kad as net pati is ipratimo visai uzmirstu su vaiku kalbetis lietuviskai Kalbinu angliskai, o tik paskui prisimenu "oi, vyro gi nera salia, reik lietuviskai kalbeti!"

Merginos, tai yra tiesa. Kelios kalbos nera problema vaikui, svarbu, kad vienas zmogus nuolat kalbintu vaika ta pacia kalba, o nesokinetu nuo vienos prie kitos.

Pas mus aplinkoje keturios kalbos: mamos, tecio ir aukles. Ketvirtoji (anglu) atsirado tik pries keleta menesiu darzelyje, ten yra dvi aukletojos, viena kalba rusiskai, kita angliskai. Absoliuciai visi vaikai (3-5 metu) kalba abiem kalbom, kuri laika palanke darzeli. Daugeliui is ju gimtoji kalba dar kokia nors trecia..

Musu su vyru nuomones siuo klausimu sutapo ir nuo gimimo dukra snekinam kiekvienas tik savo gimtaja kalba, nes manom, kad taip vaikas igis privaluma - 2 lygiavertes gimtasias kalbas. Gal tik kazkur nuo triju metu kartais prie kitu zmoniu pradejau kreiptis svetimom kalbom, priklausomai nuo situacijos. Galiu pasakyti, kad triju metu vaikas labai aiskiai jaucia skirtuma ir praktiskai niekad nemaiso, kaip i ka kreiptis. Man pasako lietuviskai, teciui atsisukus ta pati svediskai, kai reikia isvercia. Nors siaip kalbedama gali padaryti klaidu ir ivelti zodi is kitos kalbos, bet kalba yra aiskiai siejama su zmogumi.

Kaip bus toliau - nuosirdziai sakau nezinau, manau, kad dominuos kalba, kuria mokysis mokykloje, priklausomai nuo to, kur gyvensime. Bet matau aplink begales vyresniu vaiku is misriu seimu, kurie puikiai mokosi ir kalba keliomis kalbomis, o tai nuteikia labai netgi optimistiskai

Enca , o tai kaip jums pavyksta bendrauti visiem trim kartu, na, kad ir prie pietu stalo ar pan.??

Pažįstu merginą, kalbančią norvegų, anglų, rusų ir lietuvių kalbom. Taip jau susiklostė, kad visos gimtosios. Bet ištikrųjų nekalba jokia kalba. Labai skurdus žodynas. Norvegų, aš, aišku, įvertint negaliu, bet kitom kalbom Na, bet labai tikiuosi, kad tai individualu ir daugiau nulemta ne kalbų gausa, bet pvz. jos visišku abėjingumu knygom

O kaip jūsų vaikiukai? Kada pradėjo kalbėt?

Mano suneliui irgi tenka trimis kalbomis bendrauti. Lietuviskai kalbu as, rusiskai tetis, portugaliskai aukle ir draugai. Geriausiai kalba lietuviskai, bet kitas kalbas po truputi taip pat mokosi. Manau, kad jei butu tik viena kalba tai kalbetu daugiau. Dabar daznai maiso zodzius is ivairiu kalbu, bet manau viskas su laiku susitvarkys, nes jam dar nera 3 metu.

atsiprasau, bet visos gimtosios negali buti.
visu pirma - tik du teveliai, todel max dvi gimtosios, na, sakykim dar vietine kalba trecia, jei skiriasi. Ir galu gale, vis tiek lieka viena pagridine, kuria paskui perduodi savo vaikams, kuri, kaip pastebejau buna ta kalba, kuria kaba vietiniai. logiska, taip vaikams lengviau adaptuotis...

o jau zodyno skurdumas tikrai ne nuo daugkalbystes priklauso. gal norit pasakyti, kad jei daugiau kalbu ismoksi vaikysteje, tai nuo to nukentes jusu intelektas/ gal atvirksciai?

