Sūnui 7 m. Prieš kelias savaites jam pradėjo dažnai trūkti oro. Galvojom, kad astma. Apsilankėm pas pulmonologą, tačiau jis pasakė, kad vaikas sveikas ir nusiuntė pas neuropotologę. Su ja visiškai nesusišnekėjom. Tik įėjom, o ji mūsų klausia:„Kuo serga?". Mes - „Nežinom, jam trūksta oro ir mus atsiuntė pas jus." Buvo labai kažkokia pikta ir suirzusi. Apžiūrėjo sūnų, bet mūsų visiškai nieko neklausė, tylėdama išrašė receptą ir padavė. Tada mes paklausėm:„Kokia diagnozė?". Ji po ilgos pauzės piktai atsakė:„Tikas." Daugiau nieko iš jos ir neišgirdom. Nei mūsų ji ko klausė, nei pati ką aiškino ar teikėsi atsakyti į mūsų klausimus. Atseit išrašė vaistų ir viskas. Kadangi, nieko neuropotologė nepaaiškino, mes tų vaistrų ir nepirkom. Norime išgirsti kito specialisto, kuris viską išsamiai paiškintų, nuomonę. Todėl būtume dėkingi, jei kas rekomenduotų vaikų psichoneurologą ar kitą specialistą, kuris mums galėtų padėti. Iš anksto dėkojame.

Vaiku tikas pasireiskia nevalingais judesiais, kaip pvz., mirksejimas, peties trukciojimas, gali pasireiksti ir daznu ikvepimu (vaikas sako, kad truksta oro). Tikai dazniausiai pasitaiko 5-7 metu vaikams, ir daznai, bet ne visada praeina savaime. Tikas rodo vaiko nerima (koki- pats vaikas tikrai nezino).
Issamesnes informacijos gali suteikti vaiku psichiatras, psichologas. Jei vaikas lanko individualius psichologo uzsiemimus, kur dirbama su vaiko nerimu- tikas per 10 ar daugiau uzsiemimu praeina ar sumazeja. Tai pat padeda ir vaistai.

Laba diena,
Aš čia naujokė,o kreipiuosi į Jus mielieji pagalbos ir patarimo. Radau,kad Jūs jau aptarinėjote vaikų tikus, tai galvoju gal kas patars kur kreiptis ir ar yra vilties...
Mano sūneliui greitai 9 metai. Jautrus toks jau nuo kūdikystės. Pediatrė pastebėjo "klykiantį" verksmą, turėjo 2 operacijas. Iki 2,5 metų sunkiai užmigdavo, miegas neramus, dažnai per miegus atsisėsdavo lovoje ir klykdavo nesavu balsu, o pažadinti neįmanoma. Tačiau aplinkiniams tai nebuvo pastebima - vaikas normalus, protingas, tik kiek per daug aktyvus, tikų nebuvo.
Tiką pastebėjau jau gal kokių 5 metukų. Jį išprovokavo per didelė striukė. Jis vis pasukdavo vieną petį, lyg pasitaisydamas netinkamą rūbą. judesys prigijo. Sakiau Pediatrei, bet sakė nekreiti dėmesio - praeis. Nuo tada kartas nuo karto tikai vis pasikartodavo grimasa ar judesiu, garsu ( koks nors vienas). Sūnus dažnai sirgo - bronchinė asma. Buvo laikas, kad nuo pasveikimo iki kito susirgimo praeidavo vos 1-2 savaitės. Ir taip apie metus. Per vieną gydymosi laikotarpį prireikdavo dažniausiai 2 skirtingų antibiotikų, o kartais ir 3. Po ligos visuomet pasireikšdavo tikas.
Mokslo metų pabaigoje (pavasario pabaigoje 2 kl) tikai labai sustiprėjo, sūnus tapo jautresnis. Kreipėmės į neuropotologę. Ištyrė galvą - viskas tvarkuoj. Paskyrė pas psichoterapeutę, o ji apžiūrėjusi pas psichologę. Sakė kai prasidės mokslo metai lankys grupę.
Per vasarą tikai apnyko,o dabar, kai pradėjo lankyti mokyklą siaube, aš jau neturiu stiprybės. Dabar ėmė taip mikčioti, kad negali nei garsiai skaityti, nei normaliai sakinio suregsti. Kaip jam dabar mokytis, kaip bendrauti. Kažkoks košmaras.....

