Sveiki, štai koks klausimas iškilo: dėl +38.5C teko kviestis greitąją, atvykus daktarė apžiūrėjo vaiką ir nuvežė į klinikas. Ten atėjo kita gydytoja ir vėl iš naujo ėmė apžiūrinėti 6 mėn. kūdikį. Bet šįsyk mūsų mažylis pradėjo graudžiai ir garsiai verkti apžiūrimas, aš vis paėmus nuramindavau ir nebeleidau patikrinti gerklės (gydytoja sako: nieko tokio, tegu paverkia). Aš sakau: jau tikrino greitoji gerklę - paraudus, aš neleidžiu rykdyti savo vaiko.
Mano motiniški jausmai neleidžia rykdyti kūdikio tokiais beprasmiais veiksmais (antrą kartą nėra būtina, jei labai bijo vaikas) ir aš neleisiu skriausti savo mažylio. Kita karta iš viso dar mažiau leisiu, nes ne jos čia vaikas, o mano. Tai va.. kaip manote mamos? Kokios jūs mamos, ar leidžiate virkdint mažyčius pypliukus?
Manau kaip parodysi kūdikiui pasauli pirmaisiais jo gyvenimo metais, toks jo pagrindinis charakteris ir požiūris į pasaulį ir susiformuos. Jis turi pirmaisiais gyvenimo metais jaustis mylimas, saugus, neskriaudžiamas, apgintas tėvų nuo kitų, nuramintas kuo greičiau ir reikia stengtis išvengti jo verkimo kiek tik įmanoma.

Nu rikdint gal ir nereikia,aš tikrai visada stengiuos,kad mano vaikas kuo mažiau verktų,bet aš neformuoju vaiko požiurio į pasaulį,kad visi jį skriaudžia o mamytė gera gina,baisus daiktas jai gyditoja apžiurės švelniai,reik vaiką ramint ir nuteikt,kad nieko baisaus jam nenutiks.O mamytės požiuris,kad vaikas tik mano ir niekam neduosiu tai labai vaikiškas,vaikas nėra motinos nuosavybė,jis nėra daiktas,vaikas yra žmogutis kuriam reik išmokt gyvent šiam pasaulyja ir jo pasaulis neturi būt vien mamytė.

aš ir nenoriu, kad vaikas būtų mano nuosavybė. Tiesiog jis visą naktį prastai miegojo, išvežė mažutį 5-6 ryto su greitąja, klinikose užmigusį prižadino ir ėmė apžiūrinėti, spaudyti, su šaltu klausyti plaučius, tai aišku, kad tokioje situacijoje verks. O kai einam į polikliniką kas mėnesį, ten jau pavyksta nuteikti, kad nepradėtų verkti, nors ir nepatenkintas

Aš nemanau,kad medikai kada specialiai rikdo kūdikį,o jį apžiūrinėja tik esant reikalui.Tą pačią apžiūrą,patikėkit manim pakartot pravartu,nes kai lelius muistosi,galima konors pvz gerklytėje nepastebėti,tad jau geriau tegu tas lelius parėks kiek,bet medikai išsiaiškins ką reikia išsiaiškinti.Medikai niekada nieko be reikalo nedaro.

Kartais tai yra butina ir neisvengiama, kad ir kaip mums mamoms, skaudu bebutu. Mes neseniai gulejom klinikose, tai ten ojojoj kiek mano maziuke prisireke kol kateteri pakeisdavo, bet ka padarysi, taip reikia. Juk seseles irgi kencia, matydamos kaip verkia maziukai, bet toks ju darbas, kuri jos stengiasi atlikti kiek galima greiciau ir geriau. Va kai gydytojas rezidentas tris kart nesugebejo kateterio i slapimo pusle idet, tada jau teko man issikisti ir pareikalauti, kad jis daugiau prie mano vaiko nelystu, o adrba padarytu, tai kas moka.

