Sveikos, noriu pasiteirauti, gal kas esate pakliuvusi i panasia situacija ir kaip is jos issikapstet?
Mazdaug pries savaite vyras nei is sio nei is to pasiule skirtis.Nebuvo nei kivirco nei nieko.Bandziau isklausti kodel, bet jis mazai kalbus ir nelabai ka ispesiau.Visa ka suzinojau per ta laika:jis manes nemyli, nes myli kita, bet tai ne priezastis skirtis, jo zodziais.Pas ja neiseina, ji turi kita, mano vyra ji bande atkalbeti nuo tokio zingsnio.Priezastis tokia, kad vyras nebegali daugiau su manim gyventi (gyvenam tris metus), kad jis manes nemyli ir as jam svetimas zmogus.Paklausus, kas manyje yra tokio, kas jo gyvenima vercia pragaru sako, kad yra daug smulkmenu, kurios pavieniui, gal ir nieko, bet kai as jas visas kruvoje kartoju kasdien tai jau darosi nepakeliama.Prasiau, kad isvardintu jas, sakau imanoma pasiderinti, apsislifuoti, o nezinodama as nieko nepakeisiu.Nepasake nei vienos tik tai, kad bandydama pasikeisti nebebusiu savimi, o tai imanomo padaryti tik 1-2m, o paskui supranti, kad nebegali meluoti sau ir eiti pries prigimti.Manau, kad kaika pakeitus, gali tas tapti gyvenimo budu, o ne prievole ar ejimu pries save.Sakau bandom padaryti viska, kad santuoka islaikyti:atviri pokalbiai(sis pirmasis per 3m), bendras problemu sprendimas, psichologas... del vaiko, jei jau bus viskas padaryta ir niekas nesikeis tik tada zengti toki zingsni.Sako jis jau pavargo keisti ar derintis prie manes, bet juk seima du zmones ir keisti reikia abiem, o nezinodama, kas ne taip as nieko nepadarysiu.
Labai prasau padekit, nes jauciuosi beviltiskai ir su baime laukiu rytojaus, kada jis tyliai nieko nepaaiskines pakis skyrybu dokumentus pasyrasymui. Sake nori viska sutvarkyti per siuos metus.Baisiausia tai, kad jis nori atimti dukryte.

Jei jis to nori, tai tu jo nenulaikysi. O dukrytės iš tavęs niekas neatims, nebent tu to norėsi, arba būsi kokia asocialė (alkoholikė, narkomanė ir pan.). Nusiramink, viskas bus gerai, bandyk aiškintis, o jei nieko neišeis, tai pati užsiauginsi puikų vaiką, o gyvenimas žaizdeles užgydis.

Bet as niekaip nesuprantu kodel?Be realiu priezasciu ir pabandymo kartu suklyjuoti seima as jo nepaleisiu ir neleisiu taip lengvabudiskai traumuoti vaika. Nesu asociali, turiu darba, bet kazkada gydziausi psichiatrineje ir manau jis gali tuo pasinaudoti, nes sake, kad jo seimos idealas yra jis ir dukryte, o moteris reikalinga tik vaikui pagimdyti. Man vis dar atrodo, kad jis tik nori iskaudinti mane ir kad viskas praeis...

Na jei tu norėsi klijuoti šeimą, jūsų taip lengvai teismas neišskirs, nes vaikas jūsų mažametis. O, kad gydeisi tai nesvarbu, svarbu yra tai, kad tu esi sveika dabar. Su tokiu jo požiūriu į gyvenimą keistai pasižiūrės teismas, jei šeimos idealas yra tik jis su dukra. Vienaip ar kitaip vaikas pirmiausia bus tau, jei neprisičiūdinsi ( t.y tik nepradėk stresuot, kuo pasekmėje gali sugalvot gert ar pan., nes tada tuo tikrai gali vyras pasinaudot). Būk stipri ir ištverminga ir nekelk vėjų (t.y elkis ramiai), kai bus blogai geriau išeik pasivaikščioti, kad patirtum kuo mažiau neigiamų emocijų. Tikrai niekas tada vaiko iš tavęs neatims.

