2008m. vasario paskutinė savaitė.. vakare kažko supykina, pamastau, kad vėl matyt dėl nervų, numoju ranka ir einu miegot. Ryte vėl tas pats.. „Na, jei ryt vėl sutasys, reiks nėštumo testą nusipirkt, bet negali būt teigiamas tikrai, nes ir man, ir vyrui bėdos su sveikatom, man – skydliaukė kvailioja, endometriozė, vyrui – daug rentgeno, vaistų.. gi gydytojai sakė nebus jokių vaikų daugiau..“. Sekantis rytas – išleidžiu dukrą į m-klą, sūnų į darželį, vėl pykina.. Parneša vyras nėštumo testą, juokiuosi, kad nesamonė, bet dėl šventos ramybės pagadinsiu tą testą. Iš WC išeinu netekus žado – „Teigiamas“, vyras irgi nesupranta, nuprendžiam, kad reikia padaryt ultragarsinį tyrimą, gal čia hormonai pokštus krečia. Nuėjau privačiai, „Taip pas Jus 9sav. nėštumas, neaišku ar išsilaikys, gal dar persileisit“. Gryžau sutrikusi, nes vis tik ne pirmas ir ne antras nėštumas, ką aplinkiniai pasakys, juoksis iš mūsų, sakys visai sukvailiojom, iš ko maitint dar vieną burną reiks? Viską išdalinau nuo anų vaikų, vietos net ner lovelei.. Gimdyt ar vis tik laukt persileidimo psichologiškai? O jeigu apsigimimai, gi vyras stiprius vaistus gėrė, rentgenas.. Na, pasitarėm su šeimos gydytoja, ji nuramino mus „Jei jau tokius barjerus pralaužė, tikrai sveikas vaikutis bus“. Nėštumas buvo sunkokas, bet aplinkiniai su džiugesiu sutiko naujieną, vyresnieji vaikai pradžioj nelabai džiūgavo, bet pamažu apsiprato su mamos didėjančiu pilvu ir laukė sesės.
Turėjau bėdų dėl spaudimo ir tinimų, gydytoja nusprendė, jog nereikia rizikuot laukiant kada lėlytė sumastys gimt ir judint reikalus. Sutarėm, kad 2008-10-07 7.30val. ryte atvažiuosiu į ligoninę jau nusiteikusi gimdymui. Ryte pažadinom vaikus, kad nepramiegotų į mokyklą, susiruošėm ir išvažiavom. Jaučiausi rami, nes ligoninėje laukė gydytoja, jaučiau, kad ši diena bus nuostabi. Rytas buvo šaltokas, visur tvyrojo tirštas rūkas, bet nusimatė graži, saulėta diena. Priimamajame ramiai supildė dokumentus, dar su priėmimo akušere linksmai pajuokavome, davė drabužius persirengimui ir palydėjo iki gimdyklos. Gydytoja parinko man 6 palatą, man asmeniškai nebuvo skirtumo, nes kitų gi nemačiusi, o be to kažkaip nesureikšminau to. Į gimdyklą atėjo gydytoja, supažindino su gimdyme dalyvausiančia akušere Laimute. Keistuolė pasirodė mums ta Laimutė, bet visokių žmonių gi yra, tad nesigilinau į jos keistą bendravimą. Aprodė visą vadinamą palatą, atnešė magnetafoną, arbatos, kavos, padavėm mažylės drabužėlius. Pajungė aparatą pamatuot sąrėmius ir paklausyt vaikučio širdelės tonus, sąrėmių nerasta, mažylė laikosi gerai. Gydytoja negaišdama laiko 9val. nuleido vandenis, nusprendė suleist truputi skatinančių ir žiūrėt ar prasidės gimdymo veikla (nenorėjo per prievartą sukelt gimdymo, nes jos manymu geriau kai viskas vyks natūraliai), akušerė pajungė lašelinę, pamažu pradėjau jaust sąrėmius. Kadangi ne pirmas gimdymas, sąrėmių skausmą žinojau, tad nestresavau ir juos „iškvėpuodavau“. Suintysivėjus sąrėmiams atėjo anesteziologas (nelabai malonus žmogus, bet koks skirtumas), suleido epidurą. Kadangi tėtis buvo nepusryčiavęs, išsiunčiau į šalia esančią kavinukę pavalgyt, o pati pasiėmiau telefoną pažaisti Solitare, nes nusprendžiau, kad nėra jam tikslo nevalgiusiam šalia sėdėt, kai man vis tiek viskas lėtai vyksta ir nėra beprotiškų skausmų. Veikla vyko labai lėtai.. 14val. Kaklelis atsidarė tik 5cm ir kietas, tuomet gydytoja liepė suleist Nospa, kad paminkštint kaklelį. Vėl žaidžiu, užeina gydytoja ir išputus akis „tai kaip gimdysi jei koja ant kojos susimetus sedi? Pro kur vaikui lyst reiks?