Dažnai lankausi supermamos forumuose.Noriu paklausti jūsų mielosios: ar šiais laikas dar liko moterų ir merginų ,kurios patenkintos savo kūnu ,myli save būtent dabar ,o ne tada kai numes 5,10 ar 20 kilogramų.Ar šiandien kai aplinkui knbždėte knibžda įvairiausių dietų ,stebuklingų liekninamųjų piliulių(lida ,reductil ir panašių brudų) bei visur kur tik apsidairysi gali pamatyti manekenių,kurios egzistuoja vien tam ,kad galėtų visa dienos dalį praleisti galvodamos ,kiek kas turi kalorijų,dar liko natūraliai lieknų ir save mylinčių moterų.Ar dar liko toks mąstymas ,kad valgau tada kai išalkstu ?ar dar liko tų ,kurios dar nepaveiktos šiuolaikinės visuomenes ir į maistą žiūri kaip į dalyką,kuris naudojamas tada ,kai išalkstama ir tik tam ,kad palaikytų žmogaus energiją ir nenumirtų badu.Pažvelkime į savo vyrus ,vaikus ,juk jie to nesupranta ,kaip daugelis moteru maistą naudoja ne pagal paskirtį ,priešingai nei jie: jie nesuvokia kaip mes galime valgyti kitais tikslais (norėdamos nusiraminti,po nenusisekusios dietos ,iš neturėjimo ką veikti ir pan).Ar nesusimąstėte ,kodėl mes pakliuvome į spastus?Galiu pasakyti,kad į juos pakliuvau ir aš.Tad jei trumpai ir aiškai ,užvedžiau šią temą ,tam ,kad čia susirinktų tos moterys ir panelės ,kurios kaip ir mazi vaikai ar vyrai ,valgo tik tada kai išalksta ,valgo ką nori ir visad išlieka lieknos ,tokių merginu ,kurios neįkliuvusios į užburtą rata ,manau,šias laikais nedaug ,tad pasirodykit mielosios ,mums ,kurioms tai sunkiai pasiekiama ,būtų be galo naudinga sekti jūsų pavyzdžiu ir džiaugtis gyvenimu...

Jungiuosi

Iš tiesų, labai svarbu valgyti tik tada, kai išalksti. Beje, jau seniai kentėjau nuo "emocinio valgymo", arba valgymo tam, kad išvengti kokių nors darbų va, reikia kažką padaryti. Aj, pirma pavalgysiu čia jau tokia kaip ir vilkinimo priemonė gaunasi

Esu visom keturiom už valgymą tam, kad išgyventi, ne gyvenimą tam, kad pavalgyti. Ir esu prieš visas dietas. Nes tada moterys yra priverstos galvoti apie maistą. O jei valgai tada, kada nori (aišku, svarbu ne per daug), nesi priverstas galvoti apie maistą visą laiką.

Nors esu dar tik pradedančioji, pasižadu išsilaisvinti iš emocinio valgymo

saunuole kaktuse ,ziuriu ir musu svoriai beveik vienodi (mano 62) bet ne cia esme.tikraij emocinis persivalgymas ,net ir nesant isalkus dbr yra masinis ,taij tas pats kaijp rukymas ir heroino vartojimas ar dar koks brudas .Bet nepaisant visko kaip yra nerukanciu ,negerianciu bei narkotiku nevartojanciu zmoniu manau taip ir like siam pasauli moteru ,kurios vadovaujasi naturalias valgymo instinktais ,nezino ka reiskai persivalgyti ir yra nepakliuvusios i uzburta dietu rata. mums ,kurios ten pakliuvo ,manau butu naudinga issifruot visa tokiu naturaliai lieknu moteru psichologija ...ir daryti isvadas

Kažkaip neužsuka čia tos moterys galų gale - ką čia studijuot? Reikia stengtis valgyt tada, kai išalksti. Kaip patikrinti, ar tai tikras alkis, ar tik šiaip? Išgerti stiklinę vandens. Jei po to vis dar ko nors norisi - tai , ko gero, tikras alkis. Kokia dar išeitis? Eiti užsiimti darbais, nes kai neturi ką veikti, tada ir valgai. Vat ir visa psichologija

bet stengiantis visu pirma reijkia daug valios pastangu ,o kaijp zinia valios pastangomis visa gyvenima taijp nesimaitinsi aties dienu kai ta valia pratruks ,IR VEL VISKAS IS NAUJO.Manau reijkia surast PRIEZASTIS kodel valgoma daug! o kai zinosim pagrindine priezasti tai ir valios maziau reikes ,cia kaip su rukymu

