kur tik oziukai besiverzia.
Buvom dabar keliom dienom i svecius isvaziave ir maze ten gavo daug demesio, daug nesiojimu ant ranku... o siandien su mama virtuvej sukiojames ir panele prie musu kabinejasi, zirzia, rankas tiesia, kad tik kas nors paiimti - buvo pamaitinta, perrengta, issimiegojusi, todel gavo tiktai sauksta zaisti.

o anksciau tai budavo situacija, kad vakarais isterijos priepuoliai uzeidavo ir neidavo vaiko nuraminti, tai prasikankine kokia 15min ir pamate nulinius rezultatus, paguldydavom panele i lova ir iseidavom - uztekdavo keliu minuciu ir jinai nusiraminusi uzmigdavo.

musu pana daznai verkia... vos tik ko negauna - is karto i asaras... hm hm... nesakysiu kieno sita charakterio bruoza paveldejo
Jei verkia "del menkniekio" (tai as nustatau pati ), vos pradejus verkti as visada stengiuosi nukreipti jos demesi kazkur kitur, sudominti. Jei nepavyksta nuraminti sudominimais, paimu ant ranku. Jei ir tai nepadeda (jei nenurimsta ant ranku, tai jau buna tiesiog reikalavimas, ko jai negalima (karsto puodo pvz,) tada uzsiimu kokia nors veikla - ignoruoju. Ir praeina.
Budama keliu menesiu kiekviena vakara verkdavo pries uzmiegant. Nesiodavau, supdavau - nepadedavo. iseidavau i kambari ir bandydavau skaiciuoti (neprisimenu iki keliu), tada nurimdavo.

Aj, prirasiau cia toki minciu kratini Zodziu, jei trumpai, tai leidziu paverkt jai nuo kokiu 1,2 metuku. Bet tik tada, jei tos asaros yra "oziuku" asaros Siaip imu ant ranku ir raminu...

O as manau, kad jei yra galimybe vaika uzciaupt, nacher klausytis tu riksmu?

man sirdis neleidzia rikdyti nesiosiu, myluosiu, kad tik nerektu gaila baisiai verkiancios

Yra viena rusu patarle (nezinau kaip tiksliai isverst); "cembi detja ne teselosi, lisbi ne plakalo" (tipo, nuramink vaika visais imanomais budais, kad tik jis neverktu).
As ta patarlia vadovaujuos, nes negaliu klausytis jaigu jis pradeda verkt. Pati galiu pradet zliumbt, o jaigu tai kazkas kitas ji pravikdino, tai as gatava gerkle tam kitam perkast... Ypac, kai vaikas buvo visai mazas. O dabar po truputi (jau mum 1 metu ir 3 men) leidziu ir paniurzget.
Nepamirskit, mamos, kad visi vaikuciai unikalus, labai - labai skirtingi. Jaigu vienas nepasiekes zaislo nusiramins po 30 sek, kitas klyks iki pamelynavimo... Tad klausykit savo sirdies ir kuo maziau svetimu zmoniu patarimu !

maniske karta nepamenu gerai, bet lyg apie 30-40 min pamelusi reke... nu negaliu..
nepadeda tie rikdymai nei neuzmiega, nei nusiramina... o po tu riksmu is vis susitvarkyt su ja neimanoma.. tai nebesiklausau pamokymu - LEISK ISSIREKAUT... nesamone.. ne visiems vaikams ta taisykle galioja...

kol buvo mazute leliuke, tai ir nesiojom ir raminom ir labai popa uzsiauginom.Dabar jei matau,kad oziuojasi-rekia kiek nori, o paskui ateina ir sako kad daugiau taip nedarys.Kita irgi nesiosim myluosim,nes sunku suprasti ko verkia,kai dar pasakyti nemoka.Kada gaugiau palepinti jei nedabar,nepastebesim kai uzaugs ir paliks namus