jei koknkreciu priezasciu nepasako, tai gali buti 2 priezastys,jei jam 35-40, tada vyreliui "stogelis pavaziavo" vid amziaus krize, kita priezastis - kita moteris, bet vyrai tokie padarai, nepasakys niekada, arba tiesiai per aplinkui, zodziu, pritariu Giedrei, neverta laikyti jo per prievarta, pabegs vis tiek, geriau ramiai ir graziai issiskirkite, is pardziu bus sunku, bet tikiu,kad surasi toki vyra,kuris bus supratingesnis, geresnis ir myles tave ir tavo dukra. Beje, nesuprantu,ka jis masto apie dukryte? atskirti nuo motinos? kam traumuoti vaika...
Tikrai, atimtu tuo atveju,jei butum motina, vaika pazistanti "tik is matymo", asociali. Tikiu,kad tokia nesi. Pasistenk paskutinemis dienomis su vyru nekonfliktuoti ir nepesti is jo jokios informacijos, manau, nores, pats pasakys...
Zinau,ka tai reiskia...Stiprybes, mes visos su tavimi

Liepute, suprantu tave... as si klausima iskeliau pries metus, kai musu seimoj nutiko labai panasi situacija. Vyras tuomet irgi pareiske, kad skiriames. Per tuos metus isbandziau viska, ka galejau, aiskinausi, bandziau kalbetis, siulyti, kad bent del vaiko apsisprestumem nepasiduoti ir nesugriautumem seimos. Viskas veltui - po keliu savaiciu oficialiai ivyks musu skyrybos Tik, skirtingai nuo tavo situacijos - maniskis nenori su vaiku tureti nieko bendra, isskyrus alimentus, ir dukros nemate jau daugiau nei pusmeti.
Taigi, musu "issikapstymas" is tokios situacijos - deja, skyrybos. as manau, kad imanomi kur kas geresni problemu sprendimo budai, jei _abu_ sutuoktiniai nusiteike atvirai kalbetis ir isgirsti vienas kita. Jei tai bus tik tavo vienos pastangos - mazai vilciu, kad jos bus vaisingos. Zinoma, stengtis visada verta, ir as stengiausi, nes viltis visuomet rusena - o gal?....

Labai dekoju visoms uz palaikyma.Labai apmaudu, bet vyras laikosi savo.Kita savaite bus draugu vestuves ir po ju nes pareiskimus.Per ta laika issiaiskinau, kodel?... Viskas del mano priekabiu ir per dideles kontroles.Dabar jau savaite, kai as tyliu ir be priekaistu ir kontroles.Sunkoka, bet ne juodai, tad tverti galiu.Prisipirkau nauju rubu, pasidariau sukuosena, bet vyras reaguoja saltai.Jis jau susitaike su tuo, kad dukryte bus pas mane, bet nores ja dazniau matyti.Vis dar netikiu, kad tai ivyks, vis laukiu stebuklo. Aciu visoms!

O sakyk, ar tu tą vyrą tebemyli (ranką prie širdies pridėjus), ar tik šiaip gaila skirtis...(na žinai, mes moterys gi tokios)? Gal išsiskyrus tu nieko neprarasi? Man rodos tik pradžioj atrodo labai baisu skyrybos, bet po to paaiškėja kad čia irgi yra savų pliusų. Mano artima draugė išgyveno beik tokią pat situaciją. Buvo ideali šeima, kol vieną dieną (pragyvenus 12 metų) vyras nieko nepaaiškinęs išėjo pas kitą... Pradžioj draugė vaikščiojo pas psichologą, gėrė vaistus, numetė 20kg. ir t.t., bet šiandien, po skyrybų praėjus 8m. vėl žydinti moteris.

