Labai reikia mėlyno, raudono, žalio ir geltono eilėraštukų, trumpučių ir lengvai įsimenančių, gal kas turite savo archyvuose?

Mano tėtis obuolys,
O mamytė kriaušė.
O kaip matot aš esu -
Obuolinė kriaušė

LABAS RYTAS

Vos nubudus Barborytė -
Čiulba ulba: "Labas rytas.

Labas rytas, žvirbli, gėlės
Ir sauluže, mus prikėlus.

Labas rytas, tau seneli, -
Barborytė tars su meile. -

Tau, močiute, labas rytas.
Jau dangum saulužė ritas.

Labas rytas, mama, tėti,
Į mokyklą reiks skubėti.

Kur batukai, kur suknytė?" -
Skuba, ruošias Barborytė.

Šypsos, džiaugiasi visi:
- Kaip saulužė mums esi...

/Elena Aldona Puišytė/


ČIA MŪSŲ NAMAI

Užkopsi į didelę kalvą –
Upelė žemai
Tau sako, pakėlusi galvą:
– Čia mūsų namai!

Čia sodai gražiausių mėlynių,
Aviečių kiemai,
Čia stirnų ir zuikių tėvynė
Ir paukščių namai.

Jaunučiai, žaliai pasipuošę,
Beržai ir klevai
Taip tyliai pritardami ošia:
– Čia mūsų namai.

Dairaisi iš didelio aukščio,
Galvoji linksmai:
Tai upės ir medžio, ir paukščio –
Ir tavo namai!

/Liutauras Degėsys/


VAIKAI PO LELIJOM

Baltos lelijos
Po langais susivijo.
Po lelijom balčiausiom
Du vaikeliai stovi.

Vienas vaikas baltas,
Kitas vaikas – žalias,
Viens į kitą žiūri,
Žvaigždes klausinėja.

Kas pasėjo bulveles,
Kas pasėjo lelijas?
Kas gi ežerus pasėjo,
Kas pasėjo žmogelius?

Kas gyvena už kalnų,
Kas gyvena danguje?
Kas gyvena po žeme,
Kas gyvena žvaigždėse?

Kur mes būsime šįvakar,
Kur mes eisime rytoj?
Kur mes būsim,
Kai pasensim,
Kur po šimto metų
Eisim?

/Sigitas Geda/


GIMTINĖS SPALVOS

- Kuri gražiausia
Spalva gimtinės? -
Paklausiau mamą
Apsikabinęs.

- Gal žirginėliai
Ant aukšto kranto.
Gal beržo kasos,
Kai upėn krenta?

O gal gražiausias
Linų melsvumas
Ar vakarinis
Giružės dūmas?

Gal surikiuotos
Rugelių gubos?
Gal sidabrinės
Žiemužės pūgos?

- Visas spalvas jos
Mylėk, vaikeli:
Turi tik vieną
Gimtinę šalį.

/Eduardas Selelionis/


NUOSTABUS TĖTIS

Būna kartais tėtis bara,
Kai darau ką nors negera.
Būna, antakius suraukia.
Žiūri į mane. Ir laukia.

Aš žiūriu į jį. Mąstau.
Vėl ko nors nesupratau?
Gal dalintis tą pyragą?
Nors vienam sukirsti maga?

Oi, tas tėtis! Iš tiesų
Man dažnai labai smalsu,
Kaip jis sugeba atspėti,
Ko aš tik ruošiuos norėti?

Arba ką jau padariau...
Nemeluoti jam geriau!
Žino, kas yra, kas bus,
Mano tėtis!

/Birutė Lenktytė/

http://www.tindirindi.lt/forum/viewtopic.p...d=16671&p=1

PALŠAS RŪKAS

Tylų vakarą miške,
Po eglišake traškia,

Tankiame paparčių krūme
Sėdi Monas - pypkę dumia.

Rangos Monui pro ūsus
Dūmas - palšas ir vėsus.

Gaubia dūmas Kauko raistą.
Uosto Kaukas dūmą keistą.

Ir, praskleidęs žilvičius,
Šaukia Kaukas kaukučius.

- Žiū, kiek rūko!
Žiū, kiek rūko!
Miško Monas pypkę rūko.


PARVAŽIAVO SAULĖ

Nušalnojo šalnos.
Nulynojo lietūs.
Atsidarė Vaivos Vartai -
Parvažiavo Saulė.

Parvažiavo Saulė -
Saulė Karalienė -
Aukso raktais raktužėliais
Atrakino Žemę.

Atrakino Žemę
Ir išleido Žolę.
- Bėk, Žolyte, į pievelę,
Auki ir žydėki!

/Martynas Vainilaitis/

* * * *

VASARA

Ar tau nusirito ašara?
Neverk! – Nematysi, kaip vasara
Žalią agrastą paglosto,
O tas, tik žiūrėk, ir prinoksta.

Dar tau nenudžiūvo ašara?
Neverk! – negirdėsi, kaip vasara
Moko strazduką čiulbėti,
Gėlėtą dainelę sudėti...

Ateik, nusišluostyk ašarą,
Keliausim drauge į vasarą,
Kur vėjas pralėkdamas velia
Baltam dobiliukui galvelę,

Kur plunksneles palei upę
Kedena ančiukai sutūpę,
Kur ašara – jei ir nurieda –
Tik lašas – ant lapo ar žiedo.

JEIGU BŪČIAU...

Kartais tyliai pagalvoju:
Jeigu būčiau...

Jei pelė –
Tai niekad katei nepakliūčiau.

Jei mėnulis – debesiukais užsikločiau
Ir saldžiausiai kiaurą naktį
Pramiegočiau.

Jeigu būčiau mano sapnas –
Tai spalvotas –
Jokio vaiko jokią naktį
Nesapnuotas.

Jei vaizdajuostė aš būčiau, tai norėčiau,
Kad iš sykio
Filmo pabaigą
Atspėčiau.

Jei mama – tai gal truputį
Pasibarčiau,
Bet visiems vaikų sumanymams
Pritarčiau.