Truputi paverkti gal ir nekenkia...
Yra vaiku,kurie pakniurzeje nurimsta,o yra tokiu,kurie dar labiau isisriubauja,ir tada jau galas ramybei.
Maniskiai tai priklauso antrajai kategorijai... Virkdyti ju neapsimoka,nes kai isibliauna,tai tada jau ilgaam,ir niekaip nenuranminsi,be to, po to nuotaika ilgai buna prasta...
Pamenu kai dukrai buvo mazdaug 2-2,5 metuku,isejau i laidotuves,palikau ja su teta,kuria ji gerai pazinojo.Tai nuo to momento,kai isejau pro duris,vaikas pradejo neapsakomai verkt,ir raudojo kelias valandas be sustojimo,iki kol as grizau.Teta ir saldumynu siule,ir zaist ,ir siaip jau viska leido,o vaikas rekia,nes nori mamos...Ir ne siaip sau verkia,bet rekia,asaros fontanais....Tai teta skambino man i mobilu(tuo momentu,kai stovejau prie duobes ),ir sako :jezau,ka daryt,vaikas uzsireks negyvai.Ir ka - teko viska metus,lekt namo.
Sunus irgi nepripazista jokiu demesio nekreipimu,nereagavimu ir pan...pats niekad nenusiramina,o ilgiau parikdzius,is viso taip isijaucia,kad man stogas ima vaziuot.

maniske tai mazute dar visai 3 menesiukai tik,bet va man tai sirdis skauda kai tik ji surekia,na dabar tai jau biski pripratau,bet pradzioj tai shakes budavo lekdavau keturiom,tai vyras pykdavo ir sakydavo kad vaikas nepaverkes neuzaugs,tai liepdavo leist parekt
tai va tas baigdavos tuom kad ji taip isirekdavo,kad net spiegdavo,o po to oi kaip sunku nuramint..
nors buna laaabai retai kad biski paverkus ir pati nurimsta,bet as jau kazkaip atskiriu kada ji pati nurims,o kada rimtai isireks,tai jei tik galiu einu ramint visaip
na pvz kai esi duse tai juk nebegsi visa muilina??tai tada tenka kartais jai parekt,nors stengiuos eit kai ja uzmigdau,bet buna kad ji atsibunda po keliu minuciu,tai tada tenka jau jai balseli palavint

Na as irgi is tu "minkstasirdziu", negaliu ziureti i viako asaras. Bet dabar, jau islindo ir kita medalio puse. Vaikas (9 men.) labai puikiai supranta, kaip reikia mama sokdinti . Su mociute zaidzia, auksinis vaikas, bet tik pasirodau as horizonte, viska meta, iskelia rankas i virsu, uzsimerkia, suraukia nosi ir "mmmm". Mane jau i nevilti varo, visi kaprizai atitenka butent man. Palieku vaikai mamai, kai vaziuoju i paskaitas, bet kai tik gryztu, mama sako, lyg kas vaika pakeites butu, iskart prasideda kaprizai. Tai dabar ir galvoju, gal jau laikas duot pazyst ar paverkt, kad visai ant galvos neuzliptu...

Manasis tai nervu kamoliukas yra.Tai jei matau,kad tas verkimas,greiciau klykimas,gimsta del nervuku isvarau ji i kita kambari(kad sirdi neskaudetu,nes jei matai kaip jis verkia dar labiau norisi ji ant ranku paimti).Jis nusirekia ir tampa vel normalus vaikas.Tik stai tokios metodikos pas anita nepritaikisi.Ji leidzia viska,kad tik vaikas neverktu,o as poto su vaiku susisneketi nebegaliu.Manau jok paverkti kartais jiems butina.Tai tarsi ju iskrova.Juk ir mes issikrauname ir kartais butent rekdami.

