Help - Search - Member List - Calendar
Full Version: Ramybe sužavėjęs Tailandas
Supermamų klubas > Poilsis, pomėgiai ir šventės > Kelionės ir atostogos > Kelionių fotoreportažai
Pages: 1, 2
AŠA
Atostogos žiemą... Regis, tokių dar neturėjom... Kur važiuoti, kad būtų šilta ir nebrangu? Ir dar nauja, nematyta... Tenerifė, Lanserotė, Fuerteventura?.. Visus planus sujaukia neblogas pasiūlymas į Tailandą  Nedrąsiai prasitariu vyrui... Išsiaiškinęs, kad Tailandas šalia Kombodžos, o ją pamatyti jis seniai norėjo, vyras liepia užsakinėti kelionę. Vis kankindama Udrių savo klausimais, neapsisprendimais ir laukdama dar mažesnių kainų pastebiu, kad jos pradeda augti. Svarstyklių svarstymai baigiasi. Tariu tvirtą „perkam“ ir, pasirodo, nuperkame kone paskutinius bilietus į lėktuvą. Valio! Kitaip būčiau gavusi nuo vyro velnių tongue.gif
Prasideda pasiruošimas kelionei: informacijos rinkimas, lagamino krovimas, visų formalumų (vizų) tvarkymas... Laikas lekia nepastebimai greitai... Štai ir vasario 5 d. Skrydis iš 20 val. atkeliamas į 22 val. Prieš 20 val. mes jau oro uoste. Keista matyti tiek daug žmonių eilėje, nes visada būdavome vieni iš pirmųjų. Matyt, visi pasiilgę vasaros. Prie Teztour‘o langelio atsiimame savo dokumentus (pasai su vizomis, kelionės bilietai, viešbučių vaučeriai) ir stojame į eilę. Ir čia laikas lekia greitai. Užsukame į Duty free (kad skrydis neprailgtų), dar viena eilė ir mes jau lėktuve. Šią ilgą naktį praleisime čia.
Skrydis iki Islamabado (Pakistanas) 5 val. 40 min. Skrendame pakankamai greitai – 850 km/h greičiu. Pakilus pavaišina gaiviaisiais gėrimais, duoda karšto maisto (omletas su grybais, dešrelėmis, glaistytas sūrelis, bandelė su sviestu ir konservuoti vaisiai), kavos/arbatos. Man pasidaro bloga (kaip paaiškėja vėliau, ne man vienai... nuo maisto...), dar kartą siūlomų gaiviųjų gėrimų atsisakau, bandau užmigti.
Islamabade jau švinta. Pakistaniečiai įpila degalų, papildo lėktuvą kitų atsargų, išneša šiukšles, o man vis dar bloga  Paprašau stiuardesės vandens (teturiu tik kolos, sumaišytos su Finlandia), tačiau man atsako, kad jo gauti galėsiu tik lėktuvui pakilus. Vaistams teks palaukti...
Maždaug po valandos lėktuvas pakyla. Dabar jau skrendame 880 km/h greičiu. Pagaliau gaunu vandens, kiti keleiviai – gaiviųjų gėrimų. Vėliau visiems išdalina maisto paketėlius: kumpio, dešros, sviesto, pašteto, lydyto sūrio, 2 bandeles, Snickers, pasiūlo kavos/arbatos. Mažiau nei penkios valandos ir mes jau sklendžiame virš Bankoko. Išlipame iš lėktuvo gėdingai už savo tautiečius nuleidę akis prieš stiuardeses – toooks tvartas paliktas lėktuve...
Įspūdingo dydžio ir formos oro uostas, maloni šiluma, „tinginių takeliai“, dar keli formalumai (imigracinių kortelių pildymas (keista, kad jų neišdalino lėktuve, skrisdami į kitas šalis jas pildydavome lėktuve...), pasų kontrolė, lagaminų laukimas) ir Teztour atstovai mus skirsto grupėmis į paskirties punktus. Pasižiūrime į laikrodį. Lygiai 15 val. vietos laiku (5 valandų skirtumas), vadinasi, skrydis truko 12 valandų, o mes kelyje jau 17 valandų ir dar ne viskas. Visa laimė, kad esame iš tų, kurie liks porai naktų Bankoke.
Sėdame į prašmatnų autobusą ir važiuojame į viešbutį, į Bangkok palace. Aišku, viskas aplinkui labai įdomu: ir laidų gausybė,
user posted image
ir spalvoti taksi,
user posted image
ir visur kur tik bepažvelgsi tave stebintys karališkosios šeimos atvaizdai...
user posted image
Išlipa vieni, kiti, o mus veža kažkokiu lūšnynų rajonu... Darosi įdomu ir nelabai jauku. Tai čia toks tas centras?..
user posted image
Bet viešbutis pasirodo beesąs gražus.
user posted image
AŠA
Čia mus pasitinka dar viena gidė. Registratūroje palikę 100 $ depozitą gauname kambario raktus, gidė papasakoja apie siūlomas ekskursijas (autobusu važiavusi gidė beveik visą kelią tylėjo...), pora jų nusiperkame ir skubame į kambarį 14-ame aukšte nusiplauti kelionės dulkių.
Nors ir pavargę, bet išskubame į miestą. Pirmas tikslas – valiutos keitykla. Keičiant po 100 $ kupiūromis kursas 34,7 bato. Aišku, pažioplinėjame ir aplinkui, tačiau viskas atrodo įprasta ir natūralu, net gatve lėtai plaukiantis dramblys  Nusiperkame riekę arbūzo, kurią čia pat supjausto ir įdeda į maišelį, kelis mėsos vėrinukus ir į viešbutį vakarieniauti. Nuovargį vis dėlto pajutom...
Vasario 6-osios kaip nebuvę, bet 7-oji man aušta labai sunkiai. Gal tai ir yra adaptacija, nes nubudusi po poros valandų miego prasivartau iki penktos ryto, deja, miegoti telieka valanda... Tingus kėlimasis, gausūs pusryčiai ir vėl į autobusą.
Pirmiausiai keliausime į Grand palace (Karalių rūmus). Pakeliui gidas papasakoja, kad Bankoke gyvena 8 mln. Žmonių + yra 3 provincijos su maždaug 3 mln. + priemiestyje gyvena 8 mln. + apie 1,5 mln. turistų... Jooooo... 7 Lietuvos... O ir transporto čia kiek: 10 mln. automobilių, o kur dar motociklai...
Taip klausydami vis naujų faktų riedame kinų kvartalu, istoriniu centru ir pririedame rūmus. Apranga: vyras ir moterims marškinėliai dengiantys pečius, jei kelnės – iki kulniukų (jokių šortų ar bridžų), jei sijonas – žemiau kelių. Dėl apavo nieko nesakė. Taigi, pirmas vaizdas už įėjimo vartų (istorijos nebus, ją gali rasti kiekvienas norintis visagaliuose interneto tyruose)
user posted image
Toliau žvalgomės milžiniškuose saulėje ir spalvų margume tviskančiuose plotuose:
user posted image
user posted image
Stabtelime šimtamečių medžių paunksmėje
user posted image
Ir einame toliau
user posted image
user posted image
user posted image
Papildyta:
Sugalvoję norą, pasimeldę, apsišlakstę švęstu vandeniu nuo lotoso žiedo, sužinoję senovės medicinos paslaptis ir dar daug daug visko važiuojame pažiūrėti į ilgąjį gulintį auksu dengtą Budą (Wat Pho). Jo ilgis apie 40 metrų...
user posted image
Gidas (o ir visi www) gąsdina vagimis, siūlo būti itin atidiems, bet niekas čia mūsų nepuola skriausti. Tik žvanga pinigėliai, metami i kiekvieną puodynę... sėkmei...
user posted image
Žinoma, ir čia yra kur pavaikštinėti, pasigrožėti.
user posted image
user posted image
Štai vienoje šventykloje galima ne tik pasimelsti (kaip ir visose, prieš tai nusiavus ir už durų palikus batus), bet net ir fotografuoti.
user posted image

Papildyta:
Viskas labai gražu, įspūdinga, šventyklos – kaip žaisliukai, tačiau ilgainiui bevaikštant ima supanašėti. Čia reikėtų gero istoriko, ne mėgėjo. Tad išgeriame kokoso ir važiuojame į paskutinį, bet tradicinį, ekskursijos tašką – juvelyrinį fabriką. Vaisvandeniai, trumpas filmukas ir tikrąja to žodžio prasme ekskursija po parduotuvę, nes papuošalų su brangakmeniais kainos ne tik ne mano kišenei, bet ir ne mano svajonei. Po trumpos ekskursijos grįžtam į viešbutį margomis ir ne mažiau puošniomis Tailando gatvėmis.
user posted image
Vėl tie patys ir jau savi taksi automobiliai
user posted image
ta pati karališkoji šeima
user posted image
Papildyta:
Kaip žinia, mūsų viešbutis netoli žymiojo Bayoke Sky, iki vakaro programos laiko yra, todėl patraukiame tiesiai ten, kur mus pasitiks aukščiausias Tailando ir vienas iš aukščiausių pasaulio pastatas.
user posted image
Įėjimas – 200 batų žmogui. Į aprangą niekas nežiūrėjo, pastabų nebuvo. Pakylame į 73 aukštą ir stebime Bankoko panoramą.
user posted image
user posted image
user posted image
Viską apžiūrėję norime leistis žemyn, bet mano akys vis dar tyrinėja bilietuką... drink... 94 floor... reikia išsiaiškinti smile.gif Pasirodo, į bilieto kainą įeina ir vienas nemokamas gėrimas 94 aukšte (jei nesupainiojau aukšto, nes bilietukai liko ten). Super. Aš pasirenku tradicinį jų Mhai Thai kokteiliuką, vyras gauna alaus ir spragėsių. Poilsis, relaksacija... tik viskas turi ribas.
AŠA
Grįžtame į viešbutį ir pasiruošiame vakarinei ekskursijai – pasirinkome teatrą. Sutartu laiku laukiame gido, bet jo nėra ir nėra... Atvažiavo kažkoks mikroautobusas, bet ne Teztour... užrašas – Siam Niramit. Pasirodo, mūsų... Važiuojame šešiese: mes su vyru, dvi nebendraujančios rusės ir lyg korėjiečių pora. Nuvažiavusius pasitinka tailandietė, priklijuoja numeriukus, paduoda bilietus ir kažką nerišliai paaiškinusi apie vakarienę bei pasirodymą nueina. Jausmas įdomus. Minutė laukimo ir nusprendžiu veikti: kankinu vietinę moteriškę tol, kol išsiaiškinu, kad dabar mums priklauso vakarienė, o po jos, 20 val., bus spektaklis.
Vakarienė – švediškas stalas su įvairiausiais tajų patiekalais. Dauguma jų nematyti, o dar daugiau ir niekada neragauti. Bandom kiek įmanoma daugiau po truputėlį, nes laiko turim. Tiesa, gidė buvo sakiusi, kad į kainą įskaičiuota ne tik teatras ir vakarienė, bet ir nacionalinis tajų kaimas. Tai jis gal po teatro? O kol kas valgom.
Pavalgę išeiname pasižvalgyti į lauką: tajų nacionalinė muzika, šokiai, drambliai... Čia sutinkame savus ir paaiškėja, kad žadėtasis kaimas čia pat. Ir laiko dar šiek tiek turime – pirmyn.
Kaimas – kažkas panašaus į mūsų Rumšiškes. Pasiirstome valtele, apžiūrime jų amatus, tikrai, būdami sostinėje pasijaučiame kaip realiame kaime.
user posted image
user posted image
user posted image
Na, štai ir laikas spektakliui. Deja, nei fotografuoti, nei filmuoti čia negalima (kameros ir fotoaparatai paliekami saugykloje prieš įeinant), o taip norėtųsi, juk esame šalia aukščiausios pasaulyje scenos, įtrauktos į Gineso rekordų knygą, stebime pasaulinio lygio šviesos, muzikos, kostiumų ir specialiųjų efektų nuspalvintą spektaklį su tikrais drambliais scenoje ir salėje, upe, joje plaukiančia valtimi, žaibais ir dar daug daug kuo. Visa Siamo istorija praplaukia pro mūsų akis. Įspūdžiai nenusakomi žodžiais, tai būtina pamatyti. 80 minučių prabėga akimirksniu. Išeiname euforijoje.
Kai susimąstome, kaip rasime autobusą, paaiškėja, kad mums prilipino numeriukus: vairuotojai su skaičiais lentelėse jau laukia prie išėjimo. Nenoromis, bet tenka grįžti atgal į viešbutį. Dar tradicinis naktinis pasivaikščiojimas aplinkinėmis gatvelėmis, tradiciniai vėrinukai, vaisiai (šį kartą nusipirkau geltoną sultingą mangą) ir... miegot.
AŠA
Oho kiek prikomentavot thumbup.gif Ačiū visoms už gražius žodžius wub.gif

QUOTE(anafi @ 2009 03 01, 21:01)
kaip įdomu , aša  bigsmile.gif  laukiam tęsinio... 4u.gif
*



QUOTE(georgiana @ 2009 03 02, 08:37)
wow 4u.gif kaip idomu kurgi Asa pradingo, super super kelione turejo buti, ja gali tik susapnuoti, o jau nuotrauku grozis tikrai kaip atviruteje ar kino filme, nerealiai grazu blink.gif
*



QUOTE(Vikulė @ 2009 03 02, 09:08)
Valio, sulaukiau clap.gif šio fotoreportažo. Skaitau net visa virpėdama, atrodo net matau, kas manęs tuoj laukia. Lagaminai jau sukrauti, ketvirtadienį lekiam ieškoti vasaros laugh.gif .
AŠA, kaip visad tavo nuotraukos  thumbup.gif .
*



QUOTE(xxxsaulyte @ 2009 03 02, 10:24)
laukiam tęsinio, su malonumu ir susidomėjimu skaičiau toki išsamią pradžią....  mirksiukas.gif
*



QUOTE(lotute @ 2009 03 02, 11:05)
liuks pasakojimas, dabar laukiam tesinio  thumbup.gif  thumbup.gif  thumbup.gif
*



QUOTE(Egloja @ 2009 03 02, 16:39)
Nuotraukos labai grazios, o vaizdas is auksciausio pastato is tiesu kvapa gniauzia  rolleyes.gif. Lauksiu tesinio!
*



