Is karto atsiprasau jei tokia tema yra, idekit nuoroda ir trinkit bet skaitau jau antra diena ir nieko panasaus neradau
Taigi, panasu, kad skiriames. Priezastis - abipusis pasitenkinimo gyvenant kartu trukumas Ar dar galima ka nors is musu sulipdyt ar ne, tai butu atskira tema ir kita diskusija. Galbut, nors laaabai mazai tikrtina. Bet jei viskas taip eisis ir toliau... turiu didele abejone... vyras siulo po skyrybu pasidalinti vaikus - sunus (6 metai) gyvens su juo, dukrele (9 metai) liktu su manimi.
Trumpai apie situacija. Is salies ziurint gyvenam kaip pati normaliausia seima, pykstames retokai, del "normaliu" dalyku: kojines ne vietoj, kosmetikos per daug, vietoj ziurkeno vaikams reikejo papuga padovanoti, uosviene per ilgai sveciavosi, anyta nelaiku paskambino... vaikai tikrai jokiu stresu del musu santykiu nepatiria (nei skandalu, nei indu dauzymo, nei kokiu mustyniu...) abu rupinames kiek galim, mano vyras tikrai superinis tetis (grieztas, bet teisingas, santurus, bet svelnus). Aisku, kad gali jausti, kad kazkas netaip, kad gal kazkiek falso yra, kad ne viskas nuosirdu... Taigi, manau, kad skyrybos turetu jiems buti didziulis stresas O cia dar juos atskirt... tikiu, kad jis sunumi tikrai pasirupins kiek tik gales, kiek tik aplamai gali duoti vienas tevas augindamas vaika. Bet nezinau... kaip dabar paaiskint, kodel taip pasidalinom... kodel dalinomes... na net nezinau, gal cia tiesiog mano motiniskas egoizmas, bet noreciau vyra itikint, kad abu vaikai liktu su manim. O jis aiskina, kad as su dviem viena nesusidorosiu, vaikam pristigs demesio ir pan...
Kaip jus galvojate? Gal kasnors turi panasios patirties?

Na virsune
Pabandytu man manasis ka nors panasaus pasiulyti
Negana to, kad tevai skiriasi jau trauma vaikams nereali, o cia dar juos isskirti O tai kodel ne dukra, kodel sunu. Manau reiketu pirma su vaikais susedus pasneketi nes jau nemazi, taciau vyras jai taip rupinasi demesiu galetu ji rodyti ir gyvendamas atskirai.
Atsiprasau, kad taip rasau taciau paskutiniu metu labai jau nusivylusi ir sokiruota esu vyriska gimine

zinai, as irgi. ir nusivylus ir sokiruota. ir nepatinka man tas dalinimasis. sakau gal kazkaip kitaip tartis - gali gi atostogas, savaitgalius ir pan su tevu praleisti na, gal ir pagyvent kokia savaitele (maniskiai koki 1-2 kartus per metus megsta su seneliais keleta dienu, ne iseiginiu, praleist - atrakcija, kad kazkas kitas i mokykla/darza/burelius nuveza ir pan ) is kitos puses - jam, kaip tevui, nieko prikist negaliu, nu normalus tevas
O jei vaiku klaust, tai arkliui aisku kaip pasirinks - kasdien gyvent su mama (nes as nuolaidesne), o laisvalaiki su tevu, nes anas kurybingesnis (o ir pinigu daugiau turi )
nesamone kazkokia cia pas mus

Labai gerai mamytes rasot, nereiktu vaiku atsikrt, jei gerai sutariat tai ir vaikai reiskias teti daznai matys, juk nedrausit. Yra poru kurios po skirybu puikiai sutaria ir vaikus kartu augina o jei tetis geras, tai ir vaikus daznai lankys, neapleis. Susitvarkyt tai tikrai susitvarkysit, va kitas su mazameciais, kudikiais vienas palieka, ir susitvarko mamytes
Vaiku gaila butu jei atsikrai gyventu, taip ir nutolt gali. As pvz labai dziaugiuos kad seseris turiu, nors ir kiek vaikysteje pesemes, uztat dabar kai sunku paramos sulaukiu, nesijauciu tokia vienisa.

