Mergaites reikia Jusu pagalbos, as ieskau vienos daineles zodziu, zinau tik viena eilute - mes linksmuoliai vabaliukai vabalai.
muzika b. balakauskienes, zodziai s.poskaus, gal kuri zinot ja? niekur nerandu internete

Galbūt šita dainelė:

Mes linksmuoliai vabaliukai vabalai
Pasivaikščioti išėjom tabalai. (2k.)

Vabalai didžiausi eina pamažu
O mažiausias šaukia koja vienas du. (2k.)

Saulė šviečia, pienės žydi viens du trys
Kas linksmam būry žygiuoja nepaslys. (2k.)

Čia yra ši dainelė: http://www.youtube.com/watch?v=DrMeGkqUZJE

Ivairiausiu tautu lopsiniu paklausykit, tiesiog su dukrom sedejom ir klausem ZIURETI CIA

sita aciu labai labai

Mergaites dar reikia Jusu pagalbos Airijos lietuviu mokyklele ruosia vaikus karnavalui ir truksta vel zodeliu ties natom, pradzia tokia: "muzikantas ziogas ant zolyno zalio visa vasarele grojo tralia tralia", cia pasakele apie zioga ir skruzdelyte, gal kuri uzmatet kur?

Sveikos mamytes. gal galetumrte kokiu nuorodeliu imest, su dainelemis, kad galima butu lainuoti ir rankytem ar kojitem ka nors daryt?

Čia ne dainelės, bet puikūs pratimai pirštukams lavinti:
My Webpage

EILĖRAŠTUKAI SU JUDESIU

o gal kas turite irūnos dainą paukščiai?

Irūnai tolokai iki tokių dainų, čia Kosto Smorigino

http://www.gugalyrics.com/KOSTAS-SMORIGINA...-LYRICS/242492/

bet ji ją juk atlieka per serialą drąsos kaina

Taip

tai gal galetumet jei kas turit ja atsiusti?

Sveikutes, ieskau eilerastuku , daineliu ir viso kito, kas susije su visciukais, vistomis ar gaidziais.

Pasipūtėlis gaidys

Jau pavasaris ankstyvas
Kieme kruta, kas tik gyvas.
Žvirbliai čirškauja pakrūmėj,
Katinas tvorom nudūmė,
O už tvarto ant skiedryno
Gaidys vištas suvadino.
Ko–ko–ko, kakariekū,
Tuoj prikasiu jums sliekų!
Kapsto kojomis skiedras,
Gal iš tikro ką nors ras?
Ir atrado vieną slieką.
Ne, neduosiu aš jo niekam.
Oi tai vija, pinavija,
Užsimerkė ir prarijo.
Tu gaideli, kar–kar–kar,
Mums sliekų ieškok dabar.
Ko–ko–ko? Ieškokit pačios.
Turit man sakyti ačiū,
Gerą pamoką daviau.
Ir atstokit pagaliau!
Vištos galvas panarino,
Nieko nėr ant to skiedryno,
O išpaikėlis gaidys
Šaukia, kad jis karžygys.

Pasipūtėliai

Pasipūtę išdidžiai
Vaikštinėjo du gaidžiai.

Dėl šiukšlyno
Pyko,
Barės.
Dėl šiukšlyno
Kilo
Karas.

Vienas liko be pentinų.
Antro - skiauterė sutino.
Baigės karas.
Išdidžiai
Ėmė taikytis
Gaidžiai:

Savo plunksnų prisipešę,
Plunksnom taiką pasirašė.
(J. Nekrošius)

Sveikos mamytes,
Gal kas galite parasyti eilerastuku susijusiu su kaledom, bet tokiu nesunkiu. Buciau labai dekinga

Aciu, aciu, labai grazus eilerastukai, laai tinka mano temutei.

GAIDŽIO BARAVYKAI

Užsimanė
Eit gaidelis
Į pasaulį platų.
Greit užšoko
Ant vartelių
Ir giružę mato.

- Dar kaip gyvas
Neregėjau
Šitokių dalykų!
Eisiu eisiu
Į giružė
Rinkti baravykų.

Čirškė žvirblis
Čyrūnėlis:
- Neišeik, gaideli!
Tu prapulsi
Toj giružėj,
Sutiksi žvėrelį...

Ims žvėrelis
Tau, gaideli,
Plunksneles pešioti,
Kliūsi lapei
Į pilvelį,
Bus gana giedoti...

Bet gaidelis
Laikės savo:
- Eisiu aš grybauti! -
Ir išėjo iškeliavo
Baravykų rauti.

Ir priėjo
Žalią girią,
Linksmas užgiedojo.
Ūžė eglės
Ir berželiai,
Voverės bėgiojo.