Na, bandysiu tęst pasakojimą po truputį ax.gif


Papildyta:
Saldus miegas, nelauktas žadintuvas ir dar vieni karališki (tai suprasime po viešbučio Patajoje) pusryčiai. Ši diena bus eilinis laiko praleidimas kelyje ir pažintyje su Pataja. Iki išvykimo dar turime šiek tiek laiko snūstelti...
Kelionė neprailgsta, nes kompanija nedidukė, o joje dar pora pažįstamų veidų iš kruizo Nilu. Taigi pokalbiai apie keliones kelionėje, vienas stabtelėjimas degalinėje , kiek daugiau nei valanda ir mes jau prie viešbučio Caesar palace.
user posted image
Prisiregistravę gavome kambario raktą (530) ir gidės laišką, kad ji mūsų viešbutyje bus vakare, todėl laiko turime pakankamai. Pirmiausia – įsikūrimas. Kambarys pačiame koridoriaus gale, vaizdas į kiemą, į baseiną, bet pats tai toks gerokai pabuvęs, murzina kiliminė danga, pabuvusio oro kvapas...
user posted image
Po Bankoko kambario vaizdelis ne koks, tačiau ne gulėti čia atvažiavom – mums tereikia vietos daiktams laikyti ir kelias naktis permiegoti, todėl už tokią kainą gyvendami centre, priešais naują, vos prieš mėnesį atidarytą, 6 ar 7 aukštų prekybos centrą Central festival, esame visiškai patenkinti.
Įsikuriame ir į miestą. Pirmiausia – prie jūros. Kadangi gyvename antroje gatvėje, iki jūros, pasak informacijos internete, 5 minutės. Žinodama, kaip agentūros mėgsta pagražinti, nusiteikiu 10 minučių kelio, bet iš tikro ji visai čia pat, na, gal 2-3 minutės pėstute. Ir gatvę pereiti patogu, nes judėjimas vienpusis, visi vairuoja labai atidžiai.
Paplūdimio ruoželis labai menkas ir tas sausakimšas gultų. Krante knibždėte knibžda katerių ir vandens motociklų, jūra tikrai ne iš švariųjų, bent jau krante ir po pietų, todėl tik įmerkiu kojas ir patikrinu temperatūrą – arbatėlė. Dar kiek pasivaikštome krantine ir einame į kitą apžvalgos punktą – Central festival. Įspūdis nerealus. Net akys apraibsta nuo spindesio, spalvų ir prekių gausos. Pirmame aukšte atrandame Food markt – savitarnos restoranėlis su gausybe įvairaus maisto ir labai padoriomis kainomis. Deja, čia taip paprastai maisto nenusipirksi. Išsiaiškiname, kad pirmiausia reikia nueiti prie kasos, ten įnešti pinigėlį, už jį gauni magnetinę kortelę, kurioje yra įnešta suma, o tada jau renkiesi maistą ir jį perki. Likusią nepanaudotą sumą galima atsiimti grąžinus kortelę. Fantastika. Čia mes ir pavalgom.
Laikas susitikti su gide. Ji (Katerina) pasirodo labai miela ir maloni, suteikia visą mus dominančią informaciją (ir ateityje bus labai gera patarėja). Sužinome, kad mums priklauso nemokama apžvalginė ekskursija po Patają ir, jei pirksime iš jų vieną dvidienę arba bet kokias dvi keliones, gausime nemokamą kelionę į krokodilų fermą. Mūsų planuose dvi pagrindinės ekskursijos: upė Kvai ir Kombodža, bet norime gero gido (Kostios, pagal jūsų rekomendacijas), tad lauksime žinių iš pažįstamų (Kirutės ir jos kompanijos), su kuriais susipažinome... kur? Žinoma, kad SM. O kada? Kelionės išvakarėse smile.gif
Taigi, po pokalbio su gide skambiname saviškiams. Sužinome, kad į Kombodžą po savaitės, į Kvai – antradienį. Susiskambiname su Kostia, sutariame ryt susitikti. Reikia visa tai aplaistyti smile.gif Įsitaisome prie baseino ir gurkšnojame vietinį alų. Lyg kažkas kutena kojas – miniatiūriniai, beveik nematomi uodai, skausmo jokio, bet, dėl šventos ramybės, einame į kambarį. Ir po kokio pusvalandžio vienas į kitą pažiūrime kitomis akimis: visos kojos iki kelių (bet tik kojos, nors buvo atviros ir rankos, ir kaklas) nusėtos mažais raudonais taškeliais. Jokio niežulio. Nieko. Bet vaizdas ne itin patrauklus... Et, nieko, išgyvensim wink.gif
Išaušo dar vienas šiltas ir saulėtas rytas. Vasario 9 d. Apsimiegojusios akys pirmiausia krypsta į kojas – ojej, maži spuogučiai ant mano kojų virtę didelėmis raudonomis dėmėmis... Spuogai ant vyro kojų taip ir likę spuogais, matosi, kas čia stiprioji lytis tongue.gif Taigi, kylame pirmųjų savo pusryčių šiame viešbutyje.
Prieš įeidami atiduodame „talonėlius“ ir mane nustebina itin kuklus maisto stalas... Nepasakyčiau, kad pasirinkimas būtų mažas, ne, šiaip lyg ir visko pakanka, bet jau esu išlepusi ir įpratusi matyti nukrautus didžiausius stalus, o ne du kuklius... Nepaisant to, kad rytais beveik nevalgau smile.gif
Trumpai apie maistą. Racionas beveik visas dienas, kurias pusryčiavome, buvo toks pats: sriuba, kava/arbata, paprastas vanduo ir miltelinės apelsinų sultys, keptas kiaušinis, miltiniai blynai, braškių ir apelsinų džemas, kelis kartus vyrui pasisekė gauti virtų kiaušinių (turbūt putpelės...), dešrelės, ryžiai poros rūšių, troškintos ir žalios daržovės, kiniška duona (labai skanios spurgytės) ir vaisiai – arbūzai ir ananasai.
Šiandieną tinginiausim, nes lauksim Kostios skambučio ir susitikimo su juo. Nors sakė, kad privažiuos, kur bebūtume, bet nesinori varginti žmogaus – leisime dieną netoli viešbučio prie vandens. Nueiname prie jūros, tačiau vienas prie kito sugrūsti gultai manęs nesužavi, o ir į jūrą nelabai norėtųsi lįsti, tad nutariame pasielgti kaip nemaža mūsų viešbučio žmonių dalis ir grįžtame prie baseino. Įsikuriame saulytėje ant stogo vis nusileisdami į maloniai vėsias vandens procedūras. Keistas toks laiko leidimo būdas, tikrai ilgai taip neištverčiau...
Sulaukiame skambučio. Kostia užimtas, tad pas mus neatvažiuos. Vakare paskambins patikslins laiką, kada mus paims iš viešbučio, o pinigėlius sumokėsim jau kelionės metu. Diena ekskursijų prasme lyg ir sugadinta, bet patys kalti. Sumąstome, kad reikia reabilituoti situaciją. Skambiname gidei ir užsakome išreklamuotąjį X-shou. O iki vakaro dar turime laiko turgui, parduotuvėms. Iš žygio po jas paaiškėja, kad bankoke kainos kur kas mažesnės... Aišku, derantis ir čia jos kinta, bet pradinės kainos kiek šokiruojančios.
Taigi X-shou. Važiuojame pilnutėliame Teztour‘o autobuse. Ir iš kur tiek norinčių pamatyti tą ištvirkimą. Pusę kelio vis bambu ant vyro, kodėl nevažiavo vienas, nes visiškai neturiu noro TAI matyti. Gerai nors gidės pasakojimas priverčia mane liautis bambėjusią. Išlipame ir... likimas – susitinkame tuos, su kuriais rytoj važiuosime į Kvai. Smagu. Bet apie shou. Žinojome, kad jokių fotografavimų ar filmavimų, todėl aparatus palikome viešbutyje. Pasirodo, kad negalima įsinešti ir fotoaparatų. Juos draugiškai sudedame į gidės maišelius. Kelios minutės ir mus, prieš tai patikrinę, įleidžia į juodą salę. Kol kas mūsų autobusas vieninteliai žiūrovai. Mes įsitaisome viršutinėse eilėse, nes nenorime jokio kontakto su dalyviais (čia mus iš karto įspėjo gidė). Netrukus prie mūsų prisijungia dar vieno autobuso keleiviai ir šou prasideda. Na, ką aš galiu pasakyti... Iš salės neišbėgau, rankom akių nesidengiau, bloga nebuvo. O viso to tikėjausi pagal pasakojimus. Tiesiog man gaila tų žmonių ir viskas. Na, ir pliusą įsirašiau, kad buvau ir mačiau, nesijausiu kaip balta varna tarp kitų mačiusiųjų. Tiesa, buvę Walking Street‘e sakė stebėjo daug aštresnius pasirodymus, o čia, na, parūkė moteriškės cigaretę savo organais, pašaudė iš jų kamuoliukus (buvo taip tamsu, kad galėjo ir rankom mėtyt, nebūtum supratęs), vyriškiai savo daiktais per būgnus padaužė, pavaikštinėjo nuogi po sceną, atliko kelis akrobatinius trukus, iš merginų virto vaikinais, na ir kulminacijai viešai visom lytim ir visom pozom pasimylėjo (kažkaip nelabai tas žodis tinka tam veiksmui pavadinti). Žodžiu, buvau, mačiau, daugiau nenoriu ir nereikia, kad ir kaip tai meniškai būtų atlikta, pasilieku su savo mintim ir įsitikinimais. Taškas.
Grįždami namo nusprendžiame vis dėlto susitikti su Kostia, nes mūsų informacija ir kitų, kurie važiuos su mumis rytoj į Kvai, skiriasi. Susitikimas nepasirodė itin malonus, nes keli kompanionai buvo ne taip supratę ir paskutinę minutę nusprendė nebevažiuoti. Mūsų planai irgi griūna – 4 žmonėms tokia kelionė būtų per brangi. Mes tai mes – gėda už savo tautiečius... Bet palikime visa tai už šios istorijos durų.
Taigi, rytdienos kelionės planai griūna. Skambiname savo gidei. Ji pasirodo beesanti viešbutyje šalia mūsų. Susitinkame. Likimo ironija. Tezturas į šią kelionę taip pat nebeturi vietų. Darosi įdomu. Sėdame į tuktuką ir parlekiame į viešbutį. Reikia kažką galvoti. Įsijungiu TV programą, užsirašau numerį ir skambinu į vietinę agentūrą: vietų yra, kelionė poryt, pinigus reikia nuvežti ryt iš ryto, nes šįvakar jie jau nebedirba. Na ką, atrodo viskas stoja į savas vietas. Išsitraukiame po kokteiliuką ir... skambutis. Kostia. Kompanija susirinko. Ryt 4 val. ryte išvažiuojam. Vat čia reikėjo mus matyti ir nufilmuoti, du kvailelius šokinėjančius ir krykštaujančius Caesar pajace kambary. Kai dabar pagalvoju blaiviai, tai nebuvo juk ko džiaugtis, nes net nežinojom, ar Kostia kaip gidas pateisins mūsų viltis (na ir kas, kad čia forume svaigo koks jis nuostabus gidas). Bet turbūt džiaugėmės dėl to, kad nebereikės raudonuoti už Lietuvą. O ir dėl kelionės, žinoma... Netrukus vėl suskamba telefonas – skambina Irena. Kaip ir maniau, tai ji išgelbėjo situaciją – į kelionę važiuosime 10 žmonių, berods 6 iš jų antrą kartą... Gerbiu šiuos žmones ir nuoširdžiai dar kartą tariu jiems AČIŪ.
Bet pakaks sentimentų. Reikia krautis daiktus. Maža to, pasirodo, kad Lietuvoje liko vienas labai svarbus dalykas – trišakis. Jau buvome skaitę, kad kambaryje viso labo dvi rozetės: šaldytuvui ir televizoriui. O mums šiąnakt reikia įkrauti kamerą, fotoaparatą, pora telefonų... o ir televizorių norėtųsi dar pažiūrėti... Na ką, kas pamiršo krovimo įrangą, tas tegu ir sukasi. Ir... išsisuka. Štai ką mano auksarankis sumeistravo tongue.gif
user posted image
Viskas kraunasi – super. Dar pažiūrime TV ir laimingi nugrimztame į sapnų karalystę.
AŠA
Miegas nebuvo ilgas ir gilus – labai jau norėjosi kuo greičiau į tą egzotiką, į upę Kvai. Ir štai mes jau viešbučio fojė, su dviem kuprinėm ir sausu maistu. Apie jį gal reikėjo vakar parašyti, nes irgi šiokia tokia atskira istorija smile.gif
Taigi vakar per pietus palikome pusryčių lapelius registratūroje pasakę, kad apie 4 val. išvykstame ir norėsime sauso maisto. Vakare, pasikeitus situacijai, nusprendžiau atsiimti tuos lapelius. Ir čia savo kailiu pajutau, ką reiškia forume skaityti žodžiai apie viešbučių tarnautojus, kurie nieko nesupranta, bet šypsosi ir linkčioja galva. Būtent taip ir buvo man. Lėta anglų kalba, paprastomis frazėmis aiškinu, kad pasikeitė planai, rytoj pusryčius valgysim čia ir prašau atiduoti man lapelius, o ji šypsosi ir linkčioja galvą. Viskas. Aš mačiau kur tie lapukai susegti, rodau į juos, sakau kambario numerį ir kartoju visą litaniją iš pradžių. O ji toliau šypsosi pritariamai linksėdama. Na, galvoju, tiek jau to. Bet čia prisistato kita. Pakartoju viską trečią kartą. Ši turbūt kažką supranta, nes paima lapelius, suranda su mūsų vardais, bet man neatiduoda. Klausia, kodėl noriu atsiimt. Paaiškinu, kad ekskursiją atkeitė, niekur nevažiuojam, bet lapeliai vis tiek į mano rankas nepakliūna. Anglotajų kalba man paaiškinama, kad aš negaliu jų atsiimti, nes maistas jau padarytas. Lieku nesupratusi. Nejau sausą davinį sudeda vakare? Na... gal... Bet ji, pagavusi mano pasimetusį žvilgsnį, nusišypso ir telefonu kažkam skambina (aš nusprendžiu, kad į virtuvę). Pokalbis tajų kalba, aš tik stoviu ir šypsausi. Po pokalbio į mane vėl prabylama anglotajiškai iš ko aš savo lietuvišku protu surezgu, kad lapelių man neatiduos, bet jei rytoj atsiras kas nors, kam reikės mūsų jau pagaminto maisto, tai tada mes galėsime pusryčiauti viešbutyje. Ar taip nutiks iki 9 val. ryto man paskambins ir praneš. Na ką, vis dar besišypsodama sudedu rankas, padėkoju ir grįžtu į kambarį. Kadangi po valandos paaiškėja, kad vis dėlto važiuosim ryt (t. y. jau šiandien) – dar kartą leidžiuosi į registratūrą, ir paaiškinusi, kad vis dėlto važiuosime ir nereikia nieko keist bei nelaukdama jų komentarų atsiprašau, vėl suneriu rankas, padėkoju ir neriu atgal į kambarį. Štai taip šiandien ryte ir gauname lauknešėlius, ant kurių puikuojasi mūsų kambario numeris.
Penkios minutės laukiamajame ir iš atvažiavusio mikroautobuso išlipa Kostia. Ilgai negaišdami įsitaisome ir riedame į Ambasadorių, kur paimsime dar 8 mūsų kompanionus (šiaip tai gal labiau mes jų, nors, koks dabar skirtumas), o iš ten su asmeniniu gidu ir vairuotoju prasidės tikroji mūsų kelionė (jei kam nors bus įdomu finansai – kelionė žmogui 6000 batų).
Taigi kelionė. Kostia iki pirmo sustojimo siūlo pamiegoti, bet nelabai mes norim. Kol kas viskas įdomu, kiekvieną įdomesnį faktą dedamės kas į galvas, kas į sąsiuvinius... Pirmas sustojimas pusryčių. Pasirodo, mūsų sausas davinys nereikalingas, pusryčiai įskaičiuoti į kainą. Ir labai neblogi, sakyčiau. Po jų tęsiam kelionę atidžiai klausydamiesi įdomių pasakojimų ir kartas nuo karto vis ko nors paklausdami. Kas man labiausia įstrigo Kostios pasakojimuose, kad jis viską, ką tik įmanoma, stengėsi patikrinti ir patikrino pats. Žinių bagažas stebėtinas, laisvai gali diskutuoti veik bet kuria tema, lyginti skirtingas šalis, jų kultūras, papročius, istoriją... Žodžiu, sprendimas pasirinkti šį gidą nenuvylė, jis vertas rekomendacijų.
Pirmasis mūsų kelionės taškas, prie kurio artėjame – plaukiojantis turgus. Tai kanalai, kurie pradėti kasti prieš 7-8 tūkstančius metų. Štai, pavyzdžiui, Bankokas anksčiau net buvo vadintas Rytų Venecija.
Mus susodina į valteles ir pradedame kelionę rytine vėsa dvelkiančiais kanalais, kuriuose jau verda gyvenimas. Plaukdami į turgų perplaukiame per didžiąją dalį gyvenvietės, žvalgomės į čionykštę gamtą ir buitį.
user posted image
user posted image
user posted image
user posted image
Jau žinome, o ir patys įsitikiname, kad viskas čia švaru. Pasirodo, čia atvestas vandentiekis, yra kanalizacija, o vanduo žalias, nes žydi. Tikrai, argi užterštame vandenyje būtų žuvų? O ir jokia smarvė nosies nepasiekia. Aš dairausi ir ieškau žiurkių, deja, pamatau tik plaukiantį varaną. O žmonės jau nubudę, tvarkosi, prausiasi, skalbia, atveria parduotuvėlių langines. Pasirodo, čia visko yra, ir net šios vandens gatvės turi savo pavadinimus. Tikrai, o kaip kitaip čia nepasiklysti?..