as pati ismokau rusu - lietuviu simultaniskai, abieju kalbu zodynas yra tikrai puikus ir rasyba taisyklinga tiesiog is intuicijos (na, rusu trumpai mokiausi, tai dabar jau rasyba nukentejo...). Kartais pritruksta vaizdesniu zodziu rusu kalboje, nes beveik jos nevartoju, bet va akcento niekas net Rusijoje nepagauna. o juk niekada ten ilgiau menesio ir negyvenau .

n, o kalbu maisalyne kalbu tik su mama, nes ji ruse, begyvendama Lietuvoj ismoko lietuviskai. Todel ir iterpiam kitos kalbos zodzius, jei jie patogesni. o vaikystej mama su manimi grieztai tik rusiskai kalbejo, o tete - tik lietuviskai. todel nebuvo problemu kaip kada kalbet.

Tenka bendrauti su daug mišrių šeimų. Žinoma, JAV daugumoje jų šneka angliškai. Gerbiu mamas, kurios mokina lietuviškai savo vaikus, dainuoja lopšines, skaito pasakas lietuviškai... Bet kai abu tėvai lietuviai, ir šneka su savo vaiku ne gimtąja kalba - man žodžių trūksta. Tyrimais yra įrodyta, kad vaikui geriau sekasi mokykloje ir gyvenime, jeigu namuose buvo šnekama jo gimtąja kalba, ypatingai pirmaisiais jo gyvenimo metais. Teko girdėti kaip tokie tėvai "kalba angliškai" (nebūtinai lietuviai, kiniečiai, meksikiečiai taip elgiasi irgi) su savo vaikais... plaukai šiaušiasi....

Sunku pasakyti, kada pradejo kalbeti mano vyresnelis. Prisimenu tik tiek, kad anksciau negu kai kurie cia gyvenantys vaikai. Istiesu, musu atveju, nepasitvirtina teorija, jog daugiakalbeje seimoje, vaikai pradeda kalbeti veliau. Turbut yra ir kitokiu faktoriu, kaip kad pvz paveldimumas... Ziuriu, mano suneno, 2 metai vyresnio uz sunu,ir augusio vienkalbeje aplinkoje, zodynas skurdesnis ir kai kurie zodziai, tariami vis dar netaisyklingai.

Kaip negali? Tėvas- rusas, mama- lietuvė, auklė- kalbėjo angliškai, gyveno Norvegijoje, taigi visi tėvų pažįstami, vaikai- draugai kalbėjo norvegų kalba. Aišku, kažkokia kalba bus dominuojanti, bet tai gali keistis.

Jei vaikas tarkim iki 10 metų gyveno LT, paskui išvažiavo ir daugiau lietuviškai nebekalbėjo, kokių 50 jis sunkiai lietuviškai kalbės, bet tai nereiškia, kad lietuvių nebebus jo gimtoji kalba. Gimtoji- mano nuomone, ne tėvų kalba, bet kalba, kuria bendravai ankstyvoje vaikystėje. Juk kalba ir tautybė- ne tas pats.



Ne, nenoriu. Ir niekur taip nesakiau.

Gimtąja skaitomos tos kalbos, kuriomis kalba tėvai Visos kitos - pašalinės.

Gimtoji kalba yra kalba, kurią asmuo išmoksta pirmiausia. Gimtosios kalbos išmokstama be formalaus mokymo, paprastai iš kitų šeimos narių.

Asmuo gali turėti dvi (ar net daugiau) gimtųjų kalbų.

Šaltinis: Vikipedija.