O kiškeliai
Čia išdykę,
Niekur nėr mielesnių.
- Kur man rasti
Baravyką
Už save didesnį?

Ir atsakė
Jam kiškelis
Rimtas ir supykęs:
- Kas girdėjo,
Kad gaidelis
Rinktų baravykus.

Susitiko
Lapę svočią -
Taip gaideliui vyko:
- Kaip surasčiau,
Sužinočiau,
Kur čia baravykai?

Lapei akys
Sužaibavo
Ir širdelė plakė.
Kraipė uodegą
Ji savo
Ir linksmai atsakė:

- Štai ten riogso
Urvas senas,
Jau regėt iš tolo:
Baravykas
Ten gyvena -
Grybų generolas.

Ir privijusi
Gaidelį
Griebė tuoj už sprando
Ir įtraukė
Į urvelį,
Galvą ten nukando.

Kemša lapė
Sau pilvelį,
Puikiai jai pavyko.
Ot tai buvo
Tau, gaideli,
Rinkti baravykus!

/Kazys Jakubėnas/

DVI VIŠTYTĖS BALTOS

Dvi vištytės baltos
Eina miltų malti.
Ožkelė keršoji
Miltelius sijoja.

Gaidys pučia dūdelę,
Višta muša būgnelį,
Pakreipus galvelę,
Pamerkus akelę.

Lietuvių liaudies daina

GAIDYS ŽADINA

Ka ka rie kū!
Ka ka rie kū!
Kodėl nesikeliat laiku?
O jeigu keliatės - puiku!
Ka ka rie kū!
Ka ka rie kū!

Į šalį - antklodes pūkų!
Nemėgstu aš draugų paikų.
Nemėgstu aš draugų paikų -
Darban!
Darban!
Ka ka rie kū!

Kitus man žadint nesunku -
Aš pirmas aušrą sutinku.
Todėl sakau jums be juokų:
Pakaks miegų -
Ka ka rie kū!

/Violeta Palčinskaitė/

PLUNKSNA IR PIEŠTUKAS

Rašo plunksna ir pieštukas,
Vienas žodis, kitas – du.
O aš, vyras nedidukas,
Paskaitau juos be klaidų.

Plunksna rašo: - Kelkis rytą,
O pieštukas: - Netingėk.
Uždainavęs ramta drita
Mokyklėlėn greitai bėk.

Plunksna rašo: - Neškis plunksną,
O pieštukas: - Ir mane.
Ir rašyk smagus ir linksmas,
Nesėdėk kaip kamine.

Rašo plunksna ir pieštukas,
O su jais ir aš rašau –
Va, jau pirmas puslapiukas,
Paskaityt visus prašau.

Skaito mokytojas mūsų,
Skaito tėtis ir mamytė,
Katinėlis kraipo ūsą –
Jis nemoka dar skaityti.

* * *

MAMYTĖ

Kas paleido kaip margą drugelį
Mane žemės žieduos paskraidyti,
Kas pasaulin nežinomą kelią
Man parodė? – Mamytė, mamytė!

Kas perdien su manim nepailsus
Bėgo bėgo kaip laimės saulytė
Per svajonių ir pasakų tiltus
Auksinius? – Ji – mamytė, mamytė!

Kas šiltais patalėliais paklojo
Man sapnų tų gražiųjų lovytę,
Kas kaip angelas sargas rymojo
Per naktis prie manęs? –

Ji – mamytė!

* * *
MARGUČIAI

Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį.
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.

Kaip margutis rieda žemė,
Kaip margučiai mes visi -
Su kepurėm, be kepurių,
Apsiavę ir basi.

Rid rid rid margi margučiai,
O čia čia maži vaikučiai -
Jei margučiai neriedės,
Ir vaikučiai nedidės!

* * *

Į MOKYKLĄ


Dzin dzin dzin skambutis
Į mokyklą šaukia,
Vieškeliais keleliais
Jon vaikučiai plaukia.

Smagūs ir linksmučiai
Su krepšeliais žengia,
Tartum baltos žąsys
Skrenda per padangę.

Rytmečio saulytė
Šypsosi ir šviečia,
O mokyklos durys
,,Prašom klasėn“ – kviečia.

Prašom – čia rašysim,
Prašom – čia skaičiuosim,
Pertraukos sulaukę,
Žaisim ir dainuosim.

Čia mes su Kolumbu
Per marias keliausim,
Afrikoj matysim,
Kaip gyvena strausai.

Čia tėvynės savo
Praeitį regėsim.
Su krivių krivaičiais
Čia pasikalbėsim...

Dzin dzin dzin skambutis
Į mokyklą šaukia,
Vieškeliais keleliais
Jon vaikučiai plaukia.

