mano mama kitam mieste gyvena tai nelabai speja uzknisti patarimais, praleidziu pro ausis uosviene stengiasi demokratiska but tipo nesikisa, bet kartais nesusilaiko maziui buvo 2men ir 3sav kai jinai uzskele kad jau galesiu tuoj banano duot lialiui blin blin nors ir misinuku maitinu bet tik kartais papildomai atsigerti biskiuko duodu o jai atrodo kad tas vaikas turetu triubinti arbatas vandeni kiaura diena, ypac kai verkia, nakti (kai vaikas mano nakti nesikelia ir jinai tai zino, vadinasi man deretu ji pazadinti?!), pries nakties miega (o kada pieniuka duoti?)

.... mano mama ir anyta tik pasako, kaip buvo anksčiau, klausia kaip dabar viskas apie vaiką sukasi-kaip maitinamas, rengiams- bet savo nuomonės nebruka, tuo džiaugiuosi

vajetau... maniau cia man vienai ta teko patirti... atrodo kad skaiciau savo parasyta istorija

VA VA TA PATI MELODIJA IR MAN,NORS AS DUKRYTE PAGIMDZIAU PRIES 10 DIENU,BET ANYTA JAU SU SAVO SAPALIOJIMAIS BAIGIA ISVEST IS KANTRYBES.VIS AISKINA KAD ANKSCIAU TAIP NEBUVO,KAD TAIP IR ANAIP,TAI DEPRESIJA VARO NEBEGALIU...VIS KISA SAVO PATARIMUS KAIP AUGINDAVO IR VYSTYDAVO VAIKUS.KAD MANO VAIKAS ATVIRU KAKLIUKU NEAPRENGTAS,O DIEVE TRUKSTA ZODZIU.BET BUVAU KELIS KARTUS PUSVALANDZIUI PALIKUS JAI,TAI PATENKINTA LIKO,IR PAMPERSA PAKEITE KO NESITIKEJAU, ( JUK ANKSCIAU NEBUVO PAMPERSU)

Mano mama kitam mieste gyvena, bet zinau, kad ir gyventu salia, nesikistu, nelistu ir nepatarinetu.
O anyta... kai susipazinom, ji man tokia labai "baba tank" atrode - bajava, tik lekia, tik eina, tik rekia, aiskina, kisasi, mostaguojasi, komanduoja... Dabar kazkaip pripratau ir ji man tokia baisi nebeatrodo. Siaip yra geros dusios zmogus ir stengiasi nuosirdziai padeti, uz ka as jai dekinga esu. Bet vis tiek nebutu anyta jei neturetu savo "bajeriu", kur kartais truputi knisa ir tas "visaziniskumas" islenda.
Siuo metu laukiames leliuko. Tai vat vienas is jos kisimosi, aiskinimo epizodu, kai galvoja, kad mes su MB kokie tai naivuoliai: kalbejom apie vezimelius, koki issirinkti ir pan. Tai ji dar man nespejus kazko daugiau pasakyti eme destyti - nu bet turit ziuret ne tik isvaizda vezimelio, dizaina, bet ir kad patogus butu... ir varo savo kazka toliau o as ja nutraukiau ir savo emiau varyt. Taip taip, sakau, dizainas ne paskutineje vietoje, bet ir ne pirmoje. As turiu savo kriterijus vezimeliui issirinkti - pirma, kad tilptu i lifta, antra - svertu ne daugiau kaip XXX kilogramu, trecia butu su tokiais ir tokias ratukais... Tai anyta maciau kaip per sekunde uzsiciaupe supratusi, kad uz ja ismanau simta kartu daugiau. Ji nemoka naudotis internetu ir nezino, kiek ten galima rasti patarimu, galu gale, koks naudingas kartais gali butu SM forumas ir kad pries pirkdama viena brangiausiu mazylio pirkiniu tikrai nezadu eiti na ura i parduotuve.
Tai va, jei netyngiu, as dazniausiai anytai tokiu budu stengiuosi isdestyti savo poziuri. Kol kas veikia.. matysiu, kas bus, kai gims lelius

