labukas visiems ,
benarsydama interneto platybese ziurekite koki puslapiuka atradau cia daug idomiu ir pamokanciu pasakaiciu,bei daineliu http://www.zvaigzdele.lt/index.php?id=6,0,0,1,0,0
gal kam pravers

Yra tema Dainu dezute

Merginos gal kartais atsimenat zodzius sios daineles

Mano kambarėly keturios kėdutės
Keturios kėdutės, visos nedidutės....

Olia lia - Keturios kėdutės

Sveikos, gal kuri žinot trumpą paprastą (dvieilį-ketureilį) eilėraštuką apie draugus, draugystę?
Mažiui daržely uždavė tokį išmokt

Pas draugus

Vos tik rytą prabundu,
Tuoj lekiu į kiemą.
Daug draugų aš ten randu,
Žaidžiam mes kas dieną.

Šitą užmačiau ankstesnėj temoj, bet jis man nelabai Sunkokas rimas.

Peštynės

Stebisi visi vaikai.
Susipyko du draugai.
Vienas žodį, kitas žodį.
Liežuvius abu parodė.
Du berniukai, du mažiukai,
Ėmė peštis kaip ožiukai.
Tie ožiukai be ragų.
Net žiūrėti nesmagu.
Juodu pešės gan ilgai -
Kol išdygo jiems ragai.
Juokėsi iš jų vaikai:
Argi pešasi draugai?

Va keli eilerasciai apie GELES>>...


EILĖRAŠČIAI
R.Skučaitė
Tulpė
Raudona saulytė
Padangėj nušvito,
Tulpelė raudona
Prieš saulę pražydo.

O tulpėj gyvena
Raudona mergytė
Raudoni skruosteliai,
Raudona skarytė.

Ir saulė raudona
Į vakarus suka.
Raudona suknytė
Jau šviečia pro rūką.

K.Kubilinskas
SAULĖS DUKRYTĖS
Kas rasos tiek pripylė
Į žiedų taureles?
Tai pavasaris myli
Ir palaisto gėles.

Gelsvos pienių galvytės
Pūpso pievoj pilkoj,
Tartum saulės dukrytės
Vaikštinėtų lankoj.

K.Kubilinskas
PIENĖ
Pučia pienę Antanukas.
Lekia baltas pienės pūkas.
Ir nuskrieja pabaliais..
Kur pūkelis nusileis?-

Kur nulėks per lauka platų,
Kur pūkelis nusileis,
Ten po metų, ten po metų
Gelsvos pienės išsiskleis.

M.Grigonis
NEUŽMIRŠTUOLĖS
Puikiai žydi rožės
Ir darželio gėlės,
Betgi man puikiausios
Neužmirštuolėlės.

Neužmirštuolėlių
Žydras žydras krūmas!
Primena man dangų
Toks skaistus žydrumas.

Jų maži žiedeliai
Vaiskūs kaip plaštakės,
Kaip mamytės meilė,
Kaip vaikučių akys!

B.Buivydaitė
ŽIBUTĖ
Žibutė, melsvoji gėlytė,
Nors miškas sustingęs dar miega,
Išlindo pro tirpstantį sniegą.

Nubudus iš baltojo sapno
Ir veidą pakreipus į saulę,
Prabilo: „Būk sveikas, pasauli!“


Bet man reikia daugiau.. Gal ka apie ramunes, pakalnutes, snieguoles ar kitokias lietuviskas geleles ka eiliuoto zinot? Buc dekinga..

Gėlės

Gėlės žydi, kvepia ir linguojas,
Gėlės džiugina, ramina ir svaigina.
Gėlės drąsai įkvėpia, švelnumui,
Gėlės savo spindesį dalina.

Aš gėlių dainas girdėjau pievoj,
Jos be žodžių, jos džiaugsmu dainuoja.
Po langais našlaitės melsvos,
Lopšines žavias niūniuoja.

/Irena Barvydė/


Papildyta:
Gėlytė ravi darželį

Gėlytė
Darželį ravi.
Raudonom
Kurpelėm avi.
Ir eina
Nuo žiedo
Prie žiedo -
Kiekvieną
Kitaip vis
Rėdo.

