Vakar vel atvaziavo pas mane traktoriai dabaigineti zole tvarkyti aplink mano ta grazu prudeli pradzioje kultivatoriumi viska sumale, poto islygino ir veliau volu su spigliais sutrombavo-supureno.. Po ju nuo 6 iki 9 grebliavau, sejau, trombavau, uodai suvalge, pavargau bet sutvarkiau tik puse prie to prudo.. ir tai aciu zmonelei mylimai, paziurejo i mano vargus ir padejo.. idealiai lygiai isvis nesugauna, gruntas labai slapais, gabalais, greblium nesismulkina.. daugumos vietoje vaikstai kaip per ciuzini, spiroklioja zeme.. visgi uzpiltas pudas duoda savo, nezinia kada galutinai susiguls tenai tas gruntas.. ale pofig, kaip bus taip gerai.. poto uzaugs zole, viska pasleps

Kaban, ką palnuoji daryti su kūdros krantais, kuom apželdinsi, kaip prižiūrėsi. domiuosi, nes pas mane irgi vienoje pusėjo kūdros irgi maždaug tokio statumo krantai, tai suku galvą ką čia su jais padarius. Su žoliapjove nelabai nupjausi, statoka, gal kokiais šliaužiančiais kadagiai apželdinti galvoju....

na sejam dabar ten paprasta zole.. ta statu slaita dar biski darkysim, kasim transeja , todel siemet nieko ten nedarysim, veliau maniau krumais kokias apzeldinti, kad nereiktu pjauti zoles.. akmenu sudesim ir tiek..

sveiki noriu paklaust gal kas nusimano ar iskasus tvenkini salia namo (apie 3-4 m.) nesirinks i rusi vanduo? is anksto dekui

aishq priklausomai nuo grunto.. bet as manau kad rinksis, bent jau dreges bus tikrai daugiau.

Sveiki, aš pas jus su klausimu vienu Seneliai padovanojo žemelės tarp miškų, labai graži vieta, ruošiamės ten vasarnamį statytis. tik ten reikia sukelt žemę nes drėgna. Tai galvojam prieš tai tvenkinuką išsikasti, vietos sočiai, ir tom žemėm sukelt sklypą kur namas stovės. Bet pakalbėjau su vienu žmogum nuo tų kraštų, tai jis papasakojo, kad ten pas mus šaltžemis, kuris yra linkęs "migruoti", kad ir išsikasim prūdą, jis po kiek laiko užslinks. ieškojau informacijos apie tą nelemtą šaltžemį, bet nieko beveik nerandu, tik kad jis labai nederlingas. Gal kas esat su juo susidūręs? gal yra kokių gudrybių, kaip tą tvenkinį iškast, kad krantai neužslinktų. Ačiū

Įvertinkite padarytą darbą: nusausinta

kasimas

iskasta


O prudo pries kasima nuotraukos buvo keletu postu auksčiau.

Laba diena. Norim pirkti sodybą ir išsikasti kūdrą. Aplink pušynai ir žemė smėlėta- ar gali būti taip kad išsikasę turėsim tik tuščią duobę?...Čia būtų link Šakių .

Sveiki,

Kol kas viskas lyg ir neblogai. Būtų sveika pašalinti didesnes dumblo liekanas ir išlyinti didesnes duobes (darbas rankinis, sunkus, bet prasmingas).
IŠKASTĄ DUMBLĄ REIKIA IKI RUDENS LIŪČIŲ IŠVEŽTI UŽ KŪDROS TIESIOGINĖS PRIETAKOS BASEINO RIBŲ, kitaip dalis jo sugrįš "namo".
Ir tualetus bei komposto krūvas būtų sveika patraukti nuo kūdriuko bent 25 m.
O pavasarį, kai nusistovės vandens lygis, bus galima kurti kūdros ekosistemą


Varnike ir Vigai, į jūsų klausimus niekas geriau neatsakys, kaip geologiniai tyrimai. Investavę 600-1000Lt apsidrausite nuo galimų problemų.