Tikas ir mikciojimas yra to paties spektro sutrikimai, del to neretai buna, kad pasireiskia kartu, arba vienas po kito. Zinoma, atspindi vaiko nerima, gal pyktį. Paskaicius vaiko istorija, atrodo, kad vaikas daug sirgo, daug laiko praleisdavo su tevais, kas sudaro ypatingai palankias salygas susiformuoti pernelyg artimam vaiko ir tevu rysiui. Tai gali buti priezastis atsirasti kokiam nors simptomui, susijusiam su nerimu, pvz., tikui (nors galejo atsirasti ir koks nors kitas, pvz., naktinis slapinimosi nelaikymas ar pan.).
Is tikruju, pediatre turbut pradzioje buvo teisi, sakydama nekreipti demesio, nes tikai daznai praeina savaime. Taciau dabar, kai atsirado mikciojimas, verta kreiptis psichologines pagalbos. Vaiku grupe gali padeti, taip pat gali padeti ir individualus psichologo uzsiemimai (bet ju gali priereikti nemazai, nes vaikas jau ugtelejes- su ikimokyklinukais greiciau tai sprendziasi).
Greiciausiai, kad Jus pati galite jausti nemazai nerimo del vaiko, del to pradzioje galite nueiti i psichologo konsultacija ir viena, be vaiko. (Nes kalbejimas apie nerima jį mažina)

LABAI AČIŪ UŽ ATSAKYMĄ

Aciu psichologei sakau ir as, nes paskaicius gavau labai daug informacijos ir nusiraminimo. Mano dukrai greitai bus 9 metai. Jau savaite laiko kaip ji savotiskai krenkscia, tarsi dejuotu. O paklausus, kodel taip daro, sako, jog nejaucianti... Manau susidejo kruvon itampa, nerimas, visgi Rugsejo pirmoji mokykloje, mokslo metu pradzia Muzikos mokykloje... itampa atsirado. Tikiuosi, kad apsieisim be vaistu, ir tikesiuos, kad su laiku praeis

Labai reiktų patarimo dėl nervinio tiko ir man: rudenį kreipėmės į savo šeimos gydytoją, nes sūnus (jam 5 metai) pradėjo labai dažnai mirkčioti, protarpiais net varto akių obuolius. Esu pastebėjusi tą jo dažną mirkčiojimą ir anksčiau, bet kažkaip praeidavo savaime, nebuvo ilgalaikis... Šeimos daktarė davė siuntimą pas neurologę, ši nustatė nervinį tiką, liepė gerti Sedalia, riboti kompiuterinius žaidimus, neleisti žiūrėti per televiziją pernelyg emocingų ir žiaurių filmų ir pan. Išgėrėm vaistus, sugriežtinom žaidimo su kompiuteriu ir televizoriaus žiūrėjimo taisykles, nieko nepadėjo. Neurologė norėjo skirti Tranxeną, bet aš atsisakiau. Gėrėm kažkokią vaistinėje gaminamą mikstūrą, irgi nieko - tikas tai susilpnėdavo, tai vėl prasidėdavo dar stipresnis mirkčiojimas. Toliau sekė okulisto konsultacija - gydytoja nustatė padidėjusį spaudimą į akių dugną ir išsiplėtusias akių dugno kraujagysles - tai, pasak jos, gimdymo traumos pasekmė ir galima nervinio tiko priežastis - padidėjęs vaiko jautrumas, mirkčiojimas, galimi galvos skausmai. Darėm dar ir Vaiko raidos centre kompiuterinę encefalogramą, bet parodymai normos ribose. Šiuo metu neurologė paskyrė gerti Acosed, bet dar nenupirkau... Nežinau, gal verta kreiptis į psichologą dėl to tiko? Nesinori vaiko vaistais farširuoti nuolat, o neurologė ne iš kalbiųjų, aiškina mažai, nuolat kartoja: "išgersit vaistus ir ateisit pasirodyti..." Tai ir nežinau, kaip toliau elgtis ir kaip gydytis ar nesigydyti...

Mano vaikui 6 metai, jam irgi tikas, jis dažnai mirkčioja. Tiką nustatė vasarą, dabar jau žymiai pagerėjo, jokių vaistų negėrėm, nors gydytoja buvo išrašiusi, kažkokius žolelių pagrindu, bet svarbiausia, liepė peržiūrėti santykius šeimoje liepė vaikui piešti, nes piešiniuose atsispindi vaiko nuotaikos. reikia keistis mums patiems ir viskas pasitaisys.

Labas vakaras.Paskaičiau apie tiką ir pradėjau galvoti apie savo sesę (10 metų) kaip jis pasireiškia, na suprantu mikčiojimas ir t.t. tai dabar paklausiu ar gali būti tai tas pats tikas, mano sesuo labai dažnai daro įdomias veido grimasas, kai paklausiam kodėl taip daro, sako nežinau. Tai jau vyksta gana seniai, bet tik tiek, jokių mikčiojimų ar dar ko...ir neaišku ar reikia ko nors imtis ar tai praeis? Būčiau dėkinga už atsakymą.

noreciau ir as psichologes pasiklausti....manajai 3 metai,pries kokius du menesius pradejo krenksti...gerkle tyremes-viskas tvarkoj,gydytoja sake nekreipkit demesio,praeis bet nepraeina..pastebejau kad krenksimas atsiranda kai susinervija arba kazkas jai nepatinka,neitinka,na kai emocijos negeros...

kaip to krenksimo atsisakyti? labai erzinantis...

