Astuliukas
2005 08 16, 12:37
Sveiki,
Musu dukte ( greitai 2m) kai migdosi ar susinervuoja visada ciulpia nyksti. Soskes ji neeme, as ilgai maitinau. Dabar net nezinau ar tai praeis savaime, kai ji labiau suaugs ir supras kad daro negerai. As stengiuosi nekreipti i tai demesio arba graziai bandau pasnekinti ir ta pirstuka istraukti, bet jei matau kad ji kisasi atgal tai ir nelieciu.
Tetis atvirsciai, labai reaguoja i tai o ypac viesose vietose, lupa ta pirsta, ji kisasi atgal, jis vel ji luba ir tada prasideda pykciai, rekimai klykimai, asaros.
ka jus patartumete? Ar reikia pradeti atpratinti ir kaip, ar ne?
Ir dar vienas dalykas, paskutiniu metu pasiima koki tusinuka ar pagaliuka ir imituoja kad ruko: laiko cigarete, traukia, pucia dumus.
Mes nerukantys, visa tai mato is aplinkos. Mes aiskiname kad tai negerai, bet po kurio laiko vel taip pat daro, kaip i tai reaguoti?
Coca - cola
2005 08 18, 23:39
na del "rukymo" tai as galiu papasakoti  maniskis taip "ruko" nuo kokiu 18 men. mes su vyru nerukom, draugu labai mazai rukanciu, bet vis tiek mato aplinkui. pasiima siaudeli ar ka nors panasaus ir "ruko" pucia, pelenus nukrato i kokia lekstute....niekaip nereaguoju, nes tikrai nesupranta gi ka tai reiskia, bet kai pamto ka nors rukanti visa garsu uzdeklamuoja "geda peleda..." tai va po beveik pusmecio tokio "rukymo" matyt nusibodo, nes jau labai retai "beparuko"  matyt neidomu pasidare
migliux
2005 08 24, 12:39
[ Ir dar vienas dalykas, paskutiniu metu pasiima koki tusinuka ar pagaliuka ir imituoja kad ruko: laiko cigarete, traukia, pucia dumus.Mes nerukantys, visa tai mato is aplinkos. Mes aiskiname kad tai negerai, bet po kurio laiko vel taip pat daro, kaip i tai reaguoti? [/quote] Nesijaudink, praeis. Mano vyresnis irgi "rūkė", bet praėjo. Mažoji dabar "rūko", bet jau paskutiniu metu nemačiau. Manau, kad tai normalu, nekreipk dėmesio. Vaikai tiesiog mėgdžioja suaugusiųjų elgesį
Pangasija
2005 08 28, 10:31
kas cia tokio? juk ne is tikruju ruko. juk vaikai taip pat imituoja, ir kad automobili vairuoja, bet neteko girdeti tevu, kurie del to pergyventu.
Almantaitė
2005 08 28, 14:42
QUOTE(Astuliukas @ 2005 08 16, 14:37) Sveiki, Musu dukte ( greitai 2m) kai migdosi ar susinervuoja visada ciulpia nyksti. Soskes ji neeme, as ilgai maitinau. Dabar net nezinau ar tai praeis savaime, kai ji labiau suaugs ir supras kad daro negerai.As stengiuosi nekreipti i tai demesio arba graziai bandau pasnekinti ir ta pirstuka istraukti, bet jei matau kad ji kisasi atgal tai ir nelieciu. Tetis atvirsciai, labai reaguoja i tai o ypac viesose vietose, lupa ta pirsta, ji kisasi atgal, jis vel ji luba ir tada prasideda pykciai, rekimai klykimai, asaros. labas kai buvau maza su manim irgi tokia problema.pirsta ciulpt pradejau kai ateme soske is manes.tai irgi tevas traukdavo is burnos o as vistiek nelausydavau tai kaip siandien atsimenu kai man paimdavo pirsta ir istepdavo su alijosiumi o alijosius kartus budavo... tai labai greit atpratau
Psichologe
2005 09 05, 10:09
Taip, vienas is budu, yra patepti pirstus kuo nors karciu. Kai ciulpia pirsta- nusiramina. Tai vaiko iprotis tokiu budu nusiraminti. Abejoju, ar reikia su tuo stipriai kovoti, jei vaikas pirsta ciulpia retai- tik pries miega, ar kai sunerimsta. Gali buti, kad vyresniame amziuje savaime atras kitu nusiraminimo budu, ir liausis ciulpti pirsta.