Mano nuomone, dažniausiai besaikio valgymo priežastys būna psichologinės.

manau geriau reijkejo ta tema pavadint trumpai ir aiskai: kodel persivalgom?kad cia butu surasomos priezastys ,kodel tai darom ...manau butu daug skirtingu priezasciu

Mieloji, aš nesuprantu, koks buvo tikslas tau užvesti tokią temą. Tu tiesiog eisi TAIP įsigilinus į tą persivalgymą, kad aplink daugiau nieko nematai. Aš tau sakiau, kokios gali būti persivalgymo priežastys. Negi tu tikiesi, kad dabar tau kas nors surašys 20 priežasčių, kodėl persivalgome? Gal kas ir surašytų, nežinau. Ir tada tu galėsi atsirinkti, kas tau tinka?

SAVYJE ieškok tų priežasčių. KADA tu dažniausiai persivalgai? Kokiu metu? Kaip tada jautiesi? Gal tu nemoki MĖGAUTIS maistu, tuo ką valgai, prisiryji ir tiek?

Savęs klausk, o ne kitų. Kas yra man, nebūtinai bus ir tau.

Ir šiaip, mažiau galvok apie tą persivalgymą. Jei valgysi visada ir galvosi: va dabar tai turbūt persivalgysiu, tai tu tikrai persivalgysi.

Mėgaukis maistu. Mėgaukis tuo, ką darai. Čia yra pagrindinė gyvenimo taisyklė.

Dekui kaktuse

Sėkmės ieškant savo persivalgymo priežasčių

tai va, noriu papasakoti savo istoriją- visų pirma esu linkusi tukti, turiu šiek tiek bereikalingų kg, kuriuos pastebiu tik pati, na ir gal vyras, pastebėjau, kad valgau " maratonais", dažniausiai kai kamuoja nerimas, sausio mėn. po didžiųjų metų švenčių , atkreipiau dėmesį, kad nors valgiau labai daug, bet nėra jokio soties jausmo, beje ir persivalgymo jausmo tp. Norėjau padaryti tvarką "apsiryjimuose", ty valgyti " su saiku", manau, kad tai yra kur kas sunkiau nei visai nevalgyti...atsitiktinai aptikau SM " sistemą minus 60", jos laikausi, po truputį kilogramai tirpsta, bet svarbiausia, kad kažkur dingo mano " apsirijimo maratonai", sugrįžo natūralūs soties ir alkio jausmai. labai patinka, kad tai nėra dieta, tiesiog sveikos mitybos ir gyvensenos mišinys, kuris man padeda...( galit ignoruoti mano žinutę, jei jusų manymu ji yra , tiesiog norėjau pasidalinti tuo kaip susigrąžinti kas buvo įgimta ir dėl įvairių priežasčių prarasta...)

Dekui Voras ,tavo zinute tikraij i tema ir nebus ignoruojama o kas tai per sistema minus 60? taip tu teisi zymiai lengviau yra visiskai nevalgyti negu valgyti su saiku,o dbr ypac kai meciau rukyti atrodo ,kad turiu du skrandzius ...bet zinau ,kad nera padeties be iseities viskas bus ok

Šiaip ta tema yra prie dietų ( bet tai ne dieta), siūlau paskaityti, gal bus priimtina ir tau...

ai aisku ,matyt del to ,kad prie dietu tai ten ir nekisau nosies,reiks paziuret...

As panos sveriu jau visa 90 kg o mano ugis 168 cm, bet siuo metu per daug nesuku galvos, manau yra gyvenime svarbesniu dalyku, nei mano svoris

teisingai

Linkiu ,kad visos ismoktume vadovautis savo kuno signalais ,atsirinktume tai ,kas mums tinka ,uzmirstume visokias "delcios", "grikiu" ar dar kokias absurdiskas dietas ir valgytume tik tam ,kad gyventume ...atrodo taip paprasta...manau ,kad ir yra paprasta tik reikia ta suvokt ...Na as jau kelias dienas butent taij gyvenu...ir sio jausmo nesulyginsi su tuo kai atsikeli ryte su skaudanciu pilvu po vakaryksciu valgymu...ziaurus jausmas ...

Sveikos. Gal yra kur tema kaip sustoreti?

Na manau yra tikrai kelios temos tik geraij paieskok...

