Nemanau, kad esu tokia viena...tad atsiliepkite . Ar kam būna toks jausmas, kad labai greitai susinervinus, užsiplieskus, ima trūkti oro, darosi silpna, spazmuoja skrandį, trinka širdies ritmas ? Ir ta problema jau perauga į baimę, kad tai pasikartos, kad greit mirsi ir t.t. ? Ką darote jūs, kaip sugebate atsipalaiduoti ir neimti į galvą ?

Manau, kad tau panikos priepuoliai...Na, panikos sutrikimas Pasiskaityk temoj apie Raminamuosius vaistus, ten daug tokiu, kaip tu...ir as...

Skaičiau, bet žiauriai bijau vaistų priklausomybės .Kažin nuo ko tai atsitinka? Nuo pervargimo, įtampos???

Čia gali būti ir depresijos pasekmė. Neturi tokių bėdų?

Manau, psichologinės problemos...Kartais net pati gali nenumanyti, nuo ko, kol psichoterapeutas nepasiknisa po tavo psichiką...Ilgas reikalas...

Turiėjau be ryšio darbą, dirbau po n valandų, mokiausi, vaiką auginau ir klaikiai su anyta pykdavausi (kaip ji pasako, taip turi būti), kol gyvenau pas uošvius ...
Dabar gyvename atskirai nuo tėvų, baigiau tik ką mokslus, pakeičiau darbą , bet kažkoks nerimas, susikaustymas liko...Kartais atrodo niekaip negaliu atsipalaiduoti, net žandikaulius kausto, spazmuoja tada skrandį...Regis neseniai buvome prie jūros, pailsėjome - būtent tuo metu užmiršau savo problemas, bet vėl sugrįžusi į darbą pastebėjau, kad negalavimai atsiranda, kai tik juos prisimenu, tarsi pati įsikalbu sau ligą ...

Man buna, kad dusina ir atrodo, kad tuoj nebegalesi is viso kvepuoti. Nesupratau kodel is pradziu, paskui pastebejau, kad tai darosi tada, kai del kazko nervuojuosi...O kaip nesinervuoti, neisivaizduoju. Jautri per sita vieta labai esu. pamenu, kazkada geriau Valeradix, padejo...

Gal kam pades! Kai pradeda trukti oro, mes dar dazniau pradedame kviepuoti, kad sunormalizuoti kvepavima labai geras budas yra: pasiimti popierini maiseli ir i ji ikvepti ir iskvepti, tokiu budu kvepavimas normalizuojasi. Cia ne mano issigalvojimai, o kai gyvenome svetur taip gydytojas patare

Man irgi taip buna, kai susikrauna daug darbu bedu ir dziaugsmu i viena kruva.. Kvepi kvepi ir kazkaip tas oras nedaeina iki plauciu, tada pasidaro baisu kad taip ir numirsiu ir pradedu dar labiau panikuoti, melsta lupos, svaigsta galva ir pan. Gydytojas israse vaistu pernai, tai perskaiciua anotacija ir visai issigandau.. bet kelis kartus po puse tabletes geriau, tai praejo.. O dabar kazkaip tai stengiuosi suimti save i rankas.

Bet jau Valeradix turbūt reikia gerti ilgai, norint sulaukti poveikio ???

O kokius išrašė? Ketvirtadienį einu pas gydytoją, bet bijau vaistų išrašymo, nors be jų kartais visai būna nieko gero

Nezinau, bet su receptu ir gan stiprus raminamieji, tai kelis kart geriau po puse tabletytes, nors liepe po visa, o po ismeciau lauk - jau geriau dusulys, nei narkomanija:)

žinok kartais tik raminamieji tokiu atveju gali padėti, nes jeigu gersi po tiek kiek išrašė gydytojas ir neilgiau kaip išrašė tai tikrai nepriprasi. Na aišku priklausomai nuo nervinio sutrikimo tai priklauso ir nuo vaistų, bet dažniausiai pradžioje gydytojai tikrai nerašo stiprių vaistų. Nebijokite ir gerkite taip kaip gyd. paskyrė, priprast neturėtumėte, o padės tikrai ilgam
Patariu tokiu atveju pradėt geri B grupės vitaminus, taip pat labai padeda
Sėkmės jums ir kuo mažiau tokių priepuolių