Jeigu būčiau sidabrinis
Pinigėlis,
Nuriedėčiau
Prie seniausios ubagėlės,

Kad senoji
Už tą šaltą pinigėlį
Nusipirktų
Saldų šiltą pyragėlį.

/Ramutė Skučaitė/

* * * *

ŠALPUSNIS

Šaltoj pusny, už sodo,
šalpusnis miega žiemą.
Bet saulė pasirodo -
ir žemėj įsižiebia
geltona ir linksma
maža maža liepsna -
šalpusnio pirmas žiedas.
Nes pusnį baltą gilią
skaidria giesme palietęs
paukštelis prašė tyliai:
"O mielas, nuostabus
šalpusni, atsibusk!"

/Janina Degutytė/

* * * *

ŽMOGIUKAS MEDELĮ SODINA

- Vėjeli,
Plasnoki pro šalį!
Saulele,
Nušluok palšą rūką!
Nešuosi aš
Žalią daigelį
Lyg švelnųjį žalvarnės pūką...

Jam saulė zuikutį šokdina,
Lietutis pažers dovanų...

Žmogiukas
Medelį sodina,
Sušildęs tarp savo delnų.

/Anzelmas Matutis/

* * * *

VĖJAS

Laukų karalius vėjas
Užklydo į svečius.
Kepurę pasidėjęs
Paglostė man pečius.

Ir ėmė pokštus krėsti...
Žiūrėkite tiktai -
Pakviestas atsisėsti,
Kvatojo nepiktai.

Ir... išlėkė per plyšį.
O kur - nepamačiau.
- Vėjel, kada sugrįši,
Po metų ar anksčiau?

/Jonas Minelga/

* * * *

VIENATVĖ

Labas vakaras,
Labas, vėlyvas,
Ak, ir tu šiandien
Liūdnas, mėnuli...

Kaip ir aš... jau naktis,
O vis gyvas.
Nors vaikai
Jau senokai sugulę.

Mėnesėli,
Tu pereik per miestą
Ir surask,
Kur svečiuojas tėveliai.
Pasakyk, kad juos
Prašo pakviesti
Jų sūnus, -
Jis užmigti negali.

/Valdemaras Kukulas/

* * * *

RANKOS

Motinos rankos!
Kaip sodo balta obelėlė,
o čia čia, jos mane, o lia lia, baltą žiedą,
į saulę pakėlė...

Motinos rankos -
per speigą, per lietų ir pūgą,
gir gir gir, nešė mane, gar gar gar, nešė
kaip lengvą paukščiuką...

Motinos rankos -
sudiržusios, šiurkščios kaip gluosniai,
čiūčia, myluodavo, liūlia, sūpuodavo
ir pamaitindavo dosniai...

/Eduardas Mieželaitis/

Algimantas Baltakis

UŽGAVĖNĖS

Saulė rieda dangumi,
Blynus tepa medumi.
Pamuojuojam žiemai šaltai
Ir nusivelkame paltus.

Pučiam, pučiam birbynes,
Vėjas supa supynes,
Skruzdėlė pravėrė langą
Ir išlipt į lauką bando.

Užgavėję saldžiais blynais,
Vežam ožį į karklynus.
Saule, saule, eikš pas mus,
Šildyk žemę ir vaikus!

/Danutė Grigaliūnienė/


VASAROS RYTAS

Saulutė atbėgo
Basa per rasas,
Ant veido paleido
Sau aukso kasas.

Sušvito, sutvisko,
Nusijuokė man,
Papūkšt, ir įšoko
Tyran ežeran!

/Viktoras Šimaitis/

Tupi zvirblis kamine
Su lapine kepure.
Tu zvirbleli pulsi,
Visas susikulsi


Dar judesius priderinom

Pingvinuk, jums premija reiktu isskirt uz didziuli darba

ACIU LABAI LABAI

sveiki.

gal kas zino eilerastukas apie zuvyte, anciuka....

Apie plaukiojancius vandens paukščius (gulbės, žąsys, antys ir kiti)

o gal kas pamenate toki eilerastuka?
cia tik kelio0s eilutes.

Na ir žąsys pas senelę..nemačiau aš dar tokių.. vos tik rytą atiskėlus.....

taigi, gal kas turite visa?

Merginos padekite, gal kas zinote koki eilerastuka apie zemuoge ar braske? Niekaip nerandu..

BRAŠKĖS

Ten daržely prieš saulutę
Šildos raudona uogutė,
Po dienelės pažiūrėkit, -
Jų jau dešimtys prisėta!

Mama triūsia visą dieną, -
Rauna piktžolę ne vieną.
Lysvę barsto pjuvenėlėm,
Bus uogelių šeimynėlei.

Raudonų saldžių be galo
Kūgio formos ar ovalo.
"Tai uogelių skanumėlis,"-
Sako paragavęs tėtis.
( Dalia Miliukaitė Buragienė)
Papildyta:
Žemuogės

Buvo daug
Baltų žiedelių
Tartum sniego -
Ligi kelių.

Vėjas žiedus
Taršė, vėlė...

Sirpo, raudo
Žemuogėlė.

Žemuogėlių
Milijonai
Dažo pagirius
Raudonai.

O tas
Uogas
Nudažytas
Dovanoju jums
Kas rytas.

Rinkit žemuoges
Tarp medžių
Ir žemelei
Tarkit ačiū!

(A. Matutis, "Margaspalvė genio kalvė", Vaga, 1980

Aciu aciu aciu!

ŽUVYTĖ IR AŠ

Žuvytė plaukia visada,
O akmenėlis - niekada.
Aš ne žuvytė, bet plaukiu.
Aš akmenėlį tuoj lenkiu.

O kai žuvytę pamačiau,
Ėmiau aš plaukti dar greičiau.
Oi, tu žuvyt, žuvyt, žuvyt,
Aš negaliu tavęs pavyt.

Žuvytė plaukia visada,
O akmenėlis - niekada,
Sudiev žuvytei aš tariu:
Pas akmenėlį grįžt turiu.