Tos merginos tėvai kalbėjo ir su aukle (angliškai) ir su draugais (norvegų kalba).

na, jei tevai kalbes savo gimtosiomis kalbomis, tai gimtaja ir vaikui taps - tevu kalba.
Papildyta:
o jei nekalbes, tai gal tada ir bus tas zodynas skurdus. neisivaizduoju, kaip galima pertekti visus kalbos atspalvius ir platu zodyna, jei tai negimtoji tavo kalba.

siaip tai Vikipedijoje rasoma, kad tai kalba (-os), kuria (-iomis) zmogus irmoko kalbeti visu pirma (http://en.wikipedia.org/wiki/Native_language) savaime, o ne mokomas.

o tai jus manot, kad vaikas pradejo is karto kalbeti ir mamos, ir tevo, ir aukles, ir salies kalba? galbut reti fenomai tokie ir buna... bet man rodos vis tiek buvo tos, kurias ismoko veliau, tai realiai vis tiek bus viena dominuojanti kalba, dar gal kita, kuri bus beveik lygi pirmajai, o visos kitos neprilygs sioms dviems kalboms. tiesiog bus gerai ismoktos. kaip kazkas pastebejo, zodynas tai buvo siauras...


Papildyta:
atsiprasau, zodynas "skurdus"

[quote=Irinna,2007 06 01, 17:31]
o tai jus manot, kad vaikas pradejo is karto kalbeti ir mamos, ir tevo, ir aukles, ir salies kalba? galbut reti fenomai tokie ir buna... bet man rodos vis tiek buvo tos, kurias ismoko veliau, tai realiai vis tiek bus viena dominuojanti kalba, dar gal kita, kuri bus beveik lygi pirmajai"


Irinna, as ne manau, o zinau, nes matau savo vaiko pavyzdi, o ir daugelio kitu vaiku aplinkui... Ismokti ismoksta, pradeda kalbeti lygiagreciai keliom kalbom, o kaip veliau bus, pasakysiu po keliu metu Nemanau, kad visos kalbos bus lygiavertes, aukles kalba tikrai pamirs, kai isvaziuosim is sios salies, bet va tevu kalbom manau snekes visa laika (bent jau tikiuosi )

Man pasirode idomus pamastymai del to, kas yra gimtoji kalba. Lietuviskai sakom "gimtoji", analogiskai rusiskai "родной язык", o vat angliskai "mother tongue", svediskai taip pat pazodziui isvertus reiskia "mamos kalba"... Nesiimsiu apibrezti nieko, bet man kazkodel ta gimtoji kalba siejasi su tevais

Sorry, po jūsų posto supratau, kad aš lietuvių nemoku. Aš pacitavau lietuviška Vikipediją "copy/ paste" būdu, nei žodžio nekeisdama. Jūs- angliška, su prierašu "šiaip tai". Tai kas šiaip?

Čia aš parašiau tos merginos pvz, ir pasakiau kad jos žodynas visom kalbom, kurias aš suprantu yra labai skurdus. Parašiau ir galima paaiškinimą: nemėgsta skaityti. Paklausiau mamyčių, kurių vaikai auga daugiakalbėje aplinkoje informacijos, kaip sekasi jų vaikams. Jūs man pradėjot rašyt, kad ne visos kalbos buvo tai merginai gimtosios. Na ir kas? Tai suteiks man reikalingos informacijos? Ji pradės geriau kalbėt pvz. lietuviškai, jei suvoks, kad kitos kalbos jai nėra gimtosios?

na nepykicie
Lietuviska Vikipedia daug trumpiau apibudina, bet lygiai ta pati raso. Atsiprasau uz galimus vertimo netikslumus, bet manau jie esmes nekeicia. Nekopijuoju cia viso teksto, nes labai jau jis ilgas. Kam idomu, gali pasiskaityt atsidare pateikta nuoroda.

Atsiprasau, mano vaikutis dar nesneka ne viena kalba, tik kudikiska, tai dar negaliu dalintis sia patirtimi su jumis. Todel dalinuosi tuo ka gerai zinau - tai savo patirtimi, nes pati augiau dvikalbej aplinkoj, ir tuo paciu kabinejuosi prie savoku (nes grauziau mokslus, kurie ismoke tai daryt)

o del keliu kalbu "gimtumo" tai netik mano nuomone, bet galima pasiskaityti toje pacioje Vikipedijoje. Maniau, tai jums bus idomu

taika?