“ na gerai jau ištiesiau tas kojas, paskui bandau nusnaust, nes neaišku kiek dar teks laukt. Šalimais palatose girdžiu kelios moterys pagimdė (mažyliu pravirkusius girdėjom), pas mane vis užsuka gydytoja, patikrina vaikučio širdelės tonus ir palieka mane su tėtuku vienus, o valgyt norisi nežmoniškai.. Aš jau juokauju, kad va visos greitesnės už mane.. Apie 15val. baiginėjosi nuskausminimo veikimas, bet nusprendžiau, kad sąrėmiai dar pakenčiami, ne princese esu, jog ieskot jau anesteziologo ir pamažu pradėjau jaust, kad lyg mažylė keliauja jau į šį pasaulį, jausmas lyg spaudimas didėja ir stumiasi lauk. Vyrui pasakau, kad gal gydytoja susirast reiktu, nes man neaišku kažkas jau. Ant tų žodžiu atėjo gydytoja patikrint kaip mums sekasi, patikrino ir su nuostaba „Pilnas atsidarymas, nebereikia jokiu nuskausminamųjų, greit stumsim“. Akušerė paruošė lovą gimdymui, dar lukterėjom, nes gydytoja liepė luktert kol pati mažylė dar pajudės pirmyn savaime, paskui jau antru stumimu ir išsliuogė princesė akušerei į rankas. Iš jos rankų atkeliavo panelė tiesiai man ant krūtinės. Susiraukusi, matyt nelabai patenkinta, kad krapštėm lauk, po minutėlės pravirko. Šalimais trypė tėtis, džiaugdamasis, kad 15.45h gimė sveika 3506g 52cm dukrytė. Mane užplūdo keisti jausmai, nes nesu labai jautruolė, tad žiūrėjau į tą gleivėtą padarėlį ir bandžiau suvokti, kad tai mūsų mažoji netyčiukė, kurios pagal gydytojų ankstesnes prognozes net neturėjo būti. Žinoma alkis niekur nedingo.. Vyras greit subėgiojo iki kavinės, parnešė man maisto ir kol kirtau kotletą lyg mėnesį valgyt negavus, jis nešiojosi mažylę po gimdyklą. Po poros valandų atėjo budinti akušerė, kuri padėjo man atsikelt ir palydėjo į man paskirtą palatą. Viską aprodė ir mus tris paliko palatoj.. tą vakarą daugiau nieko iš personalo ir nebesulaukiau.. Kita diena standartinė vaikų gydytojo vizitacija, į pateiktus klausimus atsakymo taip ir nesulaukiau. Vienintelė gydytoja, pas kurią gimdžiau, užsukdavo, patikrindavo kaip gimda traukiasi ir šiaip paklausdavo kaip jaučiuosi. Antrą dieną neturėjau priešpienio, mažė klykė visą dieną, o aš irgi stresavau, nes vyras nakvojo tik pirmąją naktį, vėliau tik trumpam užsukdavo, pagrinde viena ir buvau palatoj, tad apie nusiprausimus ar dažnus nuėjimus į WC tik pasvajot. Vakarop užsuko vyras ir rado mane užsiverkusią su klykiančia dukryte, išsiaiškino kame bėda ir nuėjo ieškot mišinukų. Po ilgu debatu su seselėmis, mišinį jis gavo, tuo pačiu išgavo pažadą, jog naktį dar atneš mišinuko. Pamaitinus mišinuku dukrytė užmigo, o aš išvargusi irgi smigau. Naktį žinoma nieks neužėjo, teko pačiai klaidžiot ieškant mišinio, gavau su išbambėjimais.. Vėl rytinė vaiko apžiūra ir tyku.. man jau nervai nelaiko ten būt, noriu namo.. vėl žliumbiu, skambinu vyrui, kad noriu namo, išsimaudyt kaip žmogus, išsimiegot savo lovoj.. Vyras susiskambino su mano gydytoja ir suderino, jog mus išleistų namo, pagaliau namai namučiai..
Prabėgus beveik 6mėn. galiu tik pasidžiaugt, jog Indrė – mūsų šeimos stebuklėlis ir atgaiva, vyresnieji ją dievina ir lepina, mes džiaugiamies jos pasiekimais ir stengiamies įsimint kiekvieną dieną, praleist kuo daugiau laiko su ja, nes tik jos sulaukę įvertinom kiek daug praradom augindami pirmuosius vaikus, vis skubėjom, nepastebėjom kaip užaugo.. Neskubėkit gyvent, džiaukities kiekviena minute, kurią praleidžiat su vaikais, nes deja laiko nebesugražinsim, telieka taisyt padarytas klaidas dėl prarasto laiko, patikėkit, taisyt yra sunkiau nei džiaugtis tokiomis nuostabiomis akimirkomis

