Kai pradėjau domėtis ankstyvuoju ugdymu, susidūriau su begale įvairiausių teorijų. VIena už kitą geresnių, efektyvesnių. SKaityti, skaičiuoti, pažinti natas, mokėti plaukti anksčiau nei vaikščiot... O jei to ar ano nepradėjai mokyt nuo dviejų mėnesių (kartais - savaičių) amžiaus, vadinasi - pavėlavai... :-/ "Tavo vaike" rašė apie dvimetį puikiai skaitantį berniuką. Panašu, kad greitai tai taps norma, ir atvesti į darželį trimečiai skaitys, skaičiuos, laisvai kalbės keliom kalbom...Rašys muzikinius opusus, spausdins tekstą...O tie, kurių tėvai visgi nuspręs lavinimą atidėti vėlesniam laikui, jausis visiški nevykėliai... :-[
Man kartais susidaro įspūdis, kad pagrindinė ankstyvojo lavinimo mintis yra tokia: jei užsiimsite, jūsų vaikas dviejų skaitys, dešimties baigs mokyklą, šešiolikos - universitetą ir neabejotinai taps kokiu mokslų daktaru. Nesvarbu, ar pačiam vaikui to reikia, svarbiausia-  gyvename žiaurios konkurencijos sąlygomis  ir tai padės jūsų vaikui įsikabinti į gyvenimą, t.y. išlikti. Galbūt tai tiesa - gyvenimas tikrai kartais būna panašus į džiungles, kur laimi stirpiausi, bet...Vakar skatinėdama apie ugdymo metodikas, radau tokį pastebėjimą: trimetė mergaitė atliko sudėtingus matematinius veiksmus, kalbėjo keliom kalbom, tik...NIEKADA NESIŠYPSOJO...  :o Taigi, man kyla klausimas - kur riba ?
Kai kurios metodikos pataria nenaudoti netinkamų žaislų, t.y. tų, kurie nelaikomi lavinamaisias. Pavyzdžiui, pliušinis meškiukas. Ką jis lavina? Nieko, todėl reikėtų vietoj jo nupirkti Zaicevo kaladėles. Tada kūdikis žinos alfabetą, mokės dėlioti žodžius. Bet ar jis žinos, kaip gera tiesiog prisiglausti prie SAVO  meškiuko ir švelniai padaryt "mylu mylu"?   Ir jei būdamas metukų jis dainuos iš natų ir skirs Beethoveną nuo Mozarto, ar tikrai jis mylės muziką ?
Man patinka su savo zuikiu neveikti nieko - t.y. nieko labai naudingo. Man patinka jį kutenti ir klausyti, kaip jis juokiasi, patinka, kai jis drasko ir mėto paveikslėlius su gyvūnais, užuot įdėmiai juos studijavęs, patinka, kai jis šlepsi per kambarį savo mažom kojytėm,  ir aš visai nesiruošiu neleisti jam lakstyt, kadangi kažkoks protingas dėdė parašė, kad  ankstyvas vaikščiojimas trukdo mokymuisi.  Man patinka priglaust jį visai ne dėl to, kad atpažino raidę ar paprašytas paplojo katučių.  Norėčiau, kad jis būtų laimingas, kad mokėtų mylėti žmones, kad mokėtų suprasti, būti jautrus, garbingas...Bet dabar jaučiuosi viską daranti NE TAIP... Juk svarbiausia, pasirodo, neatsilikti nuo griežto grafiko ir lentelių, kada ką kūdikis turi žinoti ir mokėti...

Laukiu jūsų minčių. Padiskutuokim...

As uz grazia vaiksyte, nerupestinga.. Talentingas zmogus ??? dar nereiskia, kad laimingas 8) Nemazai, o gal ir dazniausiai viskas pasiekiama darbu, juodu darbu. Kaip ten sakoma: talento 10%, o visa kita darbu pasiekiama.. As pati neturejau vaikystes, nenoriu net prisiminti "parduotas" vasaras. Tai cia vaikyste, o jei kudikysteje vaika "uzgruzinti" talentu paieska, tai kas is to vaiko beliks? Mazas susiraukes profesoriukas >:( ;D Net nezinau. Dabar neieskau vaikuose talentu, jie patys skleidziasi kaip geles. Jei kazkas isryskes, tad be abejones, stengsiuosi puoseleti, o ne numarinti

labai gerą temą "užgriebei"  ;), manau dėl to suka sau galvas dauguma, visiškai susipainioja, spaudoj nuolat minimi , reklamuojami išskirtiniai šauniausi atvejai, taip keliama visuotinė panika, nes mamos pasijaučia nemokšos, atsilikėlės, tinginės prieš tas, kurių vaikai ypatingai daug itin ankstyvame amžiuje kažko nestandartinio, išskirtinio pasiekė, nereikia skaityt visos literatūros ta tema iš eilės (mūsų mamos tokios literatūros pasiūlos neturėjo, ir ką-mes nieko nepasiekę paskutiniai daunai ir asilai ???), knygų milijonai, susipainiosi  ;), geriau laikytis kažkurio vieno priimtino autoriaus minčių, susiformuot nuomonę ir jos laikytis.V.Povilioninė yra sakiusi "vaikai turi unikalią savybę-augti patys"...pažinojau tokius dvynukus kaime, jų mama ištisai buvo užsiėmusi buities darbais, neskyrė jiems visai dėmesio (aš to nesiūlau, tiesiog paminiu pavyzdį kaip faktą), tie vaikai nuo mažų dienų vienas su kitu susibendravo, tarpusavy spręsdavo problemas, visko išmoko, ką mokė mokykla, visko siekė patys ir šiandien jie jau dirba mieste ir užima neblogas pareigas.Darykime tai, kas mūsų supratime, mūsų jėgose, o ne kopijuokime viską paeiliui vien dėl to, kad tai jau padarė ir yra perdėtai afišuojamas KITAS, gi vaikų charakteriai, pomėgiai, supratimas, o ir mes pačios skirtingos  ;).Nereikalaukime iš savęs ir savo vaikų neįmanomao, cirko triukų, nesiplėšykim, viskam savas laikas  ;), svarbu meilė vaikui ir elementarus rūpinimasis, išleidimas į darželį, mokyklą, aukštąją, rūpinimasis jo sveika mityba, tvarkinga apranga ir mokymas, sudominimas, būreliai, knygos pagal galimybes ir pomėgius  ;), nereikia taip įsitempti ir stresuoti, tai jau nuo informacijos pertekliaus, mano nuomone  ;)

QUOTE

As uz grazia vaiksyte, nerupestinga.. As pati neturejau vaikystes, nenoriu net prisiminti "parduotas" vasaras.

kodėl  ??? ??? ???