tai o jei gydytoja iš greitosios ne viską pastebėjo, ar jos nuomonė apie vaiko būklę turi būti vienintelė ir neginčyjama o juk galėjo ir per tą valandą kol viena apžiūrėjo, o paskui kita gydytoja, juk galėjo naujų simptomų pasireikšti... pas kūdikius išvis ligos progresuoja greičiau nežinau, laimei aš ne gydytoja, nes tokias mamas pas psichologus siųsčiau, kažkaip labai kvepia pogimdymine depresija, tas super rūpinimasis vaiku yra vienas požymių. Prašau nesupykt, tai mano nuomonė iš daugiametės patirties

šiandien buvom poliklinikoje ir mano bamblys atsisakė svertis, jis tai daro kaskart, o kai finale kartu pasisvėrėm, o paskui aš viena, kad paskaičiuoti jo svorį, jis vistiek žviegė kaip pjaunamas, už durų visi manė, kad jam mažų mažiausiai skiepą kokį įkalė tai jei aš sukčiau sau galvą dėl tokių dalykų, kaip temos autorė, nu tai šakės, jokio darželio, jokių išėjimų iš namų gyvenimas yra toks ir jame egzistuoja prievarta, mes visi kažką darome to nenorėdami, galų gale iš pareigos, jei nuo mažumės nesuvoks šito, tai gyventi tokiam žmogui bus labai sunku, arba atvirkščiai lengva, tik aplinkiniams labai sunku

Aš suprantu,kad mamom gaila ligos nuvarginto vaikučio,bet žinok felčerė nėra gyditoja,o tik slaugė suteikianti pirmą pagalbą,todėl kompetentingo mediko apžiūra yra būtina,nes per pora valandų tą gerklytė ir dar labiau paraust galėjo ir supuliuot,žodžiu jai jau kreipies į medikus pagalbos tai ir turi suprast,kad turi leist jiems padėt tavo vaikučiui,o vien iš miegančio vaiko ar iš pažiūros niekas ligos nenustatys.Kantrybės reik,dar ne tokiom procedūrom vaikučius iškankina,nenoriu plėstis ta tema,bet reikia tai reikia

Aš gal ne į temą,bet norečiau jūsų mamos paklaust kai daktarai vaikui stato kateterį ar leidžia būti kartu,ar išvaro lauk?Kai mano mažieji buvo apsirgę,man neleido būt šalia vaiko tokiu pretekstu atseit vaikas klykia esant tėvams šalia ir tada kateterį sunkiau istatyt.O man atrodo kad seselės nenori parodyt savo nemokšiškumo,nes kankino mažių pusvalandį jei ne ilgiau,badė vis nepataikė o man įeti ir nuraminti neleido.Tai kaži ar čia vieno mažo miesto ligoninėj tokia tvarka,ar visur?

Aš nesutikčiau išeit,nes vaikas yra nepilnametis,jau nekalbu apie tai,kad mažas ir išsigandęs,pagal naują įstatymą iki 18 metų net pas dantistę turi lydėti tėvai.Šeip čia nuo vaiko priklauso,vieni gal tyčia labiau verkia kai tėvai šalia,kad sulauktų tėvų užuojautos,bet šeip ir dideliam ir mažam kai baisu ir skausminga drasiau kai artimas šalia.aišku jai mamytė stresuojanti aplink trypia ir rėkia ką jūs darot,subadysit vaiką,tai nei seselėm dirbt savo darbą,nei tam vaikui lengviau.Bet aš iš palatos tikrai neišeičiau,nes vaiką gali išgasdint vien ta mintis,kad mamytę išvijo,tai jau kažkas bus.

