Jau kuris laikas į paskambinusios mamos klausimą: - kaipj jautiesi?, atsakau:- kitaip. Negaliu įvardinti konkrečiau, nes tai nelabai apčiuopiama. Tiesiog - kitaip. Oficialiais duomenim mum 38 savaitės. Nuplasnoju paskutinei apžiūrai. Gydytoja apčiupinėja, apžiūrinėja. Placenta graži, vandens yra, vaikiukas II padėty. Viskas tylu, ramu niekas nevyksta. Taip ir palieku konsultaciją daktarės užtikrinta jog iki termino tikrai išnešiosiu. Nuo šitų naujienų atsipalaiduoju kaip belgas. Nes tas jausmas „kitaip“ buvo pradėjęs sėti šiokį tokį nerimą. Rami sau mėgaujuosi nėštumu, dar prisiplanuojų darbelių ir visokių nuveikimų. Vaikštau po mišką, stebiu tekantį vandenį, dangų ir visaip kaip kitaip kaifuoju. Prabėga 3 dienos.
Pabundu... suprantu, kad kažkas lyg ir teka. Laikrodis rodo 4:15, miegai išsilaksto kas kur. Dar paguliu akimirką idant įsitikint , kad nesapnavau. Ne, tikrai kažkas teka. Šoku iš lovos ir palieku balą. Sauja pilna gleivių. Šypteliu pagalvojus jog bijojau pražiopsot kaip tas kamštis išeis. Apsižiūriu, viskas skaidru, jokių skausmų. Tada pradedu smarkiai galvoti ar ta stiklinė skysčio tai čia jau vandenys ar kamščio dalis. Skambinu į informaciją , gaunu KKGN telefoną. Maniau pasitarsiu su išmanančiais. Nieks nekelia, tenka spręst pačiai. Susitvarkau ir parsėlinu į lovą pasnaust beigi išsiaiškint kas vyksta. Guliu, laukiu ir tyliai meldžiuosi. Po pusvalandžio pajuntu silpną, kaip aidą, maudimą nugaroj. Užlieja šiluma ir šypsena- prasideda. Lipu iš lovytės, nebegaliu sau leist gulinėt, gi 100 km tai vis tik reiks nuvažiuot. Lendu į dušą, lėtai tvarkausi. Užplūdus ramybė neapleidžia. 6:00 pažadinu būsimą tėvelį ir nupasakoju situaciją. Jo miegeliai pabėga paskui manuosius. Kuičiasi, daro arbatą , o aš skaičiuoju – 7 min, 7 min, 7 min. Širdelė suvirpa, prigulu – 15 min. nurimstu. Vilnių paliekam miegantį. Dar kur nekur blyksi žvaigždelės, pakeliui laukai nukloti pirmu sniegu. Gražu, pradeda aušti ir spalvintis visais purpuriniai rūžavais atspalviais. Ties pusiaukele mano bangelės ridinėjasi kas 5 min. Plepam, juokaunam ir kitaip save raminam. Kaunas tylus 8 valanda ryto, Sekmadienis. Pasidžiaugiam , kad ne darbo diena su savo kamščiais. Gimdymo namų priimamasis tuščias. Laukiamajam pajuntu kad nerimo visgi būta, nes atsigulus išsvajotuose gimdymo namuose mano sąrėmiai staiga visai nusilpsta, net aparatai nefiksuoja. Kol mane apžiūrinėja budinti daktarė , akušerė telefonu informuoja mano daktarę. Dūžta mano tylios svajonės atvyk į ligoninę tarkim su kokiais 6 cm. Kiūtinu į priešgimdyvinę su savo 1cm. Gaunam lovytes ir abu su vyru griūnam snūduriuoti. Palaipsniui atsiranda pražuvėliai maudenimai ir įkyriai primena kas 8 min, kad nemiegot atvažiavau. Po 4 val tarpdury pasirodo daktarė ir palatą užlieja šiluma. Pradedu suvokti, kad svajonės pildosi. Viską atiduodu į jos, stebuklus darančias rankas. Aparatai sąrėmius fiksuoja jau rimtučius, tik apžiūra nenudžiugina – kuklūs 3cm. Gulėt nebegaliu, tai linguoju ant kamuolio, po truputį nyru į prieblandą, lauke prasideda pūga. Besiritančios sąrėmių bangos dažnėja, jaučiu kaip grimztu į tylą. Akių vokai pasidaro per sunkūs , nesipriešinu. Vėl apžiūra, be proto skausminga, nelemti 4,5cm. Tarp skausmo bangų pravirkstu kaip mažas vaikas, kad man nesigauna. Bet nebeturiu kalbos dovanos pasipasakoti kaip jaučiuosi, todėl tiesiog tyliu ir verkiu. Po gerų poros val į klausimą ar noriu vonion atsakau teigiamai. Persikraustom į sporto salę. Čia mane be tylos pasigrobia ir tamsa. Nebegaliu atsimerkti. Viena per kitą besiritančios bangos. Praplėšiu akis į laikrodį ant sienos 19:30, ir vėl užsimerkiu. Tamsa, tyla galvoj ir tik nevaldomas riksmas besiveržiantis iš vidaus. Beveik nelieka tarpų pailsėti. Šnabždu vyrui, kad pavargau truputį. Neužilgo ir kad nebegaliu daugiau. Nors tuo pat metu mintyse pagalvoju, meluoju gi, galiu dar. Poilsio nebelieka, trypiu vonioj kojytėm. Valanda šiltam vandeny padarė stebuklus , iš kažkur atsirado 10 cm. Daktarė pataria lipt į sausumą. Vėl kraustomės, dabar jau į gimdyklą. Pusmėnulė taburetė ir stangos. Po pirmos stangos gaunu girežtą liepimą nustos šaukt, o geriau stumt. Klusniai užsičiaupiu ir stumiu stumiu be galo. Pradeda atrodyti kad niekas nejuda. Kad juda lėtai pradeda atrodyti ir profesionalam. Palieku ramybėj taburetę, lipu į sostą. Man nuo to jog neįsivaizduoju kurioj distancijos vietoj esu pradeda lysti visokios mintys. Pradedu vyrui vapėti, kad man nieko nesigauna ir kad aš nemoku. Visi choru puola girti ir raminti , kad viską moku ir puikiai darau. Kad galėčiau orientuotis pasiklausiu kiek liko, pasako – pusvalandis. Na turiu bent jau orientyrą. Ir tada man visai netikėtai išgirstu, kad pakaušiukas jau čia. Šlaputis, gleivėtas, dar ir dabar jaučiu tą prisilietimą pirštų galiukuose. Paskutinė stanga ir štai jis, žmogelis. Šiltas, šlapias, varškėtas ir visas mėlynas. Dieve, kaip gera. Dieve, kaip gilu. Apkabinu, glostau. Po 5 min vyrui pasakau, kad noriu dar vieno. Visi choru liepia biškį palaukt. Dar po 5 min pradedu pastebėti nerimą daktarų akyse, iš kažkur atsiradusią deguonies kaukę prie mažylio veiduko. Valanda stangų padarė savo. Mažylis verkia, jį paima nuo manęs ir išgirstu tik nuosprendį „žiūrėkit visas išbertas, mes pasiimam jį į inkubatorių“. Šitai skaudėjo kur kas labiau nei 17 val sąrėmių.
Vaikelį atgavau tik ryte. Jau mažiau mėlyną, bet vis dar smarkiai išbertą. Per 5 dienas ligoninėj bėrimas išnyko, pasėlis infekcijos neparodė, taip ir liko neaišku, kas tai buvo ir kodėl. Netekom savo svarbių pirmųjų 2 valandų, bet už tai turim visą laiką dabar.
Kartais tyloje užplūsta mane labai sebinantis jausmas. Aš noriu grįžti ten atgal. Ten į savo gimdymą, noriu dar ir dar tai praeiti. Kiekviena kūno lastele noriu. Nes tai ne meilės hormonų kokteilis, tai jausmų vandenynas. Bekraštė ir beribė visaapimanti gelmė. Kuri tave apkabina ir kažkur neša.