QUOTE

[color=Navy][i] As pati neturejau vaikystes, nenoriu net prisiminti "parduotas" vasaras.

Antrinu Dani Kaip ir neturi vaikystės visi vaikai, ruošiami profesionaliajai muzikai, taip pat mažieji sportininkai, šokėjai ir kt. - Dani, ar tai turėjai omenyje?

o as turejau ta vaikyste.ir kaip dabar gailiuosi....labai norejau kazka lankyt,muzika ar daile....echhh...aisku,kas per daug gal ir nesveika,bet kai nieko tai irgi nelabai gerai...

Vienas dalykas yra lankyti muzikos, teatro , šokio užsiėmimus, siekiant praturtinti asmenybę, maloniai praleisti laiką, įkvėpti meilę menui ir kt., ir visai kas kita - kai nori (ar tėvai nori.. :-/) tapti profesionalu. Iš savo praktikos mačiau keletą pavyzdžių, kaip vaikai buvo traumuoti, nes tėvai labai norėjo juos matyt kaip talentingus muzikantus...

QUOTE

Antrinu Dani Kaip ir neturi vaikystės visi vaikai, ruošiami profesionaliajai muzikai, taip pat mažieji sportininkai, šokėjai ir kt. - Dani, ar tai turėjai omenyje?

na, bet yra ir kita medalio pusė, dabar galės vaikus pamokyt muzikos, galėjo daug pakeliaut  , o lengvai nieko nebūna, reikia pastangų, jei nenori veltui kišt pinigų ir visko daryt-tept-lept  , o jei labai nenorėjo-gi galėjo tėvams pasakyt  8), tėvai daug ką už mus sprendžia vos ne iki paauglystės, pats negali užsimokėt, o gal net nežinai, ko iš tiesų nori  :.Mane tėvai vedė daug kur, nemaištavau, bet man visur greit atsibosdavo  :-/

Aišku, yra kita medalio pusė. O aš tai esu labai dėkinga tėvams, kad pastebėjo, kur linkstu, kad suteikė galimybę...
Bet, jei atvirai, tai netgi dėl savo vaiko dar labai pagalvosiu, prieš numatydama jo veiklos kryptį...

O man tas ankstyvasis ugdymas primena paprasciausia dresura. Suni irgi beveik galima ismokyti skaityti, gaila, skaiciuoti turbut ne... O mazas zmogeliukas tikrai turi didesni potenciala nei suo... Taigi, dvieju metu vaikas skaito, raso, kad tik mama butu patenkinta ir pagirtu. Kokia dalis laiko jam lieka sau - zaidimams, begiojimams, fantazijoms? Panasu, kad vaikas jau pradeda dirbti nuo kudikystes... Stai japonai tradiciskai uzsiima ankstyvuoju lavinimu, ir tai yra labai paplite, ir ka jie turi? Tobuli darboholikai, tobuli technikai, didziule nauda valstybei. Nemanau, kad ju asmenybes labai isvystytos (kalbu apie bendra mase). Ka noriu pasakyti - toks ugdymas daugiau atnesa naudos visuomenei, nei paciam zmogui...

As kaip visada pasakysiu pavyzdi is savo darbo patirties. Vienoje darzelio grupeje buvo berniukas, kuris labai labai mikciojo, net aukletojos nesuprasdavo ka jis nori pasakyti. Kai mazaji berniuka pasiemiau i uzsiemimus, jam tebuvo ketveri metukai, bet jo akytes visada budavo  liudnos, veidelyje niekada nematydavau sypsenos. Kai tuo tarpu daugelis jo bendraamziu linksmai krykstaudavo grupeje.
Pasiiemusi berniuka pas save, pradejau ieskoti jo mikciojimo atsiradimo priezasciu. Issamiam tyrimui reikalingas pokalbis su tevais. Taigi kaip nustebau, kad tevai patys budami medikais, sitaip traumuodavo savo vaika. Visa beda ir buvo ankstyvasis ugdymas, kad tik vaikas butu protingiausias, sauniausias, geriausias. Jie tiesiog pavoge is savo vaiko nerupestinga vaikyste. Ir visa tai baigesi labai liudnai, neuroziniu mikciojimu bei didelemis psichologinemis problemomis.

Labai sutinku su Žvirbliuke, kad svarbiausia yra vaikui nuo pat kūdikystės ugdyti kilnius jausmus, meilę, užuojautą, draugystę, geranoriškumą. Apskritai, manau, kad meilė gauta kūdikystėje ir vaikystėje duoda didžiausią poveikį asmenybės vystymuisi.
Tačiau iš kitos puses nesutinku, kad reikia visiškai nelavinti vaiko nuo pat kūdikystės. Aš ruošiuosi mokyti savo mažąją, nors jai 6 mėnesiai. Tai darysiu ne dėl rezultatų, bet dėl to, kad ji lavintusi užsiimdama įdomia veikla, bet kartu ir naudinga. Mokslininkų nuomone, vaikui pažinti raides iki 2-jų metų yra keliolika kartų lengviau nei būnant septynerių.
Atsakant į temą, manau, kad ribą nurodo pats vaikas. Jokiu būdu nebruksiu to, kas mano vaikui bus neįdomu ar jį vargins, bet matydama jo entuziazmą stengsiuos lavinti jo meilę mokslui, nes tai ateityje jam labai pravers. Pati esu sutikusi tokių žmonių, kuriems mokytis yra super lengvas ir ganėtinai malonus dalykas.  Pagal specialistų rekomendacijas, ankstyvasis ugdymas gali padėti pasiekti tokį rezultatą.