RUPŪŽĖLĖ

Nei su paukšteliais aš plasnoju,
Nei su žvėreliais bėgt galiu.
Tik prie namučių vis ropoju,
Ir vis rauplėtu veideliu.

Šviesus dangus, platus pasaulis,
Linksmi drugeliai tarpežy.
O aš bijau pažvelgt į saulę,
Aš rupūžėlė negraži.

Turiu aš kuklią sau landynę;
Nėra žiedelių ten margų.
Aš rupūžėlė pamatinė -
Namučiai mano be langų.

Aukštai plasnkokite, kregždutės
Ir vyturėliai jūs maži!
Tik neužstokit man saulutės,
Nors ir esu aš negraži.

/Leonardas Žitkevičius/


AŠ BŪSIU GARNYS

Džibu džibu garnys brenda,
Prisivalgęs daug varlių.
Džibu džibu džibinėti
Kaip garnys ir aš galiu.

Tik man duokit garnio kojas,
Ilgą snapą ir sparnus.
Džibu džibu ir džibuoju
Paviešėti pas garnius.

/Klemensas Dulkė/


GANDRO MEŠKERĖLĖ

Stovi gandras viena koja
Ir varlytę meškerioja...
Kraipo galvą, snapą suka:
- Sužvejosiu aš varliuką!

Ga!.. Be meškerės ilgos -
Lyg katytės uodegos.
Ga! Štai snapas - ilgas, plonas...
Aš - varlyčių kapitonas!

Krust varliukas po lapu.
Gandras sukas, čiupt snapu.
Snapą jis aukštai iškėlė:
Ga!.. Matai, kur meškerėlė!

/Anzelmas Matutis/

ŽEMUOGĖ

Aš labai labai mažytė.
Miško proskynoje švyti
Mano raustanti galvelė.
Ir prie kelio, ir prie kelio
Vis renku saulutės medų
Iš vidudienio verpetų.
Baltą žiedą aš pakloju
Tau prie kojų, tau prie kojų.
Į mane pažvelk dar kartą!
Ar žinai tu mano vardą?

/Janina Degutytė/


ŽEMUOGYNĖ

Žemelė kvepia,
Gardžiai garuoja,
Gėlėtą pievą
Vasara šukuoja.

Žibutes, purienas
Skrynioj užrakina,
Prieš auksinę saulę
Žemuogę sirpina.

Žemuogėlės kelia
Galvutes į saulę,
Paukščiams - po uogelę,
Vaikučiams po saują.

/Danutė Grigaliūnienė/


ŽEMUOGĖ

Mane prikėlė saulytė
Žėrinti rytą - biržely.
Buvau aš balta gėlytė,
Glaudžiaus prie lapelio žalio,

O žiedlapiai biro nuo vėjų -
Ana - dar lapuką nešas!

Dabar aš prieš saulę rausvėju -
Žemelės kvepiantis lašas.

/Ramutė Skučaitė/


ŽEMUOGĖ

Saulutėje žvilga
Paparčių giraitė.
Parimo po smilga
Raudonkepuraitė.

Parimo po smilga
Ir žiūri į kelią.
- Ateikit,
Bučiuokit
Raudoną rankelę!

/Martynas Vainilaitis/


http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/30468/ ne vaikiškas, bet gražus

Sveikos mamytės, gal žinote, kas atlieka šią dainelę, gal būtų ir kaip įmanoma ir parsisiųsti, jos žodžiai:
Aš į pasaulį, mama, ateinu
Pasiklausyti juoko ir dainų
Ir prisiglausti prie Tavos širdies,
Ar ji šypsosis, ar galbūt liūdės.
Tu leisk, mamyte, man pažint
Gėles, paukščius ir jūrą, ir girias žalias,
Išmok mylėti, saugot visa tai kaip viltį,
Kaip tikėjimą šventai.
Tu leisk, mamyte, man pažint
Gėles, paukščius ir jūrą, ir girias žalias,
Išmok mylėti, saugot visa tai kaip viltį,
Kaip tikėjimą šventai.
Ir nors mažytis aš dar tebesu,
Prašau tikėk, mamyte, iš tiesų,
Kad Tavo meilę moku aš suprast,
Tik be Tavęs jos negaliu surast.
Tu leisk, mamyte, man pažint
Gėles, paukščius ir jūrą, ir girias žalias,
Išmok mylėti, saugot visa tai kaip viltį,
Kaip tikėjimą šventai.
Labai gražūs žodžiai, sūnus sakė, kad darželį muziką paleidžia iš diskelio, būčiau labai dėkinga

vaje, kaip gražu, sėdžiu jau kelias valandas skaitinėju ....

Ir prisiminiau, kad mūsų tėvelis mane vis spaudžia surast jo vaikystės eilėraštį. Jis prisimena tik pačią kulminaciją: "Siaubas baubas tas raguotas ir naguotas ir ..... "
Taip jis nori mūsų berniukams šį eilėraštį sekti, o aš negirdėjau tokio...
Google nežino tokio
Padėkit, gal kas žinot ?

http://buk.ucoz.com/publ/99-1-0-2868
ir daug kitokiu knygu

TIPU TAPU Šiek tiek eilėraštukų.

Ačiū, labai patiko


Ačiū

gal kas turite eilerastuku apie kaima? visciukus? arba apie visa ferma taip sakant?
o ir apie zvejyba, meskeriojima labai reiktu

man reiketu kokio nors velykinio, apie margucius eilerastuko
gal kas turit koki nebloga? (o tai pradedu galvot, kad paciai netektu kuryba uzsiimti )

Margučiai (Vytė Nemunėlis)

Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį.
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.

Kaip margutis rieda žemė,
Kaip margučiai mes visi -
Su kepurėm, be kepurių,
Apsiavę ir basi.