Mes iš ligoninės važiavome tiesiai pas mamą, nes nepasitikėjau savimi. Pagyvenome savaitę. Laabai padėjo ir iki šiol klausiu patarimų, jei kyla neaiškumų

as mamai esu labai dekinga, nors ji pati neturi sveikatos ir jai sunku keleta valandu isbuti su anuke, bet ji labai stengiasi man padeti, net budama labai prastos sveikatos, ateina kasdien bent valandelei kitai, aciu tau mamyte

na man tai anyta padejo aisku daug ri nesaminiu patardavo, bet jau labai nesikisdavo.

Anyta (aciu dievui) isvis nesikisa i musu gyvenima (pabandytu kistis) ir siaip man atrodo kad jai nusisvilpt ant anukes, jokio susizavejimo jos veide nemaciau, kai isvydo savo anuke bet tai man ir nereikia...na o mama...mama yra mama visada kisosi ir kisis i mano gyvenima....kartais taip uzknisa kad ne tas zodis.... pastoviai man aiskina kaip turiu vaika auginti staugia ant manes kad vaikui arbateliu neduodu ir ttttttt, kad tipo ji augino visai kitaip nei as savo vaika auginu....o kad vaikui iki 6 men pilai pakanka MP ji su tuo KATEGORISKAI nesutinka, ir del to pastoviai pykstames.....nu vienzo siaubelis

Gyvena netoli, o visai visai nepadeda tik laukia kada į svečius užeitume, pasidžiaugia vaikučiu ir ate, o mano tėvukai toliau gyvena, jie tikrai mums padėtų ir padabotų

mano anyta siaip super,nej ne anuku atzvilgiu,gimus dukrai MP turejau daugiau nei reikejo,galejau dalinti i kaire ir i desine ir dar tureciau dukryte augo super sveika,ir labai sparciai vos kone po kg i men bet jai ji atrode ligota nesveika nedavalgius,as priestaravau jos kisimuisi i vaiko vaiko raida ir auklejima,tai ji pradejo slapcia nuo manes ja primaitinti vos 3men viena diena pastebejau kad mazoji paberta greit i ligonine.alergine reakcija kriausems...
kokioms kriausems????as tik pienu maitinu
gryzus abu su vyru priremem anyta prie sienos,taip daviau juk vaikui reikia "valgyti"
gimus sunui grieztai pareikalavau nesikisti,ir jis tik nuo 9men pradejo gaut kitokio maistelio,nors vis dar MP lieka pagrindiniu auga abudu super sveiki,ir nesergantys

mama padeda, anyta trugdo

Mama visai nesikiša. Atsako ar pataria, jeigu pati prašau. o su anyta įvairiai būna

..Man gimdyti liepos 12 arba liepos 25.. Taip kad, visa liepa lauksiu pasirodant savo maziuko. Anyta planuoja pasiimti atostogas ir raunasi pas mus pagyventi, a la pades apsipirkti. Bet mes jau kaip ir viska turim, dar liko vezimelis ir autokedute, bet jau turim nusiziureje ir tikrai nelauksim paskutines dienos... Galeciau jai sumoketi,kad nevaziuotu. Jau vienakart nepriemiau jo giminiu: astuoniu asmenu!!! (tada gyvenom nuomojame butelyje, vyras gryzdavo po darbu tik savaitgaliais)
Mano mama nesikisa. Labai myliu ir gerbiu ja uz tai.
Dabar mastau, kaip cia taktiskai atsakyti savo brangiajai anytai...