Tam žiedui -
Suknelė geltona,
Šitam - balta,
Tam - raudona.
Ji ravi
Darželį
Ir švyti -
Mergaitė -
Pati kaip gėlytė.

/Valdemaras Kukulas/

GĖLĖ

Saulėgrąža. Saulė. Mama.
Aplinkui tokia ramuma.
Taip šilta. Ir juokias dažai.
O juoko - mažai ir mažai.
Palinksta, visa šviesdama,
Saulėgrąža. Saulė. Mama.

/Judita Vaičiūnaitė/

* * *

GĖLYTĖ

Paryčiais nustojo lyti.
Groja vėjas tarp gėlių.
Grok, vėjeli, vėjelyti,
Žalią džiaugsmą rageliu!

Grok, vėjeli, vėjelyti!
Kviesk į pievas ir mane.
Aš pašoksiu kaip gėlytė,
Kaip ramunė su piene.

/Martynas Vainilaitis/

* * *

PIENĖ

Žydi pienė geltonplaukė
Palei viešą kelią.
Žiemkentėlis pienę šaukia
Ir prišaukt negali.

- Piene, piene, šviesuliuk,
Su manim kartu pabūk,
Pasakyk, kas tu esi
Ir iš kur tokia šviesi.

Ar tu saulės trupinėlis,
Ar medaus kruopelė?
Ar tu mažas žiburėlis
Prie didžiulio kelio?

/Janina Degutytė/

ŽIBUTĖS

Nors tankmes liūliuoja sniegas,
Jau prailgo miškui miegas.
Jau įgriso pusnys, vėjas...
Būtų gera pažiūrėjus,
Ar jau ruošias
Šiaurėn šaltis?
Ar ne laikas
Medžiams keltis?

Miško ąžuolas seniausias
Užsimerkęs
Tyliai klausia:
- Žvarbios vėtros liovės pūsti,
Kas pirmasis drįs pabusti?
Kas man, seniui, pasakys,
Ar galiu atmerkt akis?

Ir staiga
Prie pat pakriūtės -
Šen akutės,
Ten akutės,
Kaip ugnelės melsvos švyti
Pačios pirmosios gėlytės!
Ir, į saulę pažiūrėję,
Šaukia:
- Jau pavasarėja!


PAKALNUTĖS

Nuo saulutės
Ar nuo vėjo
Pakalnutės
Suskambėjo:

- Mes pavėsyje išaugom,
Pasakėlių pilį saugom...
Neregėtą, nematytą,
Pakalnutėm apkaišytą...

Kokią pilį?
Kas kalbėjo?
Niekas nieko
Negirdėjo.

Tik nuo saulės
Ar nuo vėjo
Pakalnutės
Suskambėjo.


RAKTELIAI

Štai žolėj,
Prie miško kelio,
Šviečia
Virtinė raktelių.

Nieks nematė,
Nieks nežino,
Ką rakteliais
Užrakino:

Vabaliukas
Savo gėlę,
Ar varlytė
Vandenėlį...

O rakteliai
Auksu blizga -
Nuo balos,
Olos,
Nuo lizdo, -
Kas,
Pametęs raktelius,
Neįeis į namelius?


KATPĖDĖLĖ

Prabėgo katytė
Per miško pievelę.
Paliko katytė
Mažytę pėdelę.

Ir čia dar pėdelė
Taip aiškiai matyti!
Vaikai, pabandykim
Surasti katytę!


MOTIEJUKAS

Tai žaliasis
Motiejukas! -
Vienas šoka,
Vienas sukas.
Gėlės galvas
Baukščiai kelia:
Ar neluš
Plona kojelė?


PAPARTIS

Skundžias paparčiai
Tyliai, bet karčiai,
Žalią širdelę gelia:
- Jau žolynėliai
Žiedus iškėlė,
Norim ir mes žiedelio!

- Čia ne vargelis, -
Tarė drugelis. -
Cit! Aš galiu patarti!
Tik nusileisiu,
Sparnus išskleisiu -
Va, ir žydi, paparti!