/Vytė Nemunėlis/


http://ltvirtove.lt/eilerasciai.php

Labai aciu uz eilerasukus, jau uztenka!!! Ot smagu bus vaikuciams

Sveikos mamytės, gal kas žinote kokių eilėraštukų apie duoną nieko negaliu rasti.

Į KELIONĘ

- Oi mane kamavo, minkė
Mašina - ta užauninkė!

Aš dabar ne baltas pūkas,
O duonutės kepaliukas! -

Kepaliukas
Šmukšt į krosnį:
- Ata ta! -
Linksmai supokši:
- Kaitink, krosnie, man pašonę!
Kuo greičiau leisk į kelionę -
Risiuos per miestus miglotus,
Kad vaikučiai būtų sotūs!


BUS DUONOS

Traktoristas
Vairą ima:
- Traktorėli,
Į arimą!

Guls vagelė
Po vagos
Be pradžios,
Be pabaigos...

O artojas
Nerimauja,
Grumstą paima
Į saują,
Jį paglosto
Ir pasako:
- Vėl bus duonos
Ir pyrago!

/Anzelmas Matutis/

Papildyta:
DUONUTĘ KEPA

Sienos geria šiltą kvapą,
Čia naktim duonutę kepa.
Vikriai sukasi kepėjai...

Tu, duonele, atskubėjai
Vos praaušus - per gatves
Į erdvias parduotuves,

O iš ten - pas mus, pas mus, -
Pusrytėliams
Į namus

/Violeta Palčinskaitė/


DUONUTĖ ŽYDI

Šypsosi tėvas džiugiai,
Pabudęs rytą.
Plaukia palaukėj rugiai -
Duonutė žydi.

Mirga marguoja margai
Žiedai dažyti.
Plaukia palaukėj rugiai -
Duonutė žydi.

Groja smuikeliais žiogai
Ir dūzgia bitės.
Plaukia palaukėj rugiai -
Duonutė žydi.

Virpa ir žvilga drugiai
Žieduos šį rytą.
Plaukia palaukėj rugiai -
Duonutė žydi.

/Jonas Lapašinskas/


JUOKIAS DUONELĖ

Ant mano delno guli duonelė,
Ant mano delno juoda riekelė.
Tai verks duonelė, jei aš tingėsiu,
Jei aš tingėsiu - jos nemylėsiu.

Tinginio valgoma, verkia duonelė.
Ant mano delno ji verkt negali.
Aš viską dirbsiu, ką tik mokėsiu,
Per visą savo dienelę šviesią.

Tegul tik juokias mano duonelė,
Tegul tik juokias juoda riekelė.

/Janina Degutytė/

KVEPIA DUONA

Ūkauja laukuos ražienos.
Ūkanoj paskendo dienos.

Šalnos nurėškė aguoną...
Miestuos, kaimuos kvepia duona!

Duona, grumsto išauginta,
Kvepia namas, stalas, spinta...

Kvepia ir rankutės vaiko:
Šviežią duoną tėtis raiko!

/Anzelmas Matutis/

Ar niekas nezino eilerastuku apie ziema?

Ačiū mamytės už eilaraštukus, sūnus siunčia šypsenėles

Labas, mamytes turiu toki prasyma.. gal kartais kuri galesite man padeti gal kas turite kokiu knygeliu su vaikiskom dainom ir taip pat kuriose butu natos prie tu daineliu? gal galetumete padaryti pdf formata ir ikelti? ))

is cia nieko netiko

Čia
Esu įkėlusi knygelę su natom ir žodžiais

Liaudies d.vaikams- Dainuoj zuikis, dainuoj lapė.
J.Čiurlionytė. Liaudiškos dainos vaikams.

J.Gaižasukas. Metai

Kalėdų žvaigždelė. giesmės vaikams

vaikystė ir daina
visai mažiems vaikams

ACIŪ LABAI!!!!!
Papildyta:


nuoroda nebeveikia... reikia naujos

Tai kad viskas kuo puikiausiai veikia

Labai gera senienu nuoroda, prisikaupiau artėjančioms šventėms su kaupu

na, man irgi neveikia. Rašo: Файл, который вы пытаетесь открыть, временно недоступен. Ir taip jau keletą dienų

KAS DUODA DUONĄ

Sako man senelė:
Duoną...
Mums juoda žemelė
Duoda:
Žmonės sėja
Rugį, kvietį,
Linksta varpos
Jų geltonos...

Sušukau:
Man pardavėja
Davė kepaliuką
Duonos!

Ai! -
Senelė trepinėja:
O kur gavo
Pardavėja?

Ėmė iš mašinos
Duoną!
Mašina mums duoną
Duoda!

Argi tau, bambliuk,
Suprasti...
Teks, matau,
Į kaimą vežti...

Ei, į kaimą!
Ten teta!
Ir... duonutė
Jos kepta!