Mir, družba, žvačka

mano mazyliai 21menesiukas ir kalba 2kalbom aisku,dar tokia ir kalba gyenam UK,bet namuose kalbam tik lietuviskai darzelyje maziuke mokosi angliskai. Visad mazyle pataisau,jei namuose pasako koki angliska zodi,kai prades eiti i moklykla zadu ir rasyti bei skaityti mokyti lietuviskai Man siek tiek nesurantama,kai lietuviu seima gyvenanti kitoj saly vaika moko tos kalbos,o ne lt... Vaikuciai gabus kalboms ir tikrai ismoks abi kalbas be vargo o va,veliau pradeti mokyti gali butu sunku...

O kaip jums toks variantas? Abu tėvai taip vadinamieji Lietuvos lenkai (na neapsiverčia man liežuvis juos tikrais lenkais vadinti) taigis, vaikas pirmiausia išmoko.... lietuvių.... O mama blogai lietuvių kalbą moka. . O buvo taip: broliai seserys kalbėjo su draugais lietuviškai- vaikas būdavo dažniausiai su sese, o ši su drauge ir panašaus amžiaus sesute: visi bendravo lietuviškai ir mažoji pakako 2 vasaros mėnesių pradėjo čiulbėti lietuviškai: labai neaiškiai o kai susinervuoja iš viso reikia įsiklausyti (na žinote vaikus) o mama labai blogai suprato lietuvių kalbą: tauigis tekdavo kartais bėgti pas kaimynus pagalbos kad "išverstų"
Kitas variantas: Močiutė lenkė, nuo vaikystės vaikas girdi 2 kalbas: lenkų ir lietuvių: ir kantriai klausėsi lenkų kalbos, kol nepasakė lietviškai: "kalbėm su manim ta kalba kuria aš kalbu" Ir nei žodžio nuo to laiko lenkų kalbos jau iš jo negirdėjau

O pati manau kad gerai jei vaikai kalba keliomis kalbomis, bet švariai. Ir labai blogai kai pradeda kalbėti 2 ir maišo vieną kalbą su kita. Aš pradėjau kalbėti iš karto 2 kalbom: rusų ir lietuvių (rusų mat visi kieme rusiškai kalbėdavo) Ir tai varydavo į neviltį mano senelę, mat aš maišydavau žodžius ir iš kalbos padarydavau makalynę. Pradėjau kalbėti tik 3metų.
Papildyta:


Pilnai tau pritariu. Gan šlykščiai atrodo, kai seneliai perka anglų kalbos žodyną, mat tėveliai nepasivargino ir jų vaikai nemoka tėvų gimtosios kalbos. Ir ką gali žinoti? Gal teks gryžti į Lietuvą ir kas tada? kokie planai? Vaikai tikrai neapsidžiaugs kai jiems teks nuo 0 viską mokintis.

na, atsiprašau už užsireiškimą, bet kas per pornografija, kad motina ne savo kalba kalba su vaiku, o mokosi iš jo? tai kai ir jūsų vaikai pradės lepetuoti savo vaikiška kalba, gal jūs irgi prisitaikysite - pradėsite 'vaikiškai' kalbėti?
ir kiek ši mama su vaiku bendrauja tada - prieš miega pasako 'marš miegot' ir pakviečia 'eik valgyt' jei nė vieno lenkų žodžio vaikas nesugebėjo išmokt? man rodos čia jau ne apie dvikalbystės problemas kalba...



o tai senelė pati kalbėjo švaria lietuvių kalba? ar tavo tėvai?
teorijoje šimtą kartų kalbėta ir praktikoje patikrinta - jei kiekvienas tėvas/mama/močiutė/kt, kalba švaria gimtąja kalba ir tik viena kalba visose situacijose girdint vaikui, ar bent jau kreipdamasis į vaiką, tai kalbos nesimaišo ir vaikas greit išmoksta atskirti su kuo kokia kalba kalbėt.