ŽVANGUČIAI

Parugėj vėjelis pučia -
Tyliai sužvanga žvangučiai.

Pažiūrėk! - pati gražioji
Pievų laumė atvažiuoja!

Aukso plaukus vėjas pučia...
Žvanga nužvanga žvangučiai...


HIACINTAS

- Ar pažįstat hiacintą?
tartum soste pasodintą?

Matot žemėje svogūną? -
Tokių sostų irgi būna!

Kas dar turi tokią purią,
Tokią kvepiančią kepurę?

Aš karališkai augintas,
Hiacintų hiacintas!

Gyrės, gyrės
Hiacintas,
O dabar... žiūrėk -
Nuskintas.


KAKTUSAI

Mes pro šaltą sniego pūką
Matom baltą smėlio pūgą.
Tyliai liūdim, atsiminę
Savo šiltąją tėvynę.
Kur gyvatės susiraitę
Snaudžia kaktusų giraitėj,
Niekados nebūna šalta,
Tik nuo karšto smėlio - balta...
O kai miega smėlio pūgos,
Mirga saulėje papūgos!
Ten, šiltoj gimtoj šaly,
Medžiai amžinai žali!

Minim tolimą tėvynę
Ir pražystam, ją atminę.


TULPĖ

Žvirbliukai,
Prie lango sutūpę,
Čirškėdami
Žiūri į tulpę:
- Ne, nieko gražesnio nėra!
Ko gero - čia saulės dukra!
Gal ji per tą sniegą, per lietų
Mums šviest kaip saulytė galėtų?..

Žvirbliukai prie lango tupi?
Juos šildo raudona tulpė.


KARKO KATINUKAI

Ant plonos lanksčios vytelės
Pumpuriukai tuoj pabus.
Ką išskleis rausva vytelė -
Žiedelius? O gal lapus?

Oi, tai karklo katinukai,
Į ąsotį pamerkti!
Jei pabudo katinukai!
Jau pavasaris arti!


/Ramutė Skučaitė/

PIENĖS

Saulės šviesą gėrė
Pievos ir laukai,
Žemę apibėrė
Spinduliai - vaikai.

Žemės veidas žalias
Nutviekstas lašų:
Pienės - prie takelių,
Pienės - prie beržų.

Saule motinėle,
Tu tokia dosni!
Gal be spindulėlių
Likti ketini?

Ne galvelei puošti
Pienes aš skinu -
Vieną gražią puokštę
Saulei grąžinu.

/Eduardas Selelionis/

* * *

SAULĖS DUKRYTĖS

Kas rasos tiek pripylė
Į žiedų taureles? -
Tai pavasaris myli
Ir palaisto gėles.

Gelsvos pienių galvytės
Pūpso pievoj pilkoj,
Tartum saulės dukrytės
Vaikštinėtų lankoj.

/Kostas Kubilinskas/

Tu-fantastika! Aciu!

o man 1 eilerastukas labai patinka is mikes pukuotuko knygos, tai pasidalinsiu
PASKAICIUOKIM KA TURIU,
DVI RANKAS AUKSTYN KELIU.
DAR TURIU DVI KOJELES,
DVI AUSIS, DVI AKELES.
O BURNYTE TIK VIENA,
KAI MEDAUS JINAI PILNA,
TA BURNYTE OJ SALDI,
BUT GERAI, KAD BUTU DVI
Papildyta:
Dar vienas:
MES MYLIM VIENAS KITA
KAIP SAULES SPINDULELI,
KAIP PUKUOTUKAS MYLI
MAZYTI PARSIUKELI.
MES APIE TAI DZIAUGSMINGAI
DAINUOJAM DUETU -
KAIP NUOSTABU PASAULY TURET GERU DRAUGU

TĖVELIUI

Mažas rankas tiesiu į saulę
Ir vėją aš pagaut bandau.
Šiltu žvilgsniu tavęs vis ieškau.
Tu parėjai, tave randu.

