Dabar kaip gyvenu viena su vaikais ir kaip jau pradėjusi gyventi iš pradžių,
tai pasidarė labai įdomu kur kitos mamkos sutiko antrą ar ...kelioliktąjį, bet paskutinį savo antrąją puselę.
Nes pagalvoju kad po klubus man nepatinka tai ne mano pasilinskminimo veita., gal kur nors kelionėse ar šiaip kur parduotuvėje.
Paatviraukite mamkos
Labai jau įdomu :

nu tu ir pasakei...kad šitas paskutinis, tai galėsim patvirtinti tik prieš mirtį...

Aš čia norėjau pabrėžti šiai dienai paskutinis, kad va jau kartu gyvena gal jau ir sumainę žiedus Ir kaip nereikia kito

dabar supratau. Nežinau, man kažkaip kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad taip nebus niekada. Labai jau sudėtinga viskas tampa, kai tau ne n-iolika, kai esi kentėjusi gyvenime nemažai, kai auga vaikai...ai, šiuo metu esu nusivylusi ir nemanau, kad tai įmanoma..

Nashle, nekalbėk taip, aš esu optimistė ir galvoju kad bus geriau, tik šiuo metu širdelę sopa, bet kaip išgis manau ir sutiksiu, su kuriuo galėčiau būti laiminga.

Nusivylimas kaip ligą galima išgydyti. tik visiškai neįsiaudrink be galvodama kokia tu nusivylusi.

Darbe.

Sakai? Na, matai, vyras šalia tai tikrai nėra problema...bet va, kaip tu sakai, tas vienintelis kad būtų, tai čia jau sunkiau...nes kažkaip vienam to trūksta, kitam ano...va, kur problema

Darbe.Visai tada nelaukiau nieko ir negalvojau Kartu jau 8,5 metų
Po klubus ir aš nebuvau megėja vaikščioti

JurgaA tai jūs kartu dirbote, ar tiesiog atėjo kaip klientas ar kitokių tikslų vesdamas.
Labai džiugu vat vieną dieną ėmė ir atėjo jis pas tave niekur net ir nereikėjo eiti pačiai.

Internete niekada tokio bendravimo nesupratau ir visada labai jau itartinai ziurejau i internetines pazintis. Bet... ne veltui sako nespjauk i vandeni, nes teks isgerti. kazkodel visad maniau, kad ten zmones su kokiais tai trukumais bet va, norejau tik pralinksminti savo vienisus vakarus, bet gavosi taip, kaip gavosi

Žydraiusia ir kiek laiko jūs jau kartu?

Maniškis atėjo pagal užsakymą . Naujas duris butui užsisakiau, o jis buvo stalius , kuris turėjo tas duris įstatyti

Kartu nedirbome Atėjo,kaip klientas.O išėjome kartu

Tai įsivaizduoju, kad kažko nerealaus pasiūlei jam

jau daugiau kaip metai Bent jau siuo metu atrodo, kad jis kaip tik ta antra mano pusele

Sakoma negali pavydėti kitoms laimės, bet gal ir pas mus užsuks kas nors, nesvarbu pro internetą ar pro duris ar pro langą...

As jau viena 8 metai. To vienintelio taip ir nesutikau. Bent jau dar su niekuo negyvenu, tai ir negaliu vadinti paskutiniu
Bet del pazinciu, tai buvo visokiu ir visur. Ne karta buvo taip, kad draugai pirsliaudavo (bet jiems jau nusibodo, nes vis ne tas ir ne tas), buvo pazintis kelioneje, internete, bet visgi dazniausiai sansu pasitaiko darbe. Bendradarbis vienas kadrino, paskui per klientus ar tiekejus daug zmoniu pazistai, tai ir ima kazkas megztis...