Papildyta:
Ilgas pasiplaukiojimas kanalais į kairę ir į dešinę ir priplaukiame turgų ant vandens. Štai jis koks, tas turgus. Galbūt labiau turistams pritaikytas, bet ne tai svarbu. Tikrai gražu stebėti valtelėse plūduriuojančias moteriškes su batais, skrybėlėmis ar vaisių įvairove.
user posted image
user posted image
Pasižvalgę po turgų vandenyje ir pavaikščioję sausumos (nors viena koja jis upėje) turgelyje lipame į autobusiuką ir važiuojame toliau. Į karališko tiko fabriką.
Tiko medis yra pats brangiausias. Jis labai vertingas, nes yra ilgaamžis, atsparus visokioms gamtos negandoms, nes struktūra labai unikali – nepūva, lengva su juo dirbti. O jau meistrų rankų miklumas, o jau darbų kruopštumas. Keliais sluoksniais ten visas gyvenimas išskaptuotas…
user posted image
user posted image
Reikia pastebėti, kad jau senokai čia uždrausta kirsti brangius medžius. Karalius uždraudė. Už nepaklusimą gresia net mirties bausmė…
O mes užeiname ir į parduotuvę. Kainos – doleriais, o jau skaičiai sad.gif Brangu… Bet akis yra kur paganyti. O pakelt geriau net nebandyt – toks sunkumas.
user posted image
Prisižiūrėję stebuklų, kokius gali sukurti tik talentingo žmogaus rankos, važiuojame pietauti. Pietūs bus su vaizdu į Kvai tiltą. Pakeliui pažeidžiame eismo taisykles – vairuotojas važiuoja ne ta juosta. Mus sustabdo policija. Vairuotoją nubaudžia 200 batų bauda. Jis grįžta visas laimingas, ima telefoną, kažkam skambina, giriasi gavęs baudą, juokiasi. O kaip elgtųsi europiečiai?.. O kaip lietuviai?.. Kaip vis dėlto mes dar gadiname savo (ir kitų) gyvenimus...
Bet mes netrukus privažiuojame prie žymiojo tilto per upę Kvai, kurį statydami žuvo tūkstančiai.
user posted image
O pietaujame ten, kur buvo konclageriai, kai japonai buvo Tailande. Mums bevalgant tiltu pradunda traukinukas.
user posted image
Stalas lūžta nuo valgių. Viskas nepaprastai skanu, bet pavalgyt užtektų turbūt dvidešimčiai žmonių. Mūsų gi viso labo dešimt. Gidas su mumis nepietauja, per tiek metų jis įprato prie aštraus tailandietiško maisto, todėl tai, ką valgome mes, nors ir yra nacionalinis maistas, bet taikytas prie mūsų skrandžių ir jam atrodo visai be skonio smile.gif

Papildyta:
Sotūs ir laimingi su gera doze įspūdžių važiuojame jų semtis dar daugiau. Štai pas šiuos gražuolius.
user posted image
Visi drambliai čia priklauso karaliui. Jo pasiuntiniai atveža jiems maistą, kartą per tris mėnesius juos tikrina. Suaugęs dramblys suėda apie 200 kilogramų per parą. Gyvena apie 60-70 metų laisvėj. Seniausias dramblys – 94 metų. Tiek trumpai apie juos.
Pirmiausia mūsų laukia pasijodinėjimas/pasivažinėjimas (nežinau, kaip tą veiksmą tiksliau pavadinti...).
Drambliukas eina džiunglėmis labai atsargiai. Pasirodo, jie labai saugo savo pėdutes, po kuriomis yra maišeliai su skysčiu ir jų pažeidimas jiems gali net būti mirtinas, todėl šie didčkiai be galo atsargūs. Nors, kai mūsų kelyje pasipainioja šuo, regis, visas atsargumas išgaruoja, nes dramblys apsisuka ir pykdamas spartina žingsnį link šuns. Net varovo nenori klausyti. Baimė ir šiurpuliukai truputį nubėga per kūną... Tačiau tvirtas varovo kirtis plaktuku per kaktą (dieve, kaip man tai atrodo žiauru, bet jie, pasirodo, storaodžiai...) priverčia jį grįžti atgal. Dar vienas apsiprausimas upėje ir pusvalandžio pasivėžinimas/pasijodinėjimas baigtas.
user posted image
Paskui dramblių pasirodymas. Daviau drambliukui 20 batų, jis nuėjo į „parduotuvę“, nusipirko batono (pasirinko jį vietoj bananų ir pieno), atnešė man, o aš po gabaliuką dėjau jam į burną. Pirmi judesiai nebuvo itin drąsūs... Kažkaip keistoka dėti maistą į atvertą didžiulę burną. Bet greit įsidrąsinu. Tiesa drambliukas jau kiek palepęs ir pastebėjęs šalia ištiestus 20 batų mane palieka su tuščiu maišeliu, nors iki šiol jis tvarkingai visas šiukšles nunešdavo į šiukšlių dėžę.
Toliau žiūrime dramblių pasirodymą: pasisveikinimai, vaikščiojimai ant dviejų kojų ir kiti triukai.
user posted image
user posted image
Na, o kulminacija – dramblio pėdos ant tavęs. Pirmiausia moterys. Jos gulasi pilvu į žemę ir drambliukas savo minkšta letenėle pamasažuoja sėdimąją. Neatsisakiau tokio malonumo. Toliau eilė vyrams. Stumte nustumiu saviškį (aš juk žinau ir, svarbiausia, tikiu, kad tą, kurį pamindžios dramblys, aplankys finansinė sėkmė). Čia scenarijus keičiasi. Manasis paguldomas pilvu į viršų. Visi juokiasi, bet jam, įtariu, nebejuokinga. Ypač kai priartėja dramblys ir viršuje sušmėžuoja didžiulė stora koja. Maniškis, žiūriu, bando sulaikyti ją rankomis, tačiau prieš dramblį nepapūsi. Jis vykdo komandą – keli „pamasažavimai“ ir peržengęs jį nueina toliau. Jeigu tik jis būtų tai žinojęs, tikrai nebūčiau įkalbėjusi „pasimasažuoti“.
user posted image
Visi išsišiepę iki ausų atsisveikiname su mielais ilgastraubliais. Turėtume važiuoti prie krioklio, bet sausa, vandens nėra, tai nėra tikslo ir važiuoti. Trauksime į nakvynės vietą. Pakeliui dar stabtelime pamaitinti ir apžiūrėti laukinių beždžionių žaliųjų „martyškų“.
user posted image
Tikrai, gera įsižiūrėjus, jų kailis atrodo žalsvas, samanų spalvos. Mat jų kailyje gyvena jūros dumbliai, nes oras labai drėgnas. Įdomu. Tik aš kažkaip nelabai simpatizuoju šiems žinduoliams... Kažkaip nelabai noriu būti apdraskyta, todėl mieliau stebiu, kaip jos ima maistą iš kitų rankų.
user posted image
AŠA
Dar kiek pavažiuojame autobusėliu ir vėl persėdame į greitaeiges valteles. Kraustomės į nakvynę džiunglėse, upėje Kvai, ant vandens, be elektros... Fantastika.
Skrodžiame upę nežinomu greičiu į šalis taškydami purslus.
user posted image
Štai ir mūsų nuostabusis viešbutis.
user posted image
O čia kambarys. Kokia romantika...
user posted image
Iki vakarienės kas kartą, o kas ir daugiau pasileidžiame sraunios Kvai upės tėkme – pasiruošiame rytdienos ilgam plaukimui. Išdžiūname, pasidžiaugiame gamta, ramybe ir einame vakarieniauti.
Vėl be galo gausus stalas, itin skanus maistas. Užsisakome po taurę tradicinio Mai-thai, vyrai – alaus ir mėgaudamiesi gamta ir maistu neskubėdami džiaugiamės gyvenimu.
Po vakarienės mūsų laukia senos vietinės genties – monų – pasirodymas.
user posted image
Na, čia jau reikia turėti labai išlavintą muzikinį skonį... Nuo visų mušamųjų, skambamųjų ir panašių instrumentų man pradeda skaudėti galvą ir jau mąstau apie tai, kaip iš ten dingti. Bet... stebuklas, po 10-15 minučių visa ta kakofonija man pradeda patikti. Ir ji taip tinka prie džiunglių smile.gif
Po pasirodymo dar valandėlę visi smagiai pavakarojam, o paskui išsiskirstom į savo kambarėlius pasišviesdami žibalinėm lempom, kas bijodami, o kas tikėdamiesi ten rasti kokią gyvą dvasią. Nusileidžiame širmą ir kaip kokiame seriale išdidžiai užmiegame.

Toliau - rytoj, jau pati miego noriu...
Vikule, sėkmės ir kuo gražiausių įspūdžių, tikrai nenusivilsi
AŠA
QUOTE(Gladijus @ 2009 03 03, 22:18)
ACHhhh ...!!! (čia atsidusau nuo dūšios)... Vėl noriu į Tailandą. smile.gif
*



Ir aš wub.gif

QUOTE(maliavka @ 2009 03 04, 12:13)
daaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaar  essen.gif  essen.gif  essen.gif
*



g.gif

QUOTE(Symphony @ 2009 03 04, 10:04)
AŠA  bigsmile.gif
*



mirksiukas.gif

QUOTE(mildosius @ 2009 03 04, 10:45)
Asa labai grazus pasakojimas  thumbup.gif  thumbup.gif
labai smagu skaityti ir prisiminti tas pacias vietas kuriose pries pora menesiu lankemes. tik mums Kvai upes viesbutyje nepatiko maistas, ypac pusryciai...nors ir siaip su maistu visur problemu turejom... doh.gif
*



oi, visa mūsų grupė nuo maisto gausos, pasirinkimo ir skonio kaifavo rolleyes.gif dar ir dabar, prisiminus tokią saldžiarūgštę mėsytę su troškintomis daržovėmis seilė nutįso ax.gif ir žuvytę... vištieną... ai, visko noriu bigsmile.gif

QUOTE(SilvijaG @ 2009 03 04, 14:25)
O koks bato ir lito santykis?  bigsmile.gif
Nuostabus pasakojimas  thumbup.gif  wub.gif
*



Ačiū wub.gif santykis kintantis dalykas ir nuo daug ko priklausantis, pvz., nuo valiutos (doleris, euras, svaras...), jos kupiūrų (už 50, 100 naujas dolerių kupiūras kursas didesnis), vietos ir t. t. Grubiems skaičiavimams 100 batų - 8 litai, tikslesniems - 7,8 Lt.

O čia truputį technikos, kam įdomu smile.gif
čia tokiom valtim plaukėm kanalais
user posted image
user posted image
o štai tokiom upe Kvai
user posted image
user posted image



Gladijus
Keliajant po platųjį pasaulį, susidarai nuomone apie bendrą tautos charakterį. Prašau pratęsti:
lietuviai - pikti.
estai - lėti.
tailandiečiai - .......... smile.gif
AŠA
QUOTE(Gladijus @ 2009 03 04, 17:11)
Keliajant po platųjį pasaulį, susidarai nuomone apie bendrą tautos charakterį. Prašau pratęsti:
lietuviai - pikti.
estai - lėti.
tailandiečiai - .......... smile.gif
*



prie lietuvių dar pora trejeta epitetų rirašyčiau, apie tailandiečius aš pratęsčiau...
laisvi...
siaurąja ir plačiąja šio žodžio prasme. Tikrai galima pajusti, kad žmonės iš kartos į kartą buvo laisvi, gyveno sau ir dėl savęs, bet niekada nepamiršo šalia esančiųjų (vien jau ką reiškia tai, kad kartą per savo gyvenimą kiekvienas vyriškis, net karalius, turi pabūti vienuoliu, belstis į kiekvienus namus prašydamas maisto ir t. t.), buvo ir yra pakantūs "kitokiems", į viską reaguoja ramiai, su šypsena. Jiems nereikia nervintis - jie moka pasakyti "stop, man gana, užtenka", jiems nereikia atsipalaiduoti, nes jie niekada nebūna įsitempę. Darbe jiems turi būti linksma, dirbas turi patikti, turi dirbti iš širdies, lėtai... Galima būtų tęsti ir tęsti... ir štai visa tai (tubūt ne be tikėjimo) ir sukuria tą tikrąjį laisvą, ramų, besišypsantį, neskubantį, padedantį, mylintį, besidžiaugiantį gyvenimu tailandientį...
Gladijus
QUOTE(AŠA @ 2009 03 04, 18:24)
prie lietuvių dar pora trejeta epitetų rirašyčiau, apie tailandiečius aš pratęsčiau...
laisvi...
siaurąja ir plačiąja šio žodžio prasme. Tikrai galima pajusti, kad žmonės iš kartos į kartą buvo laisvi, gyveno sau ir dėl savęs, bet niekada nepamiršo šalia esančiųjų (vien jau ką reiškia tai, kad kartą per savo gyvenimą kiekvienas vyriškis, net karalius,  turi pabūti vienuoliu, belstis į kiekvienus namus prašydamas maisto ir t. t.), buvo ir yra pakantūs "kitokiems", į viską reaguoja ramiai, su šypsena. Jiems nereikia nervintis - jie moka pasakyti "stop, man gana, užtenka", jiems nereikia atsipalaiduoti, nes jie niekada nebūna įsitempę. Darbe jiems turi būti linksma, dirbas turi patikti, turi dirbti iš širdies, lėtai... Galima būtų tęsti ir tęsti... ir štai visa tai (tubūt ne be tikėjimo) ir sukuria tą tikrąjį laisvą, ramų, besišypsantį, neskubantį, padedantį, mylintį, besidžiaugiantį gyvenimu tailandientį...
*



Vau.. ! Dėkui už tokį atsakymą. (Ne vienu žodžiu...)
(Kaip gerai, kad aš tik pase lietuvis - beliko vienuoliu pabūti ir galėsiu tautybę keisti. Tik kaip žmona sureguos..? smile.gif )
O tesiant temą:
Suprantama jų laisvė, mokėjimas pasakyti "stop". O koks jų santykis tarp "mano" ir "mūsų". Juk jie turi karalių, turi valdžios organus, pradedant vietinėmis savivaldybėmis (nežinau kaip vadinasi), baigiant armija, policija... Ar nėra taip, kad jis sakydamas "mūsų", pirmiausia galvoja "mano", nes tiesiog sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kad jis privalo TAIP GALVOTI..?? Klausiu todėl, kad kiek žinau, pas juos ir baudžiamasis kodeksas turi laaabai griežtas bausmes. Užsitarnauti mirties bausmę galima greitai. O sėdintis kalėjime net nėra išlaikomas valstybės... Artimieji turi net maistą atnešti. Nesijaučia, kad žmonės "dairytųsi" i šonus prieš kažką pasakydami? Gal jų "laisvė" ne iš prigimties, bet iš "pagarbos"... ?
(Čia gal nelabai tinka prie fotoreportažo, bet manau niekas per daug priekaištų nerikš smile.gif )
AŠA
QUOTE(Gladijus @ 2009 03 04, 17:51)
Vau.. ! Dėkui už tokį atsakymą. (Ne vienu žodžiu...)
(Kaip gerai, kad aš tik pase lietuvis - beliko vienuoliu pabūti ir galėsiu tautybę keisti. Tik kaip žmona sureguos..? smile.gif )
O tesiant temą:
Suprantama jų laisvė, mokėjimas pasakyti "stop". O koks jų santykis tarp "mano" ir "mūsų". Juk jie turi karalių, turi valdžios organus, pradedant vietinėmis savivaldybėmis (nežinau kaip vadinasi), baigiant armija, policija... Ar nėra taip, kad jis sakydamas "mūsų", pirmiausia galvoja "mano", nes tiesiog sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kad jis privalo TAIP GALVOTI..?? Klausiu todėl, kad kiek žinau, pas juos ir baudžiamasis kodeksas turi laaabai griežtas bausmes. Užsitarnauti mirties bausmę galima greitai. O sėdintis kalėjime net nėra išlaikomas valstybės... Artimieji turi net maistą atnešti. Nesijaučia, kad žmonės "dairytųsi" i šonus prieš kažką pasakydami? Gal jų "laisvė" ne iš prigimties, bet iš "pagarbos"... ?
(Čia gal nelabai tinka prie fotoreportažo, bet manau niekas per daug priekaištų nerikš smile.gif  )
*