o as tai dekinga mamai, kad man visai mazytei i rankas dave teptuka, piestuka... kad leido su rankom teplioti dazus ant popieriaus. Kad nuvede i dailes studija, o po to ir i sustiprintos dailes mokykla. paaukota begales laiko piesiant...  pamokos vykdavo 3-4 valandom ilgiau nei paprastose mokyklose jau nuo pradiniu klasiu... uzeidavo oziai ir visa kita, bet as visada zinojau kuo noriu but:) kaip mama pasake.... reikejo tau kazka veikti, patiko spalvos- nuvedziau i daile. butum labai spardziusis butum metus, niekas per prievarta labai stipriai taves nelaike.
gal del to viskas taip gerai isejo.. kad nebande padaryt kazko super duper is musu su sese tevai, tiesiog leido lavintis. ir svarbiausia ismoke myleti:) ir dziaugtis pasauliu  :

Echmamules kaip as jums pritariu Argi kuri nors is jusu nemoka skaityti ir rasyti? Taigi, viskam savas laikas. O vat prabeges laikas-vaikyste taip ir niekada negrys. Leiskim maziams dziaugtis situo neapsakomai graziu ir nerupestingu laiko tarpu Ne, nesakau, kad nereikia ju lavinti, bet jau netokiais metodais kaip vos metuku sulaukusi mokinti skaityti ir rasyti ;D Savo kleckiuka irgi mokinu, bet tai susideda is daineliu, sokiu ir kitu muzikinio bendravimo pamokeliu ;D

Ankstyvas ugdymas, man primena "ziurkiu lenktynes". Kuris vaikas greiciau ismoks skaityt, rasyt, grot smuiku, pabaigs mokykla, aukstaja, apsives, i kapus nueis...  ;D Visa tai - tustybe ir tik tevu noras "atsigriebti" ant savo vaiku, gal kokiu kompleksu pasekme ? Juk dazniausiai to reikia ne vaikuj, bet tevam. Tiesa istorija knieti panasiais pavyzdziais, kai tik tevu verciami vaikai pasieke kazkokiu aukstumu, pvz Paganinis. Bet man, asmeniskai nesvarbu, kad mano vaikas butu "paganiniu", man svarbu, kad jis butu laimingas. Sito nesuteiks joks ankstyvas mokymas, jokia aukstoji. Galu gale laikausi nuomuones, kad mokintis niekad nevelu. Pvz. Lomonosovas buvo savo klaseje vyriausias, taciau kazkodel apie jo klasiokus nieko nezinome...
Daznai vaikai patys "ore" pagauna zinias, kurios jiems idomios, ar reikalingos. Mano sesuo pati ismoko skaityt dviem kalbom, as kartais tik jos klausiama pasakydavau raides pavadinima, o va skaiciuot neperprato, nors labai stengesi mano tevas ir visaip ja mokino. Taip ir liko, dabar mokykloje labai gabi kalbom, nuostabiai raso rasynius, bet matematika nesiseka visikai.
As uz ankstyva ugdyma ! Uz toki, kuris suteikia vaikuj pasitikejimo savimi, ismoko gerbti ir myleti artimuosius, moko dziaugtis balom ir saules spinduliais, pastebeti sliauzianti vabala ant tako, ir ji apeiti, skirti braskiu ir zemuogiu skoni, uzmerktom akim............
VALIO VAIKYSTEJ !!!

Kaip grazhiai padashei Irena.. .
Mano vaikai nuo labai anksti pradejo lankyti Suzuki mokyklele. Buvau tiesiog apshalus, kaip jie laukdavo tos dienos kada vazhiuosim i pamokeles. O grizhe nuolat dainuodavo ir muzikuodavo. Kai pradejom lankyti daile, lygiai tas pat: vaikai supieshdavo po albuma popieriaus 'ant karto'. Dabar po keramikos pamokos veja mane prikasti molio i shlaita, mat mochiute 'ishdave' kad ash maza ish ten molio parsineshdavau. Manau tas ankstyvasis ugdymas yra kaip kilimas spirale: duodi vaikui informacija(pav parodai nauja technika dailej), jis su ja gyvena, naudoja, kol ateina laikas kitam naujam dalykui ishmokti . Ankstyvasis ugdymas, mano nuomone yra suteikti vaikui proga pabandyti daug dalyku o galbut atrasti ta, kuris bus jo tikslas visa gyvenima. Vat vyriausioji mano groja smuiku, bet tai tikrai nereishkia, kad ji ish to duoan valgys. Mano vaikai shoka, vaidina, groja, pieshia ir dainuoja tikrai ne todel, kad butu patys pachiausi (visi vaikai ten tokie anyway) o todel kad jiems labai smagu.

QUOTE

As uz ankstyva ugdyma ! Uz toki, kuris suteikia vaikuj pasitikejimo savimi, ismoko gerbti ir myleti artimuosius, moko dziaugtis balom ir saules spinduliais, pastebeti sliauzianti vabala ant tako, ir ji apeiti, skirti braskiu ir zemuogiu skoni, uzmerktom akim............ VALIO VAIKYSTEJ !!!