Sutikau internete... buvo visko, bet kuo toliau tuo geriau, o dabar jau 5 metai kartu. Niekad nežinai kur tavasis laukia. Būk atidi, kad nepražiopsotum :-)

Praejo 4.5 metų kaip gyvenu viena.Tris metus po skyrybų negalėjau net žiūrėti į vyrišką giminę.Jokių minčių nebuvo, kad galėtų būt kitaip.Sakiau sau niekada... joks vyras neperzengs mano namų slenkscio..Bet yra sakoma- niekada nesakyk niekada.. Ir ką, perzengė.. tik oi nezinau ar tai yra mano antroji puselė. Labai bijau vėl nusivilti. O susipazinome internete

Na, tikrai keista, bet teks atsiprasyti internetiniu vyruku, nes visus juos buvau nurasiusi Pasirodo, tik man pasiseke visokius D uzkabinti

faina temele suteikianti vilties... Nors, nezinau, ar turesiu jegu ir pasitikejimo kada nors pamilti. Niekada nebuvau pavirsutinisku nuotykiu megeja, todel kai jau vienasyk tekejau - tai amziams, o gavosi
Bet labai smagu, kad yra mamyciu, is naujo sukurusiu laimingus santykius. Linkiu pacios geriausios kloties ir toliau

turiu vieną gerą draugę, kuri antrą kartą vedė ir tokia dabar laiminga. Laimės jau daug daug...
Išsiskyrė ji su vyru ir po 1,5 m. vienam turistiniam sezono uždaryme (ji pramoginių šokių vadovė) susimirksėjo su vienu vyru iš savo grupės jis tą kartą buvo be savo žmonos, jie prašnekėjo visą naktį ir ką jis po kelių dienelių jie jau kartu jis paliko savo žmoną (nu aš čia stabtelsiu ji pati neskyrė jų jis pasirinko tokį sprendimą pats, taip kd smerkt ar ne nežinau ), bet esmė ta kad jie laimingi apsivedė tikrai netradiciškai net Muzikiniam teatre, susilaukė ir savo dukters ji turėjo pirmą sūnų žodžiu atrodo pas juos viskas
Vyras milionierius, labai myli ją visur keliauja, žodžiu dabar nieko ir netrūksta.
Žodžiu reikia tikėti.

vat vat, reikia tiketi, kad manau, kad nereikia prievartaut likimo. Tiesiog tas zmiogus atsiranda, kai maziausiai to tikiesi. Nu as noriu pasakyt, kad nereikia to zmogaus ieksot, netreikia i kieviena demesi parodziusi vyra ziuret kaip i potencialu gyvenimo drauga tiesiog, manau, kad zmogus atsiranda tada, kai jo neieskai, kazkaip ypatingai nelauki ir kai maziausiai to tikieis.
taigi, meskute, viskas dar pries akis

100% Pritariu
Ir dar - reikia skirti du dalykus: vieną, kai moteris neturėdama ką veikti pliurpa su diedais inete ir netyčia sutinka tą išrinktąjį ; ir antrą - kai moteriškės karštligiškai ieško, kiekvienam sutiktajam puola ant kaklo ir kiekvienas išėjimas į žmones ar prisedimas prie kompo yra vedamas tik vieno didžiojo tikslo - surasti jį.

O kaip jums atrodo pažinčių skelbimai laikraščiuose?Turiu porą porų, kurios būtent taip susipažino.Ir gyvena ne vienus metus. O internetu nežinau...Gal kokių puslapiukų išduokit, kur galima ką nors bandyti ieškoti.

O aš, praėjus metams po skyrybų, pirmą kartą gyvenime nuėjau į klubą (buvau jau 23 m.) ir ten sutikau saviškį
Įdomiausia, kad eiti visai nenorėjau, tiesiog lydėjau draugę, kuri nenorėjo eiti viena, o aš jau mąsčiau, gal ką sumelavus, kad nereikėtų eiti...
O jis į klubą atėjo, nes buvo nusiminęs, su draugais kažkoks nesusipratimas buvo. Žiūrėjom, žiūrėjom vienas į kitą ir susižiūrėjom
Kartu esam 4,5 m., norėtumėm šeimą kurti, tik vis su gyvenamuoju plotu sunkumai
Bet tikimės per šiuos metus išspręsti ir šią problemą...
Taigi, net klube galima kažką gero rasti Tiesa, po to patys stebėjomės, kaip čia taip nutiko. O labiausiai buvo priblokšta mano draugė, kuri sakė: " 5 metai vaikštau į klubus po porą kartų per savaitę ir nieko, o čia - še tau, tik nuėjo ir akių viens nuo kito neatplėšia"