/Anzelmas Matutis/

DUONYTĖ

Duonytė
Iš rankų pabėgo
Į purų
Ir šaltą sniegą.

Aš duonos riekutę
Pakėliau,
Nors sniegas delnuką
Sugėlė.

- Negalima
Mėtyt duonytės, -
Sako
Mano mamytė.


PIRŠTINAITĖS

Vai, berniukai,
Vai, mergaitės -
Gražios mano pirštinaitės -
Man jas numezgė teta.
Nebaisi žiema šalta.
Nuo kalniuko čiūžinėsiu,
Gražų raštą žiūrinėsiu.
Aš suspausiu kumštukus
Ir prajuokinsiu vaikus.

/Vilija Šulcaitė/

KŪČIŲ VAKARAS

Pilna piesta aguonų pieno.
O valgių valgių - Dievo duota...
Atnešk, seneli, kuokštą šieno,
Užtiesim staltiese raštuota.

Kisielius išvirė - atšalo.
O rėtis kupina prėskučių.
Visi šį vakarą prie stalo
Susėsim ramūs švęsti Kūčių.

Pažvelgs iš balto paplotėlio
Dievulis geras, kūtėj gimęs,
Prie jo - nekalto mažutėlio -
Šypsosis angelas parimęs.

Ir užvaldys kiekvieno sielą
Kilni tikėjimo palaima.
Šventa naktis tą jausmą mielą
Nešios po visą mūsų kaimą.


KALĖDŲ SENELIS

Balta lygumėlė. Kalnelis.
Pusnynais iš slėnių anų
Ateina Kalėdų Senelis
Su pilnu maišu dovanų.

Žiūrėk, jau Senelis pasuko
Pro tuopą ir mūsų kieman.
Atneš tau iš guolio barsuko
Spalvotą ragaišį. O man?..

O man ką?.. Mašiną ar dūdą?..
Ir vieną, ir kitą turiu.
Atneški, Seneli, man rudą
Šuniuką - vadinsiu Gauriu.

O jeigu rudų nebeliko,
Atneški man juodą. O gal -
Geltoną ar baltą kaip Miko...
Ne ne, negrąžinsiu atgal.

Ne ne, neištremsiu į girią,
Kaip ištrėmė Sargį teta,
Kur niūkso eglynai pastirę
Ir virkauja vėjo tūta.

Globosiu šuniuką - teauga,
Teamsi žvalus prie būdos.
Turėsiu, Seneli, aš draugą,
Kuris neišduos niekados.

Bėgiosime, žaisim skiniuką,
Miškely grybausim abu...
Atnešk man, Seneli, šuniuką!
Koks plaukas - visai nesvarbu.


BALTAS VAKARAS

Jau vakaras. Atėjęs
Dienelę užgesino.
Palinko baltas vėjas
Prie balto klavesino.

Nubėgo baltos gaidos
Per baltą baltą sniegą.
Ir, saulei nusileidus,
Baltam pusnyne miega.

Balti sapnai sušlamo,
Išgirdę baltą tylą.
Jau vakaras. Virš namo
Mėnulis baltas kyla.


SNAIGIŲ BALETAS

Šąla šalvena,
Snaigės plevena.
Šalti, sveteli, ar tu čia?..
Ne, tai Šaltukas -
Baltas nykštukas
Ledo ragelį pučia.

Aidi skardena
Ledo ragelis,
Groja suktinį lėtą.
Šoka snieguolės -
Sniego mergelės
Baltą žiemos baletą.


NAUJIEJI METAI

Atjos ant vilko raišo
Skambėdama delčia,
Pabers iš balto maišo
Sidabrą ten ir čia.

Suvels šiaurys pusnelę.
Sublykčios Venera.
Papuošim eglę žalią
Vaivorykščių skara.

Raudono stiklo batai
Snieguty sugirgždės, -
Ateis Naujieji metai
Iš mėlynos žvaigždės.

Geru žodžiu savaime
Paguos tave - nurimk.
Atneš tau žydrą laimę.
Žalios norėsi - imk!

/Martynas Vainilaitis/

ZYLUTĖ

Tai sniego pripustė.
Tai prievrtė kalnus.
Atskrido zylutė
Man tiesiai į delnus.

Daugiau negaliu jau
Nei skristi, nei kilti...
Apsaugok nuo vėjo
Ir leiski sušilti.

/Zita Gaižauskaitė/


ŠALTUTIS

Greičiau,
Greičiau į klubą!
Pakvieskit ir kitus!
Net laikrodis ten skuba
Sutikt Naujus metus.

Eglelė
Kaip mergelė, -
Puošni vaikų būry.
Dainuoti tik negali
Ir šokti vidury.