Pas mane irgi labai panasiai, werona,
Kai atsiranda kaprizai, isvarom uz duru. Neileidziam tol, kol nenusiramins. Parekia ir grizta ramesne. Kartais uztenka tik pasakyt, kad uz duru isvarysim - is kart praeina visi zyzimai.
Tik pas senelius kai pabuna, nebesusisnekam - jie visus vaiko kaprizus tenkina. Negerai, bet jie vistiek savaip daro. Turbut reikes aukle samdyt jei sirgs ir neis i darzeli, nes seneliai tik vaika gadina

Na,truputi pavarkti,kokia 5min.kol iseis oziai laukan,nemanau,kad blogai,daug blogai vaikuti musti,nei leisti jam paverkti.Mes kai uzklysta didziulis ozys ir nuvedam susikaupimams i kita kambari.Paverkia truputi viena ir oziu kaip nebuta.

na pas mane lygiai tokia pat situacija....
jei mane pamato nueinancia verkia
vienas visai nebuna...

Su Luku bandžiau pritaikyti "liaudies išmintį" - kaip turbūt ir dauguma mamų su pirmu vaiku, bet gal daugiau ne iš sprotinio intereso, kiek aplinkybių spaudžiama
Jis labai ilgai naktimis nemiegodavo, nors nemiegodavo ir dieną. Būdavo taip, kad negaliu jau ant rankų išlaikyti...Tai kažkurį kartą dar "pradžioje" padėjau į lovytę ir maždaug, tegul pabliauna, nusiramins. Tai jau žinokit kaip įsirėkė, tai paėmus po gerų 15 min. teko dar kokių porą valandų raminti... Daugiau nebebandžiau.
Žodžiu tikrai tikrai nieko gero.
Pabandžiau ir įsitikinau, pabandykit, gal jums pavyks

Nu ir as pabaru savo pipira jei jis blogai dare jis ijungia savo sirena ir verkia bet niekada neleidziu vaikui isiverkti po keliu minuciu as ji nuraminu pasisodinu atsisedus isaiskinu visa situacija per naujo ir dar karteli pasakau nu nu nu geda juk tu jau didelis ir taip verkti

ai nu nežinau gal ir kai kuriom mamom gerai kai vaikai klykia iki pamelynavimo, aš taip negaliu, einu kuo skubiau nuraminti

O as tai duodu paverkti nors ir pradziu irgi nuo ranku nepaleisdavau, bet tiesiog nebepajegdavau jo nesioti po valanda, tai guldydavau i lovyte is pradziu verkdavo po valanda(aisku prieidavau apsikabindavau, bet neimdavau ant ranku), po to tas laikas trumpejo, o dabar paguldytas miegoti paniurzgia kelias minutes, bet po to graziai pats uzmiega.Dabar mes jau 1.3 ir graziai migdomes ir pietu ir nakties miega savo lovyteje (na aisku kai dantukai dygsta ar sergame keliaujame pas teveliu i lova)

sako kad leist paverkt sveika plauciai prasivedina bet neperlenkt lazdos reikia

jei ,,ožiukai" aplankė, tai truputį paverkti nieko čia tokio, nes paskui bus jų vis daugiau ir didesnių. o daugiau kaip ir nėra ko verkti -(juk nė viena mama ramiai sau nesėdės, jei vaikui kas atsitiko ir tuoj ims guosti - nepaliksi gi vaiko bėdoj )

manau kad situacija nelygi jei kalbam apie kūdikius ir jau poros metų sulaukusius vaikus.
tai kol maža buvo irgi nevirkdydavau, nes vaikas mažas pasakyti negali kas jam negerai ir paprašyti nemoka kad nori būti apkabintas
bet va dabar kai du metai tikrai būna kad leidžiu paverkti ypač kai nori nerealių dalykų (kad ištisai ant rankų laikyčiau, ant palangės stovėti, ant radiatoriaus lipti ir pan) ir jei neleidi dūdas paleidžia, bet pati išeinu tada greičiau aprimsta kai mato kad žiūrovų nėra.