Aš saviškį sutikau labai netikėtai, kada to visai nesitikėjau. Buvau su riebaluota galva, nesidažius ir baisaus migrenos priepolio kankinama. Taip skaudėjo galvą, kad net akyse mirgėjo. Man atrodo, kad tada buvau labai baisi Nors maniškis sako, kad buvau pati gražiausia pasaulyje Nu va, dabar jau 5 metai kartu. Turim butą, auginam mano sūnų, kurį jis labai myli, ir labai norim mažo lialiuko

[quote=Fire,2005 08 22, 12:46]
O aš, praėjus metams po skyrybų, pirmą kartą gyvenime nuėjau į klubą (buvau jau 23 m.) ir ten sutikau saviškį
O KĄ DARYTI, KAI METŲ VIRŠ 30 IR Į KLUBĄ EITI KAŽKAIP...

Čia tik kaip pvz. buvo, kad tau skirtą žmogų gali rasti visur, nebūtinai "tinkamose" vietose Tarkim, mano draugė sau skirtąjį sutiko prie ežero, kita - vokiečių k. kursuose, o viena artima pažįstama - banke (jie jau ruošiasi tuoktis).
Aišku, populiariausios vietos yra darbas, universitetas (ar pan.), susitikimai pas draugus. Bet mano atveju mokslai jau baigti, visi draugai ir draugės - su porom, dirbame trise ir su klientais tenka retai bendrauti (be to, tai dažniausiai šeimos).
Beje, manau, kad kažkokie kursai - labai nebloga vieta susipažinti (aišku, jeigu ne mezgimo ) tuo pačiu galima ir ko nors naudingo išmokti

Cha, maniskis pats atejo! Buvau jau 1.5 metu kaip issiskyrusi ir visa ta laika i vyru puse net paziureti negalejau. O kai kadaise buvusi pirmoji meile draugiskai paskambina, tai kazkaip susigundziau su juo nekaltai draugiskai kavos isgerti...

...Taip ir geriame ta kava kiekviena ryta jau 2 metai:)

Pritariu, kad specialiai ieškoti nereikia,bet naudotis pasitaikiusioms progoms kur nors viešumoje rodytis - būtina ir privaloma. na nebent dažnai keisti langus, duris ar kitaip remontuotis butą, kad į nmus ateitu .
o kai aš būnų rimtai supykusi ant savo vaikino su kuriuo man dažnai atrodo, kad nepakeliu, pagalvoju, kad reikia į kokią politinę partiją įstoti, ten ir veiklos bus, o vyrų daug tai nors komplimentų pasiklausyti . o kas ten žino ką tau likimas skirs

Raganėle siūlau į DArbo partiją, ten visi milionieriai, nu kimba ant jaunų, nu vat kaip Antaniukas susimetė su jauna megina.

As sutikau darbe. Praejus keturiems menesiams po to kai vyras paliko Nieko labai nesitikejau, bet pakviete, tai nuejau i pasimatyma. Galvojau, o kas man dar drauge, pastume-eik eik...
Taip ir draugaujam jau virs dvieju metu. Savaitgaliaujam ir koki karta i savaite susimatom. O ar paskutinis, dar paziuresim. Kaip tais su tom zenatvem nelabai skubu... gal kvaila ? reikia griebti
Nu bet, kad taip gerai taip kaip yra....
As siuo klasimu labai didele optimiste..

Pažistu vieną kadrą, kuris jau dvidešimt metų gyvena pas moteris, kurias susiranda pagal skelbimus. Pats tikrai ne dievo dovana - paprastas stalius su užgėrimais, o jau moterys tai kaip dievą myliu, visos rinktinės nė vienos lachmotės susivėlusios nematėm. Jo reikalavimai ne šiaip sau: aukštasis, liekna, graži, gera šeimininkė, su butu (bo jis vadala savo kampo neturi). Karočė, visada sutvarkytas, nupraustas, sušuokuotas, papenėtas ir didelis ponas namuose. Jeigu išrinktoji pradeda rodyti kaprizus jis visai bjaurybė į galvą neįma - tėškia, kad tokių kaip tu pilni skelbimai, ir per duris. Ir kaip bebūtų baisu labai greitai jau kitą moterį išnaudoja...

