gali, tikai būna nuo emocijų ir nesvarbu jos kokios, tikai pasireiškia ir nuo gerų ir nuo blogų emocijų. Turim juos apie 4 metus niekas nepadeda.

sveikos ,mano dukryte buvo pradejusi mirkcioti ,siaip ilga istorija ,bet merginos jeigu tik yra imanoma ,reikia ieskoti priezasciu del ko taip atsitiko ir jas salinti as kai radau priezasti dingo jau kita diena tikas

Kai buvau maža buvau ir labai išstorėjus ir labai sukūdus nuo vaistų dėl tiko. Jis neišgydomas... ir dabar juo sergu. Tik jis jau laaabai nežymus, niekuo nesiskiriu iš kitų žmonių ir nieks nepastebi, kad man kažkas netaip Tik jei labai pervargstu, stresas, jaudulys, tada paaštrėja ir netik mirksėjimas, bet užtenka pagulėt vonioje su visokiom žolytėm ir viskas vėl savo vietoj. Svarbu stiprinti imunitetą, nervų sistemą.

idomu kokia buvo to priezastis

Mes bandom atrasti priežastį - nerandam jos. Ir kalbam, ir bendraujam, ir katinėlį nusipirkom - tikas yra. Vaikas labai jautrus, noriu visur būti pirmas, lyderiauti, mokosi gerai, yra atsakingas. Gal dėl to perdėto noro viską padaryti gerai? Kito atsakymo nerandam. Ir kalbam, kad nebūtina dalyvauti, nebūtina pirmauti, nebūtina rodytis.... Bet, matyt, charakterio savybės įgimtos. Vius paskaitinėju apie netradicinius gydymo metodus. Gal esat kas ką bandę, gal padėjo? Gėrėm anksčiau fenibutą, lyg ir buvo dingę. Dabar vėl tikuojam. Atrodo, kompiuteriu nepiktnaudžiauja, o jei ir žaidžia, tai tikrai gerus vaikiškus žaidimukus (kur skaičiuoja, bėgioja, mąstymas, strategija...). Nėra šaudymų gaudymų. O gal mes klystam? Bet visiškai neleisti prie kompiuterio? Ar įmanoma taip?

o kaip atrasti tą priežastį? vaikų psichologo pagalba?

Mes ėjom pas psichologą. Mokėjom didelius pinigus. Psichologė sakė "reikia atrasti priežastį". O kaip atrasti? Na, sako, reikia tėvams stebėti, ieškoti.... Vaikas jautrus.... Mes patys matom ir žinom, kad jis jautrus, atsakingas, pareigingas.... Gal toks jo charakteris? Tiesiog genuose taip yra. O dar kažkur kažkas kalbėjo ir paklausė manęs, ar nėra vieno iš tėvų tokio charakterio. Na sakau, kad aš tokia jautri ir imu viską perdėtai į širdį. Bet ar čia tiesa, nežinau ką ir begalvoti. Kaip pradedi analizuoti, tai labai daug dalykų sueina į vieną: ir gimdymas, ir vaikas ėjo veiduku aukštyn, ir didelis gimė, ir irzlus, ir vienturtis.... Daug visko, o priežasties taip ir nerandam.

Is tikruju, genetika gali tureti itakos polinkiui tureti tika. Taciau ne vien tik. Visuma aplinkybiu nulemia, ar atsiras tikas ar ne. Perskaicius Jusu laiska kyla mintis, kaip Jusu vaikas reiskia agresija? Ar jis turi budu, kaip reiksti agresija? Is savo darbo patirties su vaikais: butent agresyviu jausmu slopinimas gan daznai gali buti tiko priezastis (bet nebutinai).

Ačiū Jums už komentarą. Tikrai, net susimąsčiau, o kaip jis reiškia agresiją?? Na, verkia, anksčiau trankydavo duris (gal čia per grubiai pasakiau). Mėgsta piešti, lankstyti, bet jei kas nesigauna, tiksliau, nesigauna tobulai, tada jis viską išmeta, sulamdo, suplėšo ir išmeta. Mėgsta būti lyderiu. Jis turi dalyvauti ir svarbiausia - laimėti, būti tarp lyderių. Toks jausmas, kad jis siekia kažkokios tobulybės. Mes lyg ir to nepabrėžiam, tikrai neakcentuojam to pirmumo. Žinoma, laikomės principo, kad jei jau darai, tai stenkis atlikti kuo geriau, o ne atmestinai. Bet gal mums taip tik atrodo? Bet kažkokių atsikalbinėjimų ar kažko panašaus - na nedaro jis to, sakykim, jis yra toks paklusnus vaikas. Visame kame bandom tartis, susitarti. Užsispyręs, jei užsispirs, sėdės, burbės kažką po nosimi, bet vistiek daro savo. Laukius Jūsų dar ir dar. Gal įžvelgiate ką? Ką mes darom ne taip? Kurioj vietoj čia kažkas yra ne taip?
AČIŪ

Mano vaikui tikai prasidejo pries sesis menesius, pradejus lankyti mokykla. Jis buvo visada labai jautrus. Pas mus su tikais atejo ir hiperaktyvumas, demesio sutrikimas. Tikai labai sustipreja blogai issimiegojus, ypac kelias naktis is eiles.
Gyvename Vokietijoje. Gydytojai gali mums pasiulyti tik vaistus. Didesnius vaikus
moko ( labai itemptas mokslas ) vienus tikus pakeisti kitais, ne tokiais pastebimais.
Kai kurie tevai veda vaikus i atsipalaidavimo seansus, bet poveikis yra trumpalaikis. Reiketu tiku neakcentuoti, geriau i tai nekreipti demesio ( kai vaikas girdi ). Vaikas turi zinoti, kad jis yra mylimas, "normalus", kad jis savo judesiu ar garsu negali suvaldyti ir turi tai moketi drasiai paaiskinti kitiems. Taip sako musu gydytoja. O iki siol dar yra atliekami tyrimai ir ieskoma tiku atsiradimo priezasciu ir gydymo budu...
Cia vienas straipsnis apie juos:
http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=le...l&strid=536

Tikams, dėmesio sutrikimams ir pan. vienas iš alternatyvių metodų gali būti neuropsichologinė sensomotorinė korekcija: www.sensomotorika.org

Skaitau ir galvoju, kad rašo apie mano vaiką .
Mes irgi kariaujam su tikais. O vaikas irgi paklusnus, gabus ir pan. Vasaros metu dingsta, tik ateina rugsėjis su juo ir tikai.
Mums labai padeda vandens procedūros. pernai lankė baseiną tai stebuklingai padėjo. Kas nebandė pabandykit, gal padės.