Laikykis, mieloji. Jeigu skyrybos ir ivyks, tu galesi tai pakelti, atrasi stiprybes. Geriau jau dabar, kai vaikutis mazas ir neatsimins gyvenimo su abiem tevais, negu po penkeriu ara desimties metu, kuomet vaikui tai butu itin sunkiai pakeliama... Tuo as guodziu pacia save.
Stebuklai kartais ivyksta. Bet mes nezinom viso savo gyvenimo perspektyvos, kaip yra geriau. Nezinom, kaip butu velgi po tu desimties metu, jei dar gyventume su tuo zmogum. Todel, reikia tiketis, kokia bebutu baigtis, viskas iseina i gera.
Tvirtybes tau, nepasiduok ir nenusivilk savimi.

ir aš pritariu, kaip kas bebūtu viskas tik į gera, šiandien skauda, bet vėliau tai suprasi.

Ranka pridejus prie sirdies, galiu pasakyti, kad tikrai nesu abejinga jam, o kas tai yra meile turbut niekas negali nusakyti.Dabar labai skaudu, kai buni su zmogum kambaryje ir jautiesi taip lyg taves cia nebutu.Jis visiskai ignoruoja mane, be perstojo susirasineja su kazkuo sms, o i mane net nepaziuri.Bet koki bandyma prieiti prie jo akivaizdziai atstumia.Man jo labai truksta...

Jai taves nemyli kompromiso rast nepavyks . Jai tu gera , atimt dukrele beveik neimanoma . Gyvenimo su juo vistiek nebus ,arba per kancias . Negadink nei sau nei vaikui gyvenimo {susirask kita kuris myletu dukrele ir tave } jam@post.skynet.lt

O kaip galima norėt likt su vyru, kuris buvo pasiruošęs net vaiką atimt? Tokį dar galima mylėti?

Vis dar tesiasi ta nezinia, kancia, kai iseina kada nori ir grista kada nori.Geriau buti vienai nei vienisai salia kito zmogaus.As nerealiai pasiilgau jo, jis guli salia, bet jauciu tokia tustuma, toki skausma.

Nesuprantu kodel, bet nieko blogo apie ji negaliu pasakyti, myliu ji ir labai skaudu, kad kazkas jam svarbiau nei seima.Pailseti bega tik su kita.Sako ir tu daryk ta pati, bet as negaliu, mano vidus stabdo ir negaliu net pagalvoti apie save kito glebija, o jis net neslepia, jog su kitomis buciuojasi ir smagiai leidzia laika, nezinau, ka jis tuo savo elgesiu nori pasiekti?

Ko čia nesuprasti? Susirado kitą ir tiek.

vis dar viliuosi, kad palakstes sugris, bet kiek sugebesiu laukti???

Jis tegul laksto tik pati jokiu būdu kol esi neišsiskyrusi nelakstyk - dėl vaiko globos apsisprendimo, nes gal jis dabar tik skatina išeiti, susirasti kitą ir pan., tam kad atimtų vaiką. Na žinoma jam tas romanas laikinas, yra tikimybė grįžti pas tave, bet ar tu norėsi tokį priimti ir visąg yvenimą graužtis, bet ar tu ilgai jį pažinojai prieš vestuves? gal jis iš tų tipų, kurie visą gyvenimą ieško naujų partnerių?

Siaip as saves, net sapne neisivaizduoju su kitu.Jis man siule bendrauk SMS, internete ar "tik su draugais",kaip tai daro jis, juk tai yra visai naturalu, bet as negaliu net pagalvoti apie save kito glebyje.Mane kazkas is vidaus stabdo.Siaip mes draugavome 1.5m., bet susituokeme is reikalo, 5men.nestumo.Realiai as buvau jam antroji su kuria jis suartejo, todel manau, kad nera issilakstes.Bet kiek jis lakstys.Ir kas is jo liks po tu pasilakstymu.Siaip galvojau laukti jo, bet kuo tolyn, tuo labyn manau, kad reikia begti ir kuo greiciau nuo jo.Kol buvo "dejes"tik ant manes kentejau tik del vaiko, bet kai dejo jau ir ant vaiko-tai nebepakeliama (jei jis sugeba myluotis su kita masinoje, kai vaikas miega ant galines sedynes, manau nera toleruotina).Siaip jis isvis vynioja mane apie pirsta kaip durnele:paemem 8000lt.paskola automobiliui pirkti, nupirko ir uzrase motinos vardu, kad po skyrybu nedalinti.Dar nezinojau apie tai ir per broli istatem signalizacija papigei, daba reikalauja idet dujas...tyliu, bet manau motinos masina ji tegu ir deda.Siap jis jau kiekviena miela diena praleidzia su kitom, nes nenori buti su mumis, atseit neimanoma pailseti.Net vaikui sergant ir verkiant,kad nori tecio(kalbejo telefonu, man paskambinus) jis sugeba gristi apie 1:30 ir net nepaklausia, kaip ji jauciasi.Jo zodziais "darau ka noriu ir man viskas uzkniso".Labai sunku rasti buta, bet matau, kad jau ne del manes, o del vaiko reikia begti...