Na tikrai, cia ir taip jau skyrybos, o dar broli ir sese atskirti-tai visiskas seimos isdraskymas (atsiprasau, jei per grubiai skamba). Juk ir tarp ju amziaus skirtumas nera didelis, kam juos atitolinti vienas nuo kito. Tevelis geras, myli vaikus, na ir puiku, dalinkites vaiku prieziura kiek imanoma kartu, tegu kartu ir pas teti pabuna, ar atostogauja, bet islaikys ta vienybes jausma. O tai gaunasi kaip susiskirstymas i komandas, mergaites cia, berniukai ten .
Ir aplamai, skyrybos nors ir nebuna be pedsaku, bet reikia stengtis, kad tas pokytis butu kuo mazesnis, o cia dvigubai - tai jau pokyciai is esmes, kaip vaikams tai suvokti - gyveno kartu, staiga nei tecio, nei brolio........ Cia bent su broliuku pasipest gales, vis linksmiau, namai pilnesni gyvybes abiems , o tai liudes po viena atskirai.

nu didesnes nesmanos nesu girdejusi virsune
kokio atsiprasant reikia buti issilavinimo, mentaliteto ir kokiu vertybiu reik turet-neturet, kad skiriantis tevam (kas jau ir taip trauma vaikam) dar skirti ir broli su sese???????

toks vaizdas, kad pasidalinus vaikais, savaime pasidalijamos islaidos ju islaikymui. kiekvienam po vaika nagi, abiem patogu
o ka vaikam galvot? sunui, kad mama jo nenori, labiau myli sese, del to ji su mama. analogiskai turetu taip galvot ir dukra...

zodziu, bispridelas visiskas

o vaikų nuomonės klausėt apie tokias dalybas?
šiaip tai net įvaikinant stengiasi brolių neišskirt. be to gi bendraujat civilizuotai, tai galit pasidalint savaitgalius, kai tėvas galės su abiem laiką leist. kam tokios drastiškos priemonės?

Tegu tėvas augins abu vaikus, o jūs aplankysite juos savaitgaliais.

tame ir reikalas, kad civilizuotai gyvenam ir civilizuotai skiriames juk buna , pasitaiko jaunyste-kvailyste, taip sakant
Bet dabar man bent jau ramiau, kad ne as viena galvoju, kad pasidalint vaikus idiotiskas sumanymas

na lygiai toksai pat idiotiskas sumanymas yra, kad vaikai turetu likti abudu tik tau.
Jeigu vyras abejoja, kad viena susitvarkysi su abiem vaikais, tai matyt tam yra priezasciu, nes vyrams skyrybu atveju ziurint statistika yra daug lengviau numesti visa nasta del vaiku ant zmonos peciu.

Pusbrolis su zmona skyresi Airijoje, tai butent tokiu principu vaikai ir buvo padalyti -vienas mamai, kitas teciu, o savaitgalius praleidzia abu vaikai kartu pas kuri nors is tevu, taip pat ir atostogas. Ir jeigu nori susikeicia vietomis - pagyventi pas kita is tevu.

Tai cia jau sektinas pavyzdys????

O tevas sugebes paaiskinti dukrai (kuriai beje iki lytinio brendimo liko ne taip jau ir daug) kaip elgtis kai ateina "moters dienos" ir kai apskritai elgtis su brestanciu savo kunu ir ne tik kunu bet ir protu ir sirdim...

Niekas cia neteige kad skyrybos gerai, bet jei jau taip nutiko...vyras visada ir lieka vyru..jo vaidmuo kad ir kiek mes noretumem sulyginti vyra ir moteri, vistiek lieka seimos aprupintojas o moters vaidmuo-namai ir seima...

priezastis (man toks ispudis ) - noras jaustis reikalingu ir lygiaverciu - bijo, kad galu gale jam liks tik "bankomato" ir "kaledu senelio" funkcija... Juk tam, kad susitikt su vaikais, reikes bent jau is mandagumo informuoti mane ir atsiklausti ar mes neturim kokiu kitu planu. Jeigu vienas vaikas gyvena su juo - vyras jausis daugiau prisidedas prie jo auginimo ir auklejimo ir sumazins derybu su buvusia zmona kieki - kaip aukleti, ka pirkti, kuomet gali susitikti ir pan.