Kuo didžiausios sėkmės jūsų šeimai

Labai graži ir prasminga pabaiga net susigraudinau... Aukit sveikutės ir didutės

Sekmes ir sveikatos Jusu seimynai

Sveikinu sekmes jusu graziai seimynai

Patyriau ir as ta pati pogimdyvineje palatoje..Bet svarbu, kad mergyte sveika ir su jumis Sekmes jusu seimynai

ačiū už paprastą, bet ne prastą istoriją

Šaunuolė Jūsų šeimyna - sėkmės Jums

labai grazi istorija
o gydytojas, kurios met misinio neduoda vaikuciui, tai saudyt reik

patikek, dar dabar norisi.. svarbiausia, kad tereikejo keliems kartams kol susitvarke pienuko gamyba, ir vis dar maitinamies MP

aciu visoms uz grazius zodzius

šaunuolė kad pagimdėt nemaža dalis spėju būtu pasielgusi kitaip

labai prasmingi paskutinieji zodziai...
sveikinimai visai jusu seimynai

sveikateles jums

o aš prisimenu tuos naktinukus - tavo mažosios atsiradimo kaltininkus kartu tada užsisakinėjom sveikinu su tokiu puikiu rezultatu aukit sveikos ir laimingos

Puiki istorija. Ir tikrai - kazkaip vis stengiuosi megautis kiekviena akimirka su maziuku - juk toks jau nebus, uzaugs, pasikeis.
Sekmes jums

Kokie teisingi paskutiniai žodžiai Neskubėkime
O istorija tikrai nuostabi Sėkmės jums

neerzink.. dar dabar as ju bijau..

Saunu kad vilties nepraradot ir stebuklelio sulauket

grazi istorija
prasmingi zodziai

labai graži istorija sėkmės jums augant

Labai graži istorija...prasminga pabaiga...
Šaunuolė mamytė...kad pasiryžo, kad tvirtai apsisprendė ir kad turi nuostabią dukrytę
Sveikatytės ir viso ko geriausio gausiai šeimynėlei

Būkit laimingi

Labai graži istorija Ir vėl susigraudinau...

Graži istorija
Teisingai sakoma,kad niekas nevyksta be priežasties...ta pabaiga labai
prasminga,verčianti susimąstyti.
Sėkmės jums

Teisingi zodziai, dziaugtis ir neskubeti gyventi
Keistas gydytoju nesupratingumas del pieno ir taip stresine situacija, o cia dar turi eiti maldauti, kad lelius pavalgyti gautu
Sekmes ir stiprybes augant!

grazi istorija...

Džiaugiamės su jumis kartu . Graži paprastumu jūsų gimdymo istorija . Sėkmės jūsų mielai šeimynėlei .

Sako netyciukai buna patys fainiausi

aukit didutes ir sveikutes

Mielas pasakojimas Sekmes jusu seimynai

labai grazi istorija

labai grazi istorija sekmes jusu seimai

aciu visoms uz palinkejimus ir sveikinu visas su mamyciu diena

Grazu

Ir gerai, kad tas stebuklelis yra

pratesimas..
2009m. lapkritis.. daznai susimastyt pradejom, kad gal reikia brolio mazajai panasaus amziaus, bet vis dar svarstom visus uz ir pries, tuo labiau as su spirale, tai ramu.. Spirale organizmas intensyviai atmetinejo, galu gale neapsikentus nueinu pas gine ir prasau traukt lauk, nes issekau nuo pastoviu kraujavimu.. cha, anotacijoj "daugeliui dingsta mmm", tai man atvirksciai.. pavargau, traukiam, traukt ir girdziu "o, tau turbut labai skaudejo, nes spirale isstumdinejo saremiais lauk, ji siaip neatlikinejo savo funkciju.." joo.. 2010m. sausis, pykina, perkam testa - teigiamas lekiam pas gine, isgirstu "5sav., yra atsisluoksniavimai, nezinia ar issilaikys, laukiam", na laukiam.. turbut labai gimt norejo broliukas, tad niekur nepabego. Laukimas buvo sunkus, o dar tokia karsta vasara, maniau neistrauksiu, naktim verkdavau is nevilties kaip sunku buvo..