Sėkmės!
Aušrys

Mūsų žemelė irgi link Šakių važiuojant, irgi žemelė smėlėta, netoli Lekėčių km. gal bus panaši situacija ir su tvenkinio iškasimu
Aplink, mačiau, keli kaimynai išsikasę prūdus, reiks apvažiuot paklausinėt, kaip pas juos situacija.
Aušry, ačiū už patarimą, bet mums per brangus malonumas būtų tyrimą daryti...

... o išsikasti "kraterį" be vandens ar užplaunamą kūdrą dribsmėlyje "plaukiančiais" šlaitais ar nebus brangiau?
Jei netingite, elementariausius geologinius tyrimus galite bandyti atlikti ir patys: nusipirkite siauriausio diametro išardomą žemės grąžtą (investicija 70-80 Lt), iš vamzdžio pasigaminkite keketą sekcijų jam prailgiinti iki 3,5-4 m ir - į kovą! Tačiau išgręžus pirmą gręžinį turbūt sumąstysit, kad geologai būtų pigiau

Sėkmės!
Aušrys

Na, dumblo tenai nei su žiburiu neina rasti- mėlynas molis dugnas ir dviejose vietose gyslos su slenkančiu smėliu iš kurių tekėjo vanduo. nelabai gausiai, bet tekėjo. Manau per valandą apie 50 litrų buvo. Nuotraukoj labai sunku perteikti viską- neina nei gylio nei grunto matyti. Kad nesugebėjau nufotografuoti pastebėjau tik namuose. Dumblą iškasėm ir nemažą dalį sumaišėm su dugno gruntu moliu iš kurio vienoj vietoj suformavom pylimą (supilta ten kur garažas matosi), o likusį paskleidėm už sklypo ribų (nuo garažo į dešinę). Bet iš tos pusės prietakos nėra, nes yra naturalus žemėjimas nuo prūdo. Tikiuosi kad bent iš ten nei dalelė nesugrįš į prūdą. Pagal vandens lygio liniją prieš nusausinimą (09.09.09 ) nuo giliausios dugno vietos turėtų būti apie 3 metrai. Seklesniam krante 2 su trupučiu. Kaip manai Aušry, ar vanduo sugrįš į buvusį lygį? Niekada nebuvo kad nusektų vanduo žemiau nei vienais metais. Dumblo buvo apie 20 cm sluoksnis o po juo kietutėlis molio dugnas. Kastas prūdas buvo atgrubnagių prieš 20 metų su draglainu- sakė kad gilesnio iškasti nėjo nes buvo daug vandens ir kaušas neįkando. Taip ir liko- per vidurį pakilimas o iš kraštų šiek tiek gilesnės vagos. Bet einant dugnu jautėsi kiekvienas kaušo paliktas įrėžimas grunte.

Mes žinom kas ten per gruntas, Šaltžemis, ir kas mums iš to?

Sveiki,

Jei dugnas tikrai "kaulas" ir niekur nepažeidėte vandensparinio sluoksnio, kūdriuko vandens lygis po valymo atsistatys. Jei ne iš karto, tai bent jau po pavasarinio polaidžio.
Dumblo (nors jo ir buvo tik 20 cm) nereikėjo maišyti statant pylimus - jis pylimui stiprumo tikrai nepriduos, o maistmedžiagių prietaką į kūdrą gali padidinti.
Daugiau kaip ir viskas gerai, laukim prisirenkant vandenuko

VArnike,

Žinoti, kad gruntas - "šaltžemis", jau yra be galo daug , tačiau ar žinote bent preliminarų būsimos kūdros vandens lygį? Ar įsivaizduojate šaltžemio sluoksnio storį? - gal po 2-2,5 m slūgso vandeniui laidus smėlis, kuris nudrenuos kiekvieną kūdron patekusį vandens lašą???
Man iš esmės nėra skirtumo, darysite jūs tuos geologinius tyrimus, ar ne, tačiau esu matęs ne vieną "taupiai" iškastą kūdrą, kurią savininkas vėliau mažino, dėjo hidroizoliaciją, ar paprasčiausiai užstumdo buldozeriu ir atsisako minties turėti kūdrą. Šiuos labai skirtingus nepasisekusių kūdrų savininkus vienijo vienas bendras bruožas: visi jie keikė savo nežinojimą ir/arba taupumą, nes galų galų gale sukišo pinigus net ne į balą, o į duobę.....
Žodžiu, jūsų teisė rinktis, o aš rekomenduoju taip, kad turėtumėte galimybę iš pirmo karto įsirengti gerą kūdrą.

