Iš anksto ačiū už nuomones ir pasisakymus. Jūsų patirtis man be galo įdomi.

As turejau kita patirti as pavydejau visoms draugems, kurios lanke muzikos mokyklas bet mano tevas visada sakydavo : "Kaip gi mes pianina uznesim i 5 auksta" bet man atrodo, kad mazai kas is ju baige tas mokyklas

as muzikos mokykla lankiau nuo ketveriu su puse, grojaus smuiku ir tai buvo didziausia pramoga. jei mokykloj nesisekdavo, mama sakydavo kad neleis i muzikalke, tai asaru pakalne budavo. nemokejau rasyti, tai solfedzio mokytojas viska uzrasydavo (jau skaiciau).

i tokias yamahines pamokeles ziuriu skeptiskai ir nemanau kad tai ikveps vaikus muzikos mokslams - maniskei labiau patinka darbeliais uzsiimineti, nei sokcioti pagal ruoniuko daineles, bet nemanau kad tai rodiklis kad ji muzikali ar ne. artes ketveri metai - ziuresim.

o as pati... smuikas yra, tik nera laiko. o gal ir prisiversti vienai sunku. vis zadejau susirasti koki neprofesionalu ansambli kur butu galima pabruzint

ir su Gelyte sutinku, kad muzikos mokykla atskleidzia visai kita pasauleziura. turbut ir kaip dailes mokykla ar dar kazkas, kuo vaikas uzsiima rimtai (ne kas pusmeti kitas burelis).

pati nelankiau muzikos mokyklos, nors labai norėjau

o va sūnelis dabar lanko , nors dar tik priešmokykline, eina kol kas su noru, , tik kai paklausiu kokiu instrumentu norės groti kitais metai dar nežino nes tai pianino tai gitaros nori .

ir kaip gugucia pasakė tikrai geriau vienas rimtesnis burelis kuris lavina nei viena diena vienas burelis kita diena kitas