Rid rid rid margi margučiai,
O čia čia maži vaikučiai -
Jei margučiai neriedės,
Ir vaikučiai nedidės!

xxxxx


Tolyn, tolyn žiemužė,
Vėjelis šiltas pučia.
Keliu Velykė veža
Ratus margų margučių.
Ten už ežios kiškienė
Vaikams pyragą kepa,
Vaikams pyragą kepa,
Medum plutelę tepa.
Kaip mėlynos žvaigždelės
Žibutės skleidžia žiedą.
Valio,Valio Velykos
Kieme vaikučiai gieda.

xxxxx

labai aciu kokia gera nuoroda

GAIDŽIUKAI IR PARŠIUKAI

Gaidžiukai plūkėsi linksmi, -
Namus iš smėlio statė.
O du paršiukai
Žviegdami
Bėgiojo ir pamatė.

Kvy kvy! -
Sugriovė namelius,
Pravirkdė raibus meistrelius.

- Nubausk, mamyte, paršiukus,
Paršūkavo gaidžiukai.
- Nubausk, mamyte, paršiukus,
Mus nuskriaudė paršiukai!

O kanapėtė jiems į tai
Nuo laktos karkauna rimtai:

- Nebausiu aš kvyklių deglų,
Sūneliai skiauterėti,
Nenoriu jokių reikalų
Su kiaulėmis turėti!

/Martynas Vainilaitis/

* * * *

VIŠČIUKŲ MAMA

Tarsi šilko kamuoliukai -
Žvalūs, vikrūs ir greiti -
Cip cip cip!
Gelsvi viščiukai,
Iš peryklos parvežti.

Juos suleidę į vištidę,
Į gardelį už sietų.
Senės vištos,
Vos išvydę,
Karkčioja balsu piktu.

Šiaušias Raibė,
Kanapėtė
Kudakuoja pykdama:
Ei, mašinos išperėti,
Kur jūs tėtė,
Kur mama?

Štiš, kuoduotės!
Štiš iš kelio! -
Šūktelėjau bėgdama: -
Aš pabersiu jiems kruopelių,
Aš pabūsiu jiems mama!

/Anzelmas Matutis/

* * * *
VIŠTA IR VIŠČIUKAI

Eina višta ir viščiukai,
Geltonsnapiai mažučiukai.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

Visur vedas, kvaksi, rodo,
Pilna meilės ir paguodos.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

Anksti rytą pirma kelias,
Ein prie svirno su vaikeliais.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

Lesa duoną, lesa kruopas,
Kaip motulė vaikai stropūs.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

O kai varna atplasnoja,
Pasipūtus juos daboja.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.

Kuo kalti maži viščiukai,
Jei piktoji du nusuko.
Cipu cipu, tik tik tik,
Vaikų savo nepalik.


GAIDYS ŠEIMININKAS

Kakaryku. Iš pat ryto
Daug grūdelių man prikrito.
Kakaryku. Visą dieną
Aš giedoti moku vienas.

Turiu daug margų vištelių
Ir pentinus ligi kelių.
Kakaryku. Man pritinka -
Esu vištų šeimininkas.

Nebijau nei žvirblių, varnų,
Nei erelio kieto sparno.
Kakaryku. Prie aruodo
Žąsinas man kelia duoda.

Kut kut kut. Aš taip iš seno
Prie grūdelių - gardaus peno.
Jumis vaišint man pritinka -
Esu vištų šeimininkas.

/Klemensas Dulkė/

* * * *

ŽVEJYS NAUJOKAS

Didelės ir mažos,
Išverstakės,
Gražios.
Priėjau prie kranto - taškos.
Po upelį mažą blaškos.

Aš senelio paprašiau:
- Duok man meškerę, prašau,
Aš ištrauksiu karšį,
Riebų upės paršą.

O senelis juokias:
- Tu žvejys naujokas.

Griebk mažutę, griebk aukšlelę,
Nes ir ji nutrūkti gali.

/Vilija Šulcaitė/

GAIDYS ŽADINA

Ka ka rie kū!
Ka ka rie kū!
Kodėl nesikeliat laiku?
O jeigu keliatės - puiku!
Ka ka rie kū!
Ka ka rie kū!

Į šalį - antklodes pūkų!
Nemėgstu aš draugų paikų.
Nemėgstu aš draugų paikų -
Darban!
Darban!
Ka ka rie kū!

Kitus man žadint nesunku -
Aš pirmas aušrą sutinku.
Todėl sakau jums be juokų:
Pakaks miegų -
Ka ka rie kū!

/Violeta Palčinskaitė/

* * * *

KUR VERŠIUKAS

Mūkė pievoje
Juodmargė,
Ji veršiuko
Graudžiai verkė:

Mū! Jį išnešė
Melžėja!
Kur dabar
Jis strapinėja?

Ša! Nemūk!
Ją guodžia Lukas...
Vaikas juk...
Darželinukas.

Kur
Kitur
Jis būti gali?
Straksi aptvare -
Daržely!..

/Anzelmas Matutis/

* * * *

KUMELIUKAS IR VĖJAS

Kumeliukas pievoje ieškojo vėjo,
Kumeliukas jam įspirt norėjo.

Nes ryte į jį pro kūtę
Vėjas pūtė, pūtė, pūtė,

Šiaušė uodegą, karčius pešiojo,
Stumdė, žnaibė, kojytes kilnojo.

Kumeliukui vėjas įkyrėjo,
Kumeliukas jam įspirt norėjo.

Visą žalią pievą prašuoliavo,
Vėjo nesurado, nepagavo.

/Danutė Grigaliūnienė/

UNTULIS IR MĖNULIS


Sėdi klasėje
Untulis,
Toks rubuilis
Kaip Mėnulis.

Oi, kaip šitas
Untė girias,
Kiek jis matęs,
Kiek patyręs...

Untė girias
Ir meluoja,
Net jo ausys
Raudonuoja.

Suopia Untė
Pagyrūnas,
Kad tėvelis
Jo - lakūnas!

Ir tėvelis,
Ir mama,
Ir, žodžiu,
Visa šeima!

Ir aukščiausiai
Iš visų
Skraido jis
Už debesų.

Žino mūsų
Mokiniai,
Kad Untulis
Jau seniai

Nori būti
Lakūnu
Ir skrajoti
Virš kalnų.