Patikekit tokia tvarka visur. man ir neleido ieit, bet gal ir gerai, mamos kartais ima labiau panikuot uz vaikus, pradeda nervintis, pykt ant seseliu ir tada darba padaryt dar sunkiau. Luknytei irgi ilgai dedavo kateteri, tik is n-tojo kart pataikydavo, asaros kaupdavosi klausantis uz duru, bet tikrai tuos kateterius nelengva pakeist, kai venos tokios plonos ir vos iziurimos

tenka daznai su vaikais lankytis ligonineje , tai is savo patirties parasysiu...
Pirma karta , kai dukrytei buvo tik virs metuku man neileido eiti kartu, kai state kateteri (as kazkaip pasimeciau ir neejau) ir ka, po proceduros, kai mazulka perrenginejau, pastebejau ant krutines nemaza melyne , matyt taip seseles ja suspaude, kad nesispardytu ..... Nuo to laiko visada einu i procedurine kartu , i visokius "negalima , tokios taisykles ir pan. ... " nekreipiu demesio. Ir vaikams netaip baisu, kai as bunu salia.
Siulau vaiku nepalikinet vienu

dėl šito tikrai pritariu,aš irgi nepalieku niekur vieno,nes ypač visokios seselės,slaugės pripratę į pacientus žiūrėt kaip į darbą ir kartais elgias kaip su mėsos gabalu,joms tai tik darbas,kai gulėjau po gimdymo ėjau koridorium ir ėjo sesutė su kažkieno naujagimiu rankose ir nesupratau kaip ji manes nepastebėjo ,bet ji į mane trenkės su tuo kudikėliu ir viena moteris yra pasakojus,kad mačius kaip kūdikį sesutė išmetė iš rankų.Nu klinikų gimdymo namuose tai tikrai pergrubiai elgias su lėliukais,mano vaiką atnešė po apžiūros visą apibraišytą matyt nagais.Aš niekad neaiškinu daktaram kaip jiems dirbt savo darbą,bet visada stebiu,tai atsakingiau elgias.

Nu gi greitosios gyd. ir ligonines gyd. ne ta pati. Atvykus i ligonine gyd. turi apziuret pilnai vaika, kad nepraziopsotu kokio simptomo. As manau, kad leisciau gerklyte paziuret, nors ir verkia vaikas. Juk vis delto cia ne kazkoks profilaktinis patikrinimas, vaikas karsciuoja.

aš irgi taip manau

Nesupratau,ismete kudiki,ir jis sveikas kaip niekur nieko netikiu,nesamone

Aš ir nesakiau,kad tam vaikučiui nieko nenutiko,rankytė lygtais lūžo,nei aš nei ta mergina nežinom kaip baigės tam vaikučiui,bet ji matė tą įvikį ir aš manau,kad ne vienas toks atvejis yra buves ligoninių istorijoj,nes tos jaunos seselės su savo atkištais nagais net nurengt vaiko nemoka neapdraskydamos.

na aisku yra situaciju kada reikia ir nieko nepakeisi, man buvo tokia situacija kad prirase mankstas na ir prasidejo reikejo 10 kartu eiti. Istverem tik 3 nes vaikas jau ne rekdavo o zviegdavo , o manes buvo prasoma ja linksminti kalbinti bet negalejau jos liesti , tai kokia mama vaikuj atrodo , kad is jo saiposi kai jis pagalbos kvieciai , toks isterinis rekimas baigdavosi tik po valandos mankstos paskuj dar 2 val vaikas kukciodavo tiek issirekes, masaziste mate mano pasiurpusias akis ir pasake spreskite pati kaip toliau , na ir as nebevedziau jos ten , specialistai puikus ir malonus bet vaikuj manau tai daugiau blogo nei gero suteike

Atleiskit bet tai panasu i temos autores panika ir perdeta susirupinima jeigu vaikuibuvo skirti masazai vadinasi jie jam buvoreikalingi sveikatai. Mes irgi masazoves, du kartus po 10kartu. Visus kartu spiegem, cypek, rekem iki nervu, taciau nepramogai jie skirti. Buvo padidejas raumenu tonusas kojose, rankytes per silpnos, uzpakaliuko raumenys kaip saltiena,butu pradeja vaiksioti ar ropoto gal kokiu 10 men Atkaukem tos masazo seansus ir 7men savarankiskai atsistojom, 9,5men savarankiskai pradejom vaikscioti. As manau kad tai ko reikia, ta ir iskesti galima, verkia vaikas ar ne.