Pritariu visom keturiom, mūsiškis labai mėgsta paleist dūdas prieš auditoriją, kai mes su vyru nekreipiam dėmesio tai nelabai įdomu verkt, bet va kai seneliai puola imt ant rankų tai kur čia gerklės nepaleisi, tai kai seneliams atėjus pradeda ožiuotis ir bliaut vos tik užplaukia nuvedam į kitą kambarį, aišku senimas mus beširdžiais išvadina ir t.t bet vaikui gerai veikia apsiramina ir po poros min jau ateina spakainas ir nereik ožiuotis

priklausomai nuo situacijos

kartais verksmus ignoruoju -tai tai užsispyrimo ar ožio ašaros,
bei jei užsigavo ar ką skaudą - niekada tam nebūnų kurčia

As "oziuku" verkima irgi ignoruoju, nebent jeigu labai jau isiverkia, tada paimu ant ranku. Pas mus tai dazniausiai ivyksta del jos megstamu filmu. Parodai koki viena, tada jai ir antra reikai ziuret, pasakai , kad gana, tai ir prasideda verksmai

Mano dukrai dabar 2.3 men. Na nera ji zyzliuke ar verksne, bet kartais buna prastos nuotaikos, tada niekas netinka, nezino pati ko nori... Ir rekia, verkia, gula ant zemes - zodziu ragai dygsta Va tokiu atveju, nunesu ja i vonia, paguldau ant kilimelio kad minksciau butu ir leidziu kiek paverkti. BUNA UZTENKA VIEN NUNESTI I VONIA, OZIAI ISSILAKSTO, KITA KART BUNA PAVERKIA KELIAS MINUTES ... Visada stengiuos paaiskint vaikui kodel jo elgesys nepriimtinas, kad negalima taip ir pns.
Bet buna taip, kad isiverkia, tada jau einu as pas ja - aiskinames

Žiūrint dėl ko tos ašaros, jei kaprizai ir ožiai, leidžiu išsiverkti ir nekreipiu dėmesio...

aš tai negaliu ištvert kai verkia Bandžiau laukti, leisti paverkti, bet labai jau tai per nervus man eina. O paimu an rankų ir ramu iškarto. Manau ožligė čia

5 men vaikui ozlige

MB juokais erzina, kad vaika lepinu- vos pradeda verkti, imu ant ranku, arba siaip apkabinu... bet as kazkaip nusiteikus ta visa auklejima ivest siek tiek veliau, na sakykim, bent nuo metu.. juk 7 menesiu vaikas abejoju ar supras, kodel leidi jam raudoti, o pati rami sedi

tai va butent
ozliges prasideda kai jau realiai suvokia savo veiksmus ir pasekmes

Mes irgi duodam paverkti, geriausiai kitam kambary, tai ta ožligė pas mus greitai ir dingsta

Sutinku Negaliu, kai mažiukas verkia klausyti - širdis plyšta , net kai zurzia ir tai visada prieinu, juk jis nemoka pasakyti kas yra, o taip šaukiasi mamos Va jau kai vaikas didesnis ir moka manipuliuoti bei reikalauti ir ožiukus rodyti, tada galbūt ir galima leisti pazirzt Nu nežinau kaip aš darysiu, kolkas mes dar mažiukai

visiskai pritariu, jei rekia tik del oziu, tai nereik nusileist,nes taip ir "ant galvos"uzsilipt gali, va tada tai jau beda

O as nezinau manau kad dar nuo charakterio priklauso... Mano grazuolyte kai mazesne buvo tikrai mazai verkdavo, jau kai verkdavo tai su reikalu o drauges sunaitelis nuo leliuko - tikras verksniukas, imsi ji ant ranku, ar ne- asaros ir viskas, nuolatinis zyzimas, viskas jam blogai, nemiega ir t.t. Dabar mano mazylei irgi oziukai prasidejo, irgi uzsimano ir ant palanges stovet, ir geles draskyt ir dar visokiu nesamoniu, ir viska asaromis bando pasiekt, bet as stengiuosi nusnekint, nes mazai as jos verkima girdejusi anksciau, uz tai man jis toks baisus dalykas....