Sėkmės!
Aušrys

Aušry,
o tai jai mes pasidarysim grunto tyrimus firmoj mums ten viską išaiškins? Šiaip tuos grąžtus turi mano giminaitis. Savo rankom gręžinį darėsi. Jei pats išsigręši mėginius, tai vistiek eksperto reikės, kad kažką paaiškintų apie jį

Padori geologinių tyrimų firma, priklausomai nuo jūsų sklypo gruntų bei nuo planuojamos kūdros ploto, turėtų išgręžti 2-4 maždaug 5-6 m gylio gręžinukus, tyrimų ataskaitoje pateikti jų litologinius stulpelius su nurodytais gruntais bei jų sluoksnių storiais, nustatyti, kokiame gylyje pasirodo bei nusistovi gruntinis vanduo. Be to rimtesni geologai, jau gręždami pirmą gręžinį, pasakys būti toje vietoje kūdrai ar ne. Dar pažangesni geologai padarys būsimos kūdros geologinį pjūvį CAD programoje, kuris labai pravers projektuotojams

Idėją gręžtis patiems daviau dėl to, kad rašėte, jog tyrimai jums "per brangus malonumas". Toks savadarbis 3-4 m gylio gręžinukas galėtų parodyti bent jau nusistovėjusio gruntinio vandens lygį bei sulaikyti nuo kūdros kasimo, jei 2-3 m gylyje pasirodytų smėlis.

Ačiu už informaciją

del praeitu liuciu mano prudo slaitose vel astsirado upeliuku grioveliai.. zele isaugt nespes, jauciu teks deti koki tinkleli, kol dar nevelu.. gal kas turi kokiu pasiulymu?

Aušry, norėjau pasiteirauti- ar užsėti kuo nors kūdros krantus? Žmogus, kuris atliko valymo darbus patarė dabar krantus sutvirtinti žiemkenčiais jau dabar. Taip pat, nuo pylimo ar nevertėtų nudrenuoti vandenį iškasus griovį ir į jį pripylus kokio smėliuko ar smulkios skaldos? Ar verta jau pasiieškoti kokią nendrę ar ajerą ir dabar iš rudens juos pasodinti? Ir ar liejamiem laiptam reikia kokio pamatėlio,ar pakanka iškasti aikštelę su pokrypiu į kranto (krantas- kietas molis) pusę ir ją užbetonuoti?
Iš anksto dėkoju už atsakymą

Oho, kiek įdomių klausimų!

Kūdros krantuose pirmiausiai reiktų sustabdyti eroziją. Tam tinka plėvelės, geotekstilė, velėna ir kt. Tačiau jei erozijos nėra - jos ir stabdyti nereikia.
Jei prie kūdros nesiruošiate varyti samanės, žiemkenčių sėją palikim kitam šio forumo eksperimentatoriui (pas jį šlaitų erozija jau įsibėgėjo)
Panašiai ir su pylimo drenažu. Skalda bei smėlis gal ir gali būti naudingi, tačiau nepamatęs to jūsų inžinerinio kūrinio, tikrai nepasakysiu, ar tai būtina ir kaip tai daryti.
Nendres ir ajerus drąsiai galit sodinti iš karto, kai turėsite reikiamą vandens lygį. Dalis jų per žiemą gali žūti, tačiau dauguma turėtų išgyventi.
Nelabai suprantu, kam i kūdrą norite kišti betoną.... Negi iš jos neįmanoma išlipti natūralesniu (ne tokiu iškreiptu) būdu? Jei taip, ar tik nebūsite padaręs per stačių povandeninių šlaitų? Toku atveju padėtų paprasčiausias "račiokas"