Sveikos mamos Man 16 metu ir sergu tiku. Anksciau girdejau kad tikas praeina savaime , bet jis man laikosi jau 1..2...3.....4....... daug metu. Gal zinot kuri nors kaip ji isgydyti? Labai trukdo bendrauti , ypac su merginomis )

Gal gaučiau ir aš profesionalų atsakymą. mūsų tėtis turi tiką nuo vaikystės: tai nosimi šniurkščia, tai krenkščia, tai dar kažką (priklausomai nuo to, kas jį išprovokavo), kaip ir dauguma.
Dukra turi tiką nuo 4-ių., buvusi ir gimdymo trauma, ir cista smegenyse, ir priepolis vienas. Dabar jau 10m. nuo to laiko praėjo, jai 16-ti, viskas seniai susitvarkę, išskyrus tiką (gydėme ir įprastais vaistais, jiems visai nepadėjus, ir homeopatiniais daug metų).
Sūnui 10m., jau nuo 4-5m. pastebėjau karts nuo karto vis atsirandantį ir vėl išnykstantį tiką. Praėjus kursą pas homeopatą, jis kelerius metus buvo vos pastebimas. Bet šią vasarą, jau rodos įsitvirtino. Grimasos tokios, kad gaila žiūrėti.
Visiem, tikai pasireiškia labiau, kai atsipalaidavę, ne atsakingu momentu, o kai įsitraukę į kokią įprastą veiklą, ar entuziastingą pokalbį. Pas gydytoją, net kai buvo visai maži, visus tikus kaip ranka nuimdavo. Scenoje irgi.
Gydytojai sako, kad tikai nepaveldimi (nors tokį, kaip mano šeimoj, žinau ne vieną pavyzdį).Tai ir nėra labai svarbu. Bet gal, jei jis vis tik paveldimas ir dėl to niekaip nepasiduoda gydymui, tiesiog laikas nuleisti rankas ir susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti? Labai pavargau jau net nuo vilties, kad viskas kada nors susitvarkys.
iš anksto ačiū už jūsų nuomonę ir atsakymą
Papildyta:
ir įpač pesimistiškai nuteikia paplitusi nuomonė, kad kenčiantys nuo tiko yra nesveikai nervuoti, nestabilūs ir jiems nepakenktų psichiatras. Pvz., mano dukra visiškai rami natūra ir sunkoka ją išvest iš pusiausvyros... Mažai apie šią problema kalbama, nežino žmonės.

gaila, bet panašu, kad gydytojai čia nesilanko

Patikėkite mano gyvenimo patirties. Abu sūnūs turi tikus.Manau vyresnysis jau išaugo-19 metų.Perėjome visus į manomus gydymus.Ir žolelias ir rimtus vaistus ir procedūras kokias tik įmanomas.Ir lankė psichologų kursus-bendraamžių.Niekas nepadėjo. Ir veidą tampydavo,ir krenkšdavo,nagus kramto didysis iki šiolei.Man atrodo tas ir liks visam gyvenimui.Jautrūs abu labai.Ir mažajam gydytojai neranda ligos dėl nosies ištisai pūtimo.Vis pas jį atsiranda sekreto nosyje ir pučia nosį.Loristai atrado,kad pertvara kreiva,tai 16 metų operuos,bet šeimos gydytoja kalba,kad vargu ar tai priežastis.Viena neurologė yra sakiusi,kad čia toks tikas-nosies pūtimas. Aš manau,kad išaugti turi.Didžiajam nebėra jokio tiko.Mokslui irgi įtakos jokios neturėjo.Dvyliką klasių didysis baigė labai gerai.Mažasis irgi pirmūnas.Scenoje aš irgi nepastebėdavau jokio tiko. Su panelėmis irgi nekenkė joks krenkštimas. Turėkite kantrybės-viskas išaugama.Ir nefarširuokite vaistais vaikų. Patikėkite manimi.

Nesijaudinkit del tu tiku As pati juos vaikystej turejau ir nieko, praejo. Na dar buna retsykiais pagaunu save, bet jau retai.. be to galiu tai kontroliuoti..

Mano patarimas - nekreipti demesio. Nes kuo dazniau isgirsdavau pastabas - tuo blogiau Geriausia apsimesti kad nematai ir pasitengti uzimti vaika jam patinkancia veikla kad atsipalaiduotu. Ir tiek.
sekmes

ačiū, mielos, už patarimą Pati taip senokai mąsčiau, tik reikėjo nors kokio pritarimo apie tai suprantančių, per tai praėjusių.
Vaistų suvalgėme ne tiek ir daug, ačiū dievui, labiau Homeopatinių, o ten veiklios mežiagos natūralios ir kiekiai nenusakomo mažumo - kone visas turinys- gliukozė. Tik jie mus ir ,,pastatė ant kojų", nes turėjom ir kitų neurologinių bėdų.
Bet dabar seniai lyg ir viskas gerai . Tad darkartą dėkui už padrąsinimą.