Labai panašu į mano ex

Su pirmu vyru išsituokiau po 5 metų bendro gyvenimo ir beveik 9 metus pragyvenau viena. Tačiau, kažkaip netikėtai pradėjau bendrauti su klasioku (po 13 metu mokyklos baigimo) ir po gero pusmečio susituokėm.
Būna ir taip....

Vat šitokių aš nesuprantu labiausiai. Ką tie Babausiai padaro moterims, kad jos tirpsta dėl jų. Niekaip man nedaiena.

Gal turi kelnese stebuklinga lazdele?

Ydomu būtu tą stebuklą išbandyti.

Reikia su mamairute tartis, kad supazindintu
Manes tai babausiai nevilioja..Nors ta lazdele tai tikrai idomu....

tokie babašiai turi liežuvį be kaulo, pripudrina smegenis, o jei moteris užsivienišėjus, ima ir patiki

Vat vat, tas uzsivienisejimas-labai blogas dalykas , uzsivienisejus per ilgai ir babausiai princais ima atrodyti.....

Em..O aš čia taip, truputį ne į temą, norėjau paklausti, kaip tie nauji draugai reaguoja į tai, jog jau turite vaikų/vaiką? Ar iškart jiems pasakot, ar neatšala noras bendrauti, o vėliau "sumetus skudurus", ar gerai elgiasi su vaikiukais? ne šiaip smalsauju, tikrai reiktų žinoti, kaip ten būna? Ar jeigu lieki viena su vaiku- tai jau esi su defektu, ar vyrams dzin? Kaip yra?

Dabar bendrauju su amerikonu Tai jis reagavo taip Na o lietuvių veidai dažnai būdavo tokie

Jei tavęs reikia- vaikas ne kliūtis. Kai norėjau išbandyti savo būsimąjį, pamelavau, kad turiu vaiką. Sako: gerai, kartu auginsim. Sakau pamelavau- va tada apsidžiaugė- mamai nereiks aiškintis del "nefasono"

Hm...Tai matomai vaikas atbaido visokius nevykėlius ar nerimtuolius?

Optimistės taip ir mano Bet aš visad jaučiuosi nejaukiai kai reikia patinkančiam bičui pasakyti, jog esu išsiskyrus ir turiu vaiką

Aš tai iškarto informuoju,kad turiu nuostabų sūnų.Reakcijos skirtingos,jei viriškis vyresnis reaguoja normaliai,jei jaunesnis-apgailestauja.

Yra ir tokiu, kurie sureaguoja "pagal etiketa" - mol supranta, klausineja, kaks vaiko vardas, dedasi super rupestingais, o is tiesu jiems vienisa moteriske - lengvas grobis, tad ismoke savo "gailescio" maldele pudrina smegenis. Is karto nenuosirdumas jauciasi

Išsiskyriau su pirmu vyru kai sūnui sukako 6 mėnesiai. Išsiskyrėm - išsibegiojom į visas puses. Nelabai jaukiai jaučiausi, kažkaip iš kažkur įsiminiau (berods buvęs sugebėjo įteigti), kad su vaiku esu nurašyta kaip moteris, kaip būsima kažkieno mylimoji. Nors tiek draugai, tiek artimieji palaikė ir pastoviai kurstė, visiškai nebetikėjau jų tvirtinimais, kad moteris su vaiku dar nėra mirusi, kaip moteris.
Išsikrausčiau iš gimtojo miesto, išvažiavau laimės ieškoti kitur. Kaip įsikūriau sostinėje, ne už ilgo laiko (prabėgo maždaug nuo skyrybų 3 metai) pas mane į svečius atvyko draugė, kuri karštai troško susipažinti su vienu vyriškiu. Ir mane draugiškai nusitempė, taip sakant "ant drąsos". Draugė tada kažkur labai skubėjo, o aš surizikavau ir pasilikau su tuo jos naujai keptu pažįstamu. Nusitempė jis mane tada į "Tango" berods toks klubas buvo... Išgėrem po vyno taurę, o kiek man tereikia? Na vat ir pabėgau po pirmųjų bučinių, pabėgau tiesiogine to žodžio prasme. O jis mane po kelių dienų susirado ... ir susirado ilgam, 6 metai kaip kartu, o šiais metais gegužę ir vestuves atšokom
Myliu aš tą vyrą be proto ir tikiuosi, kad nepasibaigs tuo mūsų gyvenimo pasaka