Stengiuos save mylėti tokią, kokia esu Vienintelė gera dieta - normalus valgymo režimas ir tokia emocinė būsena, kad persivalgyti nė nesinorėtų, manau.
O kai save myli tokią, kokia esi, būna lengviau gyventi (:

taip tu visiskai teisi, SAVES NEMYLEJIMAS,SMERKIMAS IR NIEKINIMAS YRA PAGRINDINIS SALTINIS ,KURIS SUKELIA EMOCINI ALKI , kurio kaip zinia maistu toli grazu neuzkisi

O vat cia yra visiskas saves apgaudinejimas. Matau, kad storeju, taciau nelabai ka noriu daryt, todel apsimesiu, kad man ir taip gerai. Tik kazkodel linksmi ir visada patenkinti buve storuliai tiik suliekneje paatvirauja, kad visa tai buvo tik kauke ir, kad lieknam buti yra ne tik sveikiaui, bet ir daugeliu prasmiu geriau ir smagiau gyventi Nebent is tikruju nuosirdziai galite pasakyti, kad esu stora ir del to be galo laiminga

anksčiau ir aš taip galvojau (tiksliau taip apgaudinėdavau save).

Sveikos,
faina tema, tik gaila, kad mažai kas pasisako. Aš irgi amžinai su svoriu kovoju. Bandžiau ir minus 60 laikytis, ir valgiau kas dvi valandas po stiklinę, bet svorio tik prisiauginau. Kai laikiaus minus 60, nors mažiausias nuklydimas į šoną pridėdavo papildomo svorio, valgyti po stiklinę kas dvi valandas, gal ir neblogai, bet ta stiklinė vis netyčia gaudavos ar tai saldainiai, ar sausainiai.
Seniai jau žinau, kad reikia galų gale save pamilti, su savim susitaikyti ir pagaliau ne svorį mesti, o po truputį bandyti pradėti sveikai gyventi, sveikai maitintis ir stengtis atsikratyti emocinio valgymo. Man pastoviai taip būna, jei jau ''netyčia'' nukrypstu į šoną, tai taip ar taip jau prisirijau, tai pakirsiu šiandien kaip priklauso ir nuo rytojaus nebevalgysiu. Dažniausiai taip būna savaitgaliais. Vis sau prisiždau, kad tik vieną savaitgalio dieną valgysiu bet ką ir bet kiek, bet dažniausiai rijimas tęsias nuo penktadienio iki sekmadienio.
Dabar po truputį bandau susitaikyti su tuo, kad esu tokia kokia esu, bandau pradėti daugiau sau dėmesio skirti ir po truputį sveikai gyventi, o ne svorį mesti.

Tikrai labai gera tema Įdomu, ar kas nors čia paskaito...
Aš pati esu turėjus valgymo sutrikimų, dabar kaip ir esu pasveikus, tik liko emocinis valgymas, o tai irgi yra nesveikas santykis su maistu.
Neseniai perskaičiau knygą "Moterys, maistas ir Dievas" ir ji visiškai pakeitė mano požiūrį. Ne tik į maistą. Tiesiog pradėjau suprasti, kad kai kurie dalykai, į kuriuos anksčiau nekreipiau dėmesio, ar netgi stumdavau nuo savęs, iš tikrųjų yra svarbiausi mano gyvenime. Jaučiuosi lyg atsibudus iš sapno.
Su maitinimosi įpročiais dirbti yra labai svarbu, nes tik esant laisvam nuo minčių apie maistą, kilogramus, kalorijas, galima pamatyti tikrąsias gyvenimo spalvas. Ir tai tikrai yra darbas, nes reikia kiekvieną dieną prisiversti SKIRTI LAIKO valgymui, kiekvieną kartą DOMĖTIS tuo, ką jaučiame, kai norim eit prie šaldytuvo nors nesame alkanos. O juk kartais tiek rūpesčių (darbe, moksluose ir t.t.), kad atrodo, kad nėra jėgų daugiau į nieką gilintis. Šiuo metu būtent labai rimtai su savimi dirbu, ir jaučiuosi kaip ant debesų kiekvieną dieną, kuri praeina maitinantis tvarkingai, su meile ir rūpesčiu. Suprantu, kad tai geriausia, ką aš galiu dėl savęs padaryti, jokiu būdu nenoriu grįžti į tą emocinio valgymo būseną... Tai yra vienintelis būdas turėti pilnavertį gyvenimą. Tikrai, 100 proc. -- dietos laimės neatneš, nes ne svoryje yra esmė, o mūsų požiūryje. Aš ir pati pvz. kai svėriau penkiais kg mažiau negu dabar (tai jau mano idealus svoris būtų), vistiek jaučiausi taip pat nepatenkinta savimi kaip ir su dabartiniu svoriu, ar net blogiau...
Svorio kritimas yra tik "šalutinis efektas", kuris neišvengiamai pasireiškia pradėjus valgyti sąmoningai.
Tikrai būtų labai įdomu pabendrauti su tomis, kurios galbūt nori visam laikui atsikratyti emocinio valgymo, persivalgymo, ar kurioms jau pavyko pakeisti savo įpročius.