Mano sūnui 7 m. Jis yra labai labai jautrus vaikas. Jam tikas. Buvome pas gydytojus:okulistai, neurologai. Patarė nežiūrėti televizoriaus ir riboti kompiuterinius žaidimus. Ne mažai jau vaistukų išgėrėme.
Tikas pasireiškia tuom, kad vaikas staiga pradeda akys vesti į šoną, buna, kad dar ir galvą atmeta.
Paskaičiau šį forumą ir pagalvojau, kad gal čiau yra problema jautrių vaikų. Nes mano vaikas yra hyper jautrus. Tik jam žodis ne taip iš karto į ašaras, mamokas negali padaryti-ašaros. Verkia per dieną labai daug. Gal kas susidures su tokia problema, ką patartumet daryti? Labai pergyvenu.

Jei vaikuciui 7 metai, tiketina, kad psichologo uzsiemimai vaikui gali gan greit padeti del tiko. Del asaru...Gal tai pasirodys Jums labai nejautru, bet kuri laika pasistenkite nereaguoti, neguosti vaiko, kai pradeda verkti del kokios menkos priezasties. Tiesiog teskite tai, ka darete ir nekreipkite demesio, elkites taip, lyg jis neverktu (pastebekite, ar vaikas garsiau verks, ar ateis verkti pas Jus). Man atrodo, kad, jei tokiame amziuje jis daug verkia, tai daugiau yra ismokta reakcija i nesekme.

Labai Jums ačiu už atsakymą. Stengiuosi nekreipti dėmesio į vaiko ašaras. Jis tada tiesiog nustoja verkti, kažkiek pyksta, bet greit jam praėina.
Verkia ir namie, ir mokykloje, jeigu jam kažkas nepasisiekia. Bandau su juo šnekėti, kad butinai pasiseks reikia tik pasistengti.
Labai pergyvenu dėl ašarų. Norėčiau, kad užaugęs turėtu stiprų charekterį. Aš pati esu labai jautri, būtent dėl to norėčiau, kad vaikas būtų stipresnis. Gal galėtumet parekomenduoti Vilniuje psichologą?

Šiandien vaikui išrašė vaistus "TRANXENE". Gasdinantis pavadinimas. Vos ne kaip trankvilizatoriai. Jau nebežinau ką daryti. Gal vis dėl to ieškosiu psichologą. Jeigu kas žino gera psihologą Vilniuje parašykite gal koordinates.

o gal jus pirmiausia nueikite pas psichologa pagal savo apylinke. jusu vaiko gydytojas turetu zinoti, kuriam psichikos sveikatos centrui priklausote.nuo vaistu tikas galbut ir gali praeiti, bet problemos, del kuriu jis atsiranda, lieka.
man atrodo, kad jums geriau vengti akcentuoti verkima apskritai, nesureiksminti jo vaikui, net atrodo gal geriau su juo apie tai ir nekalbeti ....bet geriau Jus pasitarkite su psichologu, as galiu ir klysti konsultuodama internetu.

Ir aš jungiuosi prie Tikus turinčių vaikučių mamyčių Maniškis 7metų juos turi nuolat Jei vienas praeina- kitas prasideda. Va ir šiuo metu net trys viename pas jį: čepsi, šniurkščioja nosį, atmetinėja galvą traukdamas nosį.
Sakot, tai jautrių vaikų bruožas Iš esmės aš manau, kad mano vaikas gan stiprus psichologiškai. Prieš pusantrų metų atvažiavom gyventi į kitą šalį, kurios kalbos vaikas nemokėjo ir po vasaros (atvažiavom pavasarį) pradėjo lankyti mokyklą. Niekada vaikas neverkė dėl to, nesiskųndė, kad jam sunku ar panašiai. Nors kartais pasakydavo, kad nori atgal į LT, nes ten jis supranta ką žmonės kalba ir jį kiti supranta, bet pakalbėdavom su juo, paaiškindavom, kad mes čia liksim ir kad laikui bėgant jis išmoks kalbą ir lyg aprimdavo... Bet gal jis daugiau viską savyje išgyvena Galbūt tada, kai atvažiavome ir paaktyvėjo tie tikai. Klausiau čia med. seselės gal jam reikia kokios pagalbos dėl to? Bet ji tik nusijuokė ir pasakė, kad tai nėra jokia problema ir kad visi mes turim vienokius ar kitokius tikus. Bet man vistiek neramu, manau, kad tie kartojami nevalingi judesiai nėra normalu Gal reikia eiti per visur, kur įmanoma ir prašyti vaikui psichologo
Nežinau, ar čia toje pačioje temoje tinka ar ne, bet mokykloje vaikui skyrė lankyti ATS (čia, kaip mums paaiškino, trumpinys iš anglų kalbos, kažkas susiję su pykčiu) pamokėles, nes, anot pedagogų, jis daro vienokius ar kitokius dalykus, kurie nėra gerai, o po to ginasi to nedaręs. Pastebėjau, kad jis darydamas kažką negalvoja apie būsimas pasekmes... Ir niekas absoliučiai nepadeda... Jokie pokalbiai, jokie barimai, jokios bausmės. Jis daro savo ir viskas.