Sėkmės kūdrininkystėje!
Aušrys

Na isibegejo nepavadinciau, bet yra pradzia.. beje jinai aina ant Jusu rekomenduotu mazo nuolydzio slaitu.. o ant staciu slaitu - jokios erozijos.. paskyti kodel? todel kad per tvarkinga slaita bega vanduo, kuris renkasi nuo viso sklypo.. o per statu kranta nieko nebega.. sutvakysiu - vakaras su grebliuku ir tiek... zemes palikta.. "deriugos" nupirksiu.. ner bedos

ir biski apie Jusu mokamu konsultaciju kokybe, kaip tik del slaitu sutvarkimo:





o i prisegtose fotkese matosi, kad slaitose matosi erozijos poveikis..

tai kad - niekas nera be nuodemes ane? bent atsipraset klientu?

Išlipimas planuojamas tam krante kur stovi ekskavatorius kampe. Na šiek tiek statoka,bet kitaip padaryti negalėjom, nes sklypas priešais yra ne mūsų (faktiškai niekieno, nes net neprivatizuotas, bet kai kasėm buvo apsireiškęs kažkoks parazitas ir klausė kas leido ant jo sklypo pilti molį.Tereikėjo tik pradėti kasti ir atsirado kaimynas, kuris jau 20metų sėja piktžoles ant aplinkinių sklypų.) tai daug negalėjom jo nukasti,taigi šlaitas statokas gavosi. O račiokas, tai čia ala JUMZ'as? Erozijos manau būti neturėtų, nes gruntas labai kietas- molis. O pylimą tą kur prie ekskavatoriaus sakau gal atitverti reikėtų kokiu grioveliu pripiltu smėl

Sveiki, Ponai prisiekusieji teisėjai,
Sveikas ir tu, knyslusis Šernioke,

Jei garbusis p. Kaban forumo dalyvių medžiagą cituotų netendencingai ir iš konteksto neištrauktų atskirų žodžių, vaizdelis apie mano konsultacijas susidarytų kiek kitoks:

http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...1276&st=420

".......
O bet tačiau: Aš naudojausi Aušrio paslaugomis, tai buvo pati brangiausia paslauga (vertinant sugaišto laiko ar pateikto rezultato prasme) visame statybos procese - bet vienareikšmiškai galiu pasakyti kad vertėjo. Išvengėme mažiausiai dviejų rimtų klaidų, kurios galėjo privesti ir prie kaban išbandytų scenarijų, ir kainuotų ne tiek Ar reikėjo kitų paslaugų? - ko gero taip, rezultatai dar būtų geresni, bet kainos deja statistiniam lietuviui yra gerokai per didelės. Na bet gal tokia taktika ir geresnė. Kam važiuoti pas 3 klientus jei gali nuvažiuoti ir tą patį uždirbti iš vieno Kainodara - čia tik Aušrio reikalas, o mūsų teisė rinktis. Tik kad rinktis nelabai yr iš ko Reikia džiaugtis net ir tuo minimumu ką čia galime gauti .
Taigi geriau grįžtam prie ekosistemų įrengimų. gal po kruopelę išpešim su kuo ta sistema valgoma

This post has been edited by axa: 2009 07 02, 10:11 "

Teisintis i atsiprašinėti dėl konsultacijų kokybės nematau reikalo. TAi buvo tik pirmoji veikiau strateginė, o ne technologinė konsultacija, taigi iki "grėbliuko" nepriėjome. O kuriose foto Kaban pamatė erozijos pėdsakus, lieka tik spėlioti - Kabano kūdros aš nemačiau ir jo nekonsultavau...

Taigi, nuo rietynių pereikime prie konstruktyvių diskusijų

ok.. kaip man geriau sutvarkyti ta erozija..as manau kad reikia palyginti zemes, uzkloti drobe, ant virsaus papilti zemes, seklyciu, ir sutromboti..

Jusu nuomone?

