Visada mano nuomone apie vaikus budavo tokia: turesiu vaika tik tada, kai turesiu tvirta pagrinda po kojom, nuosava buta ir busiu aplankius maziausiai tris salis...
zodziu buvau svajokle ir skrajojau padebesiais... Bego metai, bet to pagrindo kaip ner taip ner... Isvaziavau i uzsieni, ten turbut jau aukso kalnai manes laukia?.. bet didziam nusivilimui nebuvo jokiu auksu, tik sunkus, varginantis darbas. Gyvenom su MB gan nuobodziai, turejau dvi katytes kurios praskaidrindavo nuotaika kartais. Bet kazko truko, tikrai labai truko... Ir viena diena supratau, kad truksta kudikelio... Mazycio stebuklelio, mazyte nosyte, mazom rankytem ir pirstukais. Ilgai nelauke su MB pradejom darbuotis. Vienas menuo praejo, nieko. taip praejo antras ir trecias, labai liudejau. Ir nusprendziau nebelaukt ir nieko nebegalvot, gyvenau toliau nieko nesitikint... Ir OPLIA 
ketvirtas buvo laimingas dziaugsmas liejos per krastus Nestumas buvo tikrai labai lengvas, pilvelis mazytis... priaugau tik 7 kilogramus. Bet visa mano nestuma lydejo gimdymo baubas... Gimdymas buvo man fobija, baisiau turbut uz kara... Laikas bego ir lemtingoji diena nenumaldomai artejo, drebedavau ir skaiciuodavau valandas, vis isivaizduodavau, kaip mane plesys ir draskys gyva...
daktarai buvo nustate, kad gimdyt turiu sausio 9 diena...Taigi atejo sausio 9-oji su baime laukiu kas cia bus
Ogi NIEKO... Sulaukiau sausio 15 ir daktarai issiunte mane i gimdymo namus issamiam patikrinimui: padare echoskopa, patikrino mazyles toniukus, viskas gerai. Liko kaklelio patikrinimas, nuvede sesute mane uz uzuolaidos liepe nusirengt atsigult ir laukt gydytojo. Ateina tamsiaodis, didelis, susiraukes diedas ir tik BAC jis man 
skausmas toks, kad vos neapsisiojau, atrodo skrandi norejo jis per ten istraukt Liepe apsirengt ir ateit prie jo stalo, siaip ne taip dar keleta minuciu pagulejus, atsistojau, apsiregiau ir svaigstancia galva nuejau prie to, jo stalo. Sako: jei iki sausio 20d. nieko neivyks, atvaziuok cia 8val. ryte kirpsim vandenis. Grizom namo, visa vakara skaudejo, kraujavo... zodziu jausmas toks slykstus, lyg buciau isprievartauta Tada baime pasieke auksciausia lygi, gulejau lovoj ir visa vakara verkiau, maniau jei paparastas patikrinimas toks skausmingas, tai gimdymo tikrai neisgyvensiu... O dieve, kaip reiks nuvaziuot ten, tiesiai mirciai i nagus, draskys, karpys mane ten. Norejau begt, rekt... Bet cia gi ne is dantisto pabegt Suvokiau, kad niekur nebedingsiu pagimdyt vis tiek teks...Taigi sausio 17-oji, 22h. pajuntu skausmelius kutenancius nugara... ai galvoju paruosiamieji vargina mane, jau ne viena kart buvo uzeje ir dingdavo... Bet po 5 skausmelio pradejau skaiciuot, skausmeliai kartojasi kas 10min. Turbut jau cia kazka tikrai reiskia... Bet visgi pirma valanda nakties, nuejom miegot, snaudziu bet skausmeliai uzmigt neleidzia. Jauciu kaip stipreja, 4h pradedu vel skaiciuot, tarpai mazdaug 7 - 8 minutes. 6h valanda ryte skausmeliai jau kas 5 - 6 min. Vyras sako, vaziuojam... As dar delsiu... Nieko nebus, gimdyt teks, vaziuojam.
Bandydama pratempt kuo daugiau laiko, tikrinu tases, sukuojuosi plaukus MB laksto kaip isprotejas tai i masina tai vel i kambari, visiskai pasimetes.
Taigi vis delto vaziuojam... Ligoninej, mus pasitinka labai maloni akusere, patikrina slapima, kraujo spaudima ir sako: gulk, patikrinsim kakleli... O Dieve tik ne tai
daugiau jokiu tikrinimu NE NE NELEISIU!!!! O ji ramiai, graziai nusisypsojus sako: nebijok, neskaudes tikrai, busiu labai svelni. Sutinku ir mano nuostabai nepajutau beveik nieko Verdiktas 2 cm. O dieve, turbut juokaujat, kankinausi visa nakti ir tik 2cm.? Nuveda i pries gimdyvini skyriu, pristato kita akusere ir malonioji teta mane palieka, pasisakau, kad noresiu epiduro, uzsiraso kazkur, ir patikina, kad tikrai prireikus as ji gausiu. Bandau gulet, snuduriuot... po poros valandeliu keliuosi, vaikstau, supuosi ant kamuolio, juokauju su MB ir skaiciuojam saremiukus, kurie kartojasi dar vis kas 5 minutes. Is palatos i gimdykla isveze jau tris gimdyves, girdziu kaip rekia, varydamos man siauba, bet as dar sugebu juokaut...