Man atrodo, kad tai, jog neverke, nesiskunde nebutinai reiskia, jog vaikas del to nesikrimto. Tai yra labai normalu, kad sunku atvaziavus i kita sali. Normalu ir pasiguosti del to, kad sunku, artimiausiems zmonems. Jei vaikas nesiguodzia, nekalba apie savo sunkumus- tai yra dalykas, i kuri verta atkreipti demesi. Gal vaikas nenori Jusu nuvilti, isgasdinti, kad jam blogai?...Turbut jam labai padedavo tai, kad Jus palaikydavote ir nuramindavot, kad jis ismoks kalba.

Turbut vaikas linkes labai daug savyje isgyventi, ir del to turbut atsiranda tikai. Pamokeles, apie kurias rasote, gali padeti vaikui tvarkytis su savo pykciu. Tai reiskia, pedagogai pastebejo, kad su vaiku kazkas ne taip ir paskyre tas pamokeles?
Jeigu yra tiek daug judesiu, tai vaikui pakankamai sunku turetu buti, nes dazniausiai buna vienas judesys. Kaip galima suprasti, vaikas turi ir elgesio problemu (daro kazka kas nera gerai, ginasi tai dares).

Rekomenduociau vaiku psichologo konsultacija. Bet jei noresit, kad problemos issisprestu, vistiek reikes ilgesniu uzsiemimu. O gal pades tie uzsiemimai, kuriuos vaikas lanko...

ir as turiu ta beda.net nustebau,kad tiek daug vaiku serga tiku.turiu 4 vaikus.antrasis 12m taip pat jau seniai turi tika.kazkada gerem hemaopatinius zirniukus.buvo preje.po to uzeidavo ir vel aprimdavo.bet paskutinius kokius 4men jau nesilpneja,o stipreja.vis laukiau kada praeis,bet matau,kad vis blogiau.jau galvojau pirkt vaistu,nes nebeimanoma buti viename kambaryje.skaiciau,kad nekreipti demesio,bet,kad jauciu,jog mane pacia tai be proto erzina.net negaliu buti salia.stengiuosi nereaguoti,bet tik viduj verdu,kol neislaikau ir liepiu jam liautis.ypac paastreja.kai ziuri televizoriu.bet juk negali vaikui visiskai uzdrausti tv,kai visi likusieji ziuri.neisivaizduoju ka daryt.gal bandysiu kreiptis i psichologus.pati kazkada taip pat turejau nervini tika.bet vaistu pagalba jo atsikraciau.

Kreipiausi į psichologą. Įšrašė žirniukų 4 rušiu. Jau po truputėli gerėja vaiko savijauta.
Manau, kad geriausia kreiptis į specialistus.

Sveiki, noriu ir as paklausti psichologes, nuo ko atsiranda tie tikai, ir kas is tiesu per sutrikimas tai yra?
Mano sunui 5 m. ir visai neseniai pastebejau kad vakarais, kai ziuri televizoriu daznai mirkcioja. Mirkcioja net suraukdamas kakta ir kas 1- 2 sekundes, po to nustoja ... Daugiau jokiu sutrikimu nepastebejau. Pradejau riboti televizoriaus ziurejima - labai jau megsta vaikiskus filmukus...
Visai neseniai atsirado pas mus sesute, gal tai susiję?
Siaip su vaiku sutariame gerai, jis gauna daug demesio, kartu zaidziame, gaminame valgyti, skaitom enciklopedijas, mokinu vaziuoti rieduciais, dviraciu, paspirtuku vaikas daznai apsikabina, sako kad mane myli - turbut jauciasi mylimas....Kadangi ziemomis daug sirgo, tai daug laiko lesdavome kartu, t.y. su mama...
Gal tai ir yra blogai, gal nevalingai uzslopinau jo vyriskajaja agresija, vyriskaji ego? Gal per daug bunu su vaiku, per daug atsidavusi mama? Gal reikia vaika leisti i koki agresijos isisavinimo bureil jei tokiu buna
O gal tiesiog nuvesti pas okulista? Gal sutriko regejimas?
Kokie pozymiai rodo, kad tai tikas?
Kadangi esu su mazu leliuku namie, pas visus specialistus vaika nuvesti sudetinga. Pas ka mums kreiptis? Ar tiesiog nekreipti demesio? Gal praeis?

Noreciau atsakyti visoms kartu,kaip ir psichologe jau sake, vaikuciams su mamytem reikia kreiptis i vaiku ar seimos psichologa, psichoterapeuta. Jeigu reikia isamesnes info rasykite i az. Tikai visi yra nervinio pobudzio, t.y. taip vaikai tvarkosi su kylanciu dideliu nerimu. Paaugliai gali eiti ir pas suaugusiu psichoterapeutus, ateityje tai dar labiau trukdys susirasti zmona