O kaip tai seimai sekasi? kaip vaikai, ar nestresavo, ar nekyla jiems abejoniu, kad gal vienas tevas labiau myli, kitas maziau? Bijau, kad tarp vaiku atsiras pavydas, erzinimas vienas kito - mes su teciu vakarais dvd ziurim, o mes su mama savaitgaliais i teatra einam. Kodel tetis man tik vienus batukus nupirko, o tau mam dvejus? Kodel tavo kompas "krutesnis", o kodel tetis broliui rytais jogurta duoda, o tu man kose verdi? ir t.t. ir pan. visada zole kitam krante zalesne atrodo

o vaikus kas nors klause su kuo jie noretu gyvent?

Jei tai daroma be vaiku zinios (na nebent vaikas per mazas spresti) tai jau nesamone

Nu jibitute..jam reikia gerai duot i ausi, nes tokiu vėju dar nesu girdejes. Tegu geriau svarsto kaip santykius gerint. Kas cia per vaiku dalybos tokios??

O kodel jus labiau ziurite kaip jausis vyras, o ne kaip jausis vaikai?

bandom abu, bet kad s... gaunas... stengiames, kad abejingumas viens kitam bent jau i neapykanta neperaugtu o, kad kazka sulipdyt gausis, nedaug vilties



sitoj situacijoj is visu blogybiu noreciau issirinkt maziausia zinai, rupi man ir kaip vaikai jausis, ir diedas kaip jausis ir kaip as pati jausiuos... geras jis zmogus, tik mums kartu gyvent nesigauna
Bandau suprast kodel jis tokio varianto uzsikabino... kodel galvoja, kad taip bus geriau, ko jam paciam truksta... juk tada gal rastumem kita iseiti, kad vaikai kartu butu, ir mes nei vienas nesijaustumem nebereikalingas

gabyte_g, kažkaip suprantu abiejų norus ir iš to, kaip rašai, tikiuosi, kad viską protingai ir gražiai išspręsit Pabandyk dar su TB pašnekėti, įtikinti, kad vaikams bus dvigubas stresas, jei ir juos išskirsyt, po to dar su vaikais gal pakalbėkite neskubėdami ir tikrai rasite gerą sprendimą. Striprybės

o motina sugebes apie visus tokius "brendimo rupescius" ir bendravimo su mergaitemis pradmenis paaiskinti sunui?


jeigu bus sudarytas bendravimo su vaikais grafikas - nereikes. Taip pat ir tu jeigu nenoresi, kad tetis taptu tik bankomatu stengsies derintis prie jo noru bendrauti su vaikais.



manyciau taip, nes vaikai jau gan dideli . Dukrai apie 11 metu, o sunui 13. Vasara abu vaikai draugiskai atostogavo pas senelius.

pritariu
ir tas gali atitolinti vaikus nuo jusu, jau nekalbant apie stresa, kuri jie ir taip patirs.
dar priklauso ir kokio amziaus vaikai.



o vaiku ar klause kas?
o kaip del gyvenamosios vietos pastovumo? keiciames nesikeiciam, o daiktai, zaislai ir t.t. vaikai kaip nuolatineje kelioneje. juk pastovumas duoda tam tikro saugumo.
o ir manipuliavimo atvejai tokiu atveju gali pasireiksti. buna kartais pas vaikus, tipo, as nenoriu pas tave, noriu pas teti ir atvirsciai.



juk niekas kaip suprantu nesiruosia drausti jam dalyvauti vaiku gyvenime. gali buti ne tik bankomatu. kiekvienas sprendimas gali buti priimamas abiems pasitarus.
o del atsiklausimo del planu, tai juk ir seimoje gyvendami turi derintis vieni prie kitu.

zinau seimu (neissiskyrusiu) kur sunus viska pasiklausti ir pasipasakoti ateina tik pas mama...nors pati tam ir nepritariu..

Jei vaikai patys apsisprendzia tada jau visai kita kalba..ir streso maziau ir nervu...ir psichologiskai ne taip slegia...

paaiskinkit, kur Jus matot vaiku dalybosi civilizuotuma?


ir kodel nesistebiu, kad Airijoj tokia nesamone galima


tipo jooo
gi Airija


ir puodai

sorry, jumoras


is to ka pasaket, tai persasi isvada, kad jis tiesiog turi lb dideli ego buti pripazintu tevu svarbiausia - jis. o ne vaikai, ane


krizes laikais dar ne tokiu veju galesit isgirsti

Cia kai kurios diskriminuojat vyra . Jus moteriska gimine isaukstinant, o vyriska pazeminant, kad jis nesugebes auginti vaiku, kiek suprantu juk tiek tetis tiek mama turi ligias teises i vaikus, o jus vyrui siulot pasimti vaikus atostogom savaitgaliui ir pan, kodel mama nenoretu pasimti vaiku atostogoms ir savaitgaliui. Kaip temos autore sako vyras yra geras tevas vaikams.