Internetu bendrauji ir tu tik savo pasirinktomis temomis, o jam aktualio kitos. Dėl paskolos: kas paėmė paskolą ir kokią? Jeigu vyras ėmė paskolą o tu laidavai tai teismo būdu tu gali atsisakyti laidavimo.

Taip internetu bendrauju, bet ne pazinciu saituose.Taip paskola paeme vyras, as laidavau ir paskolos sutartyje irasyta, kad imta automobilio pirkimui.Tai galvoju gal pavyktu kaip nors irodyti kad automobilis musu.Man paprasciausiai apmaudu, kad i ji ikista apie 10000lt, gal daugiau, bet jis mamos...

liepute, o tai tavo vyras jau nunese pareiskima skyryboms kaip, kad zadejo po draugui vestuviu tai padaryti? dar rugpjucio menesi?

Kolkas nenunese, kiek man zinoma.Taip pat uztilo kalbos ir apie isejima gyventi kitur, ka planavo padaryti nuo rugsejo.Bet manau, jam tinka toks gyvenimas:"einu kur noriu, darau ka noriu, griztu kada noriu ir namie gaunu ko noriu ir ant visu dzin...".

Sorry bet,kodėl ir namie gauna ko nori? O,kodėl tau ant jo ne dzin galėtų būti Kodėl kenti,a

Nezinau, kodel, gal, kad nesu jam abejinga, bet as negaliu ant jo "deti".Bijau ji prarasti, todel darau viska, kad kuo daugiau laiko praleisciau su juo.Negaliu nieko bloga pasakyti apie ji kaip apie zmogu, bet seimos zmogus jis nelabai koks...Paskutiniu metu jau dazniau sugebu susilaikyti nuo begimo jam pamojus.

Is savo liudnos praktikos su pirmu vyru, galiu pasakyti, kad vargu ar kas beiseis jums....Kai maniskis susirado kita tai man taip pat atrode, kaip as be jo busiu, myliu ji, prasiau pasilikti ir neiseiti, pasiliko, bet ir toliau lakste pas ja, nervus issigadinau ir kas is to? Galu gale jam nesikeiciant atsalo ir mano jausmai...Dabar pagalvoju tik, kad be reikalo tada nepaleidau, nes nieko doro is to neisejo. As pati ji palikau, sukuriau kita seima.

Atleisk, Liepute, bet manau, kad tik be reikalo savo kankini... Juk geriau, kai ranką tiesiog ima ir nukerta, kai ji ima gangrenuoti, o ne po truputį pjūklu pjauna - juk taip tik daug skaudžiau ir kankintis tenka ilgiau
Aš nesu iš tų, kurios greit apsisprendžia ir durim tranko, bet iš savo patirties dabar jau žinau, kad kartais taip tikrai reikia...
Manau, kad dabar Tu jo jau ir neišvarysi Jis tiesiog vaidina šeimą, nes visi aplink to nori, bet gyvena taip, kaip ką tik nuo grandinės nutrūkęs Pati matai, kad su Tavim nesiskaito, nes Tu su tuo susitaikei, Pas aną neina, nes ir ten aistra jau praėjo. Kam vėl prisirišt? Anoji turbūt irgi pradėjo reikalauti pastovumo
Aišku, gal palakstęs ir nuspręs apsistoti ties viena, bet kad tai būsi Tu.... Nepyk, bet netikiu. Manau, kad tai bus ta, kurios gal dar ir nėra šalia. Tiesiog atsiras reikiamu momentu, reikiamoj vietoj ir jie gražiai kartu gyvens. Kurs savo vertybes ir savo šeimą iš naujo... Tada tikrai Tave paliks, bet ar verta to laukt? Gal tegu eina ir laksto dabar, o Tau gyvenimas per tą laiką gal padovanos kitą "gyvenimo dovaną" Negaišk laiko.