Laba diena, visiems
Sūnui tuoj 11, tikas prasidėjo nuo kokių 3-4 metų. Ačiū dievui, iš pat pradžių pakliuvom pas išmintingą medikę, kuri tiesiai šviesiai pasakė - tikas ne liga (taip kaip mes ligą suprantam), o vaiko elgesio, emociųų sutrikimas, kurio priežasčių gali būti 101. Bėda ta, kad tikas yra bjaurus padaras - jis keičia savo formą. Tai petį trūkčioja, po to praeina, po kiek laiko galvą purto. Po to vėl ramus periodas (gali būt ir gan ilgas), po to - kaip čia kažkas rašė oro trūksta.
Kartas "pasimaunam" ant tiko "triukų" ir puolam daryt tyrimus... Ir vėl grįžtam ten, nuo ko pradėjom.
O psichologė, ilgai vaiką tyrinėjusi pasakė - pas jį didelis atotrūkis tarp fizinio ir emocinio brandumo (intelektas ir emocijos gerokai lenkia fizinę brandą) ir žmogus neranda savyje balanso, pasiklysta... Tada kūnas ima protestuot....
O kad dėmesio nekreipimas (ar tiksliau jo nukreipimas kitur) padeda - faktas. Bet kiekvienam vaikui tai - labai individualu.
Kaip ir tai, kad anaiptol ne visiems žmonėms tikas praeina laikui bėgant.....

noreciau papildyti, jeigu tikai nebuna gydomi, jie pereina i gilesne neuroze, nes tai neurozinis sutrikimas, suaugusiems buna sunku pasitiketi savimi, ginti savo interesus, jiems buna labai svarbi aplinkiniu nuomone apie juos. Tikai, kaip ir kiti nerimo sutrikimai nebuna vien TO zmogaus, vaiko, problema, tai jau seimos, kaip visos sistemos beda, tik silpniausias jos narys isvysto simtomus, kurie rodo, kad kazkas netvarkoj.

Taip niekas man ir neatsakete, kokie pozymiai rodo, kad tai tikrai tikas?????
Mano pediatre, kuri net nemate vaiko, pazistamas psichoterapeutas, kuris mate, pazistama akiu chirurge sako - gal nervinis mirkciojimas, nes, anot jos, nebuna akiu sutrikimu, kurie pasireikstu mirksejimu...
O va pazistama vaiku psichiatre teigia, kad tiko mirksejimai visai kitokie..., o cia vaikas mirksi net suraukdamas kakta, suspausdamas vokus, kartais istryksta asara, kartais skundziasi, kad grauzia akis, kartais trina akis, o kartais ir visai nesiskundzia...
Sake, kad cia toks virusas.... O va vakar man pradejo akis grauzti - tai mirksim abudu...Nors akys nepuliouja, truputi paraudusios....
Nebezinau, pasimeciau...

Prie forumo gi parašyta, kad į atsakytą temą neprivalo vėl rašyti. Labai trumpai, kas yra tikas, psichologė parašė antroje temos žinutėje.

Mini pažįstamus gydytojus: o ar jie apžiūrėjo vaiką? Ar tik iš pasakojimų komentuoja? Vien "pamatyti" neužtenka, jeigu tai psichikos sveikatos specialistas, tik "užmetęs akį" ar pasiklausęs pasakojimų apie simptomus, išvadų nedarys. Tikai būna labai visokie, bet esminis dalykas - pasikartojantis, įkyrus veiksmas, kuris neturi fiziologinio pagrindo, arba fiziologiniai dalykai labai menki, nežymūs. Čia (forume) irgi niekas nenustatys, nes nemato, negali ištirti (jei reikia), pamatyti požymių visumą ir apsispręsti dėl diagnozės.
Viena iš galimų šitų simptomų priežasčių gali būti tikas, bet gali būti ir kitos priežastys. Pirmiausia pasitikrinkite, ar nėra fizinių priežasčių (šiuo atveju pas okulistą) ir jei nėra - nueikite pas psichologą.

Na va dabar tikrai issiaiskinom, tikrai tikas ir dar kazkoks akyciu uzdegimas...
Gal yra forume kokia tema, kaip mamoms psichologiskai susitvrkyti, kas galetu padeti, nes visoms jau "pavaziaves stogas"... Vaikas dar to svorio nejaucia, o ir stengiuos neparodyti savo nerimo, taigi lieka naktys, kai galima normaliai paverkti...

Na, kiek žmonių tiek nuomonių, bet mano giliu įsitikinimu, kai naktys skiriamos tam, kad išverkti gyvenimo užkrautas nebepakeliamas emocijas ir kai apskritai atrodo, kad stogas išvyko ir neketina grįžti, tai geriausias patarėjas - ne SM forumas, o geras psighologas. Labai nesmagu, kad šį specialistą dar daug kas "po senovei" laiko psichų daktaru, kuris skirtas patvirtinti psichinei negaliai Arba sako "pas psighologą - paskutinėj vietoj"
GERAS specialistas padės grąžint stogą į vietą ir nurodys kelius, kuriais eidama, žiūrėk, ir naktį ramiai išmiegosi Nedelsk

mamulka-zuikiene, nuo to reiktu ir pradeti, t.y., saves paklausti, kaip cia atsitiko, jog mano vaikas rodo tokius nerimo sutrikimus, kad mums VISIEMS kaip seimai reikia psichologo pagalbos. O pradeti reikia nuo saves, nes vaikas, sita svori nesdamas, nepanesdamas dabar yra pacientas. Siulyciau kreiptis i seimos psichoterapeuta.. Juolab kad mamytei yra ka naktimis apverkti