Mano seneliai nesupranta rusiškai. (tik tėvo seneliai, bet ir jie kalbėdavo lietuviškai_) problema tame, kad pas mus darželio grupėje buvo daug rusakalbių (kažkodėl tai- nors darželis skaitėsi lietuviškas) ir kieme visi kalbėjo rusiškai. O mes su broliu ir užaugom kieme , pareidavom tik kai pakviesdavo ir pavalgyti, bei pamiegoti.ane 3metukų laisvai palikdavo 6metukų vyresniojo brolio priežiūrai. (būdavo kartais prosenelė pasėdi ant suoliuko pažiūri, bet tais laikais tai būdavo savaime suprantamas dalykas) Taip aš atsirinkau kokia kalba kalbėti- bet vis tiek labai maišydavau žodžius. (dar ir dabar juokas juokais bet kai uškrenta rusiškas ar lietuviškas žodeliukas.... nors nusišauk- nepamenu ir tiek nesu gabi kalboms, temoku rusų ir lietuvių, vokiečių nors plyta per galvą daužyk negaliu kalbėt ir tiek- net neina suprasti- iš karto žodžiuis iškaltus pamirštu.)
Dėl Lietuvos lenkų: taip greičiausiai taip ir būdavo: tėvas ištisai darbe- mama nuo ryto iki vakaro irgi. Su mažąja būdavo vyresnioji sesuo ir brolis. Jų draugai visi lietuviai (ten paprasčiausiai nėra daugiau lenkų) ir kalbėjo ištisai lietuviškai. Mažoji susidraugavo su tetos jaunėle- ši irgi tik lietuvių pramokusi buvo (varge jai kokie 3-4m buvo ne daugiau ), o ta dar jaunesnė. Taigis 3 vaikai darbas, vyras- ne angelas manau kad net knygelių ten niekas neskaito, ką kalbėti apie pasakų sekimą.

Kitame forume apie dvikalbyste buvau imetusi sia nuoroda:
http://www.nlbendrija.org/index_files/Dvikalbyste.htm
Gal ir jus sudomins

superinis straipsniukas

Aš lietuvė, vyras rusas, gyvenam Visagine, tai aplink vaikas girdi vien rusų kalbą. tik aš su juo lietuviškai šneku. Eina į rusišką darželį. Bet supranta abi kalbas kuo puikiausiai. Daabr jau pradėjo šnekėt (1.9 m) tai sako tos kalbos žodį, kurį lengviau ištarti. jam jokio skirtumo, vis tiek žino, kad ir mama ir tėtis supranta. Tik aplinkiniai jo lietuviškų pasisakymų nesupranta

Dėl abiejų kalbų išmokimo nesijaudinu, išmoks tikrai, bet labiausiai bijau,kad abiem taisyklingai kalbėtų, nebūtų painiojamos galūnės, linksniai ar vartojami vertiniai Daržely itgi girdi ne gryną rusų kalbą, o maišytą su baltarusų, o ir seneliai ir tėtis mėgindami įtikti mažajam kartais lietuviškai su juo pašneka, bet aišku, netaisyklinga kalba

Kaip reikėtų mokyti tokį spirgą, kad išmoktų taisyklingos kalbos?

jus kalbate lietuviskai, tevas rusiskai, seneliu irgi paprasyti kalbeti tik ju gimtaja kalba. o del aplinkos - negalim pilnai kontroliuoti jos poveikio. bet gi jus esate pirmieji autoritwtai vaikui, todel visu pirma mokysis is jusu.

aš jau susidūriau su rimta problema, mes gyvenam Maskvoje, abu su vyru lietuviai, mažutė lanko rusišką montesori būrelį. Namie kalbam lietuviškai, būrelyje rusiškai. Matau, kad ji supranta kas jai sakoma. Iš pradžių sakydavo ate , dabar paka ir priviet jau Mes ruošiamės ir toliau gyventi Maskvoje, bet tikrai bijau kad su kalbėjimu bus problemų rimtų. Kaip papraščiausias pvz. ką vaikas sakys kai bus rodomas pvz šuo: sabaka ar šuo. Dabar tai au au, nors ir tai pamokėlėse juos mokina kad šuo daro gav gav

Iš mano tėvų patirties - nesijaudinkit, jei nusprendėte, kad norite su vaiku kalbėti lietuviškai ir nepamiršti tos kalbos, tai taip ir darykite, ir sakykite 'ate', o ne 'poka' net viešoj vietoj, bent jau kol jis gerai įsisavins kalbą (bent jau iki mokyklinio amžiaus).