o pas mane nesikisa niekas, sako viskas keiciasi,mes auginom kitaip ir viskas, nors pasilieka mama noriai, tik anytai ne tas galvoj

man tai anyta labai pdeda savo nesikisimu i musu asmenini gyvenima ir vaiko atzvilgiu

tikrai, mama padeda, o anyta trukdo - labai nutaso vaikuti, vis nori pagirdyti arbatelem ir duot medaus

pasakyk kad noresi ramybes,ir kai reikes pagalbos butinai kreisiesi i ja

man mama labai labai padeda,aciu ja uz tai,na biski kisasi,bet tikrai sako tik tiesa,gerai nusimano apie primaitinima ir visa kita
o vat apie anyta to nepasakyciau,kaip zmogus ji superine,visada padeda,labai gerai sutariam bet apie primaitinima niekuo nenutuokia, kaip sakant senu paziuriu, tai visad pratyledavau,jai visad atrode,kad vaika reikia primaitint nuo 3menesiu ,atseit pati uzaugino taip 4vaikus valgdino juos nuo 3menesi bulviu kosem su sultiniu ir .t.t o vat maniskis nabagas valgo tik mano piena,ech varksas vaikas vitaminu negauna, sako

mama tai nesikisa, o anyta tai erzina mane su savo vadovavimu

Man lygiai taip pat Mano mama niekur nesikisa, o vat anyta jei galetu tai visa diena vaika tik tampytu ir maitintu (jai vis atrodo kad vaikas nevalges buna)

Mano nei mama nei anyta į vaiko auginimą nesikiša, bet pagalba iš abiejų didelė. Galiu bet kada palikti sūnelį, pasakau kaip kada maitinti, ką duoti (nors be pieno dar tik pradeda kitą maistą ragauti). Jos prižiūri, žaidžia, eina į lauką, kol manęs nėra, ar kai noriu pailsėti. esu labai joms dėkinga

Gimus pirmai dukrai uosviene ateidavo beveik kiekviena diena . Bande ,,padeti'', kelis kartus apsipykom , man nuo nervu prasidejo visokios ligos.......Liepdavo vaika maitint MP kas 3val lygiai, vystyt. Mano mama( uzauginus 5) sakydavo duok kada tik nori. Eh merginos kai viska prisimenu kraujas uzverda, buvau jauna skysta.
Kai laukiaus:nestuke trecio, sake kam reikejo...Daug daug skaudziu prisiminimu O prie ko toks musu bendravimas privede - nebebendraujam visiskai jau 7 metai.

Na atleiskit man mielosios,bet kaip taip galima atsiliepti apie savo motinas,nu anytas dar anytas,nu bet apie mama sitaip...Na kokios jos bebutu,visdelto yra musu motinos ,tai geriau tada visai patyleti ,nieko nesakyti.As tik siaip cia garsiai pamastau,nieko tikrai nenoriu izeisti,todel prasau priimti mano posta kaip nuomones isreiskima ir atsiprasau ,jei kam tai nepatiko

nei mamytes, nei anytos salia nebus, mus skiria 4000 km tad vaikiuka auginsiu tik savo pastangomis ir SM patarimais forumuose... o liudna... noretusi, kad kas nors butu salia, nes jauciu, kad man pagalbos labai reikes

O pasikviesti i pagalba mamos ar anytos neiseitu? Na bent jau pirmasias kelias savaiteles

na kodel taip??
kaip galvosi, taip ir bus...
mano vaikutis irgi pirmas ir abeji teveliai uz 300 km...aisku, tai ne 4000, bet zinai, kai visi turi darbus, tai irgi neprilakstysi...ir as visada tik ir galvojau, kad kitaip nebus ir kad tikrai susitvarkysiir kitaip net negali buti... net neturejau kitokiu minciu
ir ka...viskas ejosi ir einasi puikiai! taip kad auksciau nosi ir tik su teigiamomis mintimis lauk savo vaikelio!pamatysi viskas bus gerai

mama zadejo atvaziuoti padeti man po gimdymo pora savaiteliu bet nezinia kaip iseis, dabar specialiai atostogu neeme, kad spali galetu pasiimti...


tai kad busiu vienui viena, vyras sezono metu tiek dirba, kad jo veido nematyti visai, jokios pagalbos is jo net nesitikiu... na kaip nors...