Labas, Kaban,

Prieš kažką rekomenduodamas, dar kartelį perskaičiau visą SM aprašytą tavo kūdriuko kūrybos ir restylingo epopėją ir supratau, kad nejudintos žemės aplink tą kūdrą beveik neliko . Todėl dabar, bandydamas kažką patarti "distanciniu būdu", jau pavasarį sulauksiu piktos kritikos
Anyway, nematęs erozijos mąsto ir pobūdžio, IR NEPRISIIMDAMAS JKIOS ATSAKOMYBĖS (!!!), pirmai pradžiai siūlau pabandyti surinkti visą paviršinį srautą į keletą "kanalų", tada bent jau kitose vietose galės išdygti bei įsitvirtinti žolė. Kanalų dugną galima sutvirtinti kuo tik nori: geotekstile, plėvele, "drobe", ar ... betonu
Kitas variantas: nesėti žolės, o eroduojamą plotą iškloti jau išauginta velėna.
Žodžiu, variantų yra daug ir įvairių, tačiau mano požiūriu optimalų būdą galėčiau atsakingai pasiūlyti tik ... pamatęs gyvą kūdrą
Papildyta:



RAčiokas iš tikrųjų yra tipo JUMZas. Tačiau XXI amžiuje galima rasti gerokai tobulesnių ir preciziškiau dirbančių jo "brolių". Reiktų atkreipti dėmesį į tuos, kurie turi teleskopinę strėlę (pvz., Komatsu).

O patogus išlipimo nuolydis turėtų būti 1:3 - 1:3,5
Sėkmės!
Aušrys

Na apie kanalus as masciau, tiesa galvojau ne kasti o padeti keleta lentu - na kaip laikina toki riba.. bet pradejo matytis erozijos pozymiai tik po liuties.. iki tol lietutis jokios zalos nedare.. esme tame kad slaitai jau zalioja ir visai linksmai, tai po savaite kitos bus jau nebloga zolyte, bet as labai abejoju kad jinai sustabdys liuties padarinius.. gal nebebus liuciu? dar yra 2 idejos - yra daug nusienautos zoles gal galima ja kaip nors panaudoti, isbarstyti, pasidarys tokia.. velenasiektiek sulaikys.. velgi yra daug eeeee.. "marlios" - dyyydelis rulonas.. gal galima ja iskloti tiesiog ant virsaus - zolytei augs netrukdys, slapia prie grunto prisiklijos ir siek tiek prilaikys ta slaita.. ar verta dabar isplautus griovelius uzpilti gruntu - as vis bijau jaunai zolytei sugadinti gyvenima.. matot kiek ideju - o patarimo normalaus nera..

Toks jau tas pasaulis... Nothing is free that is wotrh having

Jei žolytė jau kabinasi į gyvenimą, geriau jos nejudinti. Susiformavusius erozijos židinius galima užkloti kad ir plėvele, o sutaisyti pvz., kitais metais.
Nežinau kas ten pas jus per "marlius". Jei tai agroplėvelė - galima dėti drąsiai, turėtų padėti. Jei šiaip skuduras - gal geriau jį palaikyti kokiam kilnesniam tikslui.

Sėkmės nelygioje kovoje!
Aušrys

bet pro agroplevele zole neaugs.. o marlius pas mane toks.. kaip bintas medicininis, tik platus, 1,2 m plocio..

Jei jau visai atvirai, agroplėvelė, skirtingai, nei 1,2 m pločio medicininė marlė, yra specialiai skirta augalų augimo sąlygoms pagerinti. Reikia manyti, kad žolei ji irgi nepakenks

na tada gal galetumete konkretizuoti apie kokia agroplevele kalbate, bo ju tikrai daug, ir tas kurias as maciau yra gan tankios ir kazkaip gaila uzdengti zolytei dabar dienos sviesa..

VISOS agroplėvelės praleidžia šviesą ir drėgmę, be to palaiko šilumą.

ir daigelius praleis? jau esamus 3-4 cm? ar juos nuzudys?

Daigeliai pro agroplėvelę nepraaugs, kai sustiprės velėna, agroplėvelę nesunkiai nuimsite ir galėsite naudoti dar daug kartų.

tai kaip ta velena sutvirtes.. ar PO agroplevele zole augs????? man kaaazkaip keistai tas skamba..

Augs ta žolė, po ja ir agurkai auga
Tik ar šituo konkrečiu atveju to užteks erozijai visiškai sustabdyti, nepamatės situacijos, pasakyti negaliu.

nu tai butu geeeeeras...