Žaliais piršteliais laiko
Sidabro žibučius,
Kiekvieną mažą vaiką
Vilioja į svečius.

Per minkštą sniego vatą
Šaltutis atsibels,
Įžengs ir
Barzdą krato...
Kaip žiedlapiai obels

Pabirs margai sniegulės
Ir kibirkštim
Išblės.
Skanėstų jis pasiūlys
Iš krepšio ir sterblės.

Ir senį besmegenį
Čia su mažais
Pažais,
Ir dovanos po genį,
Išmargintą dažais.

Išeis ir dings jis pūgoj
Atodūsiu giliu.
Nors šaltas vėjas stūgaus,
Jis eis šimtais kelių.

/Paulius Širvys/


SAUSIS

Raudonskruostis senis sausis,
Pasipūtęs, pasišiaušęs,
Iš rankovių krato sniegą -
Žemė, upės teužmiega.

Piktas senis, senis sausis,
Kviečia speigus pasiučiausius...
Viską spaudžia speigo rankos,
Tvoros šaudo kaip patrankos!

/Bronė Buivydaitė/


ŽIEMA

Balti pūkai be vėjo
Erdvėje laksto, supas:
Šaltukas smailiadantis
Kanda nosytę, lūpas.

- Mamyt, iš kur tiek musių
Baltasparnių pasikėlė?
- Vaikuti, mus aplankė
Žiemaitės pasakėlė

/Salomėje Nėris/


IR KAS PER NAKTIS

Ir kas per naktis! Dega žvaigždės aukštai,
Bemirkčioja tartum akutės;
Iš užgirio pilnas mėnulis antai
Įspindo į langą gryčiutės.
Šarmotas rytas nebeblaško sniegų,
Tik kvapą užimdamas spaudžia
Ar pirštais gudriais ant gryčiutės langų
Žvaigždelėmis verpalą audžia.

/Maironis/

PUSNYNŲ PASAKA

Po sniegu jauku ir šilta.
Pūgos kloja baltą šilką.
Po sniegu, po sniegu
Miega pasaka vaikų.
Bet Kalėdų tylią naktį
Pasaką reikės pasekti,
Eglutes reikės uždėgti
Tą Kalėdų tylią naktį.
Iš pūgų,
Speigų,
Speigų -
Kelkis, pasaka vaikų!

*

Iškalbingas,
Greito būdo -
Pirmas
Laikrodis pabudo
Ir sušuko -
Nu, nu, nu!
Jūs - kaip norit,
Aš - einu.
Ti-ku ta-ku,
Ti-ku ta-ku,
Man sena
Rodyklė sako,
Kad negalima vėluoti
Net kada keliai šarmoti.
Ti-ku ta-ku,
Ti-ku ta-ku,
Ei -
Apšvieskit sniego taką!

*

Ir netrukus patyliukais
Vikrūs sniego žmogeliukai
Tempė šalčio išdabintą
Ledo mėlyną žibintą.
Kiaurą naktį
Kiaurą naktį
Tas žibintas
Turi degti.
Ir tokia šviesa pasklido
Per pusnynų kelią slidų!
Visas šimtas paslapčių -
Snaigių - žėrinčių žvaigždžių.
Jeigu tenka jums matyti,
Kaip nakty pusnynai švyti,
Tai žinokit:
Patyliukais
Vikrūs sniego žmogeliukai
Uždegė tą išdabintą
Ledo mėlyną žibintą.
O jei tenka jums matyti,
Kaip aušroj pusnynai spindi, -
Tai žinokit:
Žmogeliukai
Jį pamiršo užgesinti.

*

O tuo tarpu nedidukas
Greitakojis laikrodukas
Ėjo ėjo,
Ėjo ėjo,
Baltą meškį pastebėjo.
Ti-ku ta-ku,
Aš skubu.
Meški, -
Eikime abu!
Meškis raivos -
Ko tu nori?
Gal turi medučio korį?
O jei ne,
O jei ne,
Tai verčiau palik mane.
Kam dar klausti,
Kam dar klausti,
Meškiai žiemą mėgsta snausti.
Tyliai tyliai miškas gaudžia.
Tinginėliai meškiai snaudžia.
Laikrodukas ėjo ėjo,
Pas eglaitę atskubėjo.
Ti-ku ta-ku,
Ti-ku ta-ku,
Tyliai šviečia
Sniego takas...
Bet Kalėdų tylią naktį
Reikia pasaką pasekti,
Eglutes vaikams uždegti
Tą Kalėdų tylią naktį...
 
Tiek vaikučių, tiek vaikučių
Laukia žėrinčių eglučių!

Oi eglute,
Oi mieloji,
Paskubėkime -
Vėluojam!

Ir padavus ranką žalią,
Eglė leidosi į kelią.
 