nuliūdinsiu... nepavyks pakeisti tautybės schmoll.gif toje šalyje svetimšalis ir liks svetimšaliu... bus priimtas kaip savas, turėstas tas pačias pareigas, praktiškai visas teises, bet su tautybe sunkiau, kiek pamenu... o jei tiksliau - be šansų...
dėl "mano"-"mūsų" labai nesiginčysiu, rašydama turėjau omeny tai, kad jie visada atjaus ir padės vargingesniam, nes supranta, kad ir patys gali būti (ar yra buvę) jų kailyje... patinka man tas, nors ir savotiškas, bet lygybės principas. O dėl karaliaus, taip, jie privalo paklusti jo įsakymams, įstatymams, tik man jie atrodo paprastesni ir kur kas protingesni nei mūsiškiai. Kaip aš norėčiau, kad toks karalius pas mus metelius kitus valdžioje pabūtųrolleyes.gif , nes tvirtos protingos rankos ir teisių jai pas mus labai trūksta... Yra valdžia pas juos, yra valdymo organai, bet nėra jų tiek, kiek pas mus, oi nėra, o žmonės per amžius įpratę prie to, kad yra "jis", kurio žodžio reikia klausyti, jį gerbti... ir nežinau, ar tas "mūsų"-"mano" sudaro jiems kokių sunkumų g.gif Tvirtai žinodama, kad kažką paaukojusi galėsiu ilgai ir ramiai gyventi savo šalyje aš mielai sutikčiau su auka, kad tik būtų tvarka, pagarba, supratimas... ai, nusisisvaičiojau...
AŠA
Na štai, nuovargis, pasirodo, palieka savo pėdsakus. Vakarykščiame pasakojime išgaravo dar vienas svarbus kelionės objektas – rodono šaltiniai. Aplankę beždžiones ir dar turėdami pakankamai laiko, mes paspartinome savo maršrutą ir nuvažiavome į šiltus baseiniukus. Kokia laimė, kad atvažiavome šiandien, nes žmonių beveik nėra. Galiu tik įsivaizduoti tą masę žmonių ir erzelį, kai suvažiuoja kokie du trys turistų autobusai...
user posted image
Vienas toks baseinas buvo skirtas vienuoliams, Moterims ten artintis nevalia ir jis yra nuošaliau. Mums visiems mirtingiesiems skirti kiti du ir upelis. Čia visas ritualas: pasinerti į vieną, paskui į kitą, tada į upelį ir eilės tvarka kas penkias minutes visa tai kartoti. Pirmiausia vandenį patikrinu kojos pirštais – karšta. Bet, sako, sveika. Lendu visa. Labai karšta. 42 laipsniai… Kiek pabuvusi šiaip ne taip išlipu (gilus tas baseinas, slidūs akmenukai) ir drąsiai žengiu į kitą. Oi. Tas drąsiai labai greitai išgaruoja, nes te – dar karščiau. Kaip vėliau išmatuojame – 48 laipsniai. Tai įsivaizduojate, kokia palaima po viso to panerti į šaltą ir, regis, net ledinį upelio vandenį. Tiesa, temperatūra jame 32 laipsniai smile.gif
Ritualą pakartoju dar kartą – ir vanduo nebeatrodo toks karštas. Žodžiu, gydomės kiek kas norim, paskui visi draugiškai patraukiam į vietinę parduotuvėlę-turgelį. Čia visokių vaistų, vaisių, gaiviųjų gėrimų... Net korių natūralių, su bitutėm...
user posted image
Štai iš čia jau važiavom į savo viešbutuką, o vakaro įspūdžius jame jau aprašiau vakar.
AŠA
Taigi naktis. Ji priminė mūsų vestuves. Tąkart irgi miegojome namelyje ant vandens – super, tik šiuo kartu nubudę dar išgirdomi ir vandens šniokštimą. Ir šniokštimas buvo toks, kad atrodė, jog mus neša galinga srovė. Ir taip nesinorėjo keltis, rodos, plauktum ir plauktum pasroviui... O dar tas paukščių čiulbėjimas... Dar kiek pasimėgaujame gamta, ramybe ir kylame.
Šalia pusryčių stalo maitinasi ir drambliukas.
user posted image
Papusryčiavę (vyras sako, kad pusryčiai buvo kukloki: kiaušinienė, dešrelės, bandelė, sviestas, sūris, vaisiai, kava, arbata) išeiname pasivaikščioti po monų kaimelį ir džiungles.
Štai jų gyvenamasis būstas.
user posted image
Čia vaikučiai renkasi į mokyklėlę, o kartu ir broliukus bei sesutes atsiveda.
user posted image
O štai jų „tvartai“...
user posted image
Toliau keliaujame džiunglėmis, tai vienas, tai kitas vis nustraksėdami nusifotografuoti tarp bambukų ir visai nekreipdami dėmesio į Kostios įspėjimus, kad tuose lapuose gali būti gyvačių. Na ir kas, norime jas pamatyti gyvas, gamtoje.
user posted image
Sugalvojame norą ir bambukas paremiame griūvantį kalną, aplankome šventyklėles-dvasių namelius, iš tolo per ore tvyrančią drėgmę žvelgiame į savo nakvynės vietą.
user posted image
Taip po rytinio pasivaikščiojimo grįžtame atgal.
AŠA
Įšokstame į savo maudymosi aprangas, užsisegame gelbėjimosi liemenes, kuprines su visais daiktais sumetame į valtelę, o patys pliumptelime į srauniąją upę. Vat čia tai fantastika. Srovė tave neša, o tu guli, džiaugiesi, dairaisi, klausaisi džiunglių garsų. Ir taip net 3 kilometrus. Tikrai pakankamas atstumas, kad pasijaustum nerealiai. Tokios atrakcijos gyvenime dar neturėjom. Gaila, bet matom į krantą lipančius mūsiškius – plaukimas baigtas. Tik ne taip jau lengva pasipriešinti srovei ir išlipti į krantą smile.gif Gal nelipkim? Po savaitės plaukimo gal jau būtume Patajoj tongue.gif Bet išlipam. Pasiimame tik pinigėlių, fotoaparatus ir einame pas ūkininką.
Pirmiausia apžiūrime dirbinius iš tiko. Čia jie pigiausi, nes yra plukdomi iš šalia, vos už kelių kilometrų esančios Birmos (Mianmaro). Gal net nelegaliai... Neatsispiriame pagundai įsigyti suvenyrą... O toliau vaikštinėjame po fermą.
Štai beždžionės. Tiksliau tik viena. Jos kolegė dabar dirba, o ji ilsisi. Po pusdienio, kai grįš kolegė, ši beždžionė eis skinti kokosų. Tik prinokusių, žinoma.
user posted image
O čia matome, kaip „varganai“ gyvena šie ūkininkai...
user posted image
Susipažįstame su daugybe vaisių: pamelai, kokosai, papajos, durianai, duonmedžiai ir daugelis kitų, ne tik pirmą kartą matomų, bet ir pirmą kartą išgirstų pavadinimų.
user posted image
Pamatome, kaip daiginami kokosai (auginami jų daigai) ir sužinome, kad vertingiausi yra jų plaušai.
user posted image

Papildyta:
Dar vieni keturkojai darbo „įrankiai“. Galingi...
user posted image
Ir gražiu takeliu, vis stabtelėdami ir Kostios klausdami „Kas čia? O čia kas?“ judame link pietų.
user posted image
Kartais paklausti nespėjam. Tiksliau, net nepastebėtume, bet jau pats gidas atkreipia mūsų dėmesį, pvz., į skruzdes tranzitininkes, kurios visą laiką keliauja ir neturi namų...
user posted image
Taip „tranzitu“ ir mes pasiekiame viešbutį, kuriame pietausime. Pietų stalas (šį kartą švediškas) vėl gausus. O jau sriubos skanumėlis... mmm... žuvytės... mėsytė... vaisių saldumas...
Pavalgę nusižengiame visoms taisyklėms ir niurktelim į baseiną. Dar pasivaikštom po teritoriją ir... kelionė baigta sad.gif
user posted image
user posted image
Visi kelionės programoje numatyti objektai aplankyti, o dar tik pietūs...
AŠA
Nejau manote, kad mes važiuosim namo? Ne... kalbiname Kostią dar ką nors aplankyti. Iš pasiūlytų variantų pasirenkame nacionalinį parką su 7 laiptų kriokliu (šis bus su vandeniu). Susimetame kiekvienas po 500 batų (už įėjimą į parką ir už kelią) ir mes jau linksmi, laimingi kelyje.
Parkas pasirodo beesąs ramus, gražus. Krioklys Eravan yra eravano nacionaliniame parke. Jis yra 7 aukštų. Kiekviename iš jų galima maudytis, bet dauguma turškiasi 3-iame. Mes pirmiausia nusprendžiame užlipti iki 7-ojo, o tada jau grįžę ir mes pasilepinsim.
Kilimas nėra labai sunkus, bet, tiesą sakant, ir ne iš lengvųjų. Pakeliui vėl džiunglės ir jų vaizdai.
user posted image
Štai vienas iš tų laiptelių.
user posted image
Norint pasiekti patį paskutinį tenka ir akrobatikos paragauti – lipti per virš upelio permestą rastą. Čia jau šalia stovi policininkas-apsauginis ir kažką rodo į laikrodį, lyg sako dešimt... Įdomu, dar dešimt minučių lipti ar ten galime būti dešimt minučių. Et, koks skirtumas. Kažkodėl jokio jaudulio ar nerimo, tik troškimas kuo greičiau pasiekti tą tailandietišką laimės žiburį.
Atsivėrusio vaizdo neapsakysi žodžiais, neįamžinsi nuotraukoj. Bet pabandom.
user posted image
Vėl kaip akrobatai nusileidžiame žemyn ir grįžtame prie saviškių. Dabar jau nuplausime prakaitą šaltame vandeny. Deja, pirmas įspūdis – vanduo šaltas, o kažkas graužia mano kojas. Ilgai spėlioti kas netenka, nes čia knibždėte knibžda žuvų. Nevalingai pradedu spygauti ir makaluoti kojomis. Žuvys pasirodo drąsios. Čia man paaiškina, kad jos yra sanitarės, graužia negyvą odą, o tokios procedūros mūsuose itin brangios. Na, jei jau taip – graužkit, mielosios, kuo daugiau graužkit. Man tai pradeda patikti wink.gif
user posted image
Švelniomis ir gražiomis kojytėmis pilni įspūdžių ir be galo laimingi grįžtame į autobusą. Dabar jau galime važiuoti namo. (Čia negaliu nepaminėti, kad atsidėkodami Kostiai buvome surinkę pinigėlių, tačiau jis kategoriškai atsisakė juos paimti. Matyt, jis jau tikras tailandietis... O vairuotojui arbatpinigių leido palikti, tik įspėjo, kad per daug neišlepintume.)
Tokia tad buvo ta egzotika ir upė Kvai.
AŠA
QUOTE(Symphony @ 2009 03 05, 21:28)
AŠA as mirkstu sitam psulapy...tavo pasakojimas prikausto taip, kad visi ekstriniai darbai ir siaip laika snebetenka jokios prasmes...

nuosirdiziai sakau...a stau ziauriai baltai pavydziu...ir taippat nuosirdziai tikiuos, kad ir mano keliones nors puse jusu paturteu ispudizu tures

4u.gif
*



wub.gif ačiū wub.gif

QUOTE(Egloja @ 2009 03 05, 21:07)
Geras palyginimas!  thumbup.gif
Ir svarbiausia suveike  lotuliukas.gif.
*



QUOTE(lotute @ 2009 03 05, 21:37)
drinks_cheers.gif
*



suveikt suveikė, bet žodžiai nelimpa... ar kad nieko gero per kitas dvi dienas nenuveikėm, ar kaip... na, tęsiam taip, kaip yra...
Papildyta:
Vasario dvyliktoji buvo praleista tvarkant reikalus. Pirmiausia viešbučio registratūroje bandau išsiaiškinti, kur surasti vietą, kurioje galiu gauti vizą. Paaiškina ir nubraižo žemėlapyje trijų viešbučio tarnautojų konsiliumas. Laiko turime (planavome per pietus susitikti visi, kurie važiuosime į Kambodžą), tad pasivaikščiodami einame iki prieplaukos išsiaiškinti, kada plaukia keltai į salą – ryt planuojam pasiplaukioti. O tų keltų, pasirodo, ne tiek ir daug, ką čia visi pasakoja, kad kas pusvalandį plaukia...
Štai mūsų pajūris.
user posted image
O čia garsioji Walking street iš ryto...
user posted image
Toliau bandome susirasti nurodytą turizmo policiją. Praktiškai neklaidžiodami, tik kartą kitą pasitikslindami pasiekiame tašką. Mūsiškių dar nėra, bet užeiname pasiteirauti kas ir kaip. Čia mums paaiškina, kad viza nereikalinga, galime važiuoti į Kambodžą ir grįžti su turima vienkartine viza. Keista... Dėl viso pikto pataria kreiptis į imigracijos policiją. Štai tada ir suprantu, kad būtent ten mums reikia ir būtent ten turėjo nukreipti mūsų viešbučio darbuotojai. Ot protuoliai... Bet čia turbūt tokia šalis ir toks gerų emocijų pripildytas oras, kad pykti net norint nepavyksta. Pasigauname taksi, žemėlapyje parodome tašką, kur mums reikia, ir važiuojame statybviečių kvartalais.
Štai ir imigracija. O žmonių... minios. Pasiimame lapus, išsiimame eilės numeriukus sau ir atvažiuosiantiems mūsiškiams ir pradedu pildyti. Pildau-plėšau, pildau-plėšau... Pasirodo, veltui, pataisymai ir pabraukimai galimi. Prisistato mūsiškiai, atvažiuoja ir Kostia. Jam reikia mūsų pasų kopijų Kambodžos vizoms. Nuėjęs Kostia išsiaiškina, kad šiandien prieiti nespėsime. Na, taip. Juk jie nemoka dirbti kelių darbų: jei dirba su viena operacija, bet žmonių pas jį nėra, kitam, pas kurį eilė nepadės, nes jis išmano tik savo sritį. Tokia čia specifika. Mūsų numeriai nuo 169, o kol kas aptarnaujami 91, 92... Laiko – 13.30. dirba, sako, iki 15 val. Mūsų kompanija pasiima lapus – užpildys viešbutyje ir atvažiuos ryt iš ryto. Mes su vyru liekame laukti. Šiaip ar taip diena sugadinta, tad koks skirtumas, kur leisti laiką. O gal... Belaukdama pastebiu užrašą ant durų, kad dirba iki 16.30 val. Gal tikrai spėsim…
Ir tikrai, 16 val. mes, atidavę po 1000 batų, po vieną nuotrauką ir po vieną paso kopiją, jau patenkinti einame su vizomis pasuose. Sėdame į tuktuką...
user posted image
Ta proga, kad viską susitvarkėme ir dar turime laiko, pasivaikštome po miestą. O štai rytojaus dieną leisime kiek turiningiau (gal wink.gif ) - plauksime į salą.

Papildyta:
Išaušta kitas rytas. Tradiciniai pusryčiai, kuprinė ant pečių, į tuktuką ir į keltą. Susimokame po 20 batų ir mus plukdo į arčiausiai esančią ir pigiausiai pasiekiamą svajonių salą, rojaus kampelį. Keliaujame beveik valandą. Nuplaukus pasitiko motociklininkai, siūlantys nuvežti į kitus paplūdimius, bet mes pasirinkome čia pat esantį – laiko ne tiek ir daug, dabar 10, o atgal paskutinis, rašo, kad 16 val.
Susirandame tuščius gultus, jų čia nemažai, suplojame po 100 batų, sakyčiau, daug... bet tai juk pirmas mūsų rimtas susitikimas su Siamo įlanka, su Pietų Kinijos jūra...
Smėliukas baltutis, minkštutis, jūra šiltutė, skaidri, saulytė karšta... Atsipalaidavimas... Tiesa, šiek tiek trukdo šalia vis atplaukiantys/išplaukiantys kateriai, vandens motociklai, bet nieko. Mes sau gulim, maudomės, stebime grupėmis lakstančius, besimaudančius, pagal komandą valgančius ir t. t. kinus. Nepastebime, kaip ateina pietūs.
Pietums išsirenkame tokį gyvą maistą: žuvytė, omaras, krabas.
user posted image
Čia pat prie mūsų ją iškepa. Mmmm... Norėčiau dabar gauti tokią lėkštutę...
user posted image
Dar padrybsojimas prie jūros ir jūroje, paspoksojimas į kažkokį filmavimą, vėl keltas, tuktukas, viešbutis... Gera, gražu, įdomu, tikrai kaip rojuj ar pasakoj bet... ilgai taip neištverčiau wink.gif Rytoj bus apžvalginė kelionė po Patają. Bet rytoj. Tad ir tęsinys taip pat rytoj wink.gif
AŠA
QUOTE(SilvijaG @ 2009 03 05, 22:25)
O nuotraukyciu is to grazaus rojaus papludimio nebus?  cray.gif  cray.gif
*


na, kur tikrai gražūs vaizdai, tai nenoriu į www dėt su savais vaizdeliais blush2.gif o bendras vaizdas iš toliau - prašom:
user posted image
user posted image
user posted image
čia paplūdimys arčiausiai civilizacijos mirksiukas.gif