bet kad ir kaip sunku vienai, nenoreciau, kad man po akimis istisai maisytusi kiti zmones... trumpam noreciau, bet gyventi kartu jokiu budu taip sugadinami net ir puikus santykiai o as tokia gyvate, kuri nepakencia antros seimininkes namie

man gimus dukrytei, taip sustiprejo tas jausmas, kad sakes...visi verzesi atvaziuot, padet...o as tik norejau kad atvaziuotu, aplankytu, pasidziaugtu ir vaziuotu namo...
aisku, be vyro pagalbos sunkiau, bet tada tu galvok kad vaikiukas bus gerutis ir ramus, ir kol jis miegos tu suspesi ir pavalgyt ir kartu su juo pamiegot ir pailset

pamatysi, viskas bus gerai mes gi moteros stiprios esam

Man irgi geriau jau be tų padėjėjų, nors ir sunku iš pradžių. Man po gimdymo ir judėt sunku dar buvo, nes klubo sanarys biškutį išpleręs buvo, bet labai džiaugiuosi kad mano tėvai nelėkė iš pat pradžių lankyt, nes būtume tik susipykę, o tai kai sveikatos nėra, tai ir kantrybės nėra ginčytis ką kaip daryti. Ir taip kažkaip gal kad kartu su tėvais jau daug metų negyvenu, man taip nesigauna kad tėvai namie šeimininkautų, vistiek svečiai ir man geriau apie juos šokinėt.

Vyras mano irgi dirbt grįžo po dviejų savaičių, bet kažkaip nepasakyčiau kad jau tos pagalbos man labai dabar ir reikia, būna aišku kartais kad viena ranka puodą maišai, kitoj vaikas, ir dar telefonu kalbi, alia įpranti.

O anyta mano tai nemažai padeda, ir vaiką pasaugo ir su apsipirkimais padeda, gerai mes sutariam, pasisekė man su anyta.

Nors mes gyvenam nuo artimuju 2000 km, bet mano anyta visvien dalina nemokamus patarimus, kad ir neprasoma (mes bendraujam skypu) Ji kiekvienu mano pamastymu pasako savo nuomone Pirmomis savaitemis kreipiau i ja demesi, nes maniau, kad pravartu ir kiek prisinervinau, kad ne taip darau bet dabar viskas uzsibaige, nes yra patarimu, kurie man visiskai nepriimtini Na, o mano mama, duoda patarimus, kai as jos paklausiu. Ji visiskai nesikisa i anukes auginima, jei nera prasoma Aisku, visas nuomones ir patarimus isklausau, o sau priimtiniausius pasilieku, jei reikia, o jei ne praleidziu pro ausis
O vaikucius uzsiauginti galima ir pacioms, be mamu, anytu, uosviu ir kitu pagalbos Tai sudetingiau, bet tikrai ne blogiau

Kai pirma pagimdziau tai mamos visad klausdavau kas kaip....Anyta nesikiso niekad.Db gimus antram kai mama ka aiskina,man piktis ima...Anyta(kita jau) baigia uzknist su savo pasenusiu vaiku auginimu.Visgi yra didziausias skirtumas kaip augo vaikai pries 24m ir db Bet ji sito nesuvokia,kas mane ir parina...

man mama sake, kad as pati buvau ne vaikas, o lele: pamaitindavo, pervystydavo ir vel miegodavau. tai ji tycia mane vis pakutindavo, kad jaustusi, jog vaika turi o uztat dvigubai su broliu atsieme, tas reke nesustodamas
na tikiuosi, maziukas mano bus i mama tada ir as kutinsiu

As mociuciu pagalba pripazystu tik tokia, kad kai reikia, prasomos ateina, pabuna su vaikais, arba pasiima pas save....Na dar kaip viesnios - tiesiog i svecius pasibuti ateitu... VISKAS.... Bet deja, musu seimoje taip nera Mano mama gyvena su mumis, ir matyt mano kad labai padeda, nors is tikro tik trukdo ir gadina viska... bet ka padarysi - senas zmogus, reikia taikytis....