Nelabai ka daugiau ir pridursi. Teisingos jusu mintys! Juk pagal E.S.Egziuperi "gyvenime svarbiausia yra bendravimas su zmonemis". Ir nerandu linko, bet vienam rusu www skaiciau, kad lavinant vaika svarbu ne tai kiek jis ismoko, bet pats zaidimas, mamos ir vaiko bendravimo budas, teigiamos emocijos ir tvirtejantis rysys.
Pries pora men labai zavejausi,kai drauges metinukas vebleno abecele. Pradejau mokyt saviski, ir ka jus manot - ismoko. Bet pajutau, kad jam siuo metu reikia ismokti zymiai svarbesniu dalyku: kaip savarankiskas valgymas, darymas i puoduka, pasaulio pazinimas, judejimo supratimas ir t.t. Palikom ta abecele su skaiciais -Juk viskam savas laikas! Tegyvuoja laiku ir logiskai atrasti dalykai, o ne ismokti atmintinai ir priverstinai!

visiskai pritariu jusu mintims del vaikystes ir pan., bet sakot kazko ismokt nebuna per velu, cia nesutinku, yra dalyku kuriu bus per velu ismokt, kalbu apie sporta, reikalaujanti lankstumo ir pan., jeigu nepradesi nuo 5-6m veliau gali but pervelu.
Jeigu vaikas akivaizdziai gabus, gal net talentingas kazkam argi neverta bandyt suteikti jam tokias salygas kad jis galetu vystyti savo gabumus, jeigu pats to nori. As kalbu tik apie tokius vaikus kurie turi objektyvia ( specialistu nuomone, ne tevu) tendencija kazka pasiekti vienoje ar kitoje srityje ir nora to siekti, tai tiktu gal vyresniems vaikams, nuo kokiu 5m sakyciau. Tokia atveju reikia kazkaip islaviruoti tarp pasiekimu skatinimo ir nerupestingos vaikystes.  :)

Kaip graziai jus cia paraset...Net uz sirdies griebia. Tiek daug silumos. Manau svarbiausiai nepasiduoti i krastutinumus, stengtis palaikyti ligsvara (kiek iseina, kiek imanoma).

butent, kri. ir jeigu tavo mergiote neskaiciuoja iki simto dar ne penkiu neturedama, bet iki nukritimo duksta, laksto ir vazineja dviraciu, man atrodo, tu jai jau davei svarbiausia- smagia vaikyste

...ir tada nuo dviracio vairo tiesiai i suola, i pirma klase???

Širše, gal būt Jūs turit prastos ikimokyklinės klasės patirtį? Gal ten buvo akcentuojamasi į vaiko žinių kiekybę, o ne į psixologinį jo paruošimą "kolektyviniam darbui" kartu su kitais klasiokais. Liūtė puikiai pateikė teisingo priešmokylinio ugdymo klasės veiklą ir efektą. Vaikai, per tuos vienerius metus susibendrauja, susiformuoja kolektyvas ir pirmoje klasėje prasideda tikras produktyvus darbas.

Labai dažnai į toki kolektyva atėjęs vaikas tiesiai i pirmą klasę atima daug mokytojos darbo laiko ir jėgų, kol sugeba susivokti, kad čia jau kitos žaidimo taisyklės, nei kieme ar namie, yra ir kiti vaikai, į kurių poreikius taip pat reikia atsižvelgti.

p.s. vartoju žodį "darbas", nes mokyti vaikų nereikia, jie viską žinojo jau seniai... tik pamiršo... reikia jiems padėti prisiminti, sudaryti tam palankias situacijas išprovokuojančias Jų, kaip asmenybių atsivėrimui.

man atrodo, siais laikais ankstyvasis ugdymas tapo mados reikalu. ir del to mamos kartais perlenkia lazda.
tai praeis, kaip ir visos mados. vaikaiir toliau bus lavinami, ugdomi, bet mamytes jau sugebes atsirinkti, kas geriausia ju vaikuciams

Viskas kas čia parasyta yra tiesa ...

Lelija33@takas.ltMes su pusantru metu dukrele pradejom lankyti ankstyvojo ugdymo muzikos mokyklele "YAMAHA". Keletas pirmu uzsiemimu dukrai patiko, bet as kol kas tikrai nezinau, ar tos pamokeles bus vertingos. Ta programele labai isreklamuota ir pan., bet kol kas ziuriu i tai gana skeptiskai. Zinau tik tiek, kad vaikui idomu, malonu pabut su bendraamziais, paklausyt daineliu ir tiek. Ziuresim, kaip seksis toliau. Gal kas lankot seniau? Labai noreciau isgirst kokiu atsiliepimu!

as savo sunu vedu i baseina nuo 4men,. visai ne del to,kad noriu jog jisai butu plaukikas ir t.t. paprasciausiai jam tai pramoga pasituskenti vandeny kai matysiu ,kad tai neteikia jokiu dziaugsmo neisim taip pat ir su muzikos pamokelem ar piesimo

Mano sūnui 1 metai ir 5 mėnesiai - jis pažįsta beveik visas raidea, skaičius iki dešimt, nors kalba ir ne daug... Kartais dėl to gaunu pastabų iš kitų mamyčių, kad traumuoju vaiką.... Bet, pamačiusios, kaip jis to išmoko, taip nesakytų. Mes tiesiog žaidžiam Aš visai neturiu tikslo kuo greičiau iš mokyti skaityti ar skaičiuoti, tiesiog jam patinka tokie žaidimai. TAi antrasis mano vaikas ir aš kaip tik stengiuosi neskubinti jo - noriu, kad jis kuo ilgiau būtų mažiukas. MAčiau, kaip greit užaugo mano dukra ir tikrai neketinu jo skubinti greičiau visko išmokti.
Tiesiog, vaikščiojant lauke apie kažką juk kalbate, mes kalbame apie namų skaičius - taip juos ir išmoko. O raides išmoko vartydamas su mumis laikraščius ir ant marškinėlių žiūrinėdamas užrašus. Neketinau jam duoti kaladėlių su raidėmis iki 2 metų, bet dabar tai jo mėgstamiausi žaislai. Žinoma, jis žaidžia ir su mašinom, būgnais ir visokiais kitokiais, bet Knygelės vis tiek dažniau imamos į rankas. Gal tą lemia jo temperamentas Jis nėra ypatingai judrus vaikas.
Jeigu tau vaikas neša knygą, kad skaitytum, negi turiu kišti jam kamuolį, kad lakstytų? Mano vaikas ir padūksta ir tikrai daug mano meilės gauna ir tikrai nemanau, kad jis super gabus vaikas....