Sveiki tvenkinių specialistai.
Reikia patarimo dėl prūdo apgyvendinimo.
Prūdas apie 20 arų, vienam gale gylis 2,5-3 metrai, kitai gale švelniai išeina į paviršių. Iškastas prieš metus. Pavasarį vanduo buvo smaragdinės spalvos, bet vasarą užėjus karščiams prarado skaidrumą, pradėjo želti žolės. gruntas - mėlynas molis. Žvejas nesu, bet norėčiau retkarčiais kokį žuvelioką pagaut ir vaikams džiaugsmo kad būtų. Taip pat norisi kad ir maudytis galėtume.

Rugsėjo 14 d priimtas pakeitimas, dėl tvenkinio dydžio, kuriam nereikia leidimo. Dabar jau galima iki 10 arų kastis Įsakymas

Sveiki,

Jei nesate pamišęs dėl karpių, siūlyčiau kūdroje suformuoti įmanomai gerą vandens kokybę palaikančią mezotrofinę ekosistemą.
Iš aprašymo (buvo skaidrus vanduo, vėlaiu susidrumstė) spėju, kad į kūdrą iš kažkur pateko (patenka) santykinai nemažas kiekis maisto medžiagų. Jas karštą vasarą puolė įsisavinti augalai bei fitoplanktonas, kuris ir sukėlė kūdros drumstumą. Kita galima drumstumo priežastis - pats molis, tačiau nuo molio kūdra drumsčiasi balkšvai, o nuo mikroaugalijos - žalsvai.
Pradžiai siūlyčiau kūdros pakraščiais pasisodinti nendrių. Tai geriausiai atlikti jau dabar (netempiant į žiemą ir nbelaukiant pavasario:). Žuvų galėsite užveisti ir pavasarį - mažesnė rizika joms žūti nuo deguonies trūkumo po ledu.
Daugiau rudenį-žiemą tikriausiai kažko galingo nenuveiksite (nebent reikia tvarkyti krantus, sklypo reljefą, atsivežti smėlio į maudymosi zoną), o pavasarį kūdriuką reiktų įžuvinti bent jau lydekomis.
Nematęs kūdros, daugiau buri nelabai noriu.

Nesušalkit sodindami nendres
Sėkmės darbuose!
Aušrys
Papildyta:



Šauniausia šitoje istorijoje, kad arčiau, kaip 100 m nuo gyvenamųjų ar visuomeninės paskirties statinių nutolusias kūdras reikės aptverti ne žemesne, akip 0,9 m tvora, o išsikasę 10 a ir didesnę kūdrą, turėsite nustatyti vandens telkinių apsuagos zonas ir pakrančių apsaugos juostas, kuriose negalės būti nei pirtelių nei ūkinės veiklos

Tai jei gerai supratau kasant kudra iki 10a nereikia netgi jokio projekto, kaip kad iki 09-14 buvo su 3a kudra? Tiesiog nusamdai technika ir pirmyn?

Supratot teisingai

O cia ir geru ziniu matau yra, galima bus pasididinti prudeli legaliai dabar.
Bet esme ta, gal kas turite minciu kaip isnaikinti karklu krumus ir vysniukiu kazkokiu, nes karklu begale iskerti ir daugiansi ir per pusmeti atrodo kad net nebuvai nieko isvales, o vysniukes ar slyvaites taip pat augo krumas iskirtom ji ir dbr is saknu ar kur auga nusustodami? gal chemija kokia ar kas padetu rimtesnio yra visam sitam reikalui iveikti?

Man su karklais "puspelkeje" padejo tokia chemija Roundup, tik as ja ne purskiau atskiedes, o pati koncentrata su teptuku ant nupjauto kamieno tepiau. Kol tik iprastai purskiau poveikis tebudavo trumpalaikis.