Diskriminacijos cia nera..reiketu dar ir pasigilinti ar to vyro salia kaskokia panicka nesisukineja..o jei jam rupetu taip vaikai tai stegtusi ir prie zmonos pasiderinti ir bendru interesu pajieskoti, taciau dauguma vyru tik savo geroves teziuri

Iki tam tikro amžiaus Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs antikonstitucinę nuostatą, kad motina turi daugiau teisių auginti vaiką nei tėvas. Po šio amžiaus rašytinės teisinės nuostatos nėra, tačiau faktinė - akivaizdi.

civilizuotai skirtis - reiskia priimti tai kaip fakta, nedrabstant vienas kito purvais ir bandant is visos sitos koses iseit su maziausia skriauda tiek patiem sau tiek vaikams kiek tai imanoma, aisku Kolkas nieks dar tu vaiku nepasidalino, cia tik vyro pasiulymas
o apie ego, tai taip... turi zmogus problema... tai viena is priezasciu, del ko nebegaliu su juo kartu gyventi Ir as itariu, kad jam REIKIA buti pripazintu tevu (neaisku kiek kitu kiek pacio saves ) Tai vat ir bandau kazkaip sudeliot, kad nors ir negyvendami kartu jaustumemes vienas kitam reikalingi, jaustumem vienas kito parama...
Papildyta:


tame ir problema, kad nesisukineja... sukinetusi kokia -niolikine, tai tikrai ne as r ikalbineciau abu vaikus man palikt

Nu jo, cia tas pats kas 'biski nescia', tai arba - arba.
Vienas kitam reikalingi-paprastai jei skiriamasi, tai tevai pradeda savo atskirus gyvenimus, o vaikams tevai ir tevams vaikai lieka (turetu likti) visada reikalingi. O ne ex vyras ex zmonai ir atvirksciai..... Tai tik parodo, kad per vaikus butu sprendziama paciu problema, baime neprarasti vienas kito.................

turejau galvoj abu reikalingi vaikams, ir jauciam vienas kito parama tuos vaikus auginant nei daugiau nei maziau
Man jo demesio, paramos ir rupescio tai simtas metu... v grabu vidala, tsakant Kaip ir jam, itariu Juk ir skiriames, kad svetimi visiskai jauciames vienas kitam Nors kiek pagarbos noretusi islaikyt ir psio...

Absurdas Dalintis labai lengva, o kaip tu sūnui paaiškinsi, kodėl mamytė jo atsisakė? Vaikui juk būtent taip tai atrodys.. Kad sesė kažkuo geresnė, todėl ją mama pasiliko sau, o jis - blogas, todėl jo atsisakė. Mergytė jau pajėgi bent dalinai suprast situaciją, bet 6iametis tikrai vargu ar supras. MAN yra 24eri, ir tai nesuprantu, o ko norėt iš vaikų.. O nenorit dalintis po lygiai ne vaikus, o laiką su jais? Tarkim, dvi savaitės pas mamą, dvi pas tėtį? Ir tėvai per savo "išeigines" pailsėtų, ir nei veinas vaikas nesijaustų nuskriaustas ar išduotas..

o man dar klausiams iskilo. is motiniskosios puses. vaikai juk mylimi vienodai. bent jau taip turetu buti. o kaip pati mama jaustusi, augindama tik viena vaika. aisku, suprantu, kad ir kita matytu 2 dienas is 7
zodziu, nesuprantu tokio dalyko, kaip vaiku dalybos. isvis nesuvokiu, kaip mama gali net mastyti apie tai

o kodel gi ne - cia gi LT vos ne kas antras pasisakymas is moters lupu, kad vyras vaikais nesirupina ir ju neaugina. Tai va prasau - ir rupinasi, ir augina, ir su ex zmona normaliai sutaria.


kuo pati smirdi, tuo ir kita tepi?



lygiai ta pati ir apie motina galima pasakyti - susirupino kaip cia ne abu vaikai jai liks. ir derinimasis tik toksai, kaip sia problema ispresti.



o kaip tevas turetu jaustis ( cia turint omeny tai atveji, kai motina isivaizduoja, kad vaikai privalo likti su ja), kai savo vaikus jisai galetu matyti tik dvi dienas is septyniu geriausiu atveju?