Tik žiūrint kokio stiprumo tas dusulys ? Man tai nepavyksta nuslėpti nuo vyro be ryšio savijautos, o vyrams, kaip žinia, nepatinka moterys, kurios negaluoja

B vitaminus geriu, o vaistų turbūt reikės visvien...
Norėjau paklausti, o pačiai ar buvo tokia savijauta? Neįsižeisk, bet teko susidurti su žmonėmis, kurie pataria atrodo nuoširdžiai, bat giliai širdyje jie nesupranta, nes jiems nėra to buvę...Man tiesiog įdomu, jei žmonės tai patiria, ar jie greiatai kapstosi iš tokių ligų, nes man dabar atrodo, kad amžinai liksiu tokia negaluojanti

nebijok, nesi tokia viena, panika bet kuri gali suimti, o patiria ne visi mane kartais dusina ir ziauriai sumeto, bet gali buti daug priezasciu, gal kokia liga vystosi, tarkim antiksciai sutrike, gal galvos augliukas vystosi, daug daug variantu, gali ir nerviskai buti, tada negalima alkoholio vartoti, rukyti, pagereja fantastiskai daugiau ir laiku numigti, lepinti ir pasitiketi savimi, valdyti savo panikas, nes juk tai tik vidines panikos ir nieko daugiau, o jei dusti, prieik prie lango, atsidaryk, ikvepk gryno oro irgi labai padeda

Dėkui už gerus žodžius , tik šis posakis "gal kokia liga vystosi, tarkim antiksciai sutrike, gal galvos augliukas vystosi" nelabai teigiamai veikia . Kai dusina ir taip žmogus prisigalvoji . Ar lengviau gyventi žinant ligą?
O alkoholio (šiaip mažai vartoju) negalima vartoti geriant vaistus ar esant tokiai būklei ? Nes kai prasta savijauta, bijau net vyno taurę progai esant išgerti - panika užvaldė juodai , valdyti sunku.
O kokius vaistus teko gerti?

Nu zinok nuslepti ne tai kad sunku bet neimanoma, nes pradedu kaip zuvis ziopioti ir svoksti, lupos melsta... tada strykt nuo kedes ar is lovos ir pirmyn atgal vaikstau vaikstau, nervuojuos.. tada siaip ne taip ikvepi gurksni ir gera pasidaro:)))

valeradix geriau apie du men. padejo.
as net gerkleje jauciau toki kaip uzstrigusi kasni, kurio negalejau praryti, nuolat, vaiksciojau pas visokius gydytojus, gyde nuo ale paraudusios gerkles ir pan. galiausias kita LOR pasiule Valeradix manydama, kad tai nuo nervu. na ir uzsimirsau, ir praejo.
siaubas, kai pagalvoji, ka daro nervai. del ju gali sutrikti daug kas ir viskas

Bet įdomiausia tai, kad darbe to nejaučiu. Tik grįžtu namo, tai vaikas nervina, tai anyta subiesina...tada atrodo atsiranda vidinis karštis, ima stigti oro (atrodo negaliu net įkvėpti )...Nors dažnai jaučiu, kad esu įsitempusi, negaliu atsipalaiduoti, va tada spazmuoja skrandį . O kai praeina įtampa, ima permušinėti širdis...Kažkokis nesąmonė

zinau sitas problemas mintinai. reikalingas ilgas ir kantrus gydymas. jei idomu, parasyk asmenine zinute.