Mane tu paimi ant rankų
Ir iškeli aukštai, aukštai.
Matau, kaip tu dabar šypsaisi.
Koks aš laimingas - tu matai.

Tėveli, leisk man prisiglausti
Prie tavo veido ir peties.
Žinau, kad jei tavęs nebūtų,
Nebūtų žemėj ateities.


SU PAVASARIO VĖJU

Su pavasario vėju,
Paukščiai grįžo gimtinėn.
Jau pražydo žibuoklė -
Gėlė pirmutinė..

Plūkė kelia žiedelį.
Greit žaliuos žolynėliai.
Kaip smagu, kad pavasaris
Čia sugrįžo ir vėlei.

Šiltas vėjas vilioja
Ir kedena man plaukus.
Bėgsiu, lėksiu į kiemą
Saulės šypsnio sulaukus.


DRAUGYSTĖ

Žvirblelis mažas,
Ankstų rytą,
Plasnodamas
Žolėn įkrito.

Sujudo kregždės -
Čir vyr vyru!
Kas jį išgelbės,
Duokit vyrų!

Suskrido paukščiai
Ir paukšteliai,
Nuneš mažylį
Į lizdelį.

Visi padėjo,
Kaip galėjo.
Graži draugystė
Nugalėjo.

/Nijolė Morkūnaitė/

Siandien sunus isdave paslapti, kad mokosi eilerastuka, kuri deklamuos mamos dienai...sake nelabai moka...

Padeklamavo stai tiek:

As parbegsiu takeliu
Ir parnesiu tau geliu


Gal kas zinot sio eilerastuko teksta?

Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją begalo myliu..


Tik tiek radau

mergaitės labai reikia eileraštuko seneliui gimimo dienos proga

TAU, MAMA
Yr daug pasaulyje mamų,
Bet aš myliu tave tik vieną,
Už mielą šypseną ir šilumą akių,
Už rūpestį kiekvieną dieną.

Mane užjausti ir paguost,
Tu savyje jėgų radai.
Gegužėje pražysta sodai,
Tau, mama, jų balti žiedai.


TU MANO MAMA

Kas ašaras mūsų nušluostė,
Kas pirmąjį žingsnį lydėjo,
Gyvenimą mums dovanojus,
Per naktį sapnuose budėjo?

Tai tu – mano mama mieloji,
Vis bėgai, savęs negailėjai.
Visiems savo širdį atvėrus,
Visus mus vienodai mylėjai.


TĖVELIUI

Pražydo tulpės raudonais žiedais
Darželyje po langu.
Priskynus puokštę jų skubu
Pasveikinti tėvelį brangų.

Norėčiau, kad šypsotųs saulė
Tėveli, tavo dieną.
Žinok, labai tave myliu,
Tave tik vieną.

/Nijolė Morkūnaitė/

Sveikutės
Prašau pagalbos, visada pagelbėdavot, tikiuos gal ir dabar ką pasiūlysit...
Ieškau eilėraštuko apie auklėtoją (mokytoja) išeinant iš darželio...
Iš anksto dėkui

Tik toks


DARŽELIO AUKLĖTOJAI IŠLEISTUVĖMS

Kaip greit prabėgo laikas, mes užaugom.
Jau ryt į pamokas pakvies skardus varpelis.
Atrodo, dar tik vakar drugelius po pievą gaudėm,
o ryt – mokyklon jau nuves tiesus takelis.

Tačiau mes jūsų niekad neužmiršim,
gerumo jūsų, meilės, rūpesčio ir patirtų vargų
mūs širdyse jūs tokios amžiams ir išliksit
vis tokios pačios jaunos, gražios, apsupty vaikų.

Mes jau išeinam, bet tikiuos kada sugrįšim,
tik jau savais vaikais už rankų patys vedini,
tada ir vėl visi kartu mielai mes susitiksim,
lyg būtume senų gerų draugų būry.

Jums palinkėti norim iš visos širdies,
gyvenimas lai vien tik laimę, džiaugsmą neša.
Tebūna Jūsų metai visad kupini vilties...