na mano principas irgi toks,proto ribose lavinti vaiką ,bet tai dariau normuotai.o apčiuopoiamų davė rezultatų ,tai akivaizdžių.pakolkas turiu du ,,vunderkindus,, pažiūrėsim,ko pasieks mažasis.
pirmagimi nuo dvejų mokinau elementarių matematinių savokų-didelis,mažas,visas spalvas.mokiau pastabumo renkant 5-7 paveikslėlyje skirtumus ir t.t todėl 4m jis skaičiavo iki 10 ,atimti,sudėti sugebėjo,dabar matematika mokykloje-vieni juokai.užsiimdavome tuom laisvalaikiu tarsi žaisdami.
jokiais būdais neverčiau ar specialiai pasodinus nekalėme.nes taip gali nusilpti nervų sistema,vaikas verčiamas mokytis taptų nervingas .
dukrelės mokytoju tapo tetukas.nuo gimimo mergytė buvo begalo ramutė ,gera,tokia neparasta,begalo daug emocijų sukeldavo.tetukas jai daug dainuodavo ,kurdavo dainas.fenomenas buvo akivaizdus.ji suposi ant arkliuko -kiek pamenu 1,10 m buvo-tetukas dainavo lėtai-ji ir suposi lėtai.pakeitė taktą,garsiau ėmė dainuoti-ji suposi daug greičiau.kai tai pastebėjome būtent tyčia taip tete grodavo,eksperimentuodamas-mergytė nė karto nesuklydo.kadangi nuo metų aiškiai kalbėjo,jau dvejų iš teliko sklindant tik melodijai tiksliai pasakydavo,kas dainuos.dabar ji-4.6m bet dainuoja nuolat.nežiūrėjau tų keliais i žvaigždes,nors teko girdėti ,dalyvių vardus žinojau.vakar dukrytė pareiškė,kad žino visas dainas žvaigždūnų.ir nesuklysdama kiekvieno iš jų po 3-4 padainavo.
beviso to,elvina puikiai moka ,,senelės pasaka,, ,,du gaidelius,, pelėda,,ir. t.tturiu pripažinti,kad 7m pirmokas tikrai nemoka nei vieno eilėraščio išraiškingai,ir viso iki galo.dar elvina pažysta dauguma raidžių,rašo mama,adresa,savo vardą.skaičiuoja iki 20 ir kone visus su tuom sudėties -atimties veiksmus moka.prisipažinsiu,mokiau skaičiuoti,bet raidės-nė vienos.tiesiog iš šalies stebėdama broli savarankiškai visko išmoko.ir jai tai malonu.na ir tegu-kad tik daro savo norui ir džiaugsmui

Labai gera tema Esame mamos ir tikrai norime savo vaikuciams viso ko geriausio As netgi neskaitau tokiu temu kaip ar tavo vaikas jau skaito, ar tavo vaikas jau kalba ir panasiai. Man tiesiog neidomu kas nuo kada pradejo skaityti, rasyti ir skaiciuoti. Nes zinau, kad mano vaikas yra kitoks nei kiti vaikai, jis galbut ismoks puse metu veliau daryti viena ar kita dalyka, bet zinau, kad ateis laikas ir ismoks. As tikrai nesedesiu ir nesuksiu sau galvos, kad esu nevykusi, nes mano vaikas nedaro to ir ano, o va kaimynu daro ta ir ana, bet yra dar net jaunesnis. As dziaugiuosi kiekvinu nauju zodziu istartu mano sunaus, kad jis skaiciuoja belekaip 1..2...6 Kad dar normaliai nekalba nei viena is kalbu, o jo gyvenime yra jos dvi, nes gyvename uzsenyje. As paprasciausiai zinau ateis laikas jis ir skaiciuos ir rasys ir skaitys... Visa tai jam dabar tik zaidimas, kuri jis dabar nori zaisti arba ne

Aš irgi visaip pagalvoju...
Vieną dieną galvoju, kad lai vaikai turi vaikystę, kitą - kad reiktų paspausti.

Tačiau "turėti vaikystę" kiekvienam atrodo vis kitaip. Vienas lakstė dviračiu, tai jam atrodys, jog ta "vaikystė" yra laisvas lakstymas dviračiu, kitam - karstymasis po medžius, trečiam - sėdėjimas daugiabučio kieme.

Aš labiau norėčiau tikslinio laiko praleidimo. Kad pamankštint protą. Žinau vaiką, mokomą pagal Gleną Domaną. Jau trijų metų jis lenkė kai kuriuos pirmokus. Atrodytų, priimtina man būtų. Tačiau aš juk negaliu ištisai jį mokyti iki pirmos klasės, turiu dirbti, gyventi ir savo gyvenimą. O sunkiausias klausimas man kyla tada, kai vaikas ateina į pirmą klasę - jis juk daug pranašesnis žiniomis. Tik va, problema - kur tas žinias pritaikyt? Pagal kokią programą toliau gilinti tas žinias? Man atrodo, taip vaikas papuola į savo tėvų paruoštus "spąstus" - jam nėra kas veikt, metus, du... aptingsta, gal išpuiksta... ir atsilieka nepataisomai.

Aš atėjau į pirmą klasę nemkėdama skaityt, rašyt, nelankius darželio. Kai kurie jau rašė. Jie tyčiodavosi iš manęs, kad dar nemoku. Tačiau juk programa buvo nuosekli, ir aš išmokau. O tie, kurie jau mokėjo, "užmigo ant laurų". Gal ir jų tėvai.

Atrodytų, kad viso labai ankstyvojo ugdymo moralas būtų toks: jei pradėjai, tai ir varyk. Varyk kokius 20metų. Nes prapulsi, praradęs sistemą.