*
 
Gyvu sidabru nušviestas,
Mėnesienoj skendi miestas.
O gatve - negali būti!
Veda laikrodis eglutę!

Tyliai tyliai jiedu ėjo,
Niekas jų nepastebėjo.
Na, nebent gudrus kepėjas,
Tas, iš pasakų atėjęs.
Tas, kuris po ledo tiltu
Iš pūgos baltučių miltų
Tarsi mėnesio ragus
Kepė miestui pyragus.
 
Žvaigždės tuoj atmerks akis.
Ša!..
Jos niekam nesakys...
 
Nuo sakų, sniegų ir vėjo -
Visas kambarys kvepėjo.
O ant eglės tiek meduolių,
Tiek saldainių ir karolių,
Sviedinukų ir lėlių,
Ir stiklinių obuolių.
 
O palietęs žalią šaką,
Laikrodukas eglei šneka -
 
Ti-ku ta-ku,
Ti-ku ta-ku,
Man sena
Rodyklė sako,
Kad visai nepavėluota
Į gražiausią metų puotą.
 
Po sniegu,
Po sniegu,
Bunda pasaka vaikų!


LEDO VITRINA

Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną.

Spindinčiu sniegu nušluosto
Mėnesio cukrinį skruostą.

Žiūri jis, kaip sniego rožės
Iškilminai puotai ruošias.

Net stikliniai manekenai
Šokti mokosi tai dienai.

Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną.

Ir už slieką didesniu
Speigo adatos dygsniu,

Įsivėręs šerkšno siūlą,
Varveklius prie stogo siuva.


MEDINIS ARKLIUKAS

Atjoja į sapną
Medinis arkliukas.
Medinio arkliuko
Medinis balniukas.

Arkliukas medinis,
O karčiai – tikri.
Žiūrėk, nepaklysk,
Kai šuoliuosi nakty.

Jau paukščiai sumigo.
Jau po devynių.
Jau žvengia arkliukas
Balsu mediniu.

Apsnigęs kelelis,
Naktužė ilga.
Tave apkabinsiu
Po eglės šaka.

Žvakutė užsidegė -
Žemėj tylu.
Tik šlama sparnai
Paslapties angelų.

Paliks pasagėlė
Vytelių krepšy.
Pūkų pagalvėlė
Vaikelio lopšy.

Šuoliuoki per sapną,
Tiktai neužkliūk,
Mano arkliuk,
Mano arkliuk!

/Violeta Palčinskaitė/

BRIEDIS EINA Į SVEČIUS

Štai, šerkšną nuo šakų nukrėtęs,
Į miško tankmę eina briedis.
Toks išdidus. Ragai šakoti.
Gal eina jis draugų ieškoti?

Sulaikęs kvapą įsiklauso
Į speigo traškesį, paukščius
Ir, triokštelėjęs šaką sausą,
Patraukia tiesiai į svečius.

Pas ką? Pas vilką? Brolį briedį
Jis brenda taip giliai giliai?
Kaip toj tankynėj įžiūrėti,
Kur eina jo žiemos keliai?


KETVIRTA PUSNIS

Oi, kiek zuikiui buvo juoko,
Kai per trečią pusnį šoko.
Bet sunkiausia - ketvirta,
Pūgai siaučiant sunešta.

Viens, du, trys - įsibėgėjo
Ir, pastumtas žiemio vėjo,
Nėrė pro sniegus žvairys.
Bet... per aukštas kauburys.

Zuikis taip pusnin įklimpo,
Kad net ausys jam sulipo.
Lūpa virpčioja skelta...
Brrr, kokia pusnis šalta!

Reikia ją išsimatuoti
Ir pradėt rimtai sportuoti.
Te ištižę ir silpni
Tupi ketvirtoj pusny.


JEI TAVĘS NEBŪTŲ

Kaip aš tau, žiemuže,
Tos pusnies pavydžiu!

Jei tavęs nebūtų, tai nebūtų slidžių.
Ir nebūtų rogių su gūnia dryžuota.
Kas gi šitaip tyliai į miškus važiuotų?
Ir nebūtų malkų didžiojo kirtimo.
Ir nebūtų snaigių baltojo kritimo.

Ir tikrai nebūtų vieno šilto daikto -
Zuikinės kepurės niekam neprireiktų.


SNAIGĖ

Baltoji, kaip lengvai žemyn tūpi.
Kaip leidies svaigdama į pievą purią...
Sutrinka zylės, į tave sužiurę,
Kai tu glaudies mažytė paupy...

Pravirksta tavo žiedas vos nukritęs.
Juk tu - lašelis šalčių ašarytės...