Gydomosios procedūros nevisada malonios,kaip vaistų leidimas ir visa kita,bet jai ne medicina tai daug vaikiukų net neišgyventų.Dar nei vienas neužaugom be ašarų ir nei vienas neužauks.Reikia vaikučių gailėti,juos mylėti,betneatimkim iš jų galimybės būt sveikesniais.Aš klausiau pas vieną pažystamą kodėl jos dantys tokie kreivi ir tėvai nieko nedarė,ji atsakė,kad ji nenorėjo nešiot plokštelės o mama ir nevertė,dabar ji labai pyksta ant savo motinos,nes jai graži šypsena dabar tūkstančius kainuotų,o savo laiku būt kainavę tik šiek tiek kantrybės.

Kūdikiams būna tokių infekcijų kurios plinta žaibiškai,būna kad po pietų dar sveikas,o po kelių valandų jau iškeliavęs su visam
Ir toj pačioj gerklėj vaizdas keičiasi labai greitai, iš jos kartais galima pasakyt kokia liga ir skubiai pritaikius antibiotikus jį galima išgelbėti. Bet jei dar mamos neleidžia pažiūrėti ir normaliai atlikti apžiūros padariniai gali būti labai baisūs.
Gali būti kad kartais grubiai elgiasi, nemaloniai,vaikas rėkia, bet daktarai niekada nedaro nieko kas galėtų pakenkti ir niekada nebus taip kad vaiką rėkintų specialiai,nes ir be jūsų vaiko jie turi ką veikt, tik džiaukitės kad kruopštūs ir viską įdėmiai padaro.

Tai kam pas tuos medikus ir kreipiasi, gerbiama autorė, jei vaiko apziurėti jiems ne valia.. Kažkols mamos savanaudiškumas ir kūdikio interesų absoliutuss nepaisymas..

taip... apstulbau. Kaip galima neleisti apžiūrėti vaiko Šiaip nė vienas gydytojas specialiai nežviegdo vaiko. Ir jei jau miegantį žadina, vadinasi tikrai reikia, nes pvz., mums teko gulėti ligoninėje Santariškėse ir jei vaikas vizitacijos metu miegodavo, tai nežadindavo, užsukdavo vėliau apžiūrėt.... O kas dėl buvimų šalia, tai visada kiek gydėmės visur einam kartu, paguodžiam, palaikom, paglostom ir niekas niekada iš niekur nevarė. tik buvo toks atvejis kai mano vaikui ėmė kraują tyrimams iš venos, spėkit, kas apalpo matyt kai kurios sesutės pastebi jautresnius tėvus, todėl ir paprašo palaukti už durų

,,YPAC VISOKIOS SESELES IR SLAUGES"...Isiklausykit,mielos mamos i formuluote.Mes juk ne VISOKIOS mamos,tad gal kiek pagarbiau galetume vertint medikus,juk pas juos pirmus is karto begam su savo besisnargliuojanciais vaikais...ieskoti pagalbos...

tema jau sena, vaikiukas tikriausiai jau užaugo..tačiau
1.GMP atvežė,reiškias įtarė kažka negerai...atėjo priėmimo gydytojas, kuris privalo apžiūrėti, nes jūs to ir atvažiavote
2.jei nebekleidote tikrinti, tai kokio velnio važiavote, galėjote likti namie, nes jūsų vaikelį jau buvo apžiūrėjusi GMP gydytoja..o gydymą jūs atrodo irgi norėtumete reguliuoti
3.na ir neleiskite, tada į gydymo įstaigą nesikreipkite, nes gydymas dažniausiai nėra maloni procedūra
4.priėmimo skyriuje ne vieta miegoti- jūs atvykote pagalbos, jums ją suteikė

as taip pat pritariu, kadf jei vaikas susirgo tai negalime drausti medikams apziureti vaikeli, aisku sirdi suspaudzia kai vaikelis ima verkti bet tenka save imti i rankas...

aisku, kad nesmagu kai maziukas verkia ir kvieciasi pagalbos, bet manau, kad sioje vietoje svarbiau yra nuodugniai apziureti, kad paskui nekiltu kokiu nors komplikaciju del nepastebeto simptomo. o be to juk ne kiekviena diena vaikutis taip nepatenkintas apziura, kiek ji tetrunka, nemanau, kad padarytu zalos ateiciai
Truputeli keista skaityti toki pasisakyma, nes dazniausiai visi skundziasi, kad per atsainiai maziukai apziurimi...