...sudomino knyga, reikės paieškoti nusipirkti, jei tokius pokyčius smegenyse padaro...

Mane ir vargina emocinis persivalgymas. Šokoladinių saldainių pusę kg. suvalgau iškart, po pusvalandžio - šokolado plytelė, dar pridedu 300 gr.torto. Tai čia viską suvalgau jau desertui, po valgymo.. Nuolatos kažką išsitraukiu iš šaldytuvo. Darosi jau bloga, bet vis tiek valgau.. Nekenčiu savęs. Dažnai "bliaunu" dėl savo svorio( nors jis dar nėra toks tragiškas). DABAR PIRKSIU TRENIRUOKLĮ, BET MAISTO VIS TIEK NEGALĖSIU riboti. Mąstau, kad išgelbėti mane galėtų tik "Lida"..

Lida nepadės. Niekas nepadės išskyrus psichologinius pokyčius. Įsivaizduok -- atsikeli ryte sverdama idealiai, tiek kiek visada svajojai slapčiausiose svajonėse. Bet vistiek tavo mąstymas būtų toks pats kaip ir dabar, vis tiek susinervinus ar iš neturėjimo ką veikti eitum prie šaldytuvo... Ir grįžtų tie kilogramai.
Aš griežtai esu pasiryžus šį kartą susitvarkyti su problema iš esmės, t.y. atsikratyti priklausomybės nuo maisto. Ir susitaikiau, kad tai bus lėtesnis kelias negu savaitę pabadauti. Bet nenoriu to idealaus svorio iš pradžių nepakeitus įpročių, nes žinau, kad tada vis tiek būsiu nelaiminga, visą laiką galvosiu, kaip išlaikyti tą svorį, bijosiu SAVĘS, kad visko nesugadinčiau. Taip jau nekartą buvo.
Dabar suvokiu, kad noriu būti laiminga, o ne liekna. Nors iš kitos pusės, nustojus persivalginėti, svoris tikrai kris, neišvengiamai.
Šiaip dėl knygos, tai ten yra labai gerų patarimų, kaip praktiškai pratintis prie sąmoningo valgymo -- pvz. būtina valgyti nedarant nieko kito daugiau (tarkim negalima žiūrėti tv valgant,klausyti muzikos ar skaityti), valgyti lėtai, galvoti apie kiekvieną kąsnį ir t.t...
Mielai pasidalinčiau ir daugiau info kurią perskaičiau knygoje, būtų faina padiskutuot apskritai, kas sunkiausia, kas veda į persivalgymus ir t.t. Pati labai norėčiau pabendraut su merginom, kurios irgi nori nugalėti pačią priklausomybę, o ne tik numesti kažkiek kg... Palaikymas žiauriai daug duoda, o mano aplinkoj, tai galima sakyti vien dietininkės, kcal skaičiuotojos ir t.t.

Suprantu, ką reiškia priklausomybė nuo svaigalų ar kvaišalų. Ir niekas nepaneigs, kad tokia pati priklausomybė yra ir nuo maisto. Aš turiu valgyti. Nuolatos. Anądien suvalgiau kažką tik kirminui numarinti, ir visą laiką tik vaikščiojau,vaikščiojau - lyg narkotikai traukė saldumynai.. Sukirtau gabalą torto ir tada nurimau..Malonumo centrai buvo "pamaloninti"..Dabar sėdžiu alkana, kenčiu, o mintys tik apie maistą sukasi..Nesveika kažkokia aš..