Kartais dvikalbystė šiek tiek sulėtina kalbos raidą, bet ne tiek, kad pakenktų vaiko raidai, o atvirkščiai, jis išmoksta daugiau - atskirti dvi kalbas. Vaikai iš pradžių sieja kalbą su konkrečiu asmeniu, todėl nė vienas neturėtu vartoti dviejų kalbų kalbėdamas su vaiku, paprašykite tą patį daryti ir senelių ar kitų giminaičių. Visados kreipkitės į savo vaiką tik lietuviškai, ir pamatysite po kiek laiko, su jumis puikiausiai kalbės lietuviškai, o su vaikais darželyje - rusiškai. bus periodas, kai painios kalbas, bet jei jus nesipainiosite, tai ir vaikas atsirinks. Taisyti vaiko kalbos kiekvienam žingsny nereikia, nebent tik pakartoti ta patį žodį reikiama kalba neakcentuojant to, kaip pataisymo ar kaip pamokymo.

linkiu sėkmės ir kantrybės, nėra taip sudėtinga, kaip atrodo!
P.S. aš pati iš Maskvos, ech, kokia nostalgija tam miestui...

Mane volnujet viena pytanie.
That dvuchkalbystės story. Iki šiol daug kur možno bylo skaityti, that dviejų językow mokėjimas vlijajet nechorošo. I have svoi wzgląd, how možno išspręsti etu problemu. Jau nuo jaunystės am četyriochkalbis. And vsio okei.

Matka išmokė po litewskai, Tėvas – po polskai, mokykloje išmokė po angelskai, Russian TV – po ruskai. Konečnas rezultatas bardzo stulbinantis – new language! Jei panstwo visuotinai pasiektų so far, butų priamo bespadobna. Karoče, po biškį iš každovo języka, ir everybody ponimajet, visi gali mowiac or govoritj. Oczywiscie, tai will give načialo dlia new international kalba, ktora v dziesięc times lučše negu esperanto. Ir sovsem nereikia bojatsia, that litovskij język išnyks. Naoborot, litvinų kalba taps meždunarodnogo famous. Vapščie mano predloženije toks: kadangi visa Lietuva četyriochkalbė, kviečiu vsech žmones mokytis that nowego języku. Ibo greičiau rasprostranitj this language, reikia naujų učebnikų and knygų. Aš lično esu ready to translate į etu kalbą didžiųjų pisatelių stories.

As you can see, etot straipsnis yra četyriochkalbis, ale koe čto can rozumiec predstaviteliai četyrioch narodov. Vot kokia nauda! Nebereikia to translate z jednego języka į kitą.

Lietuvos people – nemislykite ir neabejokite! Future priklauso četyriochkalbystei!

Jonas John Kuznecov-Kowalski

Musu seimoje vaikutis auga taip pat dvi kalbas girdedamas,bet kolkas kalba tik lietuviskai,jei ka mociute lenkiskai pasako,liepia isversti

musu maziukas mazdaug 2,3 metu gerai pradejo kalbeti mes su juo kalbam lietuviskai o seneliai rusiskai,tai jis visalaik su seneliais kalba rusiskai o su mumis lietuviskai.o jai kazka pasako seneliai lietuviskai tai js isvercia rusiskai,tai labai juokinga buna