Sveiki, gal kas turit šios dainelės fonogramą????
Arba galite patarti, kur ieškoti?
Labai reikia...
Dėkoju iš anksto :*

Yra tema DAINELIU DEZUTE ten turi buti.. Saules vaikai-ten Raudon kepuraite.
ir sitais klausimais pagalba ten..

Ziurejau toj dezutej, bet kad ten ne fonograma, o pati dainele...
as ja siaip turiu per zmule parsisiuntus....
o gal tiesiog nemaciau?......

EILĖRAŠTUKAI APIE MOKYKLĄ

Apie medžius eilėraštukas

Medžių karalienė

Vidur miško susirinkę
Medžiai
Karalienę rinko.
Siūlė pušį
Už lieknumą.
Eglę teikė
Už puošnumą.
Liepą-
Dėl žiedų arbatos...
Šito miškas dar nematė!
Bet...antai
Šviste nušvito
Obelėlė
Ankstų rytą:
Deimantai- žiedų karūnoj.
Taip tik pasakoje būna... /Onutė Pučenia/

p.s tik keistai man nuskambėjo- rinko karalienė tai miške, o iš kažkur nušvito obelėlė. Obelėlė miške? nebent laukinė......bet čia tik šiaip...rimuojasi gražiai vis tiek

tokiu keistenybiu as daug aptinku...kaip antai kenguras Afrikoje

Vaikai iš močiutės gavo spalvinimo knygelę. Joje tokie gražūs eilėraštukai, būtų gaila paskui išmesti... Tai nurašiau visus

KAIP ATPAŽINTI MEDELIUS

Susirūpino apuokas:
Man atrodo, tai ne juokas –
Jeigu aš tikrai neklystu –
Vaikai medžių nepažįsta.

Kai knygelę parašysim
Ir medelių pripaišysim,
Tai vaikučiai juos mylės,
Prižiūrės ir pagailės.


ATSPĖK, KAS AŠ ESU

Po manąja lapija
Baravykų draugija,
Samanyne patogiausiam
Šnekučiuojas įsirausę.

Rudenėlį šiltą tyliai
Pasodinsiu dukrą gilę,
Pats tvirčiausias iš visų,
Na, atspėk, kas aš esu? /Ąžuolas/


LIEPŲ MEDUS

Kai atkeliavo mėnuo liepos,
Kieme gražiai pražydo liepos,
Dabar darbelio bitėms bus –
Parnešti medų į namus.

Čia susirūpino mama:
- Ateis ruduo, ateis žiema,
Nuskinsim žiedlapius visus –
Arbatą gersim per šalčius.


KAŠTONAS – DIDIS PONAS

Kas ten švyti gale lauko?
Lyg liepsnelės ore plauko –
Tai kaštonas, tai kaštonas
Stovi sau kaip didis ponas.

Į šalis šakas išskėtęs
Kaip didžiulis žalias skėtis,
Jei bijai sukaisti tu,
Slėpkis po šituo skėčiu.


KLEVO SPALVOS

Vasarėlė atkeliavo –
Kieme klevas sužaliavo,
Su pavydu medžiai žiūri –
Lapų nieks tokių neturi.

O ruduo kai atkeliaus,
Klevo lapai tuoj paraus,
Degs, liepsnos, iš tolo švies
Ir visus gėrėtis kvies.


OBUOLIUKŲ SKUNDAS

Noksta obuoliukai du,
Skundžias: „Mama, nuobodu!
Augam lyg kokie varguoliai –
Norime turėt po brolį!“

Kitą rudenį saulėtą
Jūs užleisit broliams vietą –
Čia prinoks šimtai broliukų –
Bus vaikams daug obuoliukų.


NUOTAKA KRIAUŠĖ

Kas ten šviečia, kas baltuoja –
Kriaušė tai šakom mojuoja
Tartum nuotaka pražydo,
Prisidengus baltu šydu.

Atplasnojus vasarėlei
Mus pradžiugins ji ir vėlei –
Saldžių vaisių prinokins
Ir visus jais pavaišins.