QUOTE(Astuliukas @ 2005 08 16, 12:37) Ir dar vienas dalykas, paskutiniu metu pasiima koki tusinuka ar pagaliuka ir imituoja kad ruko: laiko cigarete, traukia, pucia dumus. Mes aiskiname kad tai negerai, bet po kurio laiko vel taip pat daro, kaip i tai reaguoti? Gaila, kad psichologė neatsakė į šį klausimą Mano vyras rūko ir dvimetinukas sūnus nekartą, tai matęs. Tačiau niekada nesureaguodavo, bet šį vakar vos nuo kėdės nenukritau, kai pamačiau, kad sunytis pasiėmęs pieštuką pradėjo rukyti  Ir dar nebet kaip o žino, kaip tarp pirščiukų įsidėti  malonumas begalinis, atimiau tuos pieštukus, tai riksmas ir isterijos  Suregavau labai, bet suprantu, kad paimė pavyzdį iš tėčio, o jam tėtis yra labai didelis autoritetas  Labai su vyru sunerimom, bet paskaičiau, kad taip ne pas mus vienus. Man tai pasirodė baisu dėl to, kad aš užaugau nerūkančiųjų šeimoje, artimiausios giminės irgi nerūkantys. Tikiuosi tai pereinantis koks laikotarpis  Viską beždžioniauti didžiausias noras begalinis
Deja, beveik visi vaikiukai, kurie nuo kūdikystės nečiulpė soskytės-čiulpia nykštį.Vieni draugai specialiai nedavė soskytės, atsieit taip paprasčiau, nereiks atpratint, mažiau vargo bus ir šiaip patys tėveliai ignoravo soskių kišimą vaikams. Tačiau dabar jų berniukui jau 4-eri, o pirštukas vis dar burnytėj būna kai tik vaikiukas sunerimsta, migdosi, ar šiaip nuobodžiauja, pirštelis toks negražus palikęs, oda pakitusi, tarsi susiraukšlęjusi, tarsi sutrūkinėjusi ir pats pirštelis toks lyg plonesnis.Ir kuo svarbiausia tėvai net nebando atpratint, drausmint vaiko, tiesiog nekreipia dėmesio.Manau sunku tokio instinkto atsisakyt, pirštukas juk visada su vaikučiu  Nuo soskytės kur kas paprasčiau atpratint, neduodi kelias nakteles ir viskas, atpranta.Kitų draugų mergytė irgi jau beveik trejų, taip pat labai sunkiai sekasi nuo pirštelio čiulpimo atprasti.Dukrytės grupėj viena mergytė jau beveik 6-erių, o vis dar matau, kad stovi kartais su pirštuku burnytėj. Taigi, pasirodo tai nemenka problema, per jėgą, piktumus traukti to mirštuko manau nereikkėtų, šiaip ar taip vaikiukas nieko blogo nedaro, jam tiesiog ramiau taip, reiktų gal tiesiog nukreipt dėmesį, gražiai užšnekint ir tada ištraukt tą pirštą, ar tiesiog stengtis, kad vaikas kažką rankytėse vis turėtų, gal kokį mėgiamą žaisliuką nešiotųsi, ar mamai vis paprašius padėtų ką panešėti  Taip ir nuo pirštuko čiulpimo gal atpras ir mamos pagalbininku taps
mirksiuke
2008 03 29, 08:16
QUOTE(tula @ 2008 03 29, 10:09) Deja, beveik visi vaikiukai, kurie nuo kūdikystės nečiulpė soskytės-čiulpia nykštį.Vieni draugai specialiai nedavė soskytės, atsieit taip paprasčiau, nereiks atpratint, mažiau vargo bus ir šiaip patys tėveliai ignoravo soskių kišimą vaikams. Tačiau dabar jų berniukui jau 4-eri, o pirštukas vis dar burnytėj būna kai tik vaikiukas sunerimsta, migdosi, ar šiaip nuobodžiauja, pirštelis toks negražus palikęs, oda pakitusi, tarsi