Mes gyvename Airijoje, tėvelis airis, tai jis su vaikučiu bendrauja angliškai, mes tarpusavyje irgi angliškai,o aš stengiuosi kuo daugiau lietuviškai su sūnumi bendrauti. Lanko montesori mokyklėlę, kur irgi viskas anglų kalba.
Ankščiau,kai aš namie su juo buvau ir kai turėjom lietuvę auklę, vaikutis beveik tik lietuviškai šnekėjo,o dabar atvirkščiai- angliškai. Tai normalu, manau, nes daug daugiau anglų kalbos girdi. Kartais ir man lietuviškai atsako, nors kalbinu lietuviškai,bet svarbiausia,kad viską supranta. Manau, kuo daugiau šnekėsiu, skaitysiu, tuo labiau jis kalbą įsisavins.Kai važiuosime į Lietuvą atostogų, turės galimybę ir su lietuvių vaikučiais pabendraut, ir su giminėmis, ir manau,kad ta kalba prasilauš.

Kad butu aiskiau apie vaiku mokymasi kalbu-kudikysteje, vaikysteje- siulau perskaityti tokia knyga:
PETRA THORBRIETZ "KONCENTRACIJA" 2008, VILNIUS.
Knyga apie tai, kaip padeti vaikui ismokti koncentruoti demesi (ypac hiperaktyviems), bet pradzioje knygos labai gerai paaiskinta, kokiu principu vaikas mokosi kalbas. Ir manau dauguma mamu nusiramins del tos daugkalbystes seimoje

Visiskai sutinku su siuo pasakymu
O seip tai nematau problemu kad vaikas nuo mazens girdi daugiau negu viena kalba. Dabar musu kliackui 3 metukai ir jis puikiausiai sneka 2 kalbom, o darzelyje dar ir rusu "prisidejo", nors lankome lietuviu grupe

sveikos,
mes gyvename su vyro tevais, kurie yra rusai, ir nors gyvena Lietuvoje jau 18 m. nemoka lietuviškai. jie labai jaudinasi, kad anūkė su jais nesusikalbės, ir jau dabar man sako: "va, ji kai kalba lietuviškai supranta, o rusiškai jai neįdomu", nors dukrai dar tik 1,2 metuku pirmieji jos žodžiai - lietuviški, aš nežinau, bet tikrai noriu kad pirma gerai ji įvaldytų lietuvių kalbą, o tik paskui rusų, gal tai kiek netolerantiška, egoistiška, ar kaip tai bepavadinsi, bet taip yra...

As irgi noriu pasidalinti savo pergyvenimais. Mano suneliui 1 m. 10 men. Jis sako "mama". "baba", "tete", "papa" ir toliau garsai, nei vieno veiksma reiskiancio zodzio, pvz. "duok", "imk", "einam" ir pan. Ka jau kalbet apie sakinius... Pas mus dvikalbyste. Ar mums jau verta susirupinti ir vesti vaika pas logopeda? Ar lopselis galetu isspresti vaiko kabejimo problema?

Pasidalinkite, prasau, savo patirtimi..

nereikia nerimauti. Turim dar trejų neturinčio berniuko pavyzdį. Jis tris kalbas mokinasi. Viena bendrauja su mama, kita su teciu o trecia darželyje. Iki dvejų metukų sakė tik pavienius žodelius. Dvejų su puse pradėjo kalbėti dviem puikiausiai, mamos ir tėtės kalba, o trečia dėlioja po du žodelius, tiesiog trumpučius sakinukus. Svarbiausia bendrauti kiekvienam savo kalba.

Vaikų kalbos raida labai individuali. Dvikalbėje aplinkoje vaikui turi susidaryti daugiau asociacijų tarp matomų daiktų ir girdimų žodžių. Todėl vaikučiams dažnai būna sunku nuspręsti , kokia kalba pradėti kalbėti. Tačiau, kai tik jų smegenys susidoroja su šia nelengva užduotimi - viskas atsistoja į savas vėžias. Dvikalbėje aplinkoje labai svarbu, kad bent viena kalba būtų kalbama daug ir dažnai. Mažylius vaikučius patartina lesti į darželius gimtosios kalbos, kad kalbos mokymasis būtų lengvesnis. O vyresniems vaikams nebus bėda lankyti ir darželį, kuriame kalbama kita kalba nei namuose.