VARNĖNŲ IR JONUKO GINČAS

Ir varnėnai, ir Jonukas
Aplink vyšnią ratą suka.
Bet skanauti jie negali,
Nes uogelės vis dar žalios.

Kai saulutė šviesą lieja,
Uogų šonai vis rausvėja,
Tai skanauja, kas tik gali:
Ir varnėnai, ir Jonelis.


KO LAUKIA VARNA?

- Kran! Kran! – varna šaukia
Ir prinokstant slyvų laukia.
Mėlynos čia ir raudonos
Šildo saulėj savo šonus.

- Kran! Akis žiūrėt įskaudo,
Kol tos slyvos čia paraudo,
Neiškęsiu – stversiu vieną
Ir puotausiu visą dieną!

/Santa Marcinkevičiūtė/

o dar vienos eilutės čia neturėtų būt?

Tok tokį žinau O jūs žinote gal tą eilutę?

BŪSIU PIRMOKĖ

Aš jau didelė esu,
Būsiu greit pirmokė.
Gero elgesio daržely
Auklėtoja mokė.

Išrikiuoti jau žaislai,
Susodintos lėlės.
Kad sudėčiau žodelius,
Laukia kaladėlės.

Aš šiandieną jau galiu
„Mama“ parašyti.
Imsiu knygą į rankas,
Mokysiuos skaityti.

/Nijolė Morkūnaitė/

Cikadele, laaaabaaaiii grazus eilerastukas
Toks siltas ir lengvas. Jau spirga mokau

O miskas, nes tai medziu susirinkimas gi. Kur daug medziu ten ir miskas

Radau pasiklydusią eilutę

DARŽELIO AUKLĖTOJAI IŠLEISTUVĖMS

Kaip greit prabėgo laikas, mes užaugom.
Jau ryt į pamokas pakvies skardus varpelis.
Atrodo, dar tik vakar drugelius po pievą gaudėm,
o ryt – mokyklon jau nuves tiesus takelis.

Tačiau mes jūsų niekad neužmiršim,
gerumo jūsų, meilės, rūpesčio ir patirtų vargų
mūs širdyse jūs tokios amžiams ir išliksit
vis tokios pačios jaunos, gražios, apsupty vaikų.

Mes jau išeinam, bet tikiuos kada sugrįšim,
tik jau savais vaikais už rankų patys vedini,
tada ir vėl visi kartu mielai mes susitiksim,
lyg būtume senų gerų draugų būry.

Jums palinkėti norim iš visos širdies,
gyvenimas lai vien tik laimę, džiaugsmą neša.
Tebūna Jūsų metai visad kupini vilties...
Ištarti norim dar kartelį nuoširdžiausią AČIŪ.

Vaikystė

Manęs seniai jau nieks nebeįleidžia
Į šalį, kur vadinasi Vaikystė –
Virš pievų jos, sapnų sparnus išskleidęs,
Tiktai nakčia aš begaliu praskristi.

Ant vartų dvidešimt ir penkios spynos,
O ežere giliam paskendęs raktas…
Pirkau žaislinę gaisrinę mašiną,
O ji mane ten vežti atsisakė.

Keliausiu į Mėnulio parduotuvę,
Parduosiu sapną kaip spalvotą kiną
Ir paprašysiu ten, kad aukso žuvys
Man atiduotų raktą Buratino…

/Juozas Erlickas/

Per pievą perbrido lietus,
Plonom plonom, skaidriom kojytėm.
Ar tu matei jo batukus?
Tai tie lašeliai ant žolytės...

* * * * * * * * * * * *

Iš pat ryto prabudau
pamečiau šypsniuką
labas rytas nesakau
skauda liežuviuką
nebenoriu lovos klot
praustis nepatinka
Ką tėvelis žada duot
man ir vėl netinka
Susirūpino mama:
"iš kur gi tas ožiukas?"
Gal ožiuotis jau gana
Aš juk nemažiukas!