Turėjau tokią nuomonę, kad įvairius laiškus ir skundus visuomenei ir instancijoms rašo tik neturintys ką veikti arba šiaip piktybiškai dėmėsio ištroškę žmonės.
Ir nors turiu kalnus darbų ir jokio dėmesio man netrūksta, aš negaliu tylėti ir pirmą kartą kreipiuosi į žmones.
Vakar nuvežiau 2 metų sūnų pas nuo kūdikystės jį prižiūrinčią vaikų gydytoją, nes nerimavau dėl dygstančių dantų ir dėl to šokinėjančios temperatūros.
Atvedus vaiką į gydytojos kabinetą ir šiai išsitraukus plaučių klausymo aparatą, mano sūnus visa savo kūno kalba pradėjo rodyti baimę gydytojai ir jos galimiems būsimiems veiksmams. Nepadėjo gražūs mano beveik pusę minutės trukę įkalbinėjimai duoti gydytojai ,,pažiūrėti pilvuką“ arba ,,paklausyti širdutės“. Kadangi gydytoja vis artėjo prie vaiko ir liepe mamai (man) jį stipriai laikyti, vaiko reakcija keliskart paūmėjo iki isterinio priepolio ant žemės. Gydytoja mamai (man) liepė išeiti iš kabineto nuraminusi, kad ji susitvarkys viena ir vaikas esą yra „ožiuotas“, o ji „ožiukus greitai pagydo“. Už kabineto pastovėjau iki minutės (klausant savo klykiančio vaiko tai buvo tikra amžinybė) ir vaiko verkimas liovėsi. Atrodė savaime suprantama, kad turbūt gydytoja vaikutį nuramino saldainiu ar kokiu žaislu, žaidimu. Atidariusi kabineto duris išvydau siaubą: vaikas gulėjo ant stalo, registratūros darbuotoja ir klinikos vedėja laikė mano vaiką per jėgą už kojų ir rankų bei užkimštą burną, o gydytoja (kuri save vadina pediatre) ramiausiai klausė vaiko plaučius. Man įėjus į kabinetą ši egzekucija (nežinau kaip kitaip pavadinti) tą pąčią akimirką liovėsi ir laikydama glėby drebantį ir išbalusį vaiką, dar išklausiau pastabas, kad vaikui reikia eiti pas nervų gydytoją (arba net psichiatrą), jeigu mama ir toliau leis vaikui daryti tokias isterijas. Būtinai turiu pažymėti, kad kai kurie gydytojos pasakymai (tokie kaip ,,vyrai neverkia“) leidžia man suabejoti specialistės kompetencija vaikų psichologijos srityje.

Privataus šeimos centro vadovas turbū šiuo metu ruošia atsakymą į mano pateiktą raštą apie jo vadovaujamos medicininės įstaigos dabuotojų elgesio tinkamumą ir pašalinių žmonių dalyvavimą projekte ,,išgasdinkime vaiką“. Nesvarbu, koks bus atsakymas, į šią polikliniką aš ir mano šeima daugiau nekelsime nė kojos.
Nesinori dabar gilintis į vaikų auklėjimo metodus (kiekvienas iš tėvų juos pasirenka pats pagal save ir savo vaiką). Baisiausia ir svarbiausia šioje situacijoje – profesionalios gydytojos kraupūs veiksmai. Kelintame amžiuje gyvename? Ar vaikų baimė gydytojams tikrai atsiranda iš niekur?