Klausiau 100 tukstanciu kartu ir neradau atsakymo, paskui supratau, ir manau , kad nerasiu...Verkiau ne del to, kad vaikui buciau kazka blogo padariusi, bet del to, kad jam "neva" bus sunku prisitaikyti prie aplinkos... Nes VISKAS PAS MUS SEIMOJE PUIKU
Vaikas "nenesa" jokio svorio ir "TAI" netgi nera problema...
Kalbejau su daugeliu mediku ir specialistu, su psichoterapeutu, neurologu, psichiatru ir visi nurode, kad laikinas nerimas galejo atsirasti del kito vaiko seimoje atsiradimo, kuris, beja, jau ir praeina.. TAI ARGI CIA PROBLEMA??? Kaip man viena medike aiskino, kad tai tik kosmetinis, isoriskas defektas - retkarciais pasitaikantis daznesnis mirksejimas, kuris neaisku nuo ko atsirado... ARGI DABAR MUMS VISIEMS REIKIA PSICHOLOGO????
"Tai" pasidare problema, kai pradejau pastebet ir vaikui akcentuoti... O kai apsimeciau, kad to nematau mirksejimas beveik isnyko. Jis puikiai prisitaiko prie aplinkos, turi daug draugu ir jauciasi laimingas ir mylimas.
Tai pasidare problema, kai ilindau i sita Tiko foruma ir prisikaiciau visokiu "baisybiu" apie sia liga, kuriu, galbut mano vaikui ir nebus...
Nebutinai sita "liga" REIKIA gydyti, ir as klausau savo neurologo isvadu, o ne kazkokios, tamsta - bobos, kuri pati nezino ka raso, kuri net, turbut, nera gyvai susidurusi su siuo sutrikimu.
Tau paciai reikia turbut pas psichologa, nes tokias nesamones rasai ir dar KLAIDINI KITAS MAMAS... NEREIKIA VISKO TAIP HIPERBOLIZUOTI

Na kadangi psichologas vistiek cia nesilanko, nes i si klausima jau atsakyta, tai norejau paklausti nuorodos, kur mamos raso apie savo isgyvenimus...O tamstos cinizmas mane nustebino
Beja rasei: tikas anaiptol nepraeina laikui begant....pasimaunam ant tiko triuku.... Tavo vaikui berods dar tik 11 metu, o viska taip dramatizuoji....
Ir kodel tada cia rasai, jei sis skyrius skirtas paklausti psichologo???

Na, ponia miela, tikrai norėčiau užsistoti niekuo dėtą tamstor aprėktą ir išdurnintą pašnekovę, kuri tenorėjo gero. Kita vertus, jei klausi patarimo, tai jį ir gauni, ko čia isterikuot?
Kita vertus, meno komentaras (jei atkreipsi dėmsį) irgi analogiškas, taigi jei 2 žmonėms kilo noras tamstai duoti identišką patarimą, tai matyt problema, ne mūsų, o jūsų
Ir dar - kokie sutrikimai bekamuotų vaikus (ypač jei tai nerviniu pagrindu atsiradę dalykai), visų pirma gydytojas žiūri į tėvus, o ypač į mamą. Taip kad nukreipkite kritiką į savo asmenį pirmiausia

is mamos-zuikienes reakcijos leidziu sau spresti, kad mano ir smaugliaus atsakymas i Tavo klausima pataike i desimtuka Noriu tik apgaileti, kad Tavo gerb. draugai specialistai nedrista pasakyti to, ka istikruju apie Tave galvoja ir sumenkina problema. Nes VISKAS JUSU SEIMOJE PUIKU

Kitas dalykas, jeigu sukurei Tema, tai turi susitaikyti, kad gausi ne tik Tave palaikancius atsakymus.

Del psichologu lankymosi temose, ju lankosi kur kas daugiau negu galvoji
kadangi nenoriu investuoti i tuscias diskusijas, sis mano komentaras Tavo temoje paskutinis. Linkiu Sekmes !

Aciu, kad palinkejote sekmes. Ir zinote - man pasiseke.
Mano suneliui tikrai dabar daug geriau.
Man dabar irgi daug geriau, nes radau tiko priezasti.
Kitoms mamytems galiu pasakyti, kad tiko priezasciu negali buti 101, kaip cia kazkas rase... Paprastai buna viena labai aiski, labai ryski, arba kelios labai viena su kita susije priezastys.
Tai nera toks sutrikimas i kuri galima ziureti pro pirstus, kaip mano pazystami medikai man bande irodyti...(jau akimirka buvau jais patikejusi)
Bet tai nera tokia beviltiskai daug kartu pasikartojanti "liga", jei pavyksta surasti jos atsiradimo priezastis.
Labai padejo Psichologe, kuri cia paraso. Jai visa gyvenima busiu dekinga.
O "pataikyti i desimtuka" arba "uzpilti druskos ant skaudamos vietos" yra visai nesunku, netgi labai lengva, ypac kai mamai skauda sirdi ir jai slysta zeme is po koju arba "vaziuoja stogas", kad vaikui blogai, jis sunegalavo.
Mano komentaras irgi sioje mano temoje paskutinis.
Atsiprsau uz viska. Ir jums linkiu sekmes.