Jūs paklauskite
Untulį,
Kaip jis lėkė
Į Mėnulį,

Kaip su savo
Tėveliu
Skrido jis
Žvaigždžių keliu.

Kaip šimtai
Meteoritų
Ant lėktuvo
Jų užkrito...

Bet neuždegė
Lėktuvo,
Ir lakūnai
Nepražuvo...

Vincė kojom
Tabaluoja:
- Ar tik Untė
Nemeluoja?!

Juk raketomis,
Untuli,
Skrido triušiai
į Mėnulį.

Skrido šunys
Ir beždžionės
Ir negrįžo
Iš kelionės...

Bet Untulis
Nesumišo:
- Strelka, Belka
Juk sugrįžo!

O mes skridome
Savu
Lėktuvu
Sklandytuvu!

Mes ne triušiai,
Ne beždžionės.
Mes protingi,
Drąsūs žmonės!

Prašom klausti,
Ką mačiau,
Kai Mėnulyje
Skraidžiau!

Mes ir klausiame
Untulį:
- Ką regėjai
Tu Mėnuly?

Ir pradėjo
Untė sekti:
- Mes neskridome
Ten naktį...

Kai lėktuvas
Nusileido,
Mudu klausom -
Anei aido!

Kurgi mūsų
Mėnulietis,
Į Mėnulį
Mus pakvietęs?!

- Ar jus kvietė?
- Aišku, aišku!
Telegramomis
Ir laišku.

- Ė, meluoji
Tu, Untuli,
Juk nėra
Žmonių Mėnuly!

Bet Untulis
Nesumišo,
Tik į draugą
Atsigrįžo:

- Neklaidinki
Mokinių...
Aišku, kad nėra
Žmonių.

Jeigu būtų
Jie nuvykę,
Būtų mudu
Pasitikę.

Netrukdyk
Man pagaliau,
Paklausyk,
Kas bus toliau.

Renčia porina
Untulis:
- Ar jūs žinot,
Koks Mėnulis?

Kur žvelgi -
Vieni ledynai,
O viršuj -
Žvaigždžių sietynai...

Apledėjau...
Baisiai šalta,
Nors turėjau
Kailių paltą,

Veltinius
Ir minkštą, purią
Su ausinėmis
Kepurę.

Tėtis laužą
Susikūrė
Ir žemyn
Į žemę žiūri.

Pasiilgo
Jis mamos
Ir turbūt
Visos šeimos.

Aš prie laužo
Sušilau
Ir pavaikščiot
Pakilau.

Vienas vaikščioju
Tenai,
O aplink -
Ledų kalnai!

Didesni
Kaip paneriuos, -
Aš su slidėmis
Iriuos...

Tik žiūriu -
Didžiausia jūra!
Į ledynus
Bangos gūra.

- Kaip ta jūra
Ten vadinas?
- Gi Atlanto
Vandenynas!

- Ė! Tai išmonė
Tikra:
Vandenynų
Ten nėra!

- Na, tai jūra...
Sutinku...
O prie jūros
Ten puiku...

Išsimaudysiu, -
Sakau, -
Tuoj rūbus
Nusivilkau.

Ir į jūrą
Niurkt - paniurkt!
Kad pradėjo
Varlės kurkt...

- Varlės?!
Stebisi vaikai, -
Ė, netiesą
Tu sakai.

Pajūry
Prie Girulių
Mes nematėme
Varlių!

Gal tu braidžiojai
Po balą?
- Ką! - Untulis
Net pabąla. -

Aišku, jūra,
Nes, brolyti,
Niekur kranto
Nematyti...

Tik banginiai
Kaip laivai
Jūroj plaukioja
Lengvai.

Taškos putom
Marių žuvys.
Jei pakliūtum, -
Sveikas žuvęs!

O kiek jūroj
Krokodilų!
Kiša galvas
Kaip iš Nilo...

Ne juokais
Išsigandau
Ir į krantą
Išbridau.

- Vėl meluoji
Tu, Untuli,
Juk nėra
Vandens Mėnuly!

Juk Mėnuly -
Sausos jūros,
Tik kalnynai
Dunkso niūrūs.

Juk ten jūros
Tarp kalnų -
Iš vulkanų
Pelenų.

Gal ten maudeis
Balzganuos
Šitų jūrų
Pelenuos?

Tykiai šypsos
Net Mėnulis:
Ką dabar
Sakys Untulis?!

Gi Untulis
Net suvirpo:
- Žinot ką?!
Ledai ištirpo,

Ir staiga, -
Untulis tarė, -
Jūros marios
Pasidarė...

Aš toj jūroj
Išsimaudžiau
Ir žuvų
Dar prisigaudžiau.

- Vėl mus Untė
Suklaidino -
Juk Mėnuly
Nėr ledynų!

Gi Untulis
Neiškenčia
Ir toliau
Ramiausiai renčia:

- Nunešiau
Žuvis prie laužo,
Kur žabus
Tėvelis laužo.

Laužą kuria,
Bulves kepa,
O iškepęs
Sviestu tepa.

Aš žuvis
Tuoj ant keptuvės!
Skanios buvo
Marių žuvys.

- Ėgi kur, -
Vaikai nustebo, -
Tavo tėtis
Rado žabų?

Juk Mėnuly,
Tarp kalnynų, -
Nei pušynų,
Nei eglynų!

Unte, tau
Meluot užteks:
Kaip be oro
Žabai degs?

- Et, palikit
Tuos žabus
Ir klausykit,
Kas dar bus!

Aš, palikęs
Laužo plėnį,
Nusileidau
Greit į slėnį.

Kiek žiedų,
Margų žiedų,
Ten Mėnuly
Tarp ledų!

Apšerkšniję,
Apšarmoję,
Bet kad žydi,
Kad lapoja...

Didesni
Už margą skėtį...
Negaliu
Atsigrožėti.

- Untė mus
Apgaut panoro:
Juk nėra
Mėnuly oro!