susiraukšlęjusi, tarsi sutrūkinėjusi ir pats pirštelis toks lyg plonesnis.Ir kuo svarbiausia tėvai net nebando atpratint, drausmint vaiko, tiesiog nekreipia dėmesio.Manau sunku tokio instinkto atsisakyt, pirštukas juk visada su vaikučiu  Nuo soskytės kur kas paprasčiau atpratint, neduodi kelias nakteles ir viskas, atpranta.Kitų draugų mergytė irgi jau beveik trejų, taip pat labai sunkiai sekasi nuo pirštelio čiulpimo atprasti.Dukrytės grupėj viena mergytė jau beveik 6-erių, o vis dar matau, kad stovi kartais su pirštuku burnytėj. Taigi, pasirodo tai nemenka problema, per jėgą, piktumus traukti to mirštuko manau nereikkėtų, šiaip ar taip vaikiukas nieko blogo nedaro, jam tiesiog ramiau taip, reiktų gal tiesiog nukreipt dėmesį, gražiai užšnekint ir tada ištraukt tą pirštą, ar tiesiog stengtis, kad vaikas kažką rankytėse vis turėtų, gal kokį mėgiamą žaisliuką nešiotųsi, ar mamai vis paprašius padėtų ką panešėti  Taip ir nuo pirštuko čiulpimo gal atpras ir mamos pagalbininku taps  maniškis soskes neeme o čiulpe piršta,aš nupirkau vaistinei specialu tepala(kas griaužia nagus).ir mes greit atpratom nuo piršto čiulpimo  bet kartais kai susinervina,tai visa ranka kiša i burna,bet aš jau nepergyvenu nes tas skistis mums labai padejo
Na ir kas čia tokio, kad "rūko" ?  Vaikystėj ir aš taip rūkydavau tokius valgomus pagaliukus su druska, čia būdavo kiemo vaikų firminis juokelis - rūkyt tuos pagaliukus. Augau taip pat nerūkančių šeimoj, užaugus nerūkiau, kiek teko bendrauti su jau užaugusiais kitais kiemiokais, tik vienas buvo rūkantis, ir tai po poros mėnesių metė. O mažiukai vaikai tiesiog beždžioniauja be jokių kitų ketinimų, jiems dar ne visai suprantama, kuo rūkymas kenkia, nes tai yra lėtas, ilgas procesas ir ta žala nėr taip lengvai iš šono matoma.. Ir jie beždžioniauja iš nežinojimo, ir nereik galvot, kad vaikas tuoj ims žaist dar ir narkomaną arba užaugęs bus bandiūga, arba kad apskritai rūkys  Ir išvis kvaila į tai jautriai reaguoti ir pulti iš burnytės tos "cigaretės" traukiot - uždraustas vaisius masina, ar ne? Ne atiminėt reikia, o bandyt ramiai kažkaip apie tą žalą paaiškint. Jeigu neklauso - na, atsibos, kaip atsibosta visi kiti beždžioniavimai, nustos taip daryt, juk prie pieštukų arba valgomų lazdelių nepriprantama
kokia opia ir man problemele sprendziate  mes irgi nerimaujame del dukrytes,ji taip pat beveik soskes neturejo,atrodo tada net dziaugemes,bet atsirado problemele kita .iki siol,jai5 metukai ciulpia ne pirsta bet liezuvi.ty kaip soske ciulptu.is tikruju pergyvenam ar jai kda tai praeis ar kaip ja atpratinti,,,,ciulpia beveik visada;ar ka daro,ar susikaupus ar supykus yra,o nakti net garselis iseina,,,,kazin ka psihologe pasakytu?zadam net vestis pasikonsultuoti,bet gal cia pagelbesit mum siuo klausimu...
Psichologe
2008 03 30, 13:25
Vien tik liezuvio ciulpimo nelaikyciau psichologine problema, jei nera kokiu nors kitokiu sunkumu.