Galiu parašyti, ką aš bandau daryti tokiose situacijose...
Visų pirma, tai reikia suvokti ir sau mintyse pasakyti, kad tas "alkis" -- tai impulsas, vedantis į persivalgymą. Jeigu nejaučiu FIZINIO alkio, tai vadinasi manyje yra kažkokie jausmai, kuriuos noriu numalšinti valgydama (arba nuobodulys, nepasitenkinimas kažkuo ir t.t.)
Tada reiktų ramiai atsisėsti ir susikoncentruoti į pojūčius kūne -- būtent fizinius pojūčius -- pajusti savo rankas, kaip prie kūno liečiasi drabužiai, kaip kojos remiasi į žemę... Reiktų stengtis atsisakyti tokių minčių, kaip "kokia aš apgailėtina, vėl noriu prisiryti, aš nenormali ir t.t." Faktas yra tas, kad tu esi čia ir dabar, ir absoliučiai NIEKAS nepasikeis, jeigu suvalgysi tą torto gabalą. Niekur nedings problemos, jausmai, nepagerės santykiai, NIEKAS nepasikeis.
Apskritai tai reikia skirti laiko gilinimuisi į savo gyvenimą -- kažkur slypi nepasitenkinimas, kurį stengiamės nuslopinti, pamiršti valgydamos. Pagalvok -- gal esi nepatenkinta savo veikla, gal manai, kad gyvenimas eina veltui, gal santykiai kažkuo netenkina, gal jautiesi vieniša...? Nereikia iškart pulti ieškoti sprendimo tų problemų, čia kitas klausimas jau. Svarbiausia suvokti, kad maistas nepakeis tų dalykų, problemos neišnyks suvalgius torto. Čia kaip alkoholis -- žmonės prisigeria, kad pamirštų problemas, mes prisivalgom dėl tos pačios priežasties. Bet maistas nieko neišsprendžia.
Bet apskritai tai čia nėra metodas, kuris leis be jokių sunkumų badauti... Reikia nepersivalgyti, bet valgyti tiek, kiek prašo tavo kūnas -- valgyti kai esi išalkus ir valgyti tai, ko tavo kūnas nori. Nereikia kankinti savęs badu ar graužti vien morkas, nors norėtųsi pvz. kokios košės... Jeigu nuo persivalgymo pereisi prie ribojimo, tai irgi nieko gero neduos -- vis tiek anksčiau ar vėliau vėl persivalgysi.

Viskuo nepatenkinta, sveikatą ėda visi, kas tik gali..Pastebėjau, kai labai kas išnervina, tai valgau nesustpdama. Ir tas valgymas man kaip malonumas - jis kompensuoja tą neigiamą jauseną.

Na tai būtent -- tai ir yra emocinis valgymas. Valgome, kai norime pabėgti nuo neigiamų jausmų.
Visa paslaptis yra labai paprasta: privalai suvokti, kad valgydama nesunaikinsi savo problemų, nesunaikinsi tų neigiamų jausmų (juk tai kaip ir savaime suprantama, ar ne?). Prisivalgius tik jausiesi apgailėtina ne tik dėl niekur nedingusių problemų, bet DAR IR dėl sunkumo skrandyje, papildomų kilogramų ir t.t. Tai ar verta?
Įsisąmoninus faktą, kad maistas neišsprendžia problemų, emocinis valgymas turėtų pamažu dingti.
Bet sunkiausia yra prisiminti tai KIEKVIENĄ kartą užsinorėjus įsidėti ką nors į burną (nors esi soti). Dažniausiai užėjus tam vadinamam "impulsui" prisikimšti, protas tarsi aptemsta, tarsi galvoji -- "ai, velniop", ir susivoki, ką padarei, tik kai jau skrandis pilnas būna. Turbūt pažįstamas jausmas, ar ne?
Tai va, svarbiausia stengtis suvokti, kad NĖRA PRASMĖS valgyti, kai nesi alkana. Taip diena po dienos, tie impulsai vis mažės, vis rečiau prarasi savikontrolę, svoris kris po biški, formuosis nauji įpročiai.
Aš pati anksčiau maniau, kad tai tik valios trūkumas, kaltinau save, bet dabar suprantu, kad trūko tik to suvokimo. Ir tikrai -- impulsai retėja, labai tuo džiaugiuosi, nes tai leidžia gyventi daug pilnavertiškesnį gyvenimą... Dažniau džiaugiuosi dabarties akimirkomis, net jeigu jos ir nemalonios, su problemom. Bet vistiek realus gyvenimas yra geriau, negu sėdėjimas ir rijimas, nieko aplinkui nematant, nieko nesuvokiant, matant tik kąsnį priešais... Brrr...

[quote=mind-off,2011 06 01, 19:24]

Visa paslaptis yra labai paprasta: privalai suvokti, kad valgydama nesunaikinsi savo problemų, nesunaikinsi tų neigiamų jausmų (juk tai kaip ir savaime suprantama, ar ne?).
[quote]




Ale drįsčiau ginčytis.. Man kažkaip geriau pasidaro, net pasaulis nušvinta, kai gerai prisikertu.. Dabar jau kelios dienos kaip riboju maistą - valgau,kai išalkstu...Pusantro kg. jau nebėra..Bet, įtariu, neilgam..

Tai kur tada problema? Jeigu jautiesi laiminga ir tau nieko netruksta, tai tada viskas ok -- valgyk į sveikatą Nieko nepakeisi, jeigu NENORĖSI keisti...

Gal per skambiai pasakiau.. Pavalgiusi jaučiu malonumą,bet tik laikinai...Vėliau ateina širdagraužis..