O be oro
Ten, brolyti,
Jokios gėlės
Nebežydi.

Nes be oro,
Be vandens
Nieks neaugs
Ir negyvens.

Kaip be oro
Kvėpavai,
Jei Mėnuly
Tu buvai?

- Su skafandru
Aš buvau,
Žemės oru
Kvėpavau.

- Koks skafandras?
- Tuoj, palauki...
Kaip Naujųjų metų
Kaukė!

- Tu, Untuli,
Sapnavai,
Tu Mėnuly
Nebuvai!

Kai užaugsim,
Mes, Untuli,
Patys skrisim
Į Mėnulį.

Skrisim
Kosminiu laivu,
Ne lengvu
Sklandytuvu.

Kai Mėnulin
Mes nuskrisim,
Patys viską
Pamatysim...

Sužinosim,
Kur tiesa, -
Štai ir poringė
Visa!

/Kostas Kubilinskas/

Gal turit eilerastuku uzgavenem? Buvau issisaugojus du grazius eilerastukas, bet sugedo kompiuteris ir viskas dingo

Užgavėnių blynai

Jeigu dar kas nors nežino-
eisiu šiandien kepti blynų!

Vežkit čia mašiną miltų!
Ir aliejaus- kad nesviltų.

Dešimt kibirų uogienės!
Ir nelauksim vakarienės-

valgysime, kol karšti,
nes blogai pilvai tušti!

Šiandien turim būti sotūs,
kad sėkmė visiems šypsotųs!

Aciu labai Dar vienas buvo, gal issisaugojot?

nežinau ar buvo šis puslapis, bet manau pravers vis tiek

http://www.ltvirtove.lt/eilerasciai.php

UŽGAVĖNĖS

Saulė rieda dangumi,
Blynus tepa medumi.
Pamuojuojam žiemai šaltai
Ir nusivelkame paltus.

Pučiam, pučiam birbynes,
Vėjas supa supynes,
Skruzdėlė pravėrė langą
Ir išlipt į lauką bando.

Užgavėję saldžiais blynais,
Vežam ožį į karklynus.
Saule, saule, eikš pas mus,
Šildyk žemę ir vaikus!

/Danutė Grigaliūnienė/

Cia daug eilerastuku http://pasakukampelis.eu/lt/?Eil%C4%97ra%C...ai/Vilko_blynas

Troleibusas

Suradau
Mamytės dažą -
Juodą, juodą
Ir nemažą!

Brūkšt!
Užrėžtas
Vienas ūsas!
Tuoj aš būsiu...
Troleibusas!

Antrą ūsą
Brūkšt ant lūpos.
Dažą tą mama
Kad čiupo...

Noriu būti
Troleibusas!
Ką darai?!
Nuluš man ūsas...

Ai, mama
Nuplovė ūsą:
Sugadino
Troleibusą!

Nerealus puslapiukas, nezinau ar cia jau buvo:
http://eilerastukaivaikams.blogspot.com/

SVEIKUTĖS, GAL GALITE PADĖTI - NORIME KONKURSUI DEKLAMUOTI ŠĮ EILĖRAŠTĮ, BET NERANDU AUTORIAUS, GAL KAS ŽINOTE?
Mano širdelėj
Džiaugsmiukas gyvena,
Pūkuotais sparneliais
Širdelę kutena.

Jis šiltas kaip saulė
Ir baltas kaip sniegas.
Švelnus pūkuotukas
Minkštutis kaip...miegas.

Kai liūdna, paglosto
Širdelę sparniukais,
O kartais išdykęs
Kikena džiaugsmiukas...

Kaip gera turėti
Džiaugsmiuką mažytį,
Mylėt jį, nešiotis,
Nors jo nematyti...


Parašykite į až
Mano išparduotuvėlė http://public.fotki.com/skorpyte/

Gal turite eilėršstukų apie draugus ir draugyste

Tikras lobynas!!!! Galima surasti visokių eilėraščių. Ačiū, radau ko reikėjo.

Dukra iš bibliotekos parsinešė eilėraščių knygelę. Tokie gražūs eilėraštukai

Pranciška Stravinskaitė (1928-1983) "Su margu skėčiu", 1986 metai

SKĖTIS

Ėjome į miestą
Aš, mama ir tėtis,
O namuos paliko
Margas mano skėtis.

O čia debesėlis
Mus staiga pavijo,
Ir kaip iš kibiro
Lijo, lijo, lijo...

Aš stipriai glaudžiausi
Prie mamos ir tėčio
Ir nebloga buvo
Man be jokio skėčio.


TĖVYNĖ

Puošni kaip karalaitė,
Kaip pasaka graži,
Ruoši man laimės kraitį
Ir džiaugsmą man neši.

Išdidžią ir laimingą
Kasdien tave matau.
Ir nieko man nestinga –
Linksmai dainuoju tau!


VARNĖNAI

Prašneko varnėnai
Prie linksmo upelio, -
Vaikai jiems į uosius
Po inkilą kelia.

Už rūpestį švelnų,
Už gerą širdelę,
Dainuos jiems varnėnai
Per vasarą žalią.


NA TAI KAS

Na tai kas, na tai kas,
Kad pabėriau aš pupas.

Jas surinkt padės žąsiukai
Ir rėksniai kalakučiukai.

Net ir raibos vištos šnekas:
- Pupomis nusėtas takas.

Vis po vieną, vis po vieną
Mes jas rinkom visą dieną.

O surinkę, o susėmę,
Į lysves sodint jas ėmėm.

Pasodinom pilną rėtį!
Kai užaugs – nebus kur dėti!


SAULĖ

Kai pavasaris atėjo,
Saulė žemėn kopt pradėjo.
Nešė maišą spindulių,
Barstė ant visų kelių.

Tuoj gegutė užkukavo,
Želmenėliai sužaliavo,
Po palangėm sesių sėtos
Ėmė dygti rūtos, mėtos.


KUR DAIGELIAI ŽVANGA

Anksti rytą atsikėlus,
Nuėjau į lanką,
Kur broleliai šienpjovėliai,
Kur dalgeliai žvanga.

