Kadangi pastojau pirma karta,aiskiuose planuose leliuko kaip ir nebuvo,nors vaikus beprotiskai mylejau,tai zinia apie nauja nari mus ismuse is veziu,pasimetem ir suglumom,bet nusprendziau,kad jei jau nori Dievulis,tai reiskia jis skirtas mum.Taigi dienos bego graitai,pirmieji trys menesiai nebuvo labai sunkus,isskyrus,kad kardinaliai pasikeite skonio receptoriai,o baigus darba visuomet 20 val.prasidedavo visi blogumai,bet tai truko trumpai,o veliau prasidejo ramybes dienos su pasimegavimu stebejau pilvuko augima,bet su baime galvojau apie atrejanti gimdyma.Padariau klaida,nes sudalyvavau sesers gimdyme ir labai issigandau
Daktarai suzinoje kad ir as laukiuosi uzdraude dalyvauti,bet mano pasiryzimui jau niekas negalejo papriestarauti.Nezinau kuo mane visas sis procesas isgasdino,galbut nebuvau moraliskai pasirengusi,galbut kazko kito tikejausi,bet kai tik pamatydavau per TV gimdyma iskart apsiasarodavau...Bet paskutines savaites nebeliko jokiu baimiu,o atvirksciai nekantrumas kuo greiciau patirti ko visvien isvengti neimanoma ir labai nusibodo pukseti,sunkai naktimis apsivertineti ant kito sono,slubuoti,nes leliukas uzspaude kojos nerva ir t.t.Vienu zodziu laikiau TOS dienos kaip isganymo 
Ir ji atejo! Lapkricio 17d. bet niekas nevyxta,kita diena irgi ir t.t. Jau ir pati imu nerimauti,o dar artimieji kiekviena diena klausia jau pabodusio klausimo ar dar ne!sestadienis-vaziuoju su draugu i parduotuve atsiimti paskutinio trukstancio naujai irengtam butui baldo,bevaikstant pajuntu maudima,kazkaip keista,bet tikejausi stipriu jausmu,taip praleidau visa diena ir nuejom miegot,bet nerimas sirdy.Laukiu skausmu,o jauciu tik maudima,kuris kartojasi kas 7 minutes.Neistveriu ir pasakau draugui.Ir stai jau vaziuojam link ligonines.Nuotaika puiki,kazkaip malonu sirdyje,keista ramybe persmelkia siela,jausmas kad vaziuojji gauti issvajoto prizo Tik beda,nes nuotaika vis numusineja draugo veido israiska,vis pasiziuriu ir matau,kad reikia laukti kazko baisaus.Kaklelis tasiveres tik 2 cm.,o dar daktare pranesa,kad slapimo pusle neleidzia gmdai atsiverineti.Tada grazumai ir prasideda 
Suleidzia praplecianciuju vaistu ir pradedu dusti,iskviesta daktare pasako ,kad stoja leliuko sirdele.Prasideda lengva panika,nebesuprantu kas vyksta,kodel kisa kazkoki popieriu ir praso pasirasyti,kad sutinku su operacija.Greitai nuveza i operacine,bando suleisti vaistu i stubura,o adatos luzta,nes nesugebu ramiai issedeti.Idomu kaip tai imanoma padaryti,jei pataiko i nerva.Pjauna pilva,o as sakau,kad man skauda.Tik veliau,kai pradedi viska delioti i savo vietas matai ligonines personalo neprofesionaluma ir del to tik beliaka apgailestauti.Bet viskas gerai!Po 4 valandu atnesa man Kipriuka ir prasideda susipazinimo etapas 
. Aukit sveiki ir grazus 