Kai turesit vaika suprasit...kol neturit labai lengva kalbeti...

as turiu du vaikus, bet pritariu coliukee komentarui o tu kaip matosi neturi argumentu pagristi savo nuomone.
Vyras, jeigu tik nori ir jam yra leidziama, gali lygiai taip pat gerai pasirupinti vaikais, kaip ir moteris.

1. jei vaikai taip pat to nori.
2. cia kalbama apie atskiriamus vaikus vienas nuo kito.

neduok dieve , tau susidurt su tuo- kai vyras paims vaikus augint

jei vaikas kazko nenori, tai tevas tada negali su juo susitarti, o motina gali ar cia kaip suprasti reikia

cia buvo bendras pasakymas apie vaiku auginima. Tegul autore paklausia, gal jisai ir su mielu noru abu vaikus augins.

tu galvoji, kad mano vyras vaikais rupintis nemoka? Labai klysti - jisai yra tevas ir savo vaikus myli ir jais rupinasi. Susitvarko su jais neprasciau nei as.

Jis gal ir augins, o vaikai ar to nores? O motina ar to nores? Kazkaip jums vyras auksciau visko, ir vaiku interesu, ir motinystes. Pirmenybe vyrams, as taip suprantu is jusu postu.

manau daug normalesnė išeitis nei kad pasiplovęs tėvukas. arba toks, kuris pasirodo tik saldainių atnešt ir į zoologijos sodą nuvest.
juo labiau, jei žmonės skiriasi ne piktuoju.

deja aš ne apie tai,.... tikiu kad jis susitvarkytu?, o tu be vaikų? lengva komentuot iš šono.....

dar žmonės keičiasi.......

O kaip vyrai susitvarko be vaikų?

susiranda moteri su vaikais pokštas

jei rimtai- problema be išeities net nenoriu ginčytis- teisių vistiek nebus
nors kiek mačiau pvz. aplinkui tai vyrams bent kiek sunkesni būna pirmi metai- bet neteigiu kad tai taisyklė

visai nenorėjau veltis į šią beprasmę diskusija, tik įdomu, kaip jaustusi bekasė pati patekus į tą situaciją ar taip pat įnirtingai gintu vyrus

O jūs savo vaikus tam savo nuostabiam vyrui skyrybų atvejų mielai atiduotumėte? Ne jei reikėtų, bet jei tiesiog jis pasiūlytų..? "Vaikų labui"? Kad nebūtų išsisukinėjimų, primeskim, kad abiejų materialinė padėtis ir ryšis su vaikais apylygiai.
Esmė ne tame, kad vyras geras/blogas tėvas, esmė tame, kad mama yra mama, o tėvas yra tėvas, ir jei vaikai patys nerodo išskirtinio noro gyventi būtent su tėvu, tai kodėl tada juos reikėtų duot būtent tėvui? Nebent mamai tie vaikai ne per labiausiai ir reikalingi..

As suprantu, kad tiek motinai tiek tevui yra sunku skirtis su vaikais, bet kodel tevui turi buti paliekami tik savaitgaliai ir atostogos, juk pati autore raso, kad vyras yra geras tevas tai kaip suprantu is zodzio GERAS tai jis yra atsakingas zmogus.