dziugu isgirsti, jog Tau gerai sekasi tema kuruojanti Psichologe ir man patinka, jos postai aiskus ir tikslus

Laba diena, ar gali būti, kad visai mažam vaikiukui 8 mėn. irgi yra tikas, jei sukioja rankutes ir visai neseniai pradėjo nevalingai ir galvytę į šonus sukioti?

Ar gali tikas buti 1.5 metu vaikiukui ?
Vaikas pradejo labai mirkcioti, ir nebezinau nei ka galvoti...
Lyg ramei, tvarkingai gyvenam, kaip ir visos normalios seimos, jokiu dideliu, svarbiu kazkokiu ivykiu nebuvo musu seimoje, jokiu baisumu, ar permainu...
Kame reikalas... !?!?!

tikas buna paveldimas

Nu niekas is musu gimines, ar is vyro netiksi... (kiek zinau )
Ryt eisim pas neurologa, okulista ir savo apylinkes gydytoja, tikiuosi gauti atsakyma - kodel, kas ir kaip...

mano sunelis manau irgi turi tika nors jam dar tik 2 metukai ... pries 2 menesius pradejo dazniau mirkcioti, kartais lyg prisimerkti ir raukti kaktyte. pas gydytojus dar nebuvom, bet jau esam uzsiregistrave lapkricio gale. is pat pradziu supratau, kad reikia ieskoti priezasties, nes tikas - jau pasekme. pas mus seimoje irgi viskas tvarkoj. na buna, kad su vyru pasipykstam, bet nemanau, kad daugiau nei kitos seimos ... jokiu ypatingu pokyciu gyvenime tikrai neivyko. as pati galvoju, kad musu senelio tiko priezastys gali buti kelios:
1- as daznai bunu pavargus, nes maziukas naktimis nelabai gerai miega ir man neleidzia issimiegoti, o be to kiekviena ryta anksti keliuosi i darba ... kai griztu namo, tikrai ne zaisti su masinytemis pirmiausia noriu .... o sunelis labai daug demesio reikalauja ir jo negaves verkia, zyzia, vaiksto is paskos, tempia mane kartu su juo zaisti ....
2- kol as bunu darbe, su suneliu namie buna vyras. o jis beveik visa laika buna ijunges TV ir kompiuteri. as galvoju, kad TV vaizdai ir garsai gali labai dirginti vaiko nervu sistema ...
3- mes labai daznai neleidziam vaikui islieti savo emociju... kai jis pradeda rekti, ka nors trankyti ar siaip spiekti, tai mes iskart stengiames ji "sutramdyti". zinoma ne fizinemis priemonemis, bet kalbedami, aiskindami ir prasydami kalbeti tyliau, o jei ko nors nori ir teveliu, tai tegul prieina ir tyliai papraso, o ne rekia visa gerkle .... gal tos uzslopintos emocijos pradeda "verztis" per dazna mirksejima ...?
na tai tiek as sumasciau ... antraja priezasti manau galima nesunkiai panaikinti, bet kaip su kitom tai neisivaizduoju .......

Mamytes, nepergyvenkit jus taip del tiku Pati vaikystej buvau tiku rinkinys, nors ir nebuvo jokiu traumu ar kazko panasaus. Tikai uzeina ir praeina, paaugs - ismoks juos kontroliuot

Sveikos. Visos temos neperskaiciau, tad nezinau - gal kartosiuos. Mano dukrai, kai gime sesyte prasidejo tikai - kosciojimas (tada buvo 3,5 metuku). Gydytoja pasiule tableciu FENIBUT, kuriu galima gauti Rusijoj, nes Lietuvoje jie "nurasyti". kaip tik vyras ten vazineja, nupirko. Kaip ranka nueme. Super vaistukai. Panelei jau beveik 6 metai - tikai nebepasikartojo. Tikiuosi, kad ir nesulauksim ju.

O mes Fenibutą pusę metų naudojome ir jooookio pagerėjimo
Kosčioja, mikčioja, tamposi, mirksi, o kartais ir naktimis triukšmauja..................nežinau, ką daryti

o kažin tikas gali būti nuo gerų emocijų??? nes mūsų mažoji (jai netoli 2 metukų), kai jai kas nors labai patinka, ar ko nori ir gauna ima įtempineti rankyčių ir kojyčių raumenis. Iš pradžių galvojom nu džiaugiasi vaikas ir tiek, bet kai ką skaniai maitinu ir ties kiekvienu šaukštu "pasitampo" man kažkaip keista... pediatrei sakiau, tai sako, nieko baisaus, tegu vaikas džiaugiasi - išaugs... bet man vistiek neramu