Papildyta:
štai gabalėlis paplūdimio iš arčiau tongue.gif
user posted image
AŠA
Štai ir išaušo Valentino dienos rytas. Miestas jau gyvas, dar labiau spinduliuojantis šypsenom ir mirgantis gėlėmis, balionais, girliandomis. Šiandien važiuojame į apžvalginę ekskursiją po Patają.
Pirmiausiai autobuse mus pasveikina su švente, vietinė gidė išdalina po širdelės formos saldainiuką – smulkmena, bet maloni. Ir judame link pirmojo taško – apžvalgos aikštelės. Iš čia atsiveria vaizdas į senąją Patają.
user posted imageGalima pažvelgti ir į naująją. Gidė trumpai papasakoja Patajos istoriją, dar kartą apsižvalgome, pasifotografuojame ir leidžiamės takeliu žemyn į autobusą. Besileidžiant dar akis užkliūna už tokio vaizdelio:
user posted image
Čia turiu pasakyti, kad pasakojimus, jog tailandiečiai nemyli šunų, laiko juos blogio įsikūnijimais, neaugina jų namuose ir pan., paneigė ne tik šis vaizdas, bet ir gatvėse nuolat stebimi vaizdeliai, kaip šalia prekiautojų, parduotuvių ar grožio salonų guli ir ilsisi ant pavadėlių pririšti augintiniai. Kad tai iš piršto laužtas mitas patikslino ir trys gidai. Tiesiog jie labiau myli ir dažniau augina mažų veislių šunis, bet tikrai nėra jie blogio įsikūnijimai. O štai katinams kerpa uodegas, kad nešauktų piktų dvasių pykdami ir jomis tabaluodami smile.gif
Bet kelionė tęsiasi. Kitas mūsų apžvalgos taškas – šventykla ir susitikimas su vienuoliu. Įspūdingas takelis link šventyklos.
user posted image
Čia galima nusipirkti paukštelių narveliuose ir paleisti juos į laisvę, galima sužinoti kokia savaitės diena buvo tavo gimimo dieną (aš žinojau, bet pasitikslinau – sutampa), nes tailandiečiai vertina ne pačią gimimo dieną, o savaitės dieną, kiekvieną iš jų Buda vaizduoja vis kita poza. Na, ir, žinoma, galima į voką įdėti auką vienuoliui/vienuolynui, o jis už tai palaimina ir užriša šventintą juostelę ant rankos, kurią reikia nešioti, kol ji nuplyš, o ir tada negalima jos išmesti, reikia saugoti. Užriša tokią juostelę ir man, nešioju ją ir dabar. Sako, ji suplyšta per dvejus metus... Bet yra „palengvinimas“ tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali jos nešioti: galima gražiai nusiimti ir pasidėti kaip jau nuplyšusią wink.gif Na, kol kas dar nešiosiu, o vasarą bus matyti...
O štai centrinis Buda.
user posted image
Dar kiek pasivaikštome tarp Budų-savaitės dienų, įmetame pinigėlių į Budos bambą, stebime, kaip moteriškė kruopščiai lipina popierėlį prie paauksuotos statulos ir po to tas aukso dulkes kruopščiai grūda į rankinę... Mums vis dar viskas įdomu. Ir gražu. Kad ir štai tokie krūmai wink.gif
user posted image

Papildyta:
Na, o iš ten jau važiuojame į kulminacinį tašką – gyvačių fermą. Štai kiek jų ten ir dar ne visos.
user posted image
Pimiausia šiek tiek mums papasakojama apie gyvates. Toliau galima nusipirkti gyvatę ir išgerti jos kraujo, suvalgyti širdį, ir dar iš jos pagamina sriubos ir kepsnių. Šis malonumas: didelė gyvatė 5000 batų, mažesnė – 4000 batų. Kooperuojasi po 4 žmones.
user posted image
Toliau skubame į gyvačių šou. Pasirodymas trunka pakankamai ilgai. Štai kiek gyvatėlių ir kiek visokių triukų atliekama.
user posted image
user posted image
Parodo mums jas iš arti, uždeda kiekvienam ant kaklo, pasifotografuoji, parodo jų dantukus, parodo, kaip išleidžia jų nuodus.
user posted image
Stebime gyvatės ir mangustėlio kovą. Laimei, ji baigiasi be aukų.
user posted image
Na ir, žinoma, kaip be bučinio su gyvate. Tik čia žiūrovams nenusišypso laimė patiems jį išbandyti wink.gif
user posted image
Po pasirodymo – maistas. Kepta gyvatė – 500 batų. Atrodo labai gražiai, bet skonis... man nelabai kuo skiriasi nuo keptų traškių mažų karosiukų...
user posted image
Pavalgę norintieji gali įsigyti dirbinių iš gyvatės odos, užpilų, vaistų, kremų ir t. t. Manęs visa tai negundo. Bet orchidėjos ten žavios.
user posted image
Tai ekskursija jau būtų ir baigta, bet mūsų laukia dar vienas „taškas“ – juvelyrinis fabrikas. Kaip gi be jo. Ir vėl tradiciškai filmas. Maniau, jei rodys tą patį – išeisiu. Pasirodo ne, kitas. Pažiūrim. Čia pasirodo įdomiau. Dar susodina visus į traukinukus ir paleidžia po tokią apžvalginę ekskursiją – visai nieko atrakcija. Po jos trumpai stabtelime ties besidarbuojančiais juvelyrais ir į parduotuvę. Kainų net nebandome klausti. Tik pereiname ir tiek. Kavinėje pasivaišiname nemokama šalta kava ir arbata. Suvenyrų parduotuvėlė irgi nelabai domina, tad užsukam (gidė nuveda) į šalia esantį latekso fabriką – slapta svajonė nusipirkti pagalves. Pažiūrim, išbandom, patinka, bet kaina išgąsdina. Į viešbutį grįžtam tuščiomis, o laiko dar daug, dar tik 15 val.
Šiandien tokia simbolinė diena. Miesto jau nepažint, vos kyšo iš po balionų ir tailandietiškų šypsenų, kaip manot, kur mes patrauksim? Ne... važiuojame į Tecomą dovanų Valentino dienos proga. Reikia, juk nusipirkti kokį nors vietinį „šlamštą“, štai pavyzdžiui anądien mano akys ilgai užsibuvo ties mini iPhone‘u... Jį ir gaunu dovanu tongue.gif Dabar jau galėsime pilnavertiškai atšvęsti.
Vakare ir šiaip buvusios pilnos kavinės tampa sausakimšomis. Bandome rasti kokią jaukesnę vietelę. Nežinau, ar pasirinkimas buvo vykęs, bet kad vakarienė pati brangiausia per visą kelionę, tai faktas. Na ir kur nebus brangiausia, jei, pvz., už ledus sumokėjau 220 batų. Skanūs, bjaurybės, buvo, skanūs, bet kiek parduotuvinių būtų išėję (tiesa ledai Tailande apskritai man pasirodė pakankamai brangūs)...
Rytdienai turime užsisakę dar vieną (nemokamą, nes važiavome į X-show ir dar užsisakėme kitai savaitei išvyką į įlanką, todėl ekskursiją į krokodilų fermą mums padovanojo) ekskursiją. O rytas netrunka ateiti.
AŠA
QUOTE(maliavka @ 2009 03 13, 08:53)
ex, na teks palaukti  ph34r.gif
*




QUOTE(lotute @ 2009 03 13, 09:37)
na savaitgalis jau čia pat, tai nebeliko ilgai laukti  lotuliukas.gif
*




na ką - reabilitavausi biggrin.gif
penktadienį saulę palydėjom miške su šašlykiukais... niammmmm... wub.gif šeštadienį šunių parodą aplankėm thumbup.gif

Papildyta:

Štai ir rytas. Papusryčiauname ir leidžiamės į apačią – netrukus privažiuoja Tezturo autobusas. Kaip sužinome, pirmasis mūsų kelionės taškas – latekso fabrikas. Čia išklausome pasakojimą apie jo gamybą ir gerąsias savybes, dar kartą išbandome ir išsirenkame pagalves. Seniai norėjau gerų pagalvių, nes kiek buvau įsigijusi nė vienos nebuvo idealios. Čia nusprendėm nepagailėti pinigėlių ir nusipirkti. Juo labiau, kad pasak atstovų, tai yra natūralus 100 proc. lateksas, mūsų gi parduotuvėse esančios lateksinės pagalvės yra gaminamos ne iš natūralaus... ir jame negyvena jokios erkutės. Aš, aišku, jų nebijau, bet vis ramiau, kai žinai, kad tavo vyras miega tik su tavim, o ne dar su šimtais tūkstančių mažų moteriškių biggrin.gif Žodžiu, dabar turime puikias masažines natūralaus latekso pagalves ir miegame saldžiai bei ramiai.
Kitas sustojimas – okeanariumas. Pasigrožime gyvomis virš galvų plaukiančiomis rajomis, rykliais, viena kita gyvio iškamša. Pats okeanariumas nėra labai didelis, žuvų įvairovę irgi neypatinga. Bet pamatyti, žinoma, verta.
user posted image
user posted image
Apsukame čia ratuką ir važiuojame į kelionės tikslą – tūkstančio metų akmenų parką ir jame esančią krokodilų fermą. Na, sveiki atvykę, sako mums vietinis Gena.
user posted image
Pirmiausia trumpa instrukcija ir ekskursija po parką.
Štai spėkit, kas čia?
user posted image
Akmuo? Ne visai smile.gif Tai – medis. Tiesiog jam jau keli tūkstančiai metų ir jis per tą laiką spėjo suakmenėti...
Toliau – ramybė ir pasakiški gamtos vaizdai.
user posted image
user posted image
user posted image
Akmenys, bonsai, palmės... Štai, pavyzdžiui, kaip šią mažylę matys gerokai vėliau metų atvažiavusieji.
user posted image
user posted image


Papildyta:

Na, einame link krokodilų. Jų čia lygiai taip pat tirštai kaip gyvačių. Ferma...
Norintieji gali pamaitinti juos: nusiperki mėsos, kuri užrišta ant karties, ir mojuoji ja palei krokodilų nosį. Tiesa, norintieji greitesnio rezultato, tai daryti turėtų su jaunesniais krokodilais. Senieji, pasirodo, išlepę sotūs tinginiai smile.gif
user posted image
Krokodilų pasirodymas jau greitai, bet likusį iki jo laiką dar leidžiame mini zoologijos sode. Čia yra drambliukų ir dramblių, galima juos pamaitinti, jie netgi mini triukus atlieka.
user posted image
Sode gyvena ir nuo ledų nutukęs meškinas, ir tingus tigras... Su jais, už atskirą mokestį, galima nusifotografuoti... Čia pat dar yra kitų gyvūnų, paukščių...
user posted image
Kartu su gide vaikštome palei voljerus, ji papasakoja apie krokodilų rūšis ir jas parodo, viename iš aptvarų stebime nelaimingus krokodilus, t. y. tuos, kurie gimė su defektais: be kojų, be uodegų ir pan. O visų šių išsigimimų priežastis, regis, tokia nekalta – laipsniu kitu per didelė ar per maža temperatūra juos perinant...
user posted image
Bet užteks apie tai. Jau pasirodymas.
Jis tikrai ne mažiau įspūdingas nei su gyvatėmis. Tik krokodilai atrodo tokie tingūs... Juos dresuotojas visaip tampo, tąso, nešioja, groja liežuviu ir pan.
user posted image
Triukas keičia triuką, o kulminacija, aišku, dresuotojo galva krokodilo nasruose. Nesinorėtų, kad jie staiga užsivertų...
user posted image
Po pasirodymo keliaujame į restoranėlį paskanauti šių ropliukų mėsytės. Pasirenkame krokodilienos didkepsnį. Skanu, bet nieko ypatingo. Kažkas tarp vištienos ir žuvies kartu sumaišius...
Dar kiek pasivaikštom...
user posted image
Po to visus nuveža į juvelyrinį fabriką. Na, manau čia nereikia išsiplėsti. Fabrikas kitas, bet situacija beveik identiška biggrin.gif Iš ten į mikroautobusiukus ir kas į miestą, kas į viešbutį. Mes į viešbutį.
Papildyta:
Rytoj laukia kelionė į kaimyninę Kambodžą, bet dar laiko turime daug, tad išeiname į miestą. Tiesiog šiaip. Be jokio tikslo wink.gif
Štai keli pasivaikščiojimo vaizdeliai...
user posted image
Užeiname prie miesto šventyklos. Viduje giedamos giesmės...
user posted image
Štai gatvėje pardavinėjamos gėlės mašinų (ir ne tik) dvasioms... šone – altorėlis joms...
user posted image
Gražus miestas. Ir nėra ten jokios smarvės, purvo ir viso kito, kaip rašo interneto puslapiai. Arba tiesiog viso to mes nematėm wink.gif
user posted image
Noriu grįžti atgal... ... ...
AŠA
QUOTE(Archideja @ 2009 03 15, 21:58)
Kaip malonu pazistamus vaizdus matyt wub.gif
*



tikiu blush2.gif

QUOTE(maliavka @ 2009 03 17, 13:04)
ryt visi vaziuosim i Kombodza, tikiuosi  thumbup.gif  aciu ASA smile.gif
*



iš pradžių "nepagavau kampo" lotuliukas.gif
na, jei jau taip - važiuojam drinks_cheers.gif

Papildyta:
Štai tas ilgai lauktas, svajotas ir sapnuotas rytas. Kylam anksti. Vėl apie 4 ryto išvažiuojam. Kostia vėl pasakoja apie tailandiečius ir kombodžiečius. Nesusilaiko nepapasakojęs apie savo merginą ir tai, kad ji įkalbinėjo jį nevažiuoti su mumis į Kambodžą. Kodėl? Pasirodo buvo jie parduotuvėje. Grįžta iš jos prie mašinos ir mato, kad iš be niekur nieko staiga pajuda vežimėlis, važiuoja tiesiai, paskui pasuka link jų mašinos ir į ją atsitrenkia. Draugė sunerimo, išsigando (tailandiečiai be proto prietaringi), visą naktį aukojo, degino smilkalus, meldėsi ir labai bijo, kad tik kas bloga neatsitiktų. Lyg patvirtinimas po šių žodžių – į mašinos priekį atsitrenkęs paukštis. Kažkaip neramu... Bet juk nuo likimo nepabėgsi.
Taigi, atrodo nespėjom akių sumerkt, o jau ir siena. Čia turime išlipti. Per sieną eisime pėsti, o už jos mūsų lauks kitas autobusas. Vietinei merginai paduodame pasus (nuotraukų nereikėjo) – taip greičiau pereisime sieną. O patys pradedame kelionę link sienos. Pirmas vaizdas ne koks wink.gif
user posted image
Toliau stabtelime kavinukėje ir stebime nuolatinį judėjimą. Kaip vis dėlto vargsta žmogučiai... Štai taip, visokiais būdais ir visokiomis priemonėmis gabena parduoti prekes per sieną. Su mašinomis pravažiuoti sunku, tad tempia kaip kas išmano...
user posted image
user posted image
user posted image
user posted image

Papildyta:
Palūkėjus gerą pusvalandžiuką pasirodo mūsų mergina, atgauname pasus jau su vizomis ir užpildytas įėjimo į šalį ir išėjimo iš jos lapeliais (imigracinėm kortelėm) ir žingsniuojame į muitinę. Stojame į eilę: pasai, foto tailandiečių atminimui ir mes neutralioje zonoje. Ta pati istorija laukia Kambodžos pusėje ir mes jau kaimyninėje šalyje.
user posted image
Vaizdai tikrai visai kitokie. Štai čia netoli sienos.
user posted image
Važiuojam toliau. Daug kur šonuose vanduo ir ten viską kas kruta begaudantys vaikučiai.
user posted image
Čia tie, kurie tuo metu ne mokykloje wink.gif
user posted image
Keliu drąsiai pražygiuoja apyliesė karvė.
user posted image
Keliais geras, neseniai išasfaltuotas. Tik viena atkarpa dar žvyro. Vat ten ir greitis sulėtėja, ir dulkių autobuso viduje atsiranda... Vėliau, vėl asfaltas ir ant jo sudėti akmenukai, draudžiantys važiuoti , liepiantys apvažiuoti smile.gif
user posted image
Vienur kitur vieniši vartai primena Tailandą.
user posted image
Taip išplėstomis akimis pasiekiame ir Siem Riepą.