Mano nuomone vaikui reikia leisti kartais paverkti. Turiu mergyte kuri nuo pat mazumes reikalavo demesio. Pradzioj sokinejau aplink, kaip koks sokliukas. Bet paskui pamaciau, kad visa diena pratupineju aplink vaika su naktiniais, bunu nevalgiusi ir nesipraususi. Zodziu susimasciau, kad taip testis negali . Tai dabar kai mazoji vaiksto, tai ir eina is paskos su garsine sirena ijungta . Zirzia vien tam, kad zirsti, tik kartais tas zirzimas i verkima pereina. Va tada jau reikia kazkaip raminti, kad nebutu isterija.
O vyras kazkaip salciau i visa zirzima reaguoja, man atrodo kad jis net negirdi. O va man - sirdis krauju plusta, bet bandau nereguoti.

Kai maziui prasideda oziukai tai as visada leidziu paverkti, po 5 minuciu jau laksto sypsodamasis

Aš irgi leidžiu tokiu atveju paverkt, greit pats ateina ir mudu apsikabinam

Verkti yra naudinga: akytės prasiplauna
Žinoma, būna visokių niuansų. Kai pradeda ožiuotis,stengiuosi nekreipti dėmesio. Bet visaip būna. Ne visada mamos širdis gali atlaikyti vaiko verkimą

Šiek tiek leidžiu, bet su saiku.
Naktį niekada nešoku iš lovos, jeigu zirzena, tik kai jau verkia.
Kai užsigauna, raminu ir imu ant rankų VISADA.
Kai rodo ožiukus, tada dažniausiai leidžiu lavinti balsą Bet irgi iki tam tikros ribos. Vėliau pasiūlau kokį užsiėmimą, jeigu nenurimsta.

Negalima mazam vaikuciui leisti isiverkti. Cia tokios technikos pripazintos buvo 20amziaus vidury. Siais laikasi yra padaryta daug naujo tyrimu ir pan. kur irodyta jog ilgi verkimai kenkia vaikuciu smegenims ir ju psichologiniam vystimuisi. As nekalbu apie zirzimus ir parekavimus del demesio. neleiskit vaikuciam isiverkti labai, yra ir kitu budu kaip uzmigdyti. As pati perejau visa tai ir tikrai norejau leisti issiverkti savo zirzliukei, kuri budama 2 metuku pradejo keldinetis naktimis ir prasytis pas mus i lova, bet tuo metu kaip tik universitete psichologijos dalyka turejau, kur mus apsviete apie tai.

...bet pulti cackinti del kiekvieno pyyrst -didziausia nesamone.

apsidairykite aplinkui.
jums jusu vaikuciai-auksiukai,deimantukai.
taciau negi niekada nesusimastete i kitus vaikus paziurejusios-va tas mamyciukas,anas akiplesa,o dar kitas tai isvis lepunelis.


is savo patirties galiu paskyti kad islepinti vaikai isauga labai bjauraus charakterio.

O neislepinti ir atsumti isauga dar bjauresnio ir sakyciau pavojingesnio charakterio, nesiodami viduje pykti ir neapykanta.(as nebandau gincytis, cia tik dalinuosi savo psichologijos mokslais )

Reikia viduriuka surasti

neislepintas-tai jau atstumtas?

cia jau krastutinumas.

Tu irgi krastutinuma komentavai

cia apie islepinima?
taip,krastutinumas.
taciau tarp islepintu ir "atstumtu" dar kazkas yra.
ten yra laimingi vaikai.


beto lepuneliai uzauge tampa atstumtai del pernelyg didelio savo ego demonstravimo.

As irgi manau,kad reikia surast viduriuka- nesokinet del kiekvieno suzirzimo,bet ir jokiu budu neleist isiverkt iki tiek,kad neitu nuramint

Zuika padukele15,
pataisykit, jei klystu, bet esu girdejus, kad vaikams galima paverkti tam tikra laika (minuciu klausimas), kuris ilgeja proporcingai didejant vaiko amziuj