Aciu Jums uz palaikyma.Manau, jei buciau vilniete jau buciau pabegusi su vaiku ant ranku pas savus, bet dabar paprasciausiai neturiu kur eiti.Ieskau buto nuomotis, bet niekaip nesiseka rasti, su mazu vaiku nelabai kas nori, o mano artimieji gyvena uz 200km.Turiu darba ir manau, kad sunkiai, bet atsistotume ant koju su dukryte ir be jo. Duoti skyrybu bijau, nes jis turi triskart daugiau pinigu ir gali palikti mane ant ledo, jei jau su masina taip padare.Dabar labai sunku, kai tu jam esi siuksle, o ant jo "deti" negali.Manau su laiku atves ir mano jausmai.Bijau skubet ir padaryti dar didesniu klaidu.

Ka daryti?Vyras is savo "draugiu"gavo pagalvele su zuikuciu ir ja padovanojo vaikui.Kaip elgtis?Man labai skaudu ja matyti, o vaikui patinka.

Oi, mergyt, nieko tu čia nepadarysi. Mauk greičiau iš tų namų savo ir vaiko labui, nes vieną dieną išvažiuosi dar kartelį pasigydyt. Ne duok, Dieve, jeigu taip atsitiktų, jis labai puikiai pasinaudotų situacija ir gautų viską, manau, kad vaiką irgi. Saugok save ir savo mažiukę, o ne jį. Nežemink savęs ir nešliaužiok išpaskos. Manau, kad ir pavyktų jums suklijuoti šeimą, t.y gyventi toliau kartu be skyrybų, pagarbos ir įvertinimo iš jo nesulauksi. Pagalvok, ar verta kankintis ir traumuoti vaiką dėl kažkokių kiaušinių?

Mielai nerciau tik pasitaikius progai, nes nebematau prasmes kazka klijuoti.Per prievarta mielas nebusi ir anksciau ar veliau daes ta itampa...

Nejau tu to verta? Kad Iš tavęs tyčiotusi?gyvenimas jau toks,kad pati jį turi susikurti taip,kad būtum laiminga,tai jei nepavyko,tikėkis kitą kartą pavyks.Tik nebesižemink,nes jis to nevertas.O pagalvėlę pasiūk pati savo dukrelei ir tą dovanotą palik vyrui kaip palikimą.Lai miega ant jos ir sapnuoja savo dukrytę,o į sapną ateisi ir tu(kaip gera žmona ir rūpestinga mama savo dukrytei).Vat tada jei jam dievas davė proto,tai nusigrauš nagus,ne tik rankų.....

Kategoriskai-bek nuo to patino kuo toliau.Nevertina jis nei taves,nei tavo pastangu.Ir patikek manim,nevertins,tik dar labiau kojas valys.As irgi su tokiu oziu gyvenau,tai irgi stengiausi is visu jegu,tai tas kosmaras skirybu 2 metus beveik uzsitese,baiges tuom,kad juodai nekenciu ta zmogu,ir purtit ima tik pagalvojus,nors jau 6 metai prabego po to,aciu Dievui.Atsistosi ant koju,pamatysi-viskas bus gerai,tik netempk.