Moralas man ir kitoms mamoms bei tėčiams: niekada nepalikite savo vaikų pas gydytojus be priežiūros net minutei. Tik taip galite apsaugoti juos nuo neramaus miego po vizito poliklinikoje arba nuolatinės baltų chalatų baimės.

Papildomi duomenys atsargiems:
Vieta: Santariškių šeimos medicinos centras „Euroklinka“
Gydytojas: pediatrė Izabelė Stasytienė

Zodziu nera apie gydytojos pediatres veiksmus.
Labai teisingai pasielgete is karto rastu kreipdamasi i istaigos vadova.Per neilgiau kaip 5 dienas jums turi buti atsakyta rastu.
Jusu vietoje as nesustociau.Kreipciaus i sveikatos apsaugos ministerija,taip pat yra valstybine medicininio audito inspekcija ir kt.Tokie ,atsiprasau,"sundaktariai"turi buti nubausti.

kaip irodytumete? juk suprantat, kad tiesiog zodziu neuzteks? ju buvo 3,o ji viena
net neabejoju,kad nieko nelaimes
o kad ji ten kojos nekels, niekam blogiau nebus

kazin ar ji turi tiksla kazkam kazka irodyti, teisingai sako, kad svarbiausia, jog kitos mamos turetu omenyje, kaip su vaikais elgiasi garbesnio amziau gydytojai, kurie yra prate dirbti pagal senus metodus. Man nesuvokiama tai, kas cia parasyta, as nezinau ka padaryciau gydytojai uz tokius dalykus. Sekmes mamytei

tai ir nereikia irodyti, tiesiog gaus atsakyma, kad nieko panasaus nebuvo ir tiek(ir tai patvirtins visi trys buve zmones), kad mamasai pasirode, nes yra isterike, tokia pati kaip ir jos vaikas, kurio neimanoma apziureti dar ir i istorija bus irasyta, kad vaikas neapziuretas, nes....
o gydytojai jus nic nieko nepadarytumete, tai , kad nerko svaiciot

bet tai ka atda tokiu atveju daryt? tylet ir kentet?

nezinau
bet suprantat , kad pasiskundus paskui ta mama seks sleifas ir jeigu nutiktu taip,kad info pasiskleis toliau, jos nenores priimti joks pediatras, kad neturetu bedu vaiko neapziuresi,nes rekia ir bijo, o motina kabinejasi kam reikalingas toks vargas

na taip gal jus ir teisi.... bet is kitos puses, jei viso mamos taip tyles, tai kas tada bebus toj lietuvoj?
o del pediatru... tai pediatras, kuri su vaikais gerai elgiasi, nebijos tokio paciento ir stengsis padeti

turejau ir as malonuma susipazinti su viena tokia gyd.padariau isvada niekada nepalikti vaiko gydytojai nei vienai min.