Na, sakykim, mano vaikas trijų išmoksta skaityt, 4 - rašyt, eksternu baigia vidurinę kokių 13-14 metų.. Kur man tą vaiką dėti??? Į universitetą? Įdomu, koks jo grupėj psichologinis klimatas būtų... profesorius vaiko veidu...
Nemanau, kad Lietuva tam jau "priaugus"...

pritariu naitui.

teisybe...pamokymu, knygu ir visokiu kitokiu protingu tetu yra milijonas, daug kas sako, kaip geriau aukleti vaikiuka, aukleti nuo pat pirmuju to vaisiaus uzsimezgimo dienu, bet isties, kurgi riba?! jei taip ir vadovautis visa medziaga apie ugdyma ir pan, panasu, jog laiko gyventi neliktu ne tik mamai, bet ir vaikui... nuostabu ir butina su vaiku uzsiimti, bet reikia nepamirsti ir ugdyti vaisko savarankiskuma, tiesa, ne vien tik uzimineti stengiantis idiegti to gerio kuo daugiau, bet ir leisti mazyliui paciam ismokti zaisti, su savimi uzsiimti ir susigalvoti veikos, zodziu, ugdyti savarankiskuma!

Dabar užmėtykit mane akmenim, nes tikrai nepasakysiu, nei kur, nei kada, bet teko skaityti, kad vaikai, per anksti išmokę simbolių (raidės, skaičiai yra tik simboliai) turi labai skurdžią vaizduotę. Lyg tai kažkokia smegenų sritis nustoja vystytis ir pradeda vystytis ta, kuri atsaknga už simbolių svokimą. Tikrai negaliu duot galvos nukirst dėl šitos informacijos, bet savo vaiko neskubinsiu. O dainuot su vaiku, šokt, plaukt ar terliot dažus rankom - būtinai, nes ir man smagu, ir vaikams paprastai tai patinka. Va ir bus lavinimas. O gal netgi duosiu kokį dailės albumą suplėšyt, tipo, dailės istorijos pamokinsiu

Aš manau kad vaikystė yra tai ką vaikas nori daryti pats. Nori žaist - žaidžia, nori vartyt knygą - varto, nori važinėt dviračiu - važinėja, žiūri televizorių, padeda mamai plaut indus, tvarkyt kambarius, laistyt gėles, padeda prižiūrėt broliuką ir t.t. , bet jis viską daro pats t.y. savo noru niekieno neverčiamas. Kai jam niekas neliepia: susitvarkyk kambarį, pažiūrėk brolį, padaryk tą ar aną. Kai ant jo isteriškai nešaukiama dėl to, jog išliejo pieną, pabėrė ryžius, atsikėlęs nepasiklojo lovos ar nesuvalgė pietų. Pritariu tai nuomonei, kad viskas ateina su laiku ir vaikas išmoks ir skaityt ir rašyt ir jei reikia - kalbėt keliom kalbom ir nieko nereikia daryti prievarta. Mes dar neturim trijų metukų, o mokam skaičiuot iki keturių, pažįstam raudoną, žalią ir geltoną spalvas, bet nieko nemokinau specialiai. Viskas žaidimo forma. Kaladėlias suskirstau į spalvas. Kelias pasiimu į rankas ir sakau: šita raudona, padėk į tos pačios spalvos krūvelę, šita žalia ir t.t. Skaičiuot mokomės ant pirštukų t.y. kiek metukų: du, o tuoj bus trys arba kiek šeimos narių: tėtė, mama, Ignukas ir broliukas - keturi. Ir jei vaikas nenori tai būna kad ir mėnesį nužsimenam apie skaičius ar spalvas. Ir manau kad prievarta nieko nepasiekiama, tik vaiko nenoras tokiem dalykam didėja ir jei kas sakys visai ne: mano vaikas taip ir taip, nes aš jam liepiu tai žinokit, kad visa tai iš baimės, o kai vaikas pradeda bijot tėvų tai jau tikrai nėra gerai.
Aš pati taip auklėta(na, ne su baime, su laiminga, nerūpestinga vaikyste):ir baigiau mokslus nė kiek neblogiau už kitus gal net geriau už daugumą ir nedingo noras mokytis ir tobulėt toliau. Todėl džiaugiuos, kad turiu tokius tėvelius.
Beje, iš pagarbos jiems aš ir dabar vadinu juos tėveliu ir mamyte ir man visai negėda kaip kad kai kuriems.

Man iskilo lygiai tokia pat mintis... Apie ta Gleno Domeno mokyma. Nors juo labai nesidomejau, bet kai apie ji kalbama, minimi kudikiai ir vaikai iki kokiu 3 metu... o kas tada..? Ar tada nebuna dar blogaiu... pvz., 5 metus aktyviai sportuojate, o po to visas sportas - iki parduotuves ir atgal... taigi raumenys ims virst riebalais, prasides sanariu problemos taip ir su tuo nenaturaliu ankstyvuoju ugdymu. Iki mokyklos vaikas vaikas mankstins smegenis, o mokykloj.... jie atrofuosis

As netaikau jokiu metodu Duodu kurybos laisve Dabar, pavyzdziui man uz nugaros karpo balta popieriu, daro "sniega" Manau piesdamas, karpydamas, klausydamas muzikos ir knygeliu vaikas pakankamai ugdosi

Nesutinku Turiu pvz: tiesiai į pirmą klasę ir viskas gerai netgi geriau už tuos kurie atėjo iš paruošiamukų. Čia priklauso nuo pačio vaiko kaip jis supranta ir skiria aplinką (be abejo čia turi prisidėti tėvai). Tingiu giliau diskutuot
Gal kitą kartą

mano vaikui du metai ir mes einam į muzikos mokyklėlę. Vaikas greit įsisavina judesius, šoka, dainuoja (savo melodija ir kalba...arba daunuoja visus žodžius kokius moka), čia nedresūra, bet malonus laiko praleidimas. Dar planuoju vesti į baseiną, ne tam, kad išmoktų anksčiau už kitus plaukti, o tam, kad imunitetas būtų stipresnis. Tačiau bet kokia veikla turi patikti vaikui, jei vaikas raukysis, nesiverž ir nesišypsos - tikrai į tokią veiklą nestumsiu....