Papildyta:
Čia nuvažiuojame į vietinį restoraną pietų. Maisto daug, akys visko nori, tik skrandis tiek daug nepajėgus priimti. Gaila...
Restorane susipažįstame ir su savo gidu – Borisu (Kostiai pavyko susitarti su tuo vieninteliu geru rusakalbiu gidu).
Papietavusius mus nuveža į viešbutį. Žvaigždučių ir šioje šalyje jie neturi, bet, sako, jis prilyginamas 4*. Vaizdas kambaryje pribloškia... Čia apartamentai mums dviems.
user posted image
Spintoje kabo baltutėlaičiai chalatai, šlepetės...
user posted image
Ant staliuko nemokamas vanduo, kava, arbata...
user posted image
Vonioje šampūnas, muilas, dušo želė, vienkartiniai skustuvai, šukos...
user posted image
Čia trumpai pailsėsime...
mildosius
Mes irgi buvom labai nustebe kai Kambodzos viesbutyje radom chalatus, slepetes, skustuvus, sukas ir t.t. Nei vienam viesbutyje pries tai nesam nieko panasaus rade. Chalatai, slepetes kartais viesbuciuose buna, bet kad butu vienkartines sukos ir skustuvai to dar nebuvom mate thumbup.gif
ir is tiesu Kambodza tokia varginga salis, taciau viesbuciai kaip kokiam Dubajuje, visur auksai, marmurai, labai viskas prabangu, o isejus is viesbucio lusnos su hamakais stovi doh.gif ziauriai dideli kontrastai.
AŠA
QUOTE(SilvijaG @ 2009 03 18, 08:12)
Kaip idomu  bigsmile.gif Tikiuosi ir man kada nors pavyks visa tai pamatyti  smile.gif
*



Žinoma, kad pavyks - svajonės anksčiau ar vėliau išsipildo mirksiukas.gif

QUOTE(mildosius @ 2009 03 18, 12:35)
Mes irgi buvom labai nustebe kai Kambodzos viesbutyje radom chalatus, slepetes, skustuvus, sukas ir t.t. Nei vienam viesbutyje pries tai nesam nieko panasaus rade. Chalatai, slepetes kartais viesbuciuose buna, bet kad butu vienkartines sukos ir skustuvai to dar nebuvom mate  thumbup.gif
ir is tiesu Kambodza tokia varginga salis, taciau viesbuciai kaip kokiam Dubajuje, visur auksai, marmurai, labai viskas prabangu, o isejus is viesbucio lusnos su hamakais stovi  doh.gif ziauriai dideli kontrastai.
*



kad varginga šalis tai nesutikčiau rolleyes.gif vargingesnė nei Tailandas, taip, bet lūšnos dar nereiškia skurdo blush2.gif

QUOTE(alter ego @ 2009 03 18, 12:50)
Būna geruose viešbučiuose.  mirksiukas.gif Nors pvz. Barselonoj tokiam ala hi-tech viešbutyje, būtent buvo vienkartiniai skustuvai ir šukos ir visokios kt. reikalingos higienai priemonės, o chalatų ir šlepečių nebuvo  g.gif  g.gif

Aša, įdomus pasakojimas ir nuotraukos, laukiam tęsinio  thumbup.gif
*



po truputį tęsiam... ax.gif

Papildyta:
Poilsis tikrai trumpas. Fojė jau mūsų laukia gidas Morisas (vis dėlto pranašystė išsipildė – Kostia susirgo). Važiuosime ant Siem Reap ežero. Pakeliui sužinome (o vėliau ir patys tuo įsitikiname), kad pasakojimai apie nesaugumą Kambodžoje tėra pasakojimai. Mūsų gidas, pasirodo, yra generolo giminaitis, todėl, pasak jo, mums čia niekas negresia. Ir iš tikrųjų, dar tik 2004 metais baigėsi pas juos karai, tik nuo tada pradeda atsigauti turizmas, todėl ne tik visi viešbučiai nauji, bet ir aptarnaujantis personalas ir vietiniai nėra išlepę. Generolas čia – valdžia, kurios bijoma, o generolas yra pasakęs, kad jei nukris nors vienas plaukas nuo turisto galvos...
Bet štai ir atvažiuojame ten, kur turi būti visas miestas ant vandens. Ten gyvena nelegalai vietnamiečiai.
Pirmas vaizdas šiek tiek nustebina ir nuvilia, nes tikiuosi pamatyti visa tai ANT vandens, o čia pastatai kur kas toliau...
user posted image
Pasirodo, buvau pamiršusi vieną smulkmeną – dabar sausasis periodas. Kai prasidės lietūs, štai tada ir čia viskas plauks. Be to, čia dar tik pradžia. Išlipame iš autobuso ir persėdame į valtį. Pajudame kanalu. Vaizdai pradeda panašėti į įsivaizduotus.
user posted image
Štai vaikučiai kibirais gaudo žuvį.
user posted image
Kiti gudresni – gaudo tinklais.
user posted image
O čia, tokiuose plaukiojančiuose namukuose, jie gyvena.
user posted image
Lanko mokyklą ant vandens.
user posted image
Net sporto salę ant vandens turi.
user posted image

Papildyta:
Taip priplaukiame ir patį (tikrąjį) ežerą. Tai didžiausias ežeras Azijoje.
user posted image
Ir čia gyvenimas virte verda.
user posted image
user posted image
Išlipame pasivaikščioti po parduotuvėlę, ten pat dar auginami krokodilai ir kiti gyviai. Apsižiūrime ir grįžtame atgal. Taip, štai čia žmonės tikrai gyvena varganai. Bet, jei jie čia, vadinasi savoje šalyje dar labiau ne kas...
Iš valtelės persėdame į autobusą ir judame pro ryžių laukus toliau.
user posted image
Šiandieną aplankysime ir dalelę garsiojo Ankorvato komplekso. Pirmiausia važiuojame bilietų. Visi draugiškai stojame į eilutę, kur prie kasos langelio kamera. Mus nufotografuoja. Netrukus atneša visai gražius bilietus su mūsų nuotraukomis. Dabar jau galime judėti. Šiandien norime palydėti saulę. Važiuojame link Phnom Bakheng. Čia lipame ant kalvos. Užlipus pirmiausiai atsiveria šventyklos vaizdas.
user posted image
Mūsų tikslas – užlipti į patį viršų. Laiptai pakankamai statūs ir siauri, bet viršūnę pasiekiame. Nuostabu. O jau žmonių minios...
user posted image
Kaip vis dėlto viskas didinga. Ir kaip greit saulė slenka žemyn... Laikas vakarienei. Prieš tai dar užsukame pasižvalgyti į vietinę juvelyrinių dirbinių parduotuvėlę. Brangakmenių daug, bet pasirinkimas skurdesnis, o ir atrodo viskas ne taip prašmatniai kaip Tailande...
Vakarienei mūsų laukia švediškas stalas milžiniškame restorane. Maisto viso neišvardint ir neišragaut. Ėmėm, regis, visko po truputį, bet vis tiek dar daug kas liko neišbandyta sad.gif Apie salotas ir mėsiškus patieklaus nekalbėsiu. Valgėm ir sraigių, ir austrių, ir midijų, ir krevečių, ir jūros ungurių, ir kitokių jūros gėrybių. O lauke kiek visokių tradicinių kepinukų: varinukų, užkepėlių ir pan. Saldumynų įvairiausių, vaisių... Cukranendrių ir kitokių sulčių...Tokio pasirinkimo dar niekur nebuvome matę. Ech, gerai, kad jau pavakarieniavau smile.gif
Po tokios nerealios vakarienės buvome parvežti į viešbutį. Miegoti dar anksti. Visi draugiškai nusprendžiame pasivaikščioti po miestą. Gidas papasakoja, ką galime rasti šalia ir ką toliau. Savo „objektu“ pasirenkame turgų. Jis dar palydi mus ir iki turgaus. Čia tikrai be jokios baimės vaikštome, deramės, perkame suvenyrus. Keista, bet šioje šaly irgi jaučiamės kaip namie...
mildosius
ASA as aisku vel patersiu Jusu tema su priesingomis mintimis blush2.gif
tiesiog negaliu nepasidalinti prisiminimais apie Siem Riepo turgu ax.gif
jau buvau pamirsus ta turgu, bet kai perskaiciau Jusu pasakojima apie ji, visa net siurpas nukrete. o esme yra ta kad as beprotiskai bijau ziurkiu ir butent tame turguje man ant kiekvieno zingsnio ziurkes lakste, stresas buvo neispasakytas, net verkti norejosi. ir kas pikciausia kad tik as viena tas ziurkes maciau, daugiau niekas ju nepastebejo. gal del to, kad as zinodama, kad ju ten yra, visa kelia tik i visokius pakampius ziurejau, kad jos netycia neissoktu ant manes, tiesiog negalejau eiti pakelta galva, nes baisu buvo kad jos netiketai nepalistu man po kojomis. tai taip beziuredama po kojomis as ju daug ir maciau, is tiesu ju ten daug, baisiausia kai laksto is po vieno prekystalio iki kito. ta vakara Siem Riepe man jau stogas buvo pradejes vaziuoti, nuo bet kokio krustelejimo spiegti pradedavau, visur po to ziurkes vaidenosi. tragedija kazkokia doh.gif turbut daug kam juoka su savo pasakojimais keliu, bet tuo metu tikrai baisu buvo, norejau kuo greiciau gryzti i Tailanda, ten ziurkiu zymiai maziau... doh.gif
AŠA
QUOTE(mildosius @ 2009 03 19, 10:59)
ASA as aisku vel patersiu Jusu tema su priesingomis mintimis  blush2.gif
tiesiog negaliu nepasidalinti prisiminimais apie Siem Riepo turgu  ax.gif
jau buvau pamirsus ta turgu, bet kai perskaiciau Jusu pasakojima apie ji, visa net siurpas nukrete. o esme yra ta kad as beprotiskai bijau ziurkiu ir butent tame turguje man ant kiekvieno zingsnio ziurkes lakste, stresas buvo neispasakytas, net verkti norejosi. ir kas pikciausia kad tik as viena tas ziurkes maciau, daugiau niekas  ju nepastebejo. gal del to, kad as zinodama, kad ju ten yra, visa kelia tik i visokius pakampius ziurejau, kad jos netycia neissoktu ant manes, tiesiog negalejau eiti pakelta galva, nes baisu buvo kad jos netiketai nepalistu man po kojomis. tai taip beziuredama po kojomis as ju daug ir maciau, is tiesu ju ten daug, baisiausia kai laksto is po vieno prekystalio iki kito. ta vakara Siem Riepe man jau stogas buvo pradejes vaziuoti, nuo bet kokio krustelejimo spiegti pradedavau, visur po to ziurkes vaidenosi. tragedija kazkokia  doh.gif  turbut daug kam juoka su savo pasakojimais keliu, bet tuo metu tikrai baisu buvo, norejau kuo greiciau gryzti i Tailanda, ten ziurkiu  zymiai maziau... doh.gif
*



kiek žmonių, tiek nuomonių mirksiukas.gif
aš irgi buvau skaičiusi, kad ten visur pilna žiurkių, tai tiek Tailande, tiek Kombodžoj (ypač plaukdama kanalais, upėmis) visur dairiausi jų lakstančių ar gulinčių pastipusių - na nė velnio schmoll.gif ir regėjimu lyg ypač nesiskundžiu schmoll.gif ir turbūt savo tom žiurkėm visiem kompanijonam ausis išūžiau, kad noriu jas pamatyt, turi būti, na nors vieną, o vat nematau ir viskas doh.gif ir gidai iš manęs juokėsi biggrin.gif sakė, taip, aišku yra, o pas jus ką - nėra? biggrin.gif bet tikrai ne visur ir ne tuntais schmoll.gif tai vat, per visą kelionę aš jų taip ir nepamačiau net specialiai ieškodama sad.gif
tiesa, vyras ten važiuodamasirgi audė mintį būtinai paragauti žiurkienos, bet po šitiekos maisto jau niekas nebelindo į burną sad.gif taip ir liko neparagavęs...
godive
QUOTE(AŠA @ 2009 03 19, 11:13)
aš irgi buvau skaičiusi, kad ten visur pilna žiurkių, tai tiek Tailande, tiek Kombodžoj (ypač plaukdama kanalais, upėmis) visur dairiausi jų lakstančių ar gulinčių pastipusių - na nė velnio schmoll.gif ir regėjimu lyg ypač nesiskundžiu schmoll.gif ir turbūt savo tom žiurkėm visiem kompanijonam ausis išūžiau, kad noriu jas pamatyt, turi būti, na nors vieną, o vat nematau ir viskas doh.gif ir gidai iš manęs juokėsi biggrin.gif sakė, taip, aišku yra, o pas jus ką - nėra?  biggrin.gif bet tikrai ne visur ir ne tuntais schmoll.gif tai vat, per visą kelionę aš jų taip ir nepamačiau net specialiai ieškodama sad.gif
*



O aš mačiau, bet tik VIENĄ doh.gif Tik įvažiavom į Bankoką, prisėdom lauke prie staliuko žemėlapio patyrinėti, va čia ir pravarė viena tokia galinga pro kojas doh.gif O daugiau - schmoll.gif
Kimberley
Ka tik susiradau sita pasakojima ir visa perskaiciau. Lb idomiai ir informatyviai aprasyta viskas smile.gif Super smile.gif Ypac saunu paskaityt pries paciai vykstant balandi.

O kazkas rase del ziurkiu baimes. As puikiai ta zmogu suprantu nes pati turiu didele gyvaciu fobija. Vien paziurejus per TV man silpna daros jei gyvate rodo. Noreciau Tailande aplankyt ta gyvaciu sou bet vien nuo minties bloga daros kad jas prie turistu prileidzia. Nezinau kaip kovot su savim schmoll.gif
Archideja
QUOTE(Kimberley @ 2009 03 21, 04:47)
Ka tik susiradau sita pasakojima ir visa perskaiciau. Lb idomiai ir informatyviai aprasyta viskas smile.gif Super smile.gif Ypac saunu paskaityt pries paciai vykstant balandi.

O kazkas rase del ziurkiu baimes. As puikiai ta zmogu suprantu nes pati turiu didele gyvaciu fobija. Vien paziurejus per TV man silpna daros jei gyvate rodo. Noreciau Tailande aplankyt ta gyvaciu sou bet vien nuo minties bloga daros kad jas prie turistu prileidzia. Nezinau kaip kovot su savim  schmoll.gif
*


Ziuredama show gali sest i paskutine eile, kai nes visiems gyvate paglostyt - gali nueit toliau, kad prie taves neprieitu
Mes sedejome pirmoj eilej biggrin.gif Ir dar gyvate mus aptaske vandeniu tongue.gif
AŠA
Rytas ir pusryčiai viešbutyje. Gausūs. Įvairūs. Skanūs. Ir gidas jau čia (gaila Kostia vis dar serga  ). Na, ką, vėl į Angkorvatą wink.gif Vėl į „dingusį“ miestą.
Juk žinote, kad Ankoras buvo khmerų sostinė ir gyvavo net 500 metų, kol 1431 m. miestą užgrobė tajai. Neįtikėtinas dydis, raižiniai... Ir visa tai buvo „dingę“ džiunglėse šimtus metų, kol vienas prancūzas rado jį džiunglėse 1860 m. Ir, kas keisčiausia, tiksliai nusakė, kur kas turi būti. Bet turbūt dar keistesnis ir mistiškesnis yra pats kompleksas, tas identiškas pedantiškas tikslumas, preciziškumas... Ir visiškai nestebina tai, kad komplekso nieks neatstatinės, paliks tokį, kokį rado, natūralų natūraliose (aišku, mažumėlę praretintose) džiunglėse.
Užsukame į nedidukę šventyklėlę su jų raštu susipažinti wink.gif
user posted image
Štai čia visa tai parašyta...
user posted image
user posted image

Papildyta:
Toliau važiuojame į ten, kur buvo filmuota „Kapų plėšikė Lara Kroft“.
user posted image
user posted image
Iš toli įspūdinga, bet ne tiek, kiek užėjus giliau.
user posted image
user posted image
Visa griaunantys medžiai sad.gif
user posted image
Ir jų šaknys.
user posted image
user posted image
Ir jau ne pirmą kartą pajuntu tą įspūdį, kai filmą žiūriu kitomis akimis... Grįžusi vėl žiūrėjau „Kapų plėšikę“ – nerealu. Regis, jau ir taip ne kartą matytas filmas, bet įspūdis, kai vaizdus ne tik matai, bet ir prisimeni, t. y. jauti, kur kas stipresnis.
user posted image
Iš čia, į dar vieną smile.gif