Kad tėvas GERAS, dar nereiškia, kad mama yra visiška pašlemėkė, kuriai vaikai absoliučiai neįdomūs. Analogiškai galima teigti, kad MAMA yra tiesiog SUPER . Ir ką? Gal už tai jai reikia atiduot pilną globą? Pagal jus išeina, kad jei vienas iš tėvų yra LABAI geras, tai kito jau kaip ir nereikia Ir dzin vaikų ar kito tėvo nuomonė, svarbu, kad super-duper-forumo mamoms tinka
Aš išvis nesuprantu, kodėl lietuvių galvos neišneša, kad galima neplėšyt vaikų ir negadint viens kitam nervų ir tiesiog pasidalinti po lygiai laiką - savaitė/dvi/mėnuo - vienam, ir atitinkamai tiek pat kitam, pagal grafikiuką ? Būtina darkytis, drąskytis, kankintis, abi tik ex partneriui netektų daugiau/nebūtų geriau nei tau

jo... vistik supermamoj reikia intrigu... jeigu zmogus siaip paklausi nuomones, patirties kokiu tau svarbiu klausimu, tai neidomu... vat, jei parasyciau, kad vyras - kiaule, vaikais nesirupina, pinigu neduoda, smurtauja fiziskai ir psichologiskai - gauciau 100 procentine parama ir n+1 patarimu kaip elgtis su tokiu parazitu... o as tik iskeliau viena is triju galimybiu ka daryti su vaikais kuomet tevai skiriasi...
Kaip beziuresi taip, galimybes yra 3:
vaikai lieka su mama,
vaikai lieka su tevu
vienas vaikas lieka su mama, kitas su tevu.
Tevas nepasitiki savo jegomis isauginti abu vaikus (cia kalba eina apie psichologini aspekta, nes materialiai, musu pajamos yra 2:1 vyro naudai, bet jis tuom niekada nepiktnaudziavo...)
su berniuku ju santykiai artimesni, gal kiek audringesni, labiau emocionalus, mazasis labai daug kuom atkartoja mano vyra vaikysteej... jis ji geriau supranta, galbut todel, kad jie labai panasus, tiek isore, tiek charakterio bruozais. O man toks tipazas tolimas.. ne taip gerai galiu nujausti visas povandenines sroves...
Dukra akivaizdziai problemomis labiau linkusi dalintis su manimi, kaip ir savo paslaptis patiketi labiau man... mes panasesnes, tiek isvaizda, tiek charakteriu... kartais ziuredama i ja, matau save kai buvau jos amziaus...
Taigi, tas padalinima nera jau toks vien tik ambiciju tenkinimas... yra cia ir pasvarstymu apie vaikus, apie ju skirtumus, poreikius... bet... kaip cia isvyniojus reikala taip, kad ir avis sveika ir vilkas sotus... tikiuosi daugiau praktines patirties aprasymu, kaip buvo, kai vaikai buvo padalinti, kaip sekesi jiems bendrauti tarpusavyje, su tevais... arba kaip jus dalinates vaikus, kuomet jie gyvena pas viena is tevu... taip kad kitas nebutu tik kazkokia "atrakcija", "savaitgalio pramoga", kaip elgtis, kad jie nepradetu manipuliuoti... kad neiprastu santazuoti a la "as teti/mama labiau myliu, nes jis daugiau leidzia/nuperka"...

Žodžiu, iš esmės, nori pasakyt, kad sūnaus tau nelabai reikia pačiai.. ? Nu tai duok vyrui, jei nereikia.. Kitų patirtis tau nepasakys kaip bus tavo šeimai ir tavo vaikams. Jei kitų vaikai neima į galvą, tai nereiškia, kad tavo neims, ir atvirkščiai.. Daryk kaip tau atrodo teisingiausia jūsų vaikų atžvilgiu ir bus protingiausias sprendimas. Bart ir patarinėt visi greiti ir mokam, o gyventi jūsų gyvenimus reikės jums, ne mums
Esu tikra, kad širdyje sprendimas jau padarytas, dabar čia teieškai supratimo, užuojautos ar galbūt pasiteisinimo.

Siulau kreiptis i psichologa, cia rimtas reikalas, jis jums paaiskins apie traumu pasekmes, poveiki, su gyvenimiskais pavyzdziais, tada galesite sudeti taskus ant i.

ji nesako, kad vaiko jai nereikia ji tik nori, kad geriau butu visiems: vaikams, vyrui ir jai paciai.

......Vaikams? Rimtai?

Sveikos, turiu tokios patirties, AS buvau padalintas vaikas, mamai brolis 6metus jaunesnis nei as, o as teciui numesta kaip suo. Uztat galiu pasakyti NEKENCIU savo motinos, ir deja niekada nebepajusiu jokiu jausmu tai.... Tiesa, is normalios pasiturincios seimos, ne alchoholiku kokiu ar pan, taip pat is didmiescio.