Sveikos..Sakot, tai daugiau psichologinė problema - aš tai bent kitaip manau.Yra žmonių su padidėjusiu deguonies poreikiu...Pvz., aš esu aukšta - 178 cm, ir gan liesa - 60 kg. Paauglystėj labai greit išaugau į aukštį, o širdis taip greit augt nespėjo, ir gavaus tokia "manekenė"..Šiaop esu labai jautri oro trūkumui - pvz., jei kokiam kambariuke yra būrys žmonių, aš iškart įėjusi pajuntu, kad čia tvanku, nėr kuo kvėpuot..ir jei tik yra galimybė, bandau patalpą vėdint.. Aišku, viskas vyksta proto ribose..Nors..buvo vienąkart toks atvejis..Važiuojam mes su vyru autobusu iš Gariūnų - vos kartu buvom pradėję gyvent..Ryte vėsu buvo, dieną labai karšta..Autike tvanku..Važiuojam, važiuojam ir jaučiu kad tirpsta kojos, pakinkliai..Sakau, kad lipam, bo silpna..Vos pasakius nualpau tam pačiam autobuse visų bobučių siaubui..Nuo to karto pasisaugoju tvankumos ir karščio..Nors., pvz., kiti žmonės pakankamai neblogai laikosi.Čia, matyt, daugiau sveikatos, o ne psichologijos dalykas..Nors - įtampos darbe ir šeimoj apstu.

Neurologo pagalbos reikia ir butinai, tai ilgas ir kantrus gydymas...ir geriau to neuzleisti, nes gali butu dar baisiau.

Man vienu metu taip buvo - kažkaip atrodo, kad negali pilnų plaučių įkvėpt Kvepi kvepi, o šūds išeina. Kažkaip iš pradžių maniau, kad čia dėl fizinio krūvio, ale sakykit jūs man, ar perbėgt per pusę laisvės ir užbėgt į ketvirtą aukštą sportuojančiam žmogui - didelis krūvis? Špyga čia, o ne krūvis... Žodžiu, nuėjau aš pas gydytoją ir nusiuntė mane į kardiologinį Klinikose, kur 3 dienas koridoriuose prie skirtingų kabinetų eilėse prasitryniau, tfu, blyn, daugiau ten kojos nekelsiu Ir rezultatas nulinis - lyg kažką girdi, bet gal ir negirdi, gal yra, gal nėra, kardiograma gal gera, o gal nelabai, katruo kampu pažiūrėsi... Trupmai tariant, finale priėjau pas nervų gydytoją, pačią paskutinę iš privalomų. keista pasirodė boba - pirmiausia veriamai pažiūrėjo, kad net kalta pasijutai, tada paklausė, ar niekas nemuša - čia vat ir pasimečiau Sakau, kad ne, nu, kaip ir nebūtų kam - studentė buvau dar be jokio vyro ir vaikų, o plėšikų dažnai nesutinku... netiki. Matau, žiūri ir netiki, o aš nesuprantu, kodėl O, sako, pas jus čia ant akių ne mėlynės? Kad ne, sakau, čia šešėliai Mat, buvau palei tuometinę madą gerai nusidažius supergražiais supermadingais blizgančiais šešėliais - chaki ir šokolado spalvos Labai, be abejo, gražiai, ale dabar gal jau taip ir nesidažyčiau Tai ana pirštą prikišo, patrynė, matai, sako, valosi, pati nustebo bet gal iki galo nepatikėjo. Ir išrašė man raminančių, tokių mirtinų mirtinų, kur su alkoholiu nesuderinami. Tai aš jų ir negėriau... Geriau alkoholį Ir žinote, labai gerai padėjo - jau 10 metų jokių dusimų.
Karštai rekomenduoju...

pasiskaityk ir cia http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=14851