be galo, be krasto grazu, silta ir virpina sirdele
Linkiu jums toliau smagiai ir sveikai augti

kaip grazu...
musu gruodinukes visos i rasytojas pretenduoja

Oij, net apsiverkiau, kaip graziai parasei

Miig, labai jausmingai aprasei Tai linkiu ir antro karto tai patirt
Papildyta:


Visu 100%

Laikiau apsikabinusi savo gugą ir skaičiau. Jaudinanti istorija.

be žodžiu MIIG,,ačiū

Labai silta istorija aukit sveikuciai

nuostabu...net nezinau kaip pagirti toki grazu pasakojima aukit sveiki

Labai gražiai parašyta visas pasakojimas tiesiog užpildytas šiluma pasisekė tavo lėliukui, kad turi tokią mamą

Stebuklingas pasakojimas

super Truksta zodziu,labai graziai papasakota lauksim tesinio

Labai grazu,ypac paskutiniai sakiniai
Sekmes,aukit sveikuciai

Nuostabiai aprasei stebuklingas akimirkas

LAbai gražiai ir šiltai aprašyta.
Sėkmės.

labai grazu aukit sveiki ir laimingi

Nuostabi istorija

taip siltai ir graziai parasytu istoriju nedaug tenka skaityti...
aukit sveikuciai

Šaunuolė, miig
Daug jums laimės ir tokių pat šiltų akimirkų, kurias norėsis pakartot

Gražu

Labai graži istorija

Labai gražu

nuostabi istorija sėkmės jums augant

Kaip grazuuuu... tavo pasakojimas priverte apsiasaroti

tiesiog nuostabiai graziai isreiskei savo patirtus isgyvenimus ir tikrai kiekvienos mamytes patirtis yra analogiska vienintele ir nepakartojama

miig labai šilta istorija ,dar stipriau priglaudžiau dukrytę prie savęs....

miig

"....Nes tai ne meilės hormonų kokteilis, tai jausmų vandenynas. Bekraštė ir beribė visaapimanti gelmė. Kuri tave apkabina ir kažkur neša"
Nuostabiai apibudinai

nuostabu

kaip faina buvo skaityti, kai aplinką pati gerai atsimenu. taip ir regiu tas palatas, tą kėdutę
šaunuolė graži istorija, gera skaityti.

sėkmės ir sveikatos
Papildyta:


tikrai, super žodžiai. skaitau ir negaliu atsistebėt, kaip mamos moka rašyt

Kokia šilta istorija Sėkmės jums augant

Stiprybes jums

oi, labai ačiū mamos už gerus žodžius.

Labai silta ir jaudinanti istorija

Graziai parasyta
Aukit sveikuciai

grazu sveikinu,linkiu triju sveiku ir graziu vaikuciu

Nuostabu

ačiū , tikrai net šiluma užliejo perskaičius. tai mano didžiausia svajonė, bet kad jau pradėjo po truputį pildytis, tikiuosi, jog išsipildys ir visa

Taip nuostabiai aprašei ...
Net apsiverkiau beskaitydama ...

Fantastiskas pasakojimas, skleidziantis begalini atsidavima ir siluma........ Tikiuosi, tos prarastosios dvi valandos zalos nepridare Aukit sveiki!

Labai grazus ir labai siltas pasakojimas

nuostabus geros, siltos mamytes pasakojimas



ACIU!

Labai grazi ir silta istorija

ačiū, o dėl praradimų.... tai stengiuosi negalvoti kas būtų ir kaip būtų jei būtų, arba tiesiog prisimenu, kaip kitą rytą po gimdymo mane visą nuliūdusią ir užsipergyvenusią , kad nepavyko padovanoti vaikiukui visko ko norėjau ramino mano auksarankė gydytoja.. ji taip švelniai švelniai mus su kūdikėliu apkabinus pasakė "nėra nieko ko negalėtų pataisyti meilė".. tikriausiai va už šituos žodžius jai būsiu dėkinga visą gyvenimą.

labai silta istorija, sekmes jums

Labai silta ir rami istorija

Labai graži ir miela širdžiai istorija.

[quote=miig,2009 03 18, 20:09]
ačiū, o dėl praradimų.... tai stengiuosi negalvoti kas būtų ir kaip būtų jei būtų, arba tiesiog prisimenu, kaip kitą rytą po gimdymo mane visą nuliūdusią ir užsipergyvenusią , kad nepavyko padovanoti vaikiukui visko ko norėjau ramino mano auksarankė gydytoja.. ji taip švelniai švelniai mus su kūdikėliu apkabinus pasakė "nėra nieko ko negalėtų pataisyti meilė".. tikriausiai va už šituos žodžius jai būsiu dėkinga visą gyvenimą.

speju, kad auksaranke gydytoja - tai gydytoja Banga auksiniai zodzia

Ir as, ir as neseniai visa ta grozi patyriau! Labai ataidejo, aciu!