Dar yra kazkokia chemija panasi i Roundup tik stipresne, jos miskininkai turi (Uraganas ar panasiai vadinasi)

Na ir stipriai mes čia su tais karklais kovojam
Kiekvienam potencialiam chemijos broliui, mąstančiam, akip čia geriau nužudyti dumblius, žolę, medį, ar pvz., uošvę, aš pirmiausiai patariu pamąstyti, kur pasidės jų išpilti chemikalai, kai atliks savo juodą darbą....
KAip suprantu, karklus naikinate SAVO sklype, prie SAVO kūdros, kurioje PATS maudotės, kurioje maudosi JŪSŲ šeima, kurioje gyvena JŪSŲ mylimi karpiai, kurious JŪS PATS kartkartėmis pasigaunate ir ... suvalgote. Sakysite, Ruondup ir kt. "skanėstai" aplinkoje per tam tikrą periodą suskyla ir tampa nebekenksmingi? Galbūt, tačiau nepamirškite, kad tokie sudėtingi organiniai junginiai iki visai paprastų ir absoliučiai nekenksmingų junginių, kaip CO2, H2O ir pan. suskyla per daugelį tarpinių stadijų ir tikrai ne per 2 savaites.... Jei prisiminsime klasikinį pavyzdį su DDT (vadinamu, dustu), atrasime, kad jis sugebėjo pereiti dešimtis mitybinės piramidės grandžių ir susikaupti bei sukelti problemas iš anksto visai neprognozuotoje vietoje - plėšriuosiuose paukščiuose
Žinoma, selektyvus herbicido panaudojimas nutepant juo kiekvieną augalą ar kelmą yra daug geriau, nei jo purškimas ant viso apdorojamo ploto, tačiau pirmas klausimas, į kurį būtina atsakyti PRIEŠ PRADEDANT cheminį karą, ar tikrai nebėra jokių kitų priemonių išnaikinti vieną ar kitą nepageidaujamą augalą.
Jei didinsite kūdrą, karklus su visom šaknim lengvai iškasite ekskavartoriumi, jaunus atžalinius slyvų, vyšnių ar kt. medžių ūgliukus nesunkiai sudorosite paprasčiausia žoliapjove - po 3-4 nušienavimų jie sunyks ir nebekels problemų, pagaliau vieną -kitą įkyresnę atžalą galima gi ir išrauti....
Taigi, nešaudykim į žvirblius iš partankos - herbicidai nekalti atrodo tik iš pirmo žvilgsnio...

Sėkmės!
Aušrys

Sveiki tvenkiniu zinovai.Labai noriu paklausti kelis klausimus.Mes issikasem prudeli sodyboje rugpjucio menesi 3m gylio ir apie 2arus dydzio.Vietiniai sake .kad ten buvo saltinis.Salia yra kaimynu prudas, bet zemiau nuo kalniuko.Dabar vanduo prude vis kyla,jau yra virs buvusio zemes lygio ir vandeni sulaiko tik zemes kuriu visai neislyginom iskase ir truputi palikom ant krastu, bet panasu kad gali greit nesulaikyti. Tai va klausimas ar daryti koki vandens nuleidima ir kaip daryti ar laukti kas bus,kaip savaime issispres.Ar gali taip vanduo kilti ir kilti ar turetu kaip nors sustoti.Ar bandyti kasti zemes ir aukstinti ir stiprinti krasta.Tai va kokia problema,kazkaip visiem vandens truksta,o cia kaip ir per daug.Is anksto dekoju.

Sveiki,

Jei tik iškastoje kūdroje turite vandens - tai jau didelis pliusas, kurio jums pavydi minimum ketvirtadalis šio forumo skaitytojų
Norimo kūdros vandens lygio fiksavimui (tai daryt būtina, kitaip vanduo griaus kūdros krantus ar net prasiverš pro pylimą. Nepamirškite ne tik nuosavo šaltinio, bet ir liūčių bei pavasarinių polaidžių! ), siūlau įrengti reikiamame aukštyje pralaidą. Tam tinka LAUKO (!) kanalizacijos vamzdžiai, kurių diametrą būtina parinkti pagal paskaičiuotą maksimalų galimą nuotėtį (arba vadovaujantis degtinės pirkėjų principu "geriau jau liks", t.y. geriau per didelis vamzdis, nei potvynio nuneštas šlaitas).
O žemes aplink kūdriuką vis dėlto išsilyginkite ir stabilizuokite dirvos eroziją - nuo tų kūdrą supančių kalnų per šlapiąjį sezoną į kūdrą gali patekti 10-30 cm storio sąnašų sluoksnis, taigi turėsite ne 3, o tik 2,8 m gylio kūdriuką.