Skyniau baltą ramunėlę
Prie vingiuoto kelio,
Skyniau rausvą dobilėlį,
Kvepiantį čiobrelį.

Prisiskyniau daug žiedelių,
Į kasas juos pyniau,
O saulutei pasikėlus,
Vežimėlį myniau.

Gera, gera žalioj lankoj,
Kur dalgeliai žvanga,
Kur žiedeliai smuikais groja,
Bitės medų renka...


BĖGA VASARA

Dienos saulėtos ir gražios
Veržias, skuba kaip vanduo.
Bėga vasara gėlėta,
Veja vasarą ruduo.

- Rudenėli, rudenėli,
Vasarėlės nesivyk!
Man skaistveidę aguonėlę
Ir rugiagėlę palik!

Bet negirdi rudenėlis,
Klevo lapas krinta jau...
Rudenėli, rudenėli,
Aš tavęs nepavijau...


SĖJĖJAS

Žu žu žu,
Žu žu žu,
Kas ten ūžia
Už daržų?
Už daržų,
Po platų lauką
Tarsi vėjas
Ūžia, kaukia...

Tai ne vėjas,
Tai ne vėjas!
Ūžia traktorius
Sėjėjas.
Ne po vieną,
O po pūdą
Jis į žemę
Beria grūdą.


PUTPELYT

Putpelyt,
Putpelyt,
Pas mane
Atskrisk poryt.

Palei žalią
Žalią gojų
Vyrai pjauna
Vasarojų.

Vyrai dirba
Atsilošę,
Girių paukščiams
Puotą ruošia!


LĖKTUVĖLIS

Rido rito, rido rito,
Kur aš gausiu tokį kitą
Aliuminio lėktuvėlį,
Brolužėlio padarytą.

Rido rito, rido rito,
Jį vairuoju nuo pat ryto,
Lėktuvėlį skrajūnėlį
Brolužėlio padarytą.

Rido rito, rido rito,
Kas pralenks lėktuvą šitą,
Lėktuvėlį skrajūnėlį
Brolužėlio padarytą...


ČIR VIR VIRU

Čir vir viru, čir vir viru,
Niekur nesimato vyrų?
Niekur vyrų nerandu,
O kiek provėžoj grūdų!

Čir vir viru, čir vir viru,
Plyšta maišas, miežiai byra.
Čir vir viru, čir vir viru,
Čia puota bus šimtui vyrų!


SPANGUOLĖ

Aš uogelė spanguolėlė,
Žalio miško gražuolėlė.
Saulės spindulius geriu,
Veidelius rausvus turiu.

Samanos mane liūliuoja,
Pušys dainą man dainuoja.
Aš jaučiuos linksma, smagi,
Man žiemužė nebaugi.


SU PAČIŪŽOM

Tai pašalo!
Tai pašalo!
Ledas dengia
Visą balą.

Mes po balą
Pabėgiokim,
Su snieguolėm
Paskrajokim.

Paskrajokim
Ir tą balą
Išrašykim:
- Tai pašalo!


ATSKRIDO SNIEGUOLĖ

Baltute snieguole,
Iš kur atskridai,
Kur tavo gimtinė,
Kaip žemę radai?

- Gimiau aš padangėj, -
Atsakė jinai, -
Kur šypsos mėnulis,
Kur sniego kalnai.

- Pro debesį pilką
Vaikus pamačiau
Ir leidaus, ir leidaus
Prie jų vis arčiau...

- Dabar visi stosim,
Sustosim ratu.
Pašoksim suktinį,
Pažaisim kartu.


KĖDUTĖS

Mano kambarėly
Keturios kėdutės,
Keturios kėdutės,
Visos nedidutės.

Ant pirmos kėdutės
Sėdi voverytė.
Riešutus lukštena,
Bando juos kramtyti.

Ant antros kėdutės
Pelėdžiukas tupi.
Snaudžia visą dieną,
Niekas jam nerūpi.

Ant trečios kėdutės
Pakviečiau aš mešką...
Girdite, vaikučiai,
Kaip kėdutė braška!

Ketvirta kėdutė
Man labiausiai tinka.
Aš ant jos ir sėdžiu,
Nes aš - šeimininkė!


RYTIS

Mūsų Rytis
Dar mažytis,
Bet jau moka
Pats tvarkytis.
Išsivalo dantukus,
Susivarsto
Batukus.

Net broliuką
Jis aprengia,
Pusrytėliams
Stalą dengia.
Nėr kada
Aplink dairytis!
Štai koks vyras
Mūsų Rytis!


NAUJA SUKNELĖ

Numezgė mamytė
Man suknytę naują,
Aš su ja darželin
Pas vaikus keliauju.

Oi, koks gražumėlis,
Oi, koks gražumėlis!
Ant suknytės šypsos
Baltos ramunėlės.

Ir visi kaip vienas
Žiūri į suknytę.
Taip gražiai numegzti
Moka tik mamytė.


DRAUGĖS

Varna rėkia:
- Kar, kar, kar!
Ką daryti
Man dabar?
Juk per pūgą
Nepaskrisi,
Juk per pusnį
Neišbrisi!..

Bet atskrido
Šarka tarka
Ir tuoj pat
Padarė tvarką:
- Susirasim
Gerą kiemą
Ir gyvensim
Visą žiemą!


KAI GRAŽIAI PASNINGA

Aš turiu žirgelį
Ristą baltakaktį.
Šlamščia jis šienelį,
Kramto visą naktį.

Rytmetį į roges
Jį vedu kinkyti.
Lekia mano žirgas –
Vėjui nepavyti!

Eglės, uosiai linki
Kelio mums laimingo.
Tai smagu, tai linksma,
Kai gražiai pasninga.

PO GIMTINĖS ĄŽUOLĖLIAIS

Po gimtinės
Ąžuolėliais,
Po šilkiniais
Jų šešėliais
Iš dainelių, iš dainų
Margą juostą aš pinu.