Mano patyrimas perzenge visas ribas:
Turėjau tokią nuomonę, kad įvairius laiškus ir skundus visuomenei ir instancijoms rašo tik neturintys ką veikti arba šiaip piktybiškai dėmėsio ištroškę žmonės.
Ir nors turiu kalnus darbų ir jokio dėmesio man netrūksta, aš negaliu tylėti ir pirmą kartą kreipiuosi į žmones.
Vakar nuvežiau 2 metų sūnų pas nuo kūdikystės jį prižiūrinčią vaikų gydytoją, nes nerimavau dėl dygstančių dantų ir dėl to šokinėjančios temperatūros.
Atvedus vaiką į gydytojos kabinetą ir šiai išsitraukus plaučių klausymo aparatą, mano sūnus visa savo kūno kalba pradėjo rodyti baimę gydytojai ir jos galimiems būsimiems veiksmams. Nepadėjo gražūs mano beveik pusę minutės trukę įkalbinėjimai duoti gydytojai ,,pažiūrėti pilvuką“ arba ,,paklausyti širdutės“. Kadangi gydytoja vis artėjo prie vaiko ir liepe mamai (man) jį stipriai laikyti, vaiko reakcija keliskart paūmėjo iki isterinio priepolio ant žemės. Gydytoja mamai (man) liepė išeiti iš kabineto nuraminusi, kad ji susitvarkys viena ir vaikas esą yra „ožiuotas“, o ji „ožiukus greitai pagydo“. Už kabineto pastovėjau iki minutės (klausant savo klykiančio vaiko tai buvo tikra amžinybė) ir vaiko verkimas liovėsi. Atrodė savaime suprantama, kad turbūt gydytoja vaikutį nuramino saldainiu ar kokiu žaislu, žaidimu. Atidariusi kabineto duris išvydau siaubą: vaikas gulėjo ant stalo, registratūros darbuotoja ir klinikos vedėja laikė mano vaiką per jėgą už kojų ir rankų bei užkimštą burną, o gydytoja (kuri save vadina pediatre) ramiausiai klausė vaiko plaučius. Man įėjus į kabinetą ši egzekucija (nežinau kaip kitaip pavadinti) tą pąčią akimirką liovėsi ir laikydama glėby toliau verkiantį, drebantį ir išbalusį vaiką, dar išklausiau pastabas, kad vaikui reikia eiti pas nervų gydytoją (arba net psichiatrą), jeigu mama ir toliau leis vaikui daryti tokias isterijas. Savo išsakytų minčių šeimos centro personalui čia necituosiu (jų nuotaika daugmaž atsispindi šiame mano pasakojime), bet būtinai turiu pažymėti, kad kai kurie gydytojos pasakymai (tokie kaip ,,vyrai neverkia“) leidžia man suabejoti specialistės kompetencija vaikų psichologijos srityje.

Nesinori dabar gilintis į vaikų auklėjimo metodus (kiekvienas iš tėvų juos pasirenka pats pagal save ir savo vaiką). Baisiausia ir svarbiausia šioje situacijoje – profesionalios gydytojos kraupūs veiksmai. Kelintame amžiuje gyvename? Ar vaikų baimė gydytojams tikrai atsiranda iš niekur?

Moralas man ir kitoms mamoms bei tėčiams: niekada nepalikite savo vaikų pas gydytojus be priežiūros net minutei. Tik taip galite apsaugoti juos nuo neramaus miego po vizito poliklinikoje arba nuolatinės baltų chalatų baimės. Arba nuo dar kokio kito nerimo, kuris gali ,,išlįsti“ vaikystės periodui pasibaigus.

Papildomi duomenys atsargiems:
Vieta: Santariškių šeimos medicinos centras „Euroklinka“
Gydytojas: pediatrė Izabelė Stasytienė

gal teko ir ligoninese babuti uz procedurinio duru kam nors? siaubas, koks klykimas. beje, buvo situacija ir man, kad vaikas staiga nutilo, tuomet pagalvojau,kad apalpo ., ar kazkas pan del verkimo, kai eme krauja ligonineje, apie burnos uzkimsima nepagalvojau niekad
Beje, Kauno kliniku neurologiniame skyriuje, tikra ta zodzio prasme mano vaikiuka puses metuku bade valana kazkur, ir tikrai bade, nes buvo begale duriu ir vistiek blogai ivestas kateteris i galvyte, nes lasant laselinei turejau vaika laikyti, o jis vargsiukas , baisu prisimint... vaiastai te3kejo p oda, per apvyniojimus iskart nebuvo imanoma pamatyti, akd guzas didziausias, kaip puse galvytes, ant galvos susidare, nu vienzo, tada atsisakiau visu ju paslaugu.....

oho.... cia tik Lietuvoj turbut vaikus taip kankina medikai...