Sveikos, mano gyvenime dideliu permainu dar nerasta.Vyras vis dar salia, nors kartais pasilaksto, bet sugrista.Siulo imti paskola buto pirkimui, bet net nezinau, kad vel nepadarytu, kaip su masina:uzrasys ant mamos, o tu svilpauk sau, kad nori...O jei skiriames, kaip tada su ta paskola???
Ar verta imti?Ar neapgaus?

Ar su protu susipykai??? Tau dar negana jo patyciu??? Tau pries nosi vyras slaistosi kur nori, o tu dar svarstai ar jam buto nenupirkus???

Na siaip manau, kad jei uzrasys ant manes buta, tai jau nelabai atims...

O kokia prasme KARTU pirkti buta, kai tokia situacija? Tai, jeigu reikia buto- pasiimk paskola ir nusipirk. Jis cia prie ko?

Nebent nori gyvent kartu su juo. Po visko, ko cia pripasakojai...

santuokoj įgytas turtas yra bendra nuosavybė. skyrybų atveju teismas padalintų skolą, jei patys nesusitartumėt.
kam tas butas? bėk pas tėvus, Vilniuj tikrai rasi darbą

Siaip jei buciau Vilniete, tai turbut buciau jau senai begus, bet esu is kaimo Pasvalio rajone, o ten jokiu perspektyvu...
(Nebent nori gyvent kartu su juo. Po visko, ko cia pripasakojai...)
Del to ir pilnai neapsisprendziu, nes as ant jo nedejus, rusena viduje kazkas, kas traukia prie jo ir kiekviena geriau praleista diena...be jo pasilakstymu...man iziebia vilties, kad viskas bus gerai.

kaip sekasi? kaip susikloste jusu gyvenimas? tikiuosi esat laiminga, mylima?

Man irgi labai idomu kaip sekasi.

Siandien skaitau sitas temas, nes ka tik islydejau vyra i kur jis nori. 4 metus buvau jam mama ir ji islaikiau. (na, savo yptingom reikmem jis kaip ir susikrapstydavo, bet juodais periodais uz nuoma as krapsciau, o jis pirko pribumbasikus kompui ar mobiliems telefonams. Na ir kas kad as nescia ir mes neturim zmoniskai pasirupint nei maistu, nei transportu, nei kitom nestumo priemonem, o seimininkas staugia ne ant jo, o ant manes) Geras jis kaip zmogus, bet visiskai netikes gyvenimo partneris. Net mano artimieji, mama, sesuo, nesuprato ir iki siol nesupranta kas negerai, ko cia tokio auksinio negeriancio, i sona neinancio vyro kratausi.

Zinau, kad pasielgiau teisingai visu pirma del saves,- labai susenau per ta laika, pervargau, kabinasi depresija. Bet savo laiku norejau, kad mama issiskirtu su alkoholiku tevu ir nesikankintu, skaudu buvo tai patirti. Ir po siai dienai skaudu matyti kaip ji nenori grizti namo, kaip jai sunku rupintis savimi ir namais, istisa kancia ir jai, ir mAN. Mano vaikas ta taip pat mato......

O tikejau juo iki paskutines akimirkos. Ir dabar dar tikiu, kad nepaves del kai kuriu finansiniu reikalu.

Tai va. Tikriausiai tureciau dziuagtis, nes sprendziau sia problema 2 metus. gal net daugiau.
Tureciau gal didziuotis, bet baisu , kad ir kita karta nepasiduociau tokiam paciam.
Visa diena dreba rankos. Atsakomybes uz nieka lyg ir nepadaugejo, bet bijau ateities,- nebebus juk kuo tiketi, kad pades iskilus bedai .

as irgi nesuprantu savo vaiko tevo, jo visi draugai sako, kad jis tikrai turi kita ir su ja yra rimti santykiai, as skaiciau jo parasytas zinutes, kuriose jisai prisipazysta jai meileje, bet kai jo tiesiai sviesiai klausiu, jis sako, kad jie nedraugauja, jis neziuri rimtai i tuos santykius, atseit jei jiem nieko neiseis, tai nebus taip skaudu, as zinau, kad jis mus paliko, nenori kartu but, bet man taip zveriskai sunku...