Taigi 13h. vel pamaina keiciasi, ateina jau trecioji akusere pas mane, maloniai prisistato, ji lenke is kart supratau, kad is jos gero, geriau nelaukt. Tikrina kakleli, ir o Dieve, VEL tas zudantis skausmas, bandau ja nuspirt, o ji pasipiktinus man BAC dar skaudziau, saukiu SKAUDA! o, ji man ir sako: vaikeli tai kaip tu pagimdysi, jei tau dabar skauda? . Vel puolu i panika, tikrai mirsiu, tikrai neustversiu, prasau cezario... O ji tik jiuokiasi is manes: as pagimdziau du vaikus be nuskausminimo ir vis dar gyva, isgyvensi ir tu. Kadangi atsidarymas dar tik 3cm. isveda mane kazkur i visai kita skyriu, visu sesuciu is eiles klausineju, kokia galimybe, kad gausiu cezari, visa drebu is baimes ir issekimo, visgi visa naktis be miego ir beveik para, kaip nieko nevalgius ... tai viena tokia maloni, mane nuramina, itikina, kad gausiu visa nuskausminima, man neskaudes ir tikrai nereiks jokio cezario. Pasiule suleist man petidino, pavalgyt ir truputi pamiegot, sutikau, ji isejo paimt vaistu. Ir tuo tarpu pajuntu, kad nubego vandenys, pazvelgiu i laikrodi 16h. Ji grizta, petidino atsisakau ir kadangi suvokiu, kad po vandenu nubegimo prasides tikrosios linksmybes, prasau iskart epiduro. Patikrina kakleli, vel neitiketinai svelniai, 4cm. Ir vel grazina i priesgimdyvini skyriu, atiduoda mane atgal, poniai is Lenkijos. Ji pasako, kad epiduro teks ilgokai laukt, nes daktaru siuo metu nera (mintyse issigastu, kad pakliuvau i tokia ligonine, kurioje nera daktaru
) bet ka padarysi ... laukiu... Atitempia man Entonoxo baliona, ir net neparodzius kaip juo naudotis, palieka mus su vyru vienus.Jauciu kaip skausmas dideja... kvepuoju... Ir begioju po palata uzejus kiekvienam saremiui, tikedamasi pabegt nuo skausmo, lyg nuo pjuklo, pjaunancio mano nugara pusiau... Grizta akusere, kartu su ja labai nemalonaus veido, zaliai apsirengusi babajka. Paaiskina, kad kartais pries darant epidura, daktarai sugalvoja padaryt kraujo testa, as kaip tik is tu... Liepia atsigult, ima krauja man is plastakos, duria duria, nepataiko... subado, paleidzia krauja... siaip ne taip paima. Siaubingai skauda, ranka visa melyna, istinusi, net negaliu kumscio suspaust, noriu verkt, bet nera laiko, reikia kvepuot... Akusere noredama "paguost", pasako: kad nepergyvenciau, kad tai tik mazas pabuciavimas palyginus su tuo kas manes siandien dar laukia... Patikrina dar karta kakleli, pranesa geras naujienas, kad atsidarymas jau 9cm, jokio epiduro as nebegausiu ir zygiuojam i gimdykla, beeinant sustabdo dar pora siaubingu saremiu, taigi mes gimdykloj... Girdziu kaip sesutei pasako, kad atsidarymas visgi 8cm, o ne 9, norisi nuraut jai plaukus uz tai, kad apgavo, bet neturiu laiko. vaikstau pirmyn atgal, sokdama ir rekdama, per pertraukeles tarp saremiu dainuoju lopsines. Ta nelaboji vel lenda i akis su savo tikrinimais, nebeleidziu... Pareiskiu, kad noriu kitos akuseres, apsiejom be tikrinimu. Laikas lipt ant stalo, o as negaliu vietoj nustygt is skausmo, kaip as ten isgulesiu? Taigi nusprendzia, kad reikia man gimdyt "suniuko" poza, uzlipu... Ieina kazkoks gudruolis daktaras ir paklausia: ar man reikejo epiduro? Padekoju uz rupesti ir izuluma... Girdziu mano ponia skambina telefonu ir kviecia praktikante, pasakius, kad as sutikau ir leidziu jai priimt gimdyma... nors ji ne zodeliu man apie tai neuzsiimine, zodziu saviveikla vyksta aplink mane kiek imanoma, o as neturiu jegu ir laiko net pakovot uz save... Skausmas drasko mane i gabalus, rekiu is paskutiniu jegu, girdziu kaip aplink mane susirinkusios akesere ir sesute, dziaugiasi mano geru balsu...
Ir pagaliau laikas stumti... Nesiseka... Skauda nezmoniskai... Visgi prasau Dievo pagalbos ir sukaupusi paskutines jegas stumiu dar karta... Ir... Ech... 20h. Palengvejimas nerealus, skausmo kaip nebuta...
Atsigulu, ir uzdeda man ant krutines, mazyte mergyte, mazyte mazyte tokia grazute grazute... Mazom rankytem ir pirstukais, maza nosyte ir dideliom akim
Pajutau tokia neapsakoma laime ir meile tam mazam zmoguciui... Dziaugsmas netelpa krutinej... Ir kaip as galejau tiek bijot to gimdymo? jei reiktu istverciau dar karta visa tai is naujo nors ir begalybe kartu, kad tik sis mazas angelelis butu laimingas 
Ji mano laime, mano dziaugsmas ir visas mano gyvenimas...
Sekmės Jums, aukit didučiai & geručiai 