Anyta trukdo,tik nervina Visai kas kita kai mama pataria,pasako ka gal kita karta negerai darau.Dekinga jai,laabai daug padejo

anyta padeda labiau man negu mama ir patarimai jos man arciau sirdziai negu mano mamos(ji isterisko budo). gyvenam su anyta ant vieno kiemo ir jai senai jau vyras pasakes kad neaiskintu kaip gyvent ir ji neaiskina. tik pasako kad as taip daryciau o tu rinkis kaip tu pati nori. o mama tai aiskina va tu butinai taip daryk ir ne kitaip.netgi savo vikuti mieliau palieku savo anytai negu savo mamai.

Na mano anyta man stengesi padet,bet ji yra tokio budo,kad visko bijo.tai pastoviai nerimaudavo,o tai mane nervino

Mano mama tai pastoviai ieško kabliukų, tai sūnus per mažai valgo, perbalęs, o dukra per riebi...nu vienu žodžiu

skaudu,bet mama nepasitikiu,o anyta tuo labiau anyta gal daugiau bando kistis,bet as jos neklausau

Kiek paskaiciau, tai susidaro toks ispudis, kad visos anytos blogos, o savos mamos geros
As su abiem labai gerai sutariu, esu dekinga uz visus patarimus ir pagalba, nors kartais padarom savaip

Dar su anyta nebuvau susitikusi kazin kaip butu bet telefonu su vyru pakalba nesikisa bet patarimu duoda. Mama ir tetis taip pat stengiasi graziai nepersant savo nuomuones patart kas geriau leliukui. Tikiuosi ir anyta ir mano tevai tokie isliks visa laika

[SIZE=1][/SIZE]
Sveikutes,
na mano lelius dar pakeliui (tiksliau "ant dienu"), bet dabartine situacija tokia, kad pradedu bijoti, kas bus kai gims dukryte... Mamos kisimasis "svelniai tariant" veda is proto. Skambuciai po kelis kartus per diena ir tie senoviniai patarimai... Jokie aiskinimai - geri ar pikti, kad nuo jos skambuciu man depresija nebepadeda. Ziuresim kas bus toliau. Na, o anyta tai nuostabus zmogus - myliu ja vien uz tai kad nezarsto patarimu (nebent paprasome) ir nesikisa. Dar vienas geras dalykas, kad mama gyvena uz 40 km, anyta uz 120km
Kantrybes visoms

maniske tai labai padeda

As dziaugiuosi bet kokia ju pagalba.

na as ir dziaugiuosi,reikia branginti tai ka turime

Mano mama yra mano didžiausia pagalbininkė. O neesamą anytą atstoja mano tėtis, kuris rūpinasi mažiuku ne ką mažiau negu mama

Kadangi tiek mano tėvai, tiek vyro tėvai gyvena kitame mieste, tai jie per daug ir negali mums nei padėti, nei trukdyti. Bet kuomet svečiuojamės - visuomet patarinėja kartais paklausom, kartais ne. Palinksim galvom, sutinkam su viskuom ką sako, tačiau darom vistiek pagal save Tačiau manau, kad vistik jos labiau padeda

man mama tai pataria, bet savo nuomones nekisa per prievarta, nes kaip pati sako "dabar kiti laikai", na o anyta savo nuomone persa, aisku ji nori tik padet, bet ta pagalba baigiasi tuo, kad kai pas ja nuvaziuojam, nuo itampos ir nervu sumazeja pienas...o tada ir mazyle irzli tampa, zodziu jokio dziaugsmo pas anyta..

man trugde, su savo kisimu senovisku paziuru ir t.t. ir tai labai erzino, su mama del to net apsipikom, as suprantu kad ji nori kaip geriau, bet man atrodo kad jai man reiks pagalbos as pati pasiprasisiu o jai neprasau reiskias susitvarkau, ir nereik kistys.

mama padeda ir tiesiogine pagalba, ir geru zodziu, anyta trukdo, tik apie save pasakoja, kaip sunkiai augino vaikus, niekas nepadejo, nebuvo pampersu ir kosytes reikejo virti