PĖDOS SNIEGE

Stebis po nakties urėdas:
Kaip išrašė sniegą pėdos...
Čia laputės, čia zuikelio.
Jie nepripažįsta kelio...
Čia gausi šernų šeimyna
Nuosavą takelį mina.

O žiemužė registruoja,
Kas ir kur iškėlė koją.

Vasarą juk nežymu,
Kas kaip traukia iš namų...
O žinot taip įdomu!..


PUSNYS IR ŽIEDAI

Kai margas knygeles sklaidai,
Įsidėmėk, mažyti, -
Vaikystės pusnys ir žiedai
Ir po vaikystės žydi.

Tik reik turėt aušros dažų
Ir speigmečio baltumo
Ir pakartot, kas taip gražu,
Iš didelio atstumo...


MANO VAIKIŠKAS PIEŠINĖLIS

Tos kaimiškos žiemos,
Tos giliosios žiemos!
Tas langas raštuotas,
Tas kaminas šėmas...
Tie kiemo pusnynai,
Tas takas į tvartą.
Ta krosnis, kur puodas
Pašnypšdamas verda...
Senelė žiloji man pirštinę baigė...
Plius katinas dar ir žvaigždėtoji snaigė...

/Alma Karosaitė/

NAUJŲJŲ METŲ NAKTĮ

Tą naktį -
Tą ilgą vienintelę naktį -
Net medžiai vaikams
Gali pasakas sekti.

Nes žvaigždės padangėj
Dainuodamos žaidžia
Ir žaisdamos
Net ant šakų nusileidžia!

Kai medžiuose žvaigždės
Ir pasakos tviska,
Ateina Naujieji
Per žėrintį mišką.


SNINGA

Oi, kaip sninga!
Oi, kaip sninga! -
Baltume ūmai pradingo
Žolynėliai, akmenukai,
Pakalnėlės ir kalniukai.
Lauką, ežerą ir gojų
Dideli sniegai užklojo.

Lekia, lekia lengvas dūmas...
Tai baltų laukų didumas!
Tik zyliukų pėdos
Mėtos...
Oi, kaip daug
Pėdukėms vietos!..


ŽIEMA

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - balta viešnia.
Kas tokia ji - nežinia!

- Aš esu šalta žiemužė.
Girdit? Mano pūgos ūžia!
O rogutėse netilpę
Mano vėtros gatvėj švilpia.

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - žiema viešnia,
O iš kur ji - nežinia.

- Aš iš Šiaurės atskubėjau,
Kur ledynus laižo vėjai,
Kur nuo speigo ledas treška,
Kur gyvena baltos meškos.

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - žiema viešnia.
Kur keliaus ji - nežinia!

-Aš dabar pas jus pabūsiu,
Lediniu kvapu papūsiu,
Kai vanduo pavirs į stiklą,
Jus pakviesiu į čiuožyklą!


ČIUOŽYKLA

Kas čia dedas? Kas čia dedas?
Aidi miškas, žėri ledas,

Vėjas stebis, vėjas ūžia:
- Kiškiai čiuožia su pačiūžom!

Eglės, snaigėm užsikloję,
Šakomis katučių ploja!

Krest! - spygliuką užpernykštį,
Kiškis čiūžt! - pagavo kiškį!

/Ramutė Skučaitė/

SNAIGIŲ ŠOKIS

Išdabino baltos snaigės
Pievas sidabrėliais.
Žiemužėlė atkeliavo
Mūs tėvynėn vėlei.

Balto šilko snaiguolėlės, -
Tylios ir be aido, -
Tarp sumigusių eglelių
Tartum paukščiai skraido.

Jos kasdien ratelį šoka
Krisdamos ant miško.
Snaiguolėlių drabužėliai
Sidabrėliais tviska.


PAUKŠTELIO PRAŠYMAS

Kur sustoju - šaltas sniegas
Ant pilkų šakelių,
Nerandu grūdelio menko
Ant snieguoto kelio.

Gelia kojas ir snapelį,
Rieda ašarėlės;
Kaip iškęsiu aš, mažytis,
Šaltį žiemužėlės?

Pažiūrėk, šalčiu sustingo
Rudeninės rasos -
Aš po tavąjį kiemelį
Vaikštinėju basas.

Rask, vaikeli, man, sparnuočiui,
Menką trupinėlį, -
Už jį vieną tau čiulbėsiu
Visą vasarėlę.


NUO KALNELIO

Tartum vėjas švilpia rogės
Nuo kalnelio balto.
Kas jei, speigas gnybia nosį,
Truputį dar šalta.

Mes nebijom balto speigo,
Nuo kalnelio skriejam:
Pasigauti norim snaigę,
Pasivyti vėją.

Pasivysim šaltą vėją
Ten žemai, pašlaitėj.
Šokt ratelį pasikviesim
Šaltį karalaitį.