aš ir tokios nuomonės. Jei vaikui patinka ir nori tai kodėlgi ne

O as esu mama-kiaule. Jau tiek stengiuosi su tuo vaiku uzsiimti, bet kartais neturiu kantrybes. Atsitempia ji anatomijos knygele ir praso papasakot apie griaucius, raumenis, kaip sirdele dirba ar kam kraujas reikalingas, o man jau atsibode iki gyvo kaulo. Po to atsitempia knyga su paveiksliukais ir praso, kad vardinciau zodzius ispaniskai ir angliskai... Tada i trasa istorines nuotraukos ir as privalau pasakoti kaip senoveje zmones gyveno. Raides moka, skaiciuoja iki 10, skaityt tai nesigauna (o galetu, man ramiau butu ). Piesti megsta, dainuoti megsta, fantazijos netruksta, i darzeli leidziu pusdieniui, kad su vaikais pabutu, eina i chora dainuoti, su seneliu mokosi piesti, o man vis zyzia, kad nori eit sportuoti, kad stipri butu... Jau jos ko nors mokytis tikrai neverciu, bet kad ji mane vercia, nes gi geda nazinoti atsakymu i tokius klausimus kaip:"kodel dangus melynas, kodel gelei reikia saules, kodel vanduo garuoja, is kur atsiranda lietus ir sniegas, kodel Somalyje vaikai neturi ko valgyti ir vaistu neturi, kaip atsiranda vaivorykste, kodel senelis senas, kodel zmones ruko ir geria alu jeigu nesveika, kodel, kodel, kodel, is kur, kas ir kaip????" O as ziopla, ne viska zinau, o kartais zinau, bet nebeturiu jegu aiskinti. Gal cia dabar taip, kad laukiuosi antro vaikelio, tai energijos man truksta? Bet siaip turbut as kiaule .... Nu juk reikia vaika mokyti jei jis pats praso...

manau, visoms mamoms būna taip...aš kartais irgi nu negaliu su vaiku pažaist nors tu ką bet kartais tėvelis į šikną įspiria ir dar ant sąžinės pašneka...nu nu įsivaizduok, kad nebeturi vaiko tai kažkaip pažaidi...bet šiaip būna, kad nori pabūt tik su savim

Teisybe, norisi ir vienai pabuti... ir aisku ne prie puodu stovint. Siandien dukra manes paklause kaip kinieciai plastmase gamina. Nu garbes zodis nezinau is ko ir kaip ji "verdama", ant zaislu tai sudetis neparasyta . Tai i koki ja bureli reiketu ikisti, kad ji daug protingu dalyku suzinotu?Aisku,toks burelis galetu buti mokykla, bet manau vaikams mokykloje kils visai kitokie klausimai nei dabar. Cia baseinas nei koks sportas nepades, o siaip susidare ispudis, kad visuose bureliuose moko tik muzikos, piesti, sokti, nu dar raideliu ar ko, bet man noretusi kokio nors kur vaikui kaip nors vaizdziai nupasakotu ir pademonstruotu visokius idomius ir gyvenimiskus dalykus. Kiekviena karta galetu buti kokia kitokia tema ir ja visaip analizuotu jie ten kartu... Nu bet cia as turbut jau fantazuoju Bet smagu butu...

aš siūlyčiau, jei mažoji tokia, linkusi į konkrečius dalykus - gali vesti individualiai pas dėstytoją. Arba į informatikų mokyklą. Vaikai greit pasisavina programavimo pagrindus ir panašiai. Individualus darbas kainuoja nemažai - apie 25 lt. už valandą...bet jei surastum kokį gerą dėstytoją, manau ir vaikui būtų įdomu ir tau gerai o būrelių turi būt daugiau gal per kokią informaciją pabandyk ieškot

Va va ir as masciau apie privacia mokytoja,nors karta i savaitele gi negaila. Rimtai dar tokios neieskojau, bet kiek pas ka atsargiai paklausineju, tai nelabai kas nori su tokiais "snargliais" uzsiimti. O del kompo tai kazkaip baisu, dar tokia maza (3m), ir jos akiu, ir sveikatos gaila (nors gal hakere uzauginciau ). Bet del kokios mokytojos rimciau pamastysiu...

na akys jau šiuolaikinių LCD monitorių nebebijo ir tie kineskopiniai dabar su filtrais
o vat kas užsiims su tokiu genijumi, kuriam trys
bet jei gerai ieškosi - surasi
o gal pati pabandyk nueit pas psichologus ir pasitart, kaip tokį vaiką užimt...gal kaip tik dar anksti apie dėstytojus mąstyt, gal iš kitos pusės reikia prieit...manau, vienai konsultacijai gal net užtektų

o gal pabandyk, skirti valandėlę laiko ir su iliustruota enciklopedija su vaiku pasėdėt...na valandėlė greit praeis, o ir vaikas daug paveikslėlių su tavo paaiškinimais pamatys...beje, kad atsakyt iš ko gamina plastmasę nebūtina ir žinot. Pavyzdžiui : gamina iš plasmasės miltelių, o gamina todėl, kad vaikai turėtų lėlyčių ir mašinyčių