is asmenines patirties kovojant su sia liga, patariu visoms. venkite vaistu. vaistai pades tik laikinai, ju nenaudojant vel gali viskas kartotis. reikia isgydyti pacia priezasti ir ismokti susigyventi su sia problema. tik tuomet pamazu viskas praeis. pries pora metu pati isgyvenau tokia baime ir visus aprasytus simptomus. baisu net prisiminti, pagalvojus siurpas eina, tuomet maniau, kad jau man gyvenimas pasibaige. negaledavau net nepazystamoj vietovej buti, visada suimdavo panika, veliau net i autobusa negaledavau ilipti, musdavo karstis, galva svaigdavo, atsirasdavo noras kuo greiciau dingti arba tiesiog prasmegti. dar veliau jau negaledavau ne televizoriaus ziureti, kiekviena negatyvi zinia,pvz. potvyniai ar zemes drebejimai man sukeldavo priepuoli, net nakti negaledavau miegoti, visas kunas drebedavo ir nieko negaledavau padaryti. vyras buvo rimtai issigandes kas man darosi. o dar nuejus pas gydytoja psichiatra, papuoliau pas sundaktari, kuris bande is pradziu stipriais raminanciais mane gydyt, veliau pasake, kad jei nesilankysiu jo seansuose, manes laukia neurozes, o veliau beprotnamis . gerai, kad tada as apsisprendziau ir susiradau per pazystamus gera privacia psichoterapeute. ji mane nuramino, kad tai tikrai pagydoma, dave daug literaturos, is kur suzinojau kas man darosi ir kokios priezastys. pamazu pradejau pastebeti kokiose situacijose kartojasi baime. vaistu ji man israse pacia pirma diena. pasake, kad visada juos tureciau su savimi, jie iskart pades, tik pasistengti apsieiti be ju, pabandyti baime iveikti jos literaturoje nurodytais metodais. taigi, praejo du metai nuo to laiko. vaistai vis dar guli nepraimti mano rankinuke, juos nesiodamasi su savimi jauciuosi saugiau, zinau jei nepajegciau saves suvaldyti, jie man pades. galiu siandiena pasidziaugti, kad baimes nebejauciu, daug keliauju, skraidau lektuvais, bendrauju su zmonemis, kas anksciau atrode nebeimanoma. pamenu pries metus buvo kazkas nepaprasto, kai pirma karta sugebejau viena gryzti namo autobusu . is viso sito mano rasinio tikiuosi bus kam naudos. galiu paieskoti tos literaturos kuria skaiciau kasdien ir man padejo

jei uzeina dusulys ir atrodo, kad truksta oro, tai dazniausiai buna atvirksciai. kai issigastam tada kaip tik pradedam dazniau kvepuoti ir atsiranda deguonies perteklius, nuo ko ir uzeina galvos svaigimas, karscio musimas. padeda kvepavimas i maisiuka kaip kazkuri rase, nes kvepuojant i ji mazeja deguonies kiekis, taip pat labai gerai veikia lengvas negilus kvepavimas, netraukiant i plaucius, dar vadinamas lekavimu.

na va kiek prirasiau. jei kam reikia galiu duoti gydytojos telefona, ji dirba kaune. taip pat mielai atsviesciau ir pasidalinciau turima literatura, as gyvenu klaipedoj

Labas Aina,
mane istiko tokia pati beda.gal galetum atsiusti tos gydytojos kaune tel.nr?galbut galetume, kazkokiu budu, pasikeisti ir tavo turima literatura?siaip as jau pries vartu vartojima.aciu

parasiau i AZ

Niu va prisiskaiciau ir ishsigandau... Man buna kai labai susinervuoju, tai truksta oro...Atrodo kvepi kvepi ir vis tiek truksta, norisi atplesht langa ir ikvept visais plauciais, prisimastau visokiu dalyku,kad tuoj shirdis sustos, ar uzdusiu. Buvo taip vos keleta kartu... kai susipykstu su draugu, atsigulu i lova ir negaliu uzmigt, oro truksta ziopcioju, dusauju, shirdis atrodo ne tuo ritmu musha... Bet kazkaip apsiraminu susitvardau ir praeina, Nejaugi ir man panikos priepoliai?

Ir aš tai patyriau. Manydavau, kad širdis streikuoja. Dabar stengiuosi išvengti tokių dalykų, bandau valdyti situaciją, mąstyti pozityviai. Padeda.

Man susitvardymnas ir pozityvios mintys taip pat padeda, kai prasideda galvoju: kvepuok kvepuok kvepuok. arba: as rami man gera, as rami man gera

Jerguteliau: turiu dukra 7m.: auksta, jautri ir pan. Daznai griuvineja, amzinai jai viskas skauda, dabar dar ir sirdies plote (nugis yra problemike), amzinai ka papila, isidauzia ir pan. Anadien sako: isejau i lauka ir staiga oro pritrukau.. Pasiskaiciau cia-akurat, tai uzrasiau pas gydytoja-psichologe konsultacijai-eina sau..