suejo 40sav., saremiai jau beveik menesi vis lauzo, bet kakleliui nulis demesio.. 41sav. - tas pats, pradejau labai tint, nebegaliu jau, stogas vaziuoja.. viskas, einu pas gine ir prasau siuntimo i ligonine.. tai va, gavau as ta siuntima, susikroviau smutkes ir visa nakti prasivarciau lovoj mastydama kur vaziuot.. isedus i masina vis tik susivokiau, kad KKGN ne mano naturai, dar didesni stresa sau isivarysiu, nes nieko ten nezinau, neaisku kaip gimdymas bus, o jei kas blogai, o jei uzknis kaimynes palatoj ir t.t. nuvaziuojam i II ligonine, o ten nelabai pagauna kampa ko atvaziavau, sakau "gimdyt ". Pagulde i patologini stebejimui, pataikiau ant geros gines (forume ja labai giria), na paziurejo max 2 pirstai, nieko nebus sakau "nieko nezinau, siandien gimdyt noriu, nes jau perplysiu per puse (112cm per puza)", zodziu suleido man Nospos, atseit jei "loznaja trevoga", nurims saremiai ir einu miegot ramiai.. Suleido, saremiai kas 8min. tai taip nuo 16val. ir prasitryniau iki ~21val., zinoma anam gale nulis reakcijos, MB visa ta laika sedejo kartu, nes nujaute, kad ner reikalo vaziuot atgal. Po 21val. suleido dar Nospos, suaktyvejo.. nu sako leiskis i gimdykla, ner ko cia zaist.. nuveda i kita auksta, ten budi gydytojas, nieko apie ji nezinau, na galvoju "velniop, blogiau nebus", pasiziuri, kad nulis demesio anam gale, sako iki ryto cia vargsim, reikejo eit miegot, o as "ne, niekur as neisiu", saremiai sunkejo, vidurnakti pasakau, kad noriu epiduro, palaike aikstinga, bet anesteziologas apsimiegojes atejo (dar issiaiskino su MB, kad kartu mokesi kazkadaise ), daryt epidura - ner kraujo tyrimu, nu ka.. darom kraujo tyrimus.. dar valanda dvesimo.. galu gale suleidzia isganingaji epidura, jau nenoriu uzmust saviskio, nebesikabineju, kad man jo fizionomija negrazi ir is vis jau nebemaiso, nebeminu kilometru po gimdykla, nuleidzia vandenis (jau geltoni buvo), pastato skatinancius atsigulu, priraisiota visokiais sniurais, nusnausiu.. MB sako "as nusnausiu, kai jau jausi, kad stumt, zadink, pakviesiu akusere, na ok. Atejo tas laikas, negirdi jis manes, smiges sedi ant taburietkos o as atsikelt negaliu, desine koja nutirpus, prirista prie laseliniu.. ka daryt.. nejaugi paciai kazka teks organizuot ar pradet klykaut kaip tik tuo momentu atejo akusere ir padeti istaise pilnas atsidarymas, jega.. vis tik gimdysiu.. beliko tik stumt.. pamazu is 3 karto ir isstumiau, nes skubet negalejau, ponaitis ruosesi matyt iskeliavimui, virkstele net 3 kartus apsivyniot sugebejo, prisismauge truputi, tai teko stabdyt kol atkabino visus papuosalus jau nekalbant, jog toks nemazas.. galvute apibrozdinta, sutinusi, akyciu kraujagysles trukusios.. pasvere, 4138kg ir 54cm joo.. mane tvarko, o as reguliuoju saviskiui drabuzeliu temoj, nes ka suruosiau - blyn, niekaip, akusere pasiule lelem sunaudot, nes ryskiai per mazi na, improvizavom, bet pasirodo gerai but kiaura galva ir isidet 62cm ugiui kelis drabuzelius bei kepuryte 1men. vaikui skirta ir kojinytes numegzt keliu dydziu del visa ko.. plaucius gerus turi, stugauja istisai, tik jau uzkimo, tai vadinu Princu (tuo dainininku, kur cypauja), grynai panasiai maniskiui gaunasi.. a, nustebino maziaus dydis, ugis ir sviesus plaukai cia jau rekordus sumusiau giminej.. niekaip nesuvokiu is kur tie sviesus plaukai

Kaip smagiai viską aprašei Dar kartą linkiu daug gražių akimirkų su mažuoju blondinuku

Labai grazi istorija

Tai jau sveikinimai iskart su abiem gimdymais ...
Kaip saunu, kad sesei ir broliuka dar susiorganizavot

sveikinimai labai grazios abidvi istorijos bet labiausiai patiko mamytes stiprumas

o gal bus ir pratesimas

Gabe didziausi sveikinimai susilaukus maziuko

jūsų žodžiai labai teisingi... klaidas taisyti sunku ir dar kaip.

abai sujaudino pirmos istorijos pabaiga, taip graziai ir teisingai parasyta, kad net asaros byra

dideles sekmes gausiai seimynai

Sekmės ir Laimės