Nu va, jau paskaitem knygute, aptarem visa akmens amziu, dasikasem iki bronzos ir gelezies amziu . Tiek klausimu man mokykloj mokantis tikrai nekilo kiek jai . Bet cia musu kasdienis uzsiemimas, vakarais zaidziam loto, domino, skaitom knygas ir t.t. Jei jau nebetveriu, tai duodu jai tesla pyragui maisyt (aisku po to man darbo dvigubai buna, o dar butinai paklausia is kur fura miltus i parduotuve atveze , o as tada visa miltu istorija pasakoju). Ale as manau, kad ji normalus vaikas su normaliais klausimais. As visiskai tikra, kad ir kiti vaikai taip klausineja, o tikriausiai jei as ja nustumciau i sona ir sakyciau, kad baigtu klausineti, tai ji nueitu lelems arbateles virti ir nebelistu man i akis, bet va sazine neleidzia, o atsakyt i klausimus noriu kuo tiksliau ir aiskiau, nes as pribloksta kaip vaikai gerai atsimena smulkmenas. Kartais as pati neatsimenu ka jai papasakoju, tada jau po kiek laiko ji mane pamoko
Gaila neturiu pazistamu su panasaus amziaus vaikais, visi mazesni, bet kiek tenka pabendrauti su dukros mazaisiais grupiokais darzelyje, nu tai tiems irgi klausimu kyla nemazai. Na, toks amzius, normalu.
Labai atsiprasau uz toki grubu pasakyma, bet ar tik nebus taip, kad as ieskau siknoj smegenu . Nu visi vaikai tokie, bet tik kad yra taip: as bijau vaika perkraut nereikalinga informacija, todel pati dirbtinai nieko ir neforsuoju, bet noriu duoti visa tinkama info kurios vaikas pats praso. O gal kartais verta pasakyt tiesiog "nezinau" ir viskas? Juk vaikas ir tuo pasitenkintu? Ai, cia as turbut tokia nesusipratus, kad . Vis tiek kazka sugalvosiu.
Aciu, brytva, uz palaikyma

žinok, jei pasakysi "nežinau", prarasi autoriteto vaidmenį, nes mama juk viską žino! o šiaip mano vaikui dar tik du metukai...tai kol kas su tuo nesu susidūrus...kaži kaip aš pati su ja užsiimsiu
o tu esi labai gera mama, nes man kantrybės nėra kai tešlą minkau vaikui dar duot terliotis paskui pridrabstyta tų miltų
tu tikrai esi gera mama, o kai atsiras kitas lelius pamatysi, vaikui bus įdomus jis, o ne tu
beje, manoji mėgsta žaidimus su indeliais ir vandenėliu (pilsto, geria, semia...) tai gal jums bus įdomu...

Kartais nušiurpstu, kai paskaitau, kad 3 mėn. leliaus mamytė nusiperka kokią nors knygą ir nusprendžia auginti genijų. Ir iš kur tokios idėjos? Visų pirma, vaikas turi būti mylimas, saugus ir kad su juo nuolat būtų bendraujama (ir tai leidžiant pabūti vienam, tiesiog padėlioti žaisliukus, pafantazuoti, nes jam lygiai kaip ir mums reikia vienumos akimirkų). Tegul jis žaidžia, nes per žaidimą mokomasi esminių išgyvenimo dalykų - lavinasi visi jutimai, išmokstama neskaudžiai krist, pasiimti reikiamą daiktą, naudotis juo ir nebūtinai pagal paskirtį... Įsijungia ir kūrybiškumas, ir vaizduotė, ir praktinis pritaikymas. Kam skubinti vaiką suaugti, kam kaip papūgai kimšti jam į galvą tai, ko jis nesuvokia, o išmoksta tik pakartoti. Visiškai kas kita, kai ateina kodėlčiaus amžius. Kad ir kaip tai vargintų, reikia stengtis atsakinėti į klausimus. Jei jau žmogeliui įdomu, tai jis viską natūraliai ir dėsis galvelėn.
Genialumas, deja, dažniausiai pačiam žmogui tampa didžiule našta ir ne kiekvienas ją atlaiko. O jei tu esi genijus tik tėvų vaizduotėje, tai dar neši nepateisintų vilčių kaltę.
Aš norėčiau, kad mano mažoji išaugtų geru, darbščiu, draugišku, išsilavinusiu žmogumi. Na ir kas, kad ji gal užsimanys būti kirpėja. Jeigu tai teiks jei džiaugsmo, tai bus daug geresnis variantas, nei iš pareigos tėvams per jėgą baigti du aukštieji.
Leiskime džiaugtis mažiams kūdikyste ir vaikyste, o ne kiškime juos į kažkokių metodikų rėmus

Aš taip pat kažkada netyčia radau tokių žinių. Lygtai apie vunderkindus kažkoks straipsnis buvo . Tai laaaabai apsidžiaugiau kad neleidau savo mamai dukros spaust prie skaitymo ir rašymo. Sakiau, kai norės tai ir išmoks. Ir žinot užsimanė ir išmoko...
Dabar tuolete skaito savo knygutes.
Žinoma lavinimas gerai , bet jai su ožiais lavint tai ir piešimas vaikui gali apkarsti

O man tai tokia informacija itartina. Taigi kam rinktis tik raides ir kitokius simbolius arba tik piesti, dainuoti ir sokti. Taigi galima ir ta, ir ta daryti, diena tai ilga, laiko uztenka. Maniske raides ir skaicius ismoko beveik 3 (nu skaityt tai dar neskaito ), bet, kad jai fantazijos truktu tai tikrai nepasakyciau . Prigalvoja tokiu dalykeliu,kad Manau veikla turi buti kuo ivairesne. Smagu, kad bent visos sutinkam, kad vaiko negalima versti ka nors daryti, kad tai turi buti smagus zaidimas. Ir ne tik vaikams, bet ir ju tevams turi buti smagu

Jo/Ne tik paskaičius pagalvojau nu ir smalsutė tavo dukrelė O po to paskaičiau, kad ji lanko montessori Dabar man viskas aišku

Juos gi ten tiek lavina tiek viskuom sudomina tiek visokios informacijos pateikia...vat dėl to ir tokie klausimai

Sėkmės ir kantrybės atsakinėjant

jus nepykit, bet daugumas tevu is proto issikrauste ... kudikius skaityt moko, o jie su sauskelnem iki triju metu vaiksto, iki 3 metu vezime vezioja ar uzpakali valo ir pan. Gal jums geriau vaikus mokint (ar tobulint) savarankiskumo buityje, socialineje aplinkoje? Gal geriau kai 1.5 metu vaikas kojines usimauna, o ne raides pazysta... Kiek trimeciu vaiku, kurie siuksles nesa, ar daug matet kai 4meciai vieni su draugais kieme zaidzia, 6meciai patys i treniruotes vaziuoja? TIKSLIAU, VAIKAI CIA NEKALTI, KALTI TEVAI, KURIE TO DARYT NELEIDZIA...