Gal turite "Kiškių sukilimą" ar "Grybų karą"

http://www.bib.lt/index.php?option=com_con...:kiki-sukilimas

kiskiu sukilimas.

po paveiksliuku Rar formate papke. Atsidarai ir parsisiunti ... Jei cia tai tas turima omeny

Grybu karas

Ū ūū žvarbus šiaurys,
Beldžia, klibina duris
Nebijau tavęs šiaury
Ar matai, aš kambary.
Šilta man jauku ir gera
Seka pasaką senelė
Prie senelės tuoj priglusiu
Ir saldžiai saldžiai užsnūsiu.

* * * *

Straksi žiogas per pievelę
Griežia smuikeliu dainelę
Apie bitę kaimynėlę,
Apie margą plaštakėlę.
Apie spindulius saulytės
Apie rasą ant žolytės.
Ar lietutis ar kaitra
Skamba pievoj ši daina.

gal aš čia ne į temą,bet gal kas turite telebimbam dainą-dvi draugės jai galėtumėte atsiųskite man į el pašta monikalusaiteee@gmail.com labai ačiū ..

Man labai reikėtų dainelės "Laiškas saulitei" žodžių.
Žinau, kad pradžia tokia:

Kas yra saulutei laiškelį rašau,
Kas rytą saukutės aš tyliai prašau...


Ir gal dar turite ir muziką?

Ačiū

Ačiū už nuorodėles

Kadangi kuriu spektakliuką, reiktų kokių elėraščių ape grybus. O gal kuri žinote tokos dainelės žodžius: "Mano vardas bara-baravykas, pasipūtęs kaip... Aš išgarbintas esu, nuolat ieškomas visų"

mano dukrai (kaip ir man) labai patinka knygutė Violetos Palčinskaitės ,, Mikės Pukuotuko skaičiuotės, mįslės ir eilėraštukai" . Kai kuriuos mokam ir mintinai

Laikrodis ir gegutė
Seną laikrodį pelytė
Atskubėjo aplankyti.
Reikia pamatyt gegutę,
Tą kukuojančią kukutę.
Tuoj skambės
Ku kū. Ku kū.
-Štai ir aš-pačiu laiku,-
Tarę MIkė pukuotukas,
Kai suskambo laikrodukas

Neturiu laiko perrašyt, tai nuskenavau keletą K.Kubilinsko eiilėraščių. parsisųsti iš čia

Dėkui

ŪMĖDĖ

Gimiau po pirmų gaidžių.
Pradžiugo mama ir tėtis.
Nuo pirmo lietaus skleidžiu
Raudoną mažytį skėtį.

Kokie dideli lašai
Nuo eglės ant samanų tyška!
Kaip šoka šalti lašai,
Kankorėžiai, vėjas, miškas!..

Pašokčiau ir aš kartu,
Bet stoviu prie kelmo oriai,
Nes aš kojinaičių baltų
Aptėkšti rasa nenoriu.

/Judita Vaičiūnaitė/

BARAVYKAS

Laistė liastė rudenėlis
Samanėlę purią,
Kėlė klė baravykas
Rudąją kepurę.

Pynė pynė tėtušėlis
Žilvitinę kraitę,
Bėgom bėgom per pievelę
Mudu į giraitę.

Pustėm pustėm kadugyne
Samanėlę purią,
Nešėm nešėm baravyką -
Kotą ir kepurę.

/Martynas Vainilaitis/


EŽIO BARAVYKAI

Šįryt ežį sutikau.
- Labas rytas, - jam sakau, -
Eikš, pažaiskime abu!
- Negaliu, miškan skubu!
- Dygsta šimtas baravykų,
O kazlėkų - du šimtai!
- Tu rimtai?..
- Labai rimtai...
Žaisim dieną, mielas vaike,
O rytais grybauti reikia!

/Martynas Vainilaitis/


ŪMĖDĖ

Kapsi lietutis.
Gūžias bitelė...
Kur boružėlei dėtis?..

Oi, tai stebuklas! -
Miško aikštelėj
Dygsta raudonas skėtis!

- Laukiu svetelių! -
Šaukia skėtukas. -
Bėkite, nes gausit slogą!

Bitės, boružės,
Jonvabaliukai,
Prašom po mano stogu!

/Ramutė Skučaitė/