Papildyta:
Štai, šventyklėlė džiunglėse.
user posted image
Ir liekanos po barbarų medžių ir šiaip barbarų sad.gif
user posted image
Jas reikia prižiūrėti...
user posted image
Po ramaus rytinio pasivaikščiojimo džiunglėmis sustojame vietinėje kavinukėje, užsisakome atsigerti, kai kas įsigyja nuostabių suvenyrų.
Iš čia vėl važiuojame, juk atstumai ten ohoho. Vėl prieš mūsų akis atsiveria ne ką mažiau įspūdingi vaizdai, tiesa, iki jų tenka palypėti.
user posted image
user posted image
user posted image
Protu vis dar sunkiai suvokiu, kad visa tai pastatė žmonės I amžiuje. Gal tikrai čia nebuvo apsieita be kitų planetų gyventojų pagalbos... Bet apmąstymus nutraukia gandas apie pietus. Važiuojame pietauti, o, čia turbūt mums juos ir veža smile.gif
user posted image
mildosius
Musu gidas pasakojo kad po poros metu visus tuos medzius ir ju saknis pjaus doh.gif nes jie labai ardo sventykla. cia kalbu apie ta sventykla kur filmavo "Lara kroft kapu plesike". ir budami ten jau mateme kad pora medziu buvo paruosti kirtimui, neisivaizduoju kaip ta vieta atrodys be tu medziu, as tai pagrinde tik del ju ir vaziavau i ta ankorvata, man jie didziausia ispudi padare is viso sventyklu komplekso. taip kad kas norit juos pamatyti, skubekite kol dar ju neisnaikino...
Archideja
Siek tiek papildysiu apie Angkor Wat: sis didziulis ir unikalus kompleksas itrauktas i UNESCO kulturos paveldo sarasa. Saugomos ne tik sventyklos, bet ir visas supantis krastovaizdis su gamta, vandeniu, senoviniais medziais - butent del to ir yra unikalus visas Angkor kompleksas. Ir dabar net nesuprantu ir nepritariu ju saugojimo koncepcijai - iskirs saugomus medzius doh.gif kaip man gaila tu meduku verysad.gif Be ju Angkor nebus tikruoju Angkor, kuri matem iki siol verysad.gif
AŠA
Piketas neįvyko... O buvo atvykusi policija, žurnalistai... ech sad.gif
Papildyta:
Tęsiam apleistą pasakojimą ax.gif

Pietaujame vėl kitame restorane. Štai toks maitinimosi būdas man labai patinka, nes išbandėme tie įvairių vietų, išragavome įvairių patiekalų.
Pietums ne švediškas stalas. Mus aptarnauja. Tačiau maisto, kaip visada, per daug... Ir skonis pasakiškas, mums tinkamas. Nuostabi sriuba simpatiškuose katiliukuose, mėsytė, daržovės, vaisiai, arbūzų sultys...
Papietavusius mus nuveža į viešbutį pailsėti, apsiprausti. Laiko pakankamai, tad spėjame dar ir į baseiną niurktelti. Atgaiva kūnui.
Persirengiame ir su nauju įkvėpimu vėl lipame į autobusą. O ir oras mums pasitaikė itin palankus – apniukę ir net vos lynoja (gidas sakė, kad jei nelietaus sezonu pakliūni po lietum, esi laimingas žmogus, o mes, pasirodo, esam visiški laimės kūdikiai, nes prasitarėm, kad nebuvo nė vienos kelionės, kurioje mūsų nepalaimintų dangaus krapilas).
Pirmiausia užsukame ten, kur palaidotas vienuolis ir jau trejus metus laukia, kol atvyks Karalius, ir tada jo pelenai galės ramiai atgulti į kriptą. Vienuolis palaidotas štai čia.
user posted image
Į vidų užeiti negalima, bet karstą nufotografuojame pro langą.
user posted image
Iš čia, stebimi pakelės beždžionių, pajudame į garsųjį didįjį kompleksą.
user posted image
Keliaujame į jį.
user posted image
Pirmi vaizdai.
user posted image
user posted image
Pastebėjote kamputyje palmę? Tą aukštą. Jai tūkstantis metų...
O štai koks įstabus ir įvairių žalių atspalvių medis.
user posted image
Papildyta:
Dar viena mus nustebinusi detalė – altorėliai dvasioms. Matyt, tai viso pasaulio tradicija, nes tokie patys yra statomi ir Norvegijoje (troliams), ir mūsų Lietuvoje, ir... Pastatom.
user posted image
Mažytė dalelė jų istorijos...
user posted image
Ir kiek didesnė komplekso dalelė iš arti, iš toliau ir iš dar toliau.
user posted image
user posted image
user posted image
Tiesiog reikia ten pabūti, pasivaikščioti, pakvėpuoti jų dvasia, žodžiais to neperteiksi. O ir dydis šio komplekso ohoho. Ir tokia šaiži, pratisa cikadų giesmė, lyg veikianti signalizacija, visai kitoks nei europinių wink.gif
Taip neskubėdami, klausydamiesi gido ir cikadų, rinkdami vaisius ir kvėpindami gėlių žiedus judame link autobuso. Vakarienės.
Dar vienas didžiulis restoranas su scena, vėl itin gausus švediškas stalas (ir vėl visko nesugebėjau paragaut...) ir vietinių pasirodymas. Čia pro mūsų akis praplaukia kombodžiečių istorija.
user posted image
Po vakarienės susirenkame paragauti nusipirktų vietinių gėrimų: brendžio ir sidro. Brendis kažkuo priminė viskį Red label (o Kostia sakė, kad neįmanoma gert smile.gif ), o štai sidras, kurio pirkimo iniciatorė buvau aš, pasirodė beesąs nevartotinas. O taip daug tikėjausi iš kokosinio sidro... Jis pasirodė beesąs tokio skonio, kaip surūgęs kokosas – brrrrrrrr... Reikia kažkaip viską nuplauti tongue.gif
AŠA
Paskutinis rytas čia, Kombodžoje. Vėl gausūs pusryčiai viešbučio restorane ir su lagaminais išsirikiuojame registratūroje. Priduodame kambarius ir dabar jau su abiem gidais sulipame į autobusą. Šiandien turėtume važiuoti namo iš karto, nes ekskursinė programa įvykdyta net su kaupu, bet gidas Borisas mums vakar dar kai ką pažadėjo... Šįryt apsilankysime veikiančioje šventykloje.
Štai taip ji atrodo iš išorės.
user posted image
Čia turime galimybę užeiti į vidų. Pasirodo, ir čia palaidotas vienuolis, kuris savo karste laukia atvykstančio karaliaus...
user posted image
Pasiklausome gido pasakojimų, „lankytojai“ nužvelgia mus įtartinais žvilgsniais, bet gidas paaiškina, kad viskas čia gerai. Tiesa, čia dar nutinka įdomus dalykas. Pirmą kartą per visą kelionę... Išsitraukiu kamerą, pradedu filmuoti ir staiga... dingsta vaizdas. Akimirką stoviu pasimetusi, tik paskui dingteli mintis, kad kameros akutė užrasojo smile.gif Skaičiau forume apie drėgmę, bet realiai patyriau tai tik čia, Kambodžoje, net Kvai upėje ryte ant vandens to nebuvo.
Taigi apsidairę veikiančioje šventykloje sulipame į autobusą ir kartu su abiem gidais (Borisas taip pat važiuos su mumis į Tailandą pas kažkokį aukštą asmenį... jis juk generolo giminaitis...). Gurkšnodami vėsią kokakolą, kurios autobuso šaldytuve turėjome visą kelionę (buvo ir mineralinio, ir drėgnų servetėlių ir viskas už dyka...), judame link sienos kartą kitą spragtelėdami fotoaparatu.
user posted image
user posted image
user posted image

Papildyta:
Ir mintyse gido žodžiai, kad tai nėra vargana šalis. Ne, čia, taip pat kaip ir Tailande, niekas nebadauja, nors žmonės gyvena vargingiau, atlyginimai mažesni. Bet nieko keista, juk vos ketveri metai kaip šalis stojasi ant kojų, o stojasi tikrai sparčiai. Štai tokie kontrastai šalia: sena ir nauja statyba.
user posted image
user posted image
Gaila tik šalies protų, kurie buvo išžudyti. Beveik visi... Per trejus metus, sakė, išžudė 3,5 milijono išsilavinusių protingų žmonių. Štai ir mūsų gidas buvo nelaisvėje kai buvo vaikas... Apie tai yra filmas „Polia smerti“. Dar nemačiau jo... Bet kas liūdniausia, kad nemažai mokslininkų prognozuoja, jog kaip tauta kombodžiečiai išnyks... būtent dėl šio genocido sad.gif
Bet tokios liūdnos mintys dabar, tada važiuodami tik domėjomės viskuo, dėjomės į galvą mintis, o į juostas kadrus. Kelias tikrai neprailgo. Vėl siena. Pirmi formalumai. Čia einame papietauti. Ohoho kiek čia visko daug ir kaip viskas gražiai žiba. Maistas gal kiek kuklesnis nei Siem Riepo restoranuose, bet asortimentas pakankamas. Tačiau visur aplinkui lošimų aparatai. Štai čia suvažiuoja tailandiečiai, nes Tailande kazino ir azartiniai žaidimai uždrausti...
Iš restorano, kaip jo lankytojus, iki kitos sienos nuveža mašina smile.gif Iš pradžių nesupratom, juk pirmyn ėjom pėstute, o čia... viskas, atrodo, šalia, bet servisas yra servisas smile.gif
Taigi dar vienas formalumas ir mūsų jau laukia kitas autobusas su tailandiečiu vairuotoju. Skriste skrendam namo. Tiek įspūdžių iš šalies šalia Tailando, kurioje tikrai saugu ir turistai labiau mylimi ir lepinami.
AŠA
Vakare gyvenom kelionės įspūdžiais, o likusią paskutinę dieną jau buvome susiplanavę iš anksto – buvome nusipirkę kelionę į įlanką, vadinamą „lazurnaja buchta“.
Ryte įsėdame į Teztour‘o autobusą ir su plepia gide pajudame. Mūsų ne tiek ir daug., berods, devyni, gidė ir vairuotojas. Tokia įvairi kompanija.
Linksmai važiuojame į karinio dalinio teritoriją. Paprastiems mirtingiesiems įvažiuoti negalima, tik su leidimais. Bet mes įvažiuojame. Gidė viską paaiškina ir, kas mane labai nustebina, niekur neišvažiuoja – jei ko reikėtų, ji visada bus šalia.
Paplūdimys itin nesužavi. Tiksliau sakant maudytis idealu, bet krantas galėtų būti labiau smėlėtas... baltesnis...
user posted image
Žmonių nedaug, ramu. Kiek pasipliuškenom, pasideginom. Bandžiau ką nors skanaus nusipirkti, bet veikia vos vienas „kioskelis“, kuriame niekas už akies neužkliuvo. Na, laiko iki pietų yra, todėl nusprendžiu išbadyti dar vieną pramogą, kuriai taip ir nebuvo atėjusi eilė – tailandietišką masažą. Jis atliekamas lauko pastogėje. Romantika...
user posted image
Pirmiausiai nuplauna mano smėlėtas kojas. Kažkaip nejauku... iš pradžių bandžiau pati, bet išgirdau „no madam“. Jaučiuosi kaip kokia faraonė... Nors masažas viso kūno, esu minkoma ir kojom ir rankom, tepama mėtiniais aliejais, bet dar ir nusnūsti spėju. Po masažo einu, tačiau jausmas, kad kūno nėra, toks neapsakomas lengvumas.
O netrukus ir pietūs. Jie buvo skanūs ir pakankamai sotūs. Po pietų stebime atoslūgį ir krante bandome pagauti krabiukus, kurie taip pat, kaip stebuklingai greitai išlenda iš smėlio urvelių, taip į uos ir sulenda tik prisiartinus.
Dar pasimaudome ir paliekame šią įlanką.
user posted image
Toks poilsis ir nieko nedarymas. O vakare – paskutinis apsipirkimas ir likusių pinigėlių išleidimas prieš rytojaus skrydį.
AŠA
QUOTE(SilvijaG @ 2009 04 07, 21:19)
Nuostabus pasakojimas, pasakiški vaizdai  wub.gif
*



ačiū 4u.gif

QUOTE(pelytte @ 2009 04 13, 19:12)
Smagu. ish viso pasakojimo, nu kambodza tai kazkas nerealaus. tos shventyklos  wub.gif noreciau kambodza tirkai apalnkyti.
*



labai rekomenduoju drinks_cheers.gif

QUOTE(MuzikALI @ 2009 04 16, 14:11)
nu bet tu ir saunuole, kiek laiko reikejo ideti taip smulkiai viska aprasant. tikrai labai aciu tau 4u.gif
*



ačiū wub.gif gaila, neradau laiko visko iš karto, tik dalimis... su ilgom pertraukom sad.gif


QUOTE(Ernestyyte @ 2009 04 16, 15:00)
drinks_cheers.gif  noriu atostogu biggrin.gif
*



ir aš noriu bigsmile.gif

QUOTE(Utopia @ 2009 04 17, 14:32)
Fantastika!! wub.gif Nuostabus pasakojimas.

Jei ne paslaptis, kokiu fotoaparatu įamžinot viską? Labai gražios nuotraukos thumbup.gif
*



ačiū 4u.gif Nikon'u (ir net ne high resolution, o standart...)
Papildyta:
Na, o čia dar paskutiniai kelionės akordai...

Paskutiniai pusryčiai ir mes jau autobuse, riedančiame į Bankoką. Pakeliui sustojame išleisti paskutinių batų. Kas turi... O kas nebeturi, eina išleisti lašelį tongue.gif Pakeliui gidė papasakoja visus formalumus, oro uoste susivyniojame lagaminus į foliją (gaila, nepasilikom batų, bet priima eurais, doleriais...) ir stojame į eilę prie registracijos. Mūsų dar neregistruoja, dar anksti. Kažkas pastebi, kad reisas atidėtas. Nejau reikės tiek laukti eilėje. Aplink šurmulys ir neramumas. Visi lekia prie gidės Simonos, veidai nepatenkinti, nes laukti tektų ilgai. Pasklinda gandas, kad jei reikės ilgai laukti, mus veš į viešbutį. Kas prisėda ant lagaminų, kas ant suoliukų (jų čia vos vienas kitas), kas nulekia maisto, o kas traukia iš lagaminų... Laukimas prailgsta. Gidė praneša, kad jei vis dėlto dar atidės skrydį – tikrai važiuosim į viešbutį. Dar penkiolika minučių ar pusvalandis ir visi stumdydamiesi lekia(m) į autobusus.
Viešbutis Novotel, į kurį važiuosim, visai šalia, tačiau mus veža autobusais. Tautiečiai grūdasi vieni kitiems per galvas tarpais spėdami paklausti kas čia, kur ir kaip. Niekas nieko po teisybei ir nežino, tik tiek, kad lėktuvas apgedo ir remontuojamas Pakistano oro uoste. Kažkas palieka lagaminą... Žodžiu...
Neskubėdami įlipam, nuvažiuojam į viešbutį. Gidė pakeliui paaiškina, kad reikės registratūroje atlikti „čeki n“, gausim vakarienę ir kai bus aišku vėl atveš į oro uostą.
Viešbutis – pasaka, bet tautiečiai čia dar aršesni. Lipa kone vienas kitam per galvas, grūdasi prie registratūros. Pasigirsta gidės Simonos pastaba: „Mieli tautiečiai, būkite kantrūs ir nespauskite darbuotojų, nepamirškite, kad jie tailandiečiai, jei ant jų rėksite ar juos skubinsite, jie visai nieko nebedarys“. Tik ar mūsiškiai paklausys... Todėl visas darbas lėtėja... lėtėja... Kai prieina mūsų eilė, tenka palikti pasus. Gauname kambario raktus ir einame įsikurti. Štai mūsų kambariukas...
user posted image
user posted image
Labai nustebina stiklinė siena iš kambario į vonios kambarį (iš vidaus galima užsidaryti žaliuzes).
user posted image
Vonios kambaryje taip pat visko yra: ir šukos, ir dantų šepetėliai, ir skustuvai... Net pasirinkimas vonia arba dušo kabina smile.gif
user posted image
user posted image
Karališki apartamentai. Išsilukštename vieną lagaminą, išsitraukiame vaisius, kurios pirkom lauktuvėm, ir ilsimės. Norėtųsi ir į baseiną niurktelti, bet reikėtų lukštenti kitą lagaminą, et, tiek tos, pasitenkinsim dušu.
Po valandos, kaip buvo liepta, nupėdinu į registratūrą pasų. Perverčiu visas dėžes, bet savų nerandu. Šiaip galėčiau imti kokį tik noriu, bet man reikia mano. Lėktuvo bilietų, kuriuos taip pat reikėjo palikti, irgi nėra. Man kažkaip keista. Klausiu, ar čia visi, o registratūroje tik šypsosi ir sako: - „Taip, visi. Na, ateikit po pusvalandžio, kai dauguma atsiims, gal tada rasit savo“. Juokas juokais, bet po pusvalandžio tikrai randame visus savo dokumentus. Mistika.
O ten jau ir laikas vakarienei. Viešbutis turbūt tiek svečių vienu metu nenumatęs priimti, nes visi į salę netilpo, net keli stalai buvo pastatyti koridoriuje. Apie maisto įvairovę ir skonį nesiplėsiu. Pasaka.
Tiesa, čia jau pasklido gandas, kad į lėktuvą Pakistane trenkė žaibas. Gidė informaciją neigia. O mes tai sužinojome daug anksčiau tongue.gif Ačiū mūsų agentui, Udriui. Tik sužinoję tylėjom kaip Melnikaitės, maža ką, visokių žmonių yra...
Ir iš tikrųjų visokių yra. Kas valandą ar pora gidė visiems teikdavo informaciją (šiaip ji visą laiką buvo viešbučio fojė), tai ko tik ji vargše iš mūsų visos kompanijos neprisiklausė. Vieni reikalavo kito lėktuvo, kiti apmokėti skrydį kitomis linijomis ir pan. Bet kad tiek pat žmonių kone alkani sėdi ant lagaminų Pakistane kažkaip niekam neužkliuvo...
Taigi liepė mums visiems eiti miegoti (į miestą nieko neleido, nes ką gali žinoti, kada reikės išskristi) ir pažadėjo kiekvieną asmeniškai pažadinti, kai reikės išvažiuoti. Berods apie pirmą nakties suskambo telefonas. Taip supratome, kad reikia leistis. Vėl į autobusą ir į tą pačią eilę oro uoste. Eilė judėjo neįtikėtinai lėtai, strigo kompiuteris. Ir visos kitos eilės buvo tokios varginančios ir ilgos. Duty free laiko ne kas ir teliko. Lėktuvas turėjo išskristi 5 val., bet tokiu laiku dar nebuvo atskridęs. Teko palaukti.
Visi audringai sutikom laimingai atskridusiuosius. Draugai, pažįstami ir šiaip žmonės bandė klausinėti kas ir kaip, tačiau per stiklą beveik nieko nesigirdėjo. Greitai ir mums leido lipti į lėktuvą. Ir štai ilgas ir tikrai varginantis (bent jau man, nes ir vėl buvo baisiai bloga) skrydis namo. Skridom, 14 valandų, kurios man atrodė tikra amžinybė. O kur dar keistai ilgas laukimas lagaminų, muitinės patikrinimas (mums tos laimės neteko, bet vieną kitą „pakratė“) ir beveik trys valandos kelio namo... Tada visa tai atrodė kankynė, bet jei dabar kas pasiūlytų skristi – mielai sutikčiau wink.gif