/Valerija Valsiūnienė/

BALTAS ŠOKIS

Šalta.
Balta.
Baltu paltu
Apsivilkusi žiema
Daužo šaltu
Speigo kaltu,
Upės ledą kaldama.

Šniokščia, bėga,
Barsto sniegą,
Pėdsakus paslėpdama.
Maršką sniego
Lyg sermėgą
Patiesė baltam kieme.

Vėjo veltą
Ir suveltą
Eglę kalbina žiema,
Eglei baltą
Ir nešaltą
Kepuraitę megzdama.

Aš atbėgau
Ir per sniegą
Slidėmis skrendu... Žiema
Lekia prieky,
Nepalieka,
Baltą šokį šokdama.

Švilpia, širsta,
Nepailsta
Sniego miltus maldama.
Kai pailsta,
Plumpt - nuvirsta,
Snaudžia pusnyje žiema.

/Jonas Lapašinskas/

* * *

KALĖDOS

Kalėdos, Kalėdos! -
liūliuoja varpai,
Kalėdos, Kalėdos! -
dainuoja vaikai,

Ir žalios eglutės prie
apsnigto kelio
Viršūnes į dangų
šlamėdamos kelia.

Kalėdos, Kalėdos! -
jau eina pas mus,
Jau lanko giružę,
laukus ir namus,

Jau supa mūs širdį,
džiaugsmu ją pripildo
Ir skambanti "Glorija" sielą
mūs šildo.

Kalėdos, Kalėdos! -
varpeliai skambės
Ir gimusiam Kristui
mūs meilę kalbės,

O kūdikio meilė, kaip saulė
auksinė,
Per amžius gaivins mūsų
žemės krūtinę.


SUDIE, SENIEJI METAI

Sudie, senieji metai,
Pas mus gražiai gyvenę,
O po linksmų Kalėdų
Tuoj ėmę ir pasenę.

Jauni ir smagūs buvot,
Linksmybių daug turėjot,
Žiedų pribarstėt žemę,
Paukščiukų priperėjot.

Vaikus upely maudėt,
Daug obuolių pririnkot,
O Gruodis kai atėjo,
Sušalot ir sulinkot.

Keliaukit sau laimingi,
Naujieji jau prie durų -
Ir jie mums dovanėlių
Atneš po šimtą pūrų!

/Vytė Nemunėlis/

* * *

ŽILA ŽIEMUŽĖ

Šiaurys už lango ūžė:
Žu žu! Žu žu! Žu žu! –
Balta balta žiemužė
Atėjo pamažu...

O jos vaikučiai laukė
Su slidėmis kieme.
Žiemužė baltaplaukė
Pasakė jiems: „Eime!“

Nusivedė į kalnus
Ji daug mažų draugų, -
Ir veidukus, ir delnus
Patrynė jiems sniegu.

Dabar jiems bus nešalta,
Ir žaisti jie galės...
Žiemužę baltą baltą
Visi vaikai mylės.

/Kostas Kubilinskas/

* * *

VIDURŽIEMIS

Rytas saulę išviliojo
Iš apsnūdusių šilų.
Sidabru langai liepsnoja,
O lauke tylu, tylu...

Į mokyklą tokį metą
Iškeliaujam pusnimis.
Iš paskos saulutę matom
Riedant sniego vilnimis.

Rieda, rieda ir pakyla
Virš kalvų snieguotų.
Mūsų skruostai dega, svyla,
Net sunku alsuoti.

Žiūri žemė apsiblausus
Į takelį baltą.
Gal ir jai speiguotą sausį
Kartais būna šalta?

/Vilius Laužikas/

Mergaitės, o gal kas turit kokį eilėraštuką apie moliūgą? Daržely auklėtoja paprašė paieškoti, bet kažkaip sunkiai sekas , tik apie žąsiną moliūgą radau bet šitas netinka.
Būčiau laaabai dėkinga .

http://webcache.googleusercontent.com/sear...=clnk&gl=lt

SVEIKI. GAL KAS PASIULYS EILERASTUKA APIE DARZELI, DARZELINUKA? IS ANKSTO ACIU............

DARŽELINUKAS

Aš skaičiuoti dar nemoku -
Po kiemelį linksmas šoku.
Čia sūpuoklės, ten sūpuoklės -
Mėlynos tartum žibuoklės.

Ir drambliu pavažinėju,
Ir prie arklio stypinėju.
- Jie ne mano, o visų, -
Pasakau vaikams balsu.

Mes drauge daržely žaidžiam,
Mes linksmai čia laiką leidžiam.
Tėtė sako: ne juokai
Dvidešimt penki vaikai.

/Vilija Šulcaitė/

Gal žinot eilėraštukų apie kiškius ir nykštukus, man kalėdiniui scenarijui reikia