Ten, kur jūra,
Uždainuoju,
Bangos gūra
Man po kojų,
Ir žuvėdra balzgana
Skrenda lekia lyg daina.

Čia, kur Nemunas
Pro Kauną
Slėnius, žemumas
Skalauna,
Čia, kur Vilnius ir Neris,
Te skambi dainelė skris!

Čia tėveliai
Aria vagą,
Čia upeliai
Šneka, klega...
Čia prie šnarančios obels
Tulpė rausvą žiedą kels.

Po gimtinės
Ąžuolėliais,
Po šilkiniais
Jų šešėliais
Žemėj pasakų, dainų
Saulės vieškeliu einu.


TĖVYNĖ ŠNEKA

Man rodos,
Vedasi Tėvynė
Mane už rankos takučiu.
Karštai priglaudus
Prie krūtinės,
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Su ja einu
Į platų kelią
Tarp ošiančių žalių kviečių.
Tai tau kviečiai
Banguoja, želia... -
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Po miestus,
Miestelius mes vaikštom,
Praeinam gatvių daug plačių.
Čia tavo miestai,
Tavo aikštės... -
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Matau padangėj
Plieno paukštį,
Dainuojantį balsu skardžiu.
Ar kilsi tu
Į žydrą aukštį?
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Šilan,
Prie kapo partizano,
Mane ji veda takučiu.
Ar būsi tu
Gynėjas mano? -
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Per žydrąją dangaus mėlynę
Ji rodo kelią
Lig žvaigždžių.
Ką tik palieptum
Man, Tėvyne,
Ką besakytum -
Aš girdžiu!

/Anzelmas Matutis/

PAVASARĖJANT

Girdi? Jau paukšteliai skrenda,
Giesmelė girdėti iš tolo.
Per lietų, per vėtrą kantriai
Veržiasi jie namolio.

Ir tu, kai užaugsi, vaikeli,
Pasaulį išvaikščiosi platų.
Tačiau neužmiši kelio,
Kuris į Lietuvą veda.

/Remigijus Gražys/

sveikos merginos,
bandau pamokyti savo maziuka formu, pagalvojau kad jam idomiau butu jei galetume koki ailerastuka ar dainele apie formas ismokt, bet niekur nerandu tokiu. apie kvadrata, apskritima, trikampi.... gal jus zinote?

Tik autoriaus nežinau

Džiauguosi, kai tave matau
Ir kai tave girdžiu.
Mėnulį dovanočiau Tau
Ir tūkstančius žvaigždžių!

Bet gal lai būna jie tenais,
Nes bus naktim tamsu...
O man svarbiausia, kad žinai,
Jog su tavim esu.

Tegul taip bus ilgai ilgai,
Smagu, kad esame draugai!

Deja, nieko tokio tinkamo neradau Ir neatsimenu, kad būčiau tokių girdėjusi...
Gal pagal šitus kažką galima priderinti

MĖNULIUKAS - OBUOLIUKAS

Apvalus lyg obuoliukas
Kabo mėnuo mėnuliukas.
Jau pagelto. Gal nunoko?
Aš jį kalbinu, kaip moku.

- Tau padangėj nuobodu?
Šok į delną - vienas, du...
Nepatinka tau delnai?
Tai kabėk, kaip išmanai!

/Zita Gaižauskaitė/


KETURI KAMPAI

Čia, žaisliukų
Kambary,
Daug kampiukų -
Keturi:

Kampas pirmas -
Žirgas širmas!
Kampas antras -
Stybso gandras!

O tenai -
Kampe trečiam -
Stalas lėlei
Ir svečiams...

Kas ketvirtame
Kampe?
Laivas
Plaukioja upe.

Laivas didelis,
Raudonas.
Aš - to laivo
Kapitonas!

/Anzelmas Matutis/

neradau ir as nieko savo archyvuose apie figuras.

bet jei leidziate savo mazyliui pazaisti su kompiuteriu, yra mokomosios priemones vaikams: www.ziburelis.lt
ten yra keli nemokami zaidimukai.
figureles garsiai ivardinamos na ir dar jas vaikas mato.

TAI PAVASARĖLIS

Tai pavasarėlis,
Tai pavasariukas.
Prieš saulutę šildos
Garbanas ėriukas.

Iš dausų nužengęs
Išdidus lyg povas
Švilpauja karklyne
Vienmarškinis kovas.

Dairosi rugelis.
Strykt kvietys iš grūdo.
Kas dar neišgirdo?
Kas dar nenubudo?!


UPELIUKAS IR VARLIUKAS

Verčias kūliais
Upeliukas.
Garsiai spygauja
Varliukas:
- Bešokuodamas krantu,
Pasiimk mane kartu.
Letenėlės man suskirdo!
Upeliukas neišgirdo...
Šauk nešaukęs jį balsu -
Upeliukas be ausų.


APIE MUSĘ TROLEIBUSE

Netikėtai troleibuse
Sutikau važiuojant musę.

Negi į visas puse
Turi jie vežiot muses?

Kai sugrįžta į garažą,
Su savim ir musę veža?

Nereikėtų man svarstyti,
Kur keliauja ta musytė.

Kontrolierius tarpdury:
- Muse, bilietą turi?

Musė šast jam už pečių:
- Aš važiuoju zuikučiu!

/Zita Gaižauskaitė/

ZUIKIO LAIMĖ

Vieną dieną žvarbią, šaltą,
Lapė siuvo kiškiui paltą,
Ir matavo nuo galvos
Lig mažytės uodegos.

O meškutė lepečkojė
Batus siuvo kiškio kojom.
Naujais batais zuikis džiaugės:
Kokios geros mano draugės!


TĖTĖ KARYS

Ant kelmelio atsistojęs
Kiškis būgną mušė koja:
- Vienas du trys, viens du trys,
Aš esu drąsus karys!

O šalia jo daug zuikučių
Džiaugės, plojo jam katučių:
- Vienas du trys, viens du trys,
Tėtė mūs narsus karys!

/J. Ulinskienė/

NAUJA TEMA

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.