Betgi mažutė dar, kaip ir mano sūnelis... Kaip gaila, kad tokios problemos.

sveiki ir as prisijungsiu teisiog noriu pasidometi , neseniai buvau pas gydytojus issitirti nu sake viskas lyg ok, tik issekimas po gimdymo ,jau savaite laiko jauicu lyg noriu ziovauti ir ikvepti vis dazniau rodos gerklej kazkas stovetu lug dusina ,bet tai jauciasi nuolatos ir net rugineju lyg skrandis nedirbtu nezinau kas cia su manim ar ir vel kreiptis pas medikus jau jie mane vys lauk o baime ligom turiu juoda nezinau kaip to atsikratyti kokia jusu nuomone butu

Gal kas pazįsta gera psichologą Vilniuje?

jeigu galite trumpai aprasyti kokia yra problema, galesiu parekomenduoti

man oro pradeda trūkt o didelių pergyvenimų ir streso, kol kas apseinu be vaistų, tačiau tuo metu išgyvenu košmarus, baimę, kad sustos širdis ir t.t o žiauriausiai būna tada kai atsigulu į lovą, kai dėl smarkaus širdies plakimo visas kūnas kilnojasi.. keisčiausia kad viskas gali staiga praeit, tiesog panaikinus streso priežastį, dažniausiai tai būna susitaikymas su vaikinu...

Pažįstame.

sveikos mano atvejis gal vienas is blogesniu,laikinai gyvenu uzsienyje turiu seima, vyra ir suneli bet visi artimieji ir draugai lietuvoje tai ziauriai liudna man del to, pries menesi man prasidejo panikos priepuoliai is niekur nieko taip mano gyvenimas yra itemptas mazas vaikas darbas ir namai vis tas pats ir tas pats, tai apie tas panikas ir oro trukumas tai prasidejo pries menesi buvo labai baisu pirmas dvis savaites truko oro galvojau kad mirstu isivariau sau baime kad uzdusiu nakti kad tuoj mirsiu isuziau galva savo vyrui del situ baimiu jis manes nesupranta sako tu nemirsi ar isprotejai tau su galva negerai, gryzau i lietuva dviem savaitem lyg praejo viskas salia buvo artimieji viskas buvo gerai nebuvo baimiu tik vel gryzau atgal i Londona vel viskas is pradziu baime oro trukumas panika tik jau ne tokia stipri nes Lietuvoje buvau pas gydytoja tai prase xanax vaistu, kaip susitvarkyt su savim kodel man tokios baimes is kur uzkniso negyvai gal man depresiaj

Ir man reikia patarimo Labai blogai jaučiosi, ima trūkti oro, darosi silpna, spazmuoja skrandį. Kaip guliu gerai buna, o kaip pradėdu vaikšcioti ar einu į parduotuve, ar dar kur pavargstu greitai ir labai oro truksta, kartais vakare pradeda dusinti, šaltis nueina, arba buna taip kada labai silpna miegas, žiauriai ima akys limpa, kas man gali buti kiek perėjau gydytoju, geriu daug vaistu nepadėda niekas Toks jausmas, kad su skrandziu negerai, bet kas blogai, kad dustu ir kaip vemti pradėdu (kositi) nes oro nebegaunu Ir kaip daug šneku labai pavargstu kalbėti

man irgi trūksta oro kai labai supykstu... dūstu iš pykčio.

Panašu į panikos priepuolius. Praverstų apsilankyti pas psichiatrą, pavaikščioti pas psichologus, kad išsiaiškinti priepuolių priežastis ir suprasti, kaip jie vyksta. Kai pažįsti ligą ir mažiau jos bijai, ji nebe taip smarkiai puola

O vaistų raminančių patarčiau nebijoti, jei gydytojai patars, kad reikia. Iš pradžių paprastai skiria natūralių žolinių preparatų ir niekas narkotikais negirdo. Jei paskirtų trankviliantų, irgi nereiškia, kad nuo kelių tablečių atsiras pripratimas Kartais geriau vaistai nei kankinimasis nuo panikos priepuolių. Tik nereikia šokinėti prie kraštutinumų, kai arba negeriama visai, arba geriama saujom