Teko ir mums patirti tokį siaubą, gulint Klaipėdos vaikų ligoninėj su dar nė metų neturinčiu sūneliu

Pasirodo kad skyriuje kraują iš venos kūdikiui sugeba paimti tik vyr.seselė kuri ateina 8 val. ryto o mūsų nelaimei to tyrimo reikėjo 6 val.
Nežinau kiek laiko laikiausi ir laukiau už procedūrinio durų, bet įėjus man net kojas pakirto, mano klykiantį ir jau mėlynuojantį kūdikį laikė dvi sesutės o trečia sukaliojo adatą įdūrus į rankytę.... tai ta seselė mestelėjo kad neranda venų ir bandys dar galvytėj ieškoti
taigi griebiau savo vaiką ir rėžiau kad daugiau savo vaiko kankinti neduosiu o jei nesugeba atlikti savo darbo tegu ir nesiima to daryti, o jei reikia kraujo tyrimo, tegu iškviečia seselę iš reanimacijos, kurios užtrunka tik kelias minutes su tokia procedūra

Šiandien mums jau 2,5 metukų ir tik malonios mūsų šeimos gydytojos dėka pamiršom savo baltų chalatų baimę

Linkiu visoms mamytėms ir vaikučiams patirti kuo mažiau streso tokiose įstaigose ir saugoti savo auksą nuo nekompetetingo ligoninių bei poliklinikų personalo

Jau ne kartą girdėjau iš pažįstamų ir pati esu susidūrusi, kad apskritai Lietuvos daktarų lygis krenta... Pasibaigia kokią nors siaurą sritį, o šiaip yra dundukai.. Na "VYRAI NEVERKIA" tikrai ir mane pribaigtu. Jeigu taip sako daktare, tai ji net menkiausio supratimo neturi apie vaiko ir apskritai zmogaus psichologija... Mamai linkiu nenuleisti rankų ir pamokyti tokias atsilikėles daktares.

Brrr, net negera pasidarė čia paskaičius. Mūsų pažintis su gydytojais yra menkniekis, palyginus su tuo, ką čia perskaičiau. Mes vaikštom tik pas homeopatus.

zinoma medikai buvo neteisus kad taip su vaiku elgesi,bet kad vaikas neleidzia apklausomas ir apziurimas ,yra visiska nesamone,kaip gi tada vaika gydyti ?per atstuma ,ar kompiuterine tomografija daryti?mamos pareiga vaika informuoti kad vaziuoja pas daktaryte,kad ji nores paklausyti sirdutes ,paziureti gerklytes,be jokiu isteriju vaikas turi paklusti nurodymams
visai kita kalba kai vaikas vedamas i procedurini,ten sunku susitarti kad jis butu saunuolis ir neverktu ,jau nekalbant kad jis savu noru duos rankyte kraujuko paemimui,ten vel gi kyla daug problemu,vaiku venos plonos dazniausei pasislepe ir paslankios,o kai jis dar verkia ir blaskosi,sesutei baisi uzduotis pataikyti i vena todel ligoninese vaikucius vienus vedasi i procedurini ir tik jos vienos duria ,zinoma gaila vaiko,bet gi jis verks jei durs savas zmogus,nes jis bijo ,jam skauda mano sunelis nera isterikas,dazniausei susitariam del visokiu proceduru,zino kad jei nejudes tada lengviau bus sesutei pataikyti i vena ir kad paskaudes keliata sekundziu,bet gi kitos iseities nera ,o bijoti durimo yra normalu ,nemanau kad yra zmoniu kurie saltai abejingai eina duoti krauja ir ypac is pirsto,as pradedu bijoti nuo tada kai gaunu lapeli tyrimams,tai tas 2-3 dienas ir bijau ,vaikstau drebanciom rankom,kai duria ir kojos nuo zemes pakyla,ir dazniausei rankos buna saltos ir kraujas nebega

KMU vaiku skyriuje super sesutes- vaikui buvo pusantru metuku - kateterius i venas state proceduriniam (ko gero 4 kartai gavosi su istatymais ir isemimais) - negirdejau verkiant - galvojau gal oro neatgauna - o zvilgtelejau kad zaidzia su sesutem taigi kateterius ivesdavo taip kad net nelabai sureaguodavo ir noriai i ta procedurini keliaudavo

nu siaubas siaubingiausias

Tikrai nepalikinkit be prieziuros. Visa laika kartu.