Tai tiek tų įspūdžių "ant popieriaus"...
AŠA
QUOTE(Oresta3 @ 2009 04 18, 17:41)
Labai grazios nuotraukos, ka cia ir bepridursi, tik skaitydama apie triju valandu kelione namo susimasciau,kur gi taip toli dar vaziavot blink.gif tik po to prisiminiau doh.gif
*



greit pamiršai verysad.gif


QUOTE(Wyšnia @ 2009 04 18, 22:08)
Labai nuostabus pasakojimas  4u.gif  wub.gif  Pasaka  4u.gif  wub.gif
*



Ačiū 4u.gif

QUOTE(maliavka @ 2009 04 20, 08:09)
na as noriu dideli dekui pasakotojai nusiusti  4u.gif  4u.gif  4u.gif
tavo deka turejau galimybe pamatyti tai, ka savom akim pamatysiu geriausiu atveju po kokio penkmecio... nors... smile.gif zodziu, labai aciu, pasakojimas nuostabus, tiek foto, tiek pats destymo stilius... gaila tik, kad baigesi smile.gif
*



džiaugiuosi, kad kažkam buvo malonu, o dėl penkmečio... kartais jis taip greit pralekia blush2.gif

QUOTE(kirute @ 2009 04 20, 21:49)
Keliautojai iš Trakų ir Skuodo (tu žinai kas jie tokie) taria tau nuoširdų ačiū už tokį gražų pasakojimą apie mūsų bendrą kelionę. thumbup.gif
Malonu buvo susipažinti su jusų šeima ir kartu patirti daug nuotykių.Bet  mūsų laukia dar daug kelionių.Būkim optimistai  drinks_cheers.gif
*



Mes be galo dėkingi likimui už tokią pažintį thumbup.gif Be jūsų vargu ar kelionė būtų buvusi tokia turininga rolleyes.gif Ir tikimės, kad likimas kada nors vėl iškrės tokį malonų pokštą wub.gif nes kai planuoji, tai šnipštas gaunas
Papildyta:
Jei kam reikėtų, tai pora kontaktų, kuriuos drąsiai rekomenduojam:
Tailandas: Kostia (Konstantinas), russian speaking tour gide, tel. 0816531420, el. p. gunnarbel@nm.ru
Kombodža: Borisas (Chhean Vibol), russian speaking tour gide, tel. (8 55)12884908, el. p. lvibol@yahoo.com
_fajnulka_
pasakojimas tikrai nuostabus thumbup.gif bet uzduosiu toki nekuklu klausima 4u.gif kiek bent jau apytiksliai kainavo jums visa kelione? blush2.gif
AŠA
QUOTE(Utopia @ 2009 04 21, 17:50)
Na, pasikartosiu, tikrai puikus pasakojimas, labai greit ir smagiai susiskaitė, gaila, kad baigės. smile.gif
Bet linkiu jums dar daug kelionių ir kad grįžę jas visas mums papasakotumėt. cool.gif
*



linkėjimus su malonumu priimu wub.gif

QUOTE(aurelija789 @ 2009 06 04, 17:09)
pasakojimas tikrai nuostabus  thumbup.gif  bet uzduosiu toki nekuklu klausima  4u.gif kiek bent jau apytiksliai kainavo jums visa kelione? blush2.gif
*



apytiksliai su pirkiniais, nors ir minimaliais, lizingo palūkanom ir pan., apie 13-15 su trimis nuliais doh.gif kažkur turėjau ir tikslius skaičiavimus ax.gif
Archideja
QUOTE(aurelija789 @ 2009 06 04, 18:09)
pasakojimas tikrai nuostabus  thumbup.gif  bet uzduosiu toki nekuklu klausima  4u.gif kiek bent jau apytiksliai kainavo jums visa kelione? blush2.gif
*


nors as ne ASA, bet buvau Tailande+Kambodzoj beveik tuo paciu laiku. Kelione po Tailanda (17 dienu) + Kambodza (5 dienos) truko 22 dienas, ir kainavo 13.000 Lt dviems (su viesbuciais, pirkiniais, vaistais, maistu, ekskursijom, vietiniais ir tarptautiniais skrydziais ir t.t.) smile.gif Manau, kad cia labai pigu tokiai kelionei tongue.gif
micefee
QUOTE(AŠA @ 2009 03 24, 23:09)
Protu vis dar sunkiai suvokiu, kad visa tai pastatė žmonės I amžiuje. Gal tikrai čia nebuvo apsieita be kitų planetų gyventojų pagalbos... Bet apmąstymus nutraukia gandas apie pietus. Važiuojame pietauti, o, čia turbūt mums juos ir veža smile.gif
*



Aš turiu gidą apie Angkor šventyklas, bet ten kažkaip visur minima jų statybos laikotarpis 900-1100 metai po Kristaus. g.gif

QUOTE(mildosius @ 2009 03 25, 11:07)
Musu gidas pasakojo kad po poros metu visus tuos medzius ir ju saknis pjaus  doh.gif  nes jie labai ardo sventykla. cia kalbu apie ta sventykla kur filmavo "Lara kroft kapu plesike". ir budami ten jau mateme kad pora medziu buvo paruosti kirtimui, neisivaizduoju kaip ta vieta atrodys be tu medziu, as tai pagrinde tik del ju ir vaziavau i ta ankorvata, man jie didziausia ispudi padare is viso sventyklu komplekso. taip kad kas norit juos pamatyti, skubekite kol dar ju neisnaikino...
*



Mhm, tie medžiai tikrai labai įspūdingi. Mes buvom šią vasarą ir keli medžiai jau buvo nukirsti... Atrodo tikrai baisiai ir nebėra to šventyklų mistiškumo ir didingumo... Keistuoliai.
Papildyta:
O šiai tai labai išsamus reportažas, matosi, kad rašėt iš širdies. thumbup.gif
AŠA
QUOTE(micefee @ 2009 08 04, 22:23)
Aš turiu gidą apie Angkor šventyklas, bet ten kažkaip visur minima jų statybos laikotarpis 900-1100 metai po Kristaus.  g.gif
Mhm, tie medžiai tikrai labai įspūdingi. Mes buvom šią vasarą ir keli medžiai jau buvo nukirsti... Atrodo tikrai baisiai ir nebėra to šventyklų mistiškumo ir didingumo... Keistuoliai.

taip, kalta, X amžius 4u.gif
gaila medžių verysad.gif nors jie ir griauna šventyklas, bet įspūdis koks thumbup.gif
JM
QUOTE(AŠA @ 2009 04 21, 16:33)

Jei kam reikėtų, tai pora kontaktų, kuriuos drąsiai rekomenduojam:
Tailandas: Kostia (Konstantinas), russian speaking tour gide, tel. 0816531420, el. p. gunnarbel@nm.ru
Kombodža: Borisas (Chhean Vibol), russian speaking tour gide, tel. (8 55)12884908, el. p. lvibol@yahoo.com
*


Fotoreportazas thumbup.gif
O su sitais gidais gal geriau is LT susikontaktuoti el pastais,susitarti kada noretusi ekskursiiju g.gif ax.gif
Gal praleidau,gal buvo kur rasyta o kokios ekskursiju kainytes ax.gif
Labai aciu uz atsakymus ax.gif
Archideja
QUOTE(jolita.martyna @ 2010 01 16, 12:09)
Fotoreportazas thumbup.gif
O su sitais gidais gal geriau is LT susikontaktuoti el pastais,susitarti kada noretusi ekskursiiju g.gif  ax.gif
Gal praleidau,gal buvo kur rasyta o kokios ekskursiju kainytes ax.gif
Labai aciu uz atsakymus ax.gif
*


Is Lietuvos as buvau parasiusi emaila. Man atsiunte gides telefono nr. Tailande, sake pries 2-3 dienas iki norimos ekskursijos dienos jai paskambint. Taip ir padariau smile.gif Tai buvo kol kas geriausia gide is visu iki tol turetu - Natalija is Natalie Tours
JM
QUOTE(Archideja @ 2010 01 16, 10:53)
Is Lietuvos as buvau parasiusi emaila. Man atsiunte gides telefono nr. Tailande, sake pries 2-3 dienas iki norimos ekskursijos dienos jai paskambint. Taip ir padariau smile.gif Tai buvo kol kas geriausia gide is visu iki tol turetu - Natalija is Natalie Tours
*


bet cia jau kita gide?Asa rekomenduoja Kostia ir Borisa..o situos buvote isbandziusi gidus? mirksiukas.gif
AŠA
QUOTE(jolita.martyna @ 2010 01 16, 11:55)
bet cia jau kita gide?Asa rekomenduoja Kostia ir Borisa..o situos buvote isbandziusi gidus? mirksiukas.gif
*


Aš su Natalija nekeliavusi, bet Archidėjos rekomendacija pasitikėčiau 4u.gif
JM
ASA jus kaip suprantu emete visa paketa keliones-skrydis ir plius is karto rezervuoti viesbuciai?Turbut teisingai supratau ?Poto tik jau vietoje ekskursijas emete?
Beje ar visur galima fotografuoti ar yra kazkokie mokesciai tam?
AŠA
QUOTE(jolita.martyna @ 2010 01 17, 09:48)
ASA jus kaip suprantu emete visa paketa keliones-skrydis ir plius is karto rezervuoti viesbuciai?Turbut teisingai supratau ?Poto tik jau vietoje ekskursijas emete?
Beje ar visur galima fotografuoti ar yra kazkokie mokesciai tam?
*


Taip, mes iš LT organizatorių ėmėme skrydį ir apgyvendinimą (2 n. Bankoke ir 12 n. Patajoj), o ekskursijas prikom vietoj (kelias iš savų, kitas iš vietinių).
Jei atmintis neapgauna, atskirai už filmavimą/fotografavimą nemokėjom, bet buvo kelios šventyklos, kurių viduje buvo draudžiama fotografuoti. Aišku, tuose visuose gyvūnų šou po pasirodymo dauguma palieka pinigėlių, bet ten jau ne už foto, o už patį pasirodymą. Ai, tiesa, X-show negalima fotografuoti, ten prieš įeinant gidui paliekami visi fotoaparatai, mobilieji su fotografavimo funkcija, o apsaugininkai dar patikrina. Ir Bankoke teatre spektaklio metu negalima, irgi fotoaparatai paliekami saugojimo kamerose. Čia jau tiesiog draudžiama filmuoti/fotografuoti ir taškas.
infolt
Nuostabus pasakojimas, o foto - super thumbup.gif
lotute
AŠA turiu keleta klausimu 4u.gif
kokiame viešbutyje buvote apsistoje?

I kambodža ir upe Kwai keliavote su Kostia, pastebejau kad kainos pas jį gerokai didesnes nei imant is tezu ax.gif ar man tik taip pasirode ar ne? blush2.gif jei skiriasi tai kuom skiriasi keliaujant su juo ir su tezas, klausiu todel kad skirtumas nemazas o musu grupe didele, tai nesinoretu labai jau metyti pinigeliu jei skirtumo jokio nera blush2.gif

Ar adapteriu viešbučiuose nereikėjo?

kodėl išvažiuojant savo lagaminus viniojote į folija?

kokia valiuta vezetes? ir kur geriausiai keisti į batus?

Kaip suprantu tuo laiku i Vietnama nelabai organizavo keliones ar nevaziavot? 4u.gif

AŠA
QUOTE(lotute @ 2010 02 16, 12:53)
AŠA turiu keleta klausimu 4u.gif
kokiame viešbutyje buvote apsistoje?

I kambodža ir upe Kwai keliavote su Kostia, pastebejau kad kainos pas jį gerokai didesnes nei imant is tezu ax.gif ar man tik taip pasirode ar ne? blush2.gif jei skiriasi tai kuom skiriasi keliaujant su juo ir su tezas, klausiu todel kad skirtumas nemazas o musu grupe didele, tai nesinoretu labai jau metyti pinigeliu jei skirtumo jokio nera blush2.gif

Ar adapteriu viešbučiuose nereikėjo?

kodėl išvažiuojant savo lagaminus viniojote į folija?

kokia valiuta vezetes? ir kur geriausiai keisti į batus?

Kaip suprantu tuo laiku i Vietnama nelabai organizavo keliones ar nevaziavot? 4u.gif
*



Mes buvome tokiame kukliame Ceasar palace ax.gif
Keliavome su Kostia, taip, brangiau nei su Tezturu, bet palyginti tikrai negaliu, nes su Tezturu nebuvau mirksiukas.gif o lyginti iš žmonių nuogirdų nebūtų objektyvu, nes kas vienam nesąmonė ar tragedija, kitam gali būti atvirkščiai biggrin.gif Tarkime buvo važiavusių anksčiau su tezais ir su Kostia, sakė, kad tezų maitinimas skurdus, gidai neinformatyvūs, bet čia tik kitų žmonių atsiliepimai... Tezturai turi berods tris programas (ekonominę, vidutinę ir maksimumą), kurios skiriasi kaina ir įskaičiuotų paslaugų skaičiumi. Mano akimis, visada geriau pasiimti maksimumą ir būti ramiam, kad nereikės atskirai pirkeliotis pasivėžinimų drambliais ar pan. Na, bet smulkių tai reikia turėti netgi tuo atveju, kai viskas įskaičiuota ax.gif Jei nėra skirtumo gidas pasakos daug ar minimaliai, bet aktualu pinigėliai, tai tiesiog pasižiūrėkit, kad būtų maksimaliai objektų ir pirmyn, nes objektus bet kokiu atveju aplankysit biggrin.gif bet jei norite būti tikri dėl dvasios ir pilvo komforto, Kostią galiu rekomenduoti smile.gif
Adapterio nereikėjo, bet turėkit omeny, kad su rozetėmis gali būti striuka, jei norėsit vienu metu krauti kelis prietaisus doh.gif
Lagaminus vyniojom į plėvelę, ne į foliją, nes vežėm vaisių, o gidai sakė, kad jų vežti negalima, tai galvojom susuksim, gal nieks neišvynios smile.gif
Vežėmės eurus, galir kelis dolerius turėjom, nebepamenu, bet šiaip eurai buvo. Keitėmės banko "kioskelyje", ten, manau, ir geriausia keistis, tiesiog apsižiūri kelis skirtingų bankų ir išsirenki palankiausią, nors tas kursas kas dieną skiriasi, minimaliai, bet svyruoja.
Į Vietnamą net minties nebuvo, nes nieks apie tai nekalbėjo sad.gif Buvo galimybė į auksinį trikampį, bet ten jau negalėjom au leist dėl finansų, o ir laiko ne maruos bebuvo rolleyes.gif
JM
kaip dle lagaminu svorio,kitoje temoje merginos rase,kad virsvori tiesiog ..ismeta g.gif o leidziamas 15 kg g.gif
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.
Invision Power Board © 2001-2014 Invision Power Services, Inc.