Sėkmės darbuose!
Aušrys

Sveiki,
Planuojam ir mes tureti savo kudra.
Norejau paklausti del tu leidimu: nuo rugsejo men iki 10 aru leidimu nereikia, teisingai supratau? bet kazko gi reikia, ar kasi ir vsio?
Kokiu doku reikia?

Sveiki,
Skaitant LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M Ą
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 " Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 "Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo" pakeitimo
2009 m. rugsėjo 14 d. Nr. D1-523 , susidaro įspūdis, kad "kasi ir vsio"

Tačiau, jei norite išvengti galimų problemų (išsikasti kūdrą kelio apsaugos zonoje, pažeisti kabelius, vamzdynus ar drenažo sistemas, neturėti "kūdroje" vandens, turėti blogos kokybės vandenį ir pan.), siūlyčiau perskaityti straipsnį žurnale "STATYK!" http://www.senasisezerelis.lt/get.php?f.316, pasidomėti planuojamos kūdros vietoje bei arti jos esančiomis požeminėmis komunikacijomis, jei nesate tikri, kad kūdroje bus vandens - atlikite geologinius tyrimus.

Atminkite, kad ir supaprastėjus kūdrų kasimo biurokratinei procedūrai, pagrindinės geros kūdros (ar ežerėlio ) įrengimo ir priežiūros taisyklės išlieka tos pačios .

Sėkmės darbuose!
Aušrys

Dėl kūdros kasimo.

Neapsisaukit su naujuojiu istatymu, kad iki 10a nereikia projekto.
Projekto jums nereikes, jeigu jusu sklybe nera jokiu servitutu. Prieš kasant reiktu eiti i architekturos skyriu savivaldybeje, pas architekte, su savo nuosavybes dokumentais, ir isitikinti 100%, jog projekto jums nereikes. Taciau, is praktikos galiu pasakyti, jog savivaldybes dazniausiai projekto reikalauja, nors kudra yra mazesne nei 10a.
Visais kitais atvejais projektas yra butinas. Pats esu projektuotojas, ir daznai susiduriame su nelegaliais kasinejimais. Kai zmones gauna ieskinius is aplinkosaugos, tai suskumba darytis projektus. Tai jeims atsieina gerokai brangiau, nei is anksto pasirupinti leidimais.
Pasitaiko zmoniu, kurie sako issikasiu tyliai ir niekas nepamatys. Nebijokit, pamatys. Gyvename Lietuvoje, kaimynai "draugiski", skundas i savivaldybe pateks, jums dar nespejus ekskavatoriaus i sklypa uzvezt. O jeigu ir su kaimynais sutarsite, vistiek galite buti suciuptas. Aplinkos apsaugos darbuotojai, daznai vazineja po savo regiono apilynkes. Svieziai iskastos kudros puikiai matosi, o ir siaip, tie zmones pazysta savo apylinkes labai gerai, todel zino kur kudra buvo, o kur ne. O su pasiiaskinimais - cia kudra jau buvo senai, nieko nekasiau - neissisuksit. Viskas yra uzfiksuota su orto foto, paskutini syk fotografuota buvo 2005 metais, o tada projektai jau buvo reikalingi. Todel labai lengva patikrinti ar ta kudra buvo, ar jus ja savavaliskai issikaset. O tada baudos, jos gan dideles. +liepiama pasidaryti projekta, arba atstatyti zala gamtai.
Jei kils daugiau klausimu del leidimu kasimui, kreipkites, turiu jau nemaza patirti sitoje srityje, padesiu.

Servitutai nurodyti siaip zemes dokumentoze, byloje.. aishq jei yra servytutu - negalima tuoj vietoj kasti.. o jei nera, ir leidziama be projekto iki 10 aru - tai kam kas rupi.. man idomus kitas klausimas - tie 10 aru tai vandens pavyrsiaus plotas ar kazkaip kitaip skaiciojamas?