Jei zvelgtume giliau, kai kuriu psichologijos krypciu atstovai i vaiko saves nuraminima oraliniu budu (kai naudojama burna- ciulpiama kas nors, kramtomi nagai ir pan.) laiko nelabai brandziu nusiraminimo budu vyresniame amziuje, nuo mazdaug 1,5 m- 2 metu. Keliamas klausimas, kodel vaikas neisisavino brandesnio saves nuraminimo budo, o liko prie senojo (oralinio).
Taciau praktiskai gyvenime toks dalykas dideles reiksmes vaiko psichologinei raidai neturi. Juo labiau, kad uzsilikes ciulpimas yra tik rezultatas, pasekme, kokio nors vaiko neisspresto vidnio konflikto, o ne jo priezastis. Visi zmones turi neissprestu mazesniu ar didesniu konfliktu is vaikystes. Jeigu nera kokiu nors kitu sunkumu (juos psichologas gali ivertinti) kazin ar psichologas apsiimtu dirbti su vaiku. Pirsto ciulpimas nepageidaujamas tuo, kad nuolat ciulpiant vyresniame amziuje netaisyklingai isdygsta nuolatiniai dantukai. Liezuvi ciulpiant tokios problemos nera. Vaikai tokiu iprociu greiciausiai atsisako tuomet, kai juos pastebi bendraamziai. Tada vaikas turi motyvacija atsisakyti. Siuo metu atpratinti butu labai sunku, nes vaikas savo noru nenustos ciulpti liezuviuko. Na, nebent Jus nutartumete dirbti tuo klausimu ir skirtumet laiko sugalvoti dukrai "motyvacine" sistema (pagrista skatinimais, ne bausmemis) ir jos laikytumetes.
QUOTE(Psichologe @ 2008 03 30, 14:25) Vien tik liezuvio ciulpimo nelaikyciau psichologine problema, jei nera kokiu nors kitokiu sunkumu. Jei zvelgtume giliau, kai kuriu psichologijos krypciu atstovai i vaiko saves nuraminima oraliniu budu (kai naudojama burna- ciulpiama kas nors, kramtomi nagai ir pan.) laiko nelabai brandziu nusiraminimo budu vyresniame amziuje, nuo mazdaug 1,5 m- 2 metu. Keliamas klausimas, kodel vaikas neisisavino brandesnio saves nuraminimo budo, o liko prie senojo (oralinio). Taciau praktiskai gyvenime toks dalykas dideles reiksmes vaiko psichologinei raidai neturi. Juo labiau, kad uzsilikes ciulpimas yra tik rezultatas, pasekme, kokio nors vaiko neisspresto vidnio konflikto, o ne jo priezastis. Visi zmones turi neissprestu mazesniu ar didesniu konfliktu is vaikystes. Jeigu nera kokiu nors kitu sunkumu (juos psichologas gali ivertinti) kazin ar psichologas apsiimtu dirbti su vaiku. Pirsto ciulpimas nepageidaujamas tuo, kad nuolat ciulpiant vyresniame amziuje netaisyklingai isdygsta nuolatiniai dantukai. Liezuvi ciulpiant tokios problemos nera. Vaikai tokiu iprociu greiciausiai atsisako tuomet, kai juos pastebi bendraamziai. Tada vaikas turi motyvacija atsisakyti. Siuo metu atpratinti butu labai sunku, nes vaikas savo noru nenustos ciulpti liezuviuko. Na, nebent Jus nutartumete dirbti tuo klausimu ir skirtumet laiko sugalvoti dukrai "motyvacine" sistema (pagrista skatinimais, ne bausmemis) ir jos laikytumetes. OI KAIP GERA PASIDARE PASKAICIUS TOKI ISSAMU ATSAKYMA.ACIU JUM LABAI.SIAIP KITOKIU PROBLEMU MERGAITE TIKRAI NETURI,YRA GUVI KOMUNIKABILI.TIK VA SITA PROBLEMELE.LABAI TIKIUOSI KAD LAIKUI BEGANT PAMIRS SITA IPROTI,BET DABAR TAI TIKRAI VOS NE ISTISAI CIULPIA LIEZUVKA,BET MES KALBAMES SU JA IR JINAI TA SUPRANTA,BET....ACIU DAR KARTA PSICHOLOGEI.SEKMES JUM
|
|