Neveskite per anksti vaikų pas specialistus. Jei vaikas taria atskirus garsus - vadinasi viskas gerai. Jei supranta Jus - puiku. O kai tik galės, tai būtinai pasakys ką nors

Dvikalbėse šeimose augančių mažylių tėveliams patarčiau ženklų kalbą, kuri labai palengvins komunikaciją

Daugiau info:
www.blogas.lt/vaikopasaulis
www.austejosblogas.lt

psichologe.ramuneETAgmail.com

Na,musu pupa šneka lietuvių- rusų kalbomis ir truputi jau pradeda angliškai, bet tik pavienius žodžius. O rusų ir lietuvių kalbomis kalba pakankamai gerai, moka eilėraštukų , dainelių . Kalbėti irgi pradėjo gan anksti, metuku jau mokėjo pasakyti ko nori ,aišku švepluodama ir pavieniais žodeliais,o jau 2metuku šnekėjo sakiniais , mokėjo 2 eilėraštukus ,viena lietuviškai ,kita rusiškai. Dabar jau 3 metukai bus per jonines ir šneka kuo puikiausiai, abiem kalbom, anglu sunkiau, bet ja ir girdi retokai, nuo 5metuku bandysim vokiečių pradėt mokinti,jei nebus per didelio krūvio jai. Aš pati iš daugiakalbes šeimos, tad visada už tai,kad vaikas mokėtų ne viena ir ne dvi kalbas, tai praverčia,o kol vaikai maži, jiems gerai sekasi jas įssisavinti, be dideliu pastangų, žaidimų forma ar tiesiog bendraujant

Sveikos, mamytes. As gyvenu Airijoje, bet su savo dukra sneku tik lietuviskai ir toliau taip snekesiu. iki 19 men. ji augo trikalbeje aplinkoje, bet sneketi pradejo anksti, 1,5 metu turejo l. turtinga zodyna palyginus su savo benraamziais.Kad ir kokioje salyje gyventumete, kalbekite, mamos, su savo vaikais savo kalba.Teko skaityti daug literaturos siuo klausimu. Nereikia specialiu pamokeliu. Tiesiog snekekite savo kalba nuo gimimo, o tevelis tegul sneka savo kalba. O jei darzelyje kita kalba, tai vaikas jos greitai ismoks. Vaikai imlus. Mano vaiko tevas isvaziavo 14 metu i Ispanija, ismoko ispanu kalbos, baige mokykla ir universiteta ispanu kalba. Tai jei prades nuo darzelio mokytis,
tikrai snekes.

na, bet cia daug nepaistysiu. Bus naudingiau , jei duosiu adresa apie dvikalbiu vaiku ugdyma ir dvikalbiu vaiku pranasumus www.multilingualchildren.org

pas mus seima ir dvikalbe,greiciau trikalbe.As su vaiku sneku tik lietuviskai (tiesa pasakius ir nenoriu kitaip su ja kalbet,negaleciau svetima kalba su vaiku kalbet ),tevas sneka estiskai.as su vyru tarpusavy rusiskai.bet vaikas tik girdi rusu kalba,kalbint mes jos nekalbinam.bet pastebiu,kad ji rusu kalba supranta taip pat kaip ir estu,lietuviu.kalbet ji dar sunkiai kalba,daugiau lietuviskai,bet buna taip kuris zodis lengvesnis is tos kalbos ir pasako ( estu,lietuviu ).
O dabar gyvenam ten kur ja snekina anglu,olandu bei vokieciu kalba .Aisku ne kiekviena diena.tai dabar ir pergyvenu,kad ji dar girdi papildomai tris kalbas (vargsiukei visai galvoj susimaisys) Tik guodzia,kad tos trys papildomos kalbos truks tik du metus.

Na pasireikšiu ir aš šiuo klausimu... Pas mus šeima dvikalbė. Tėtis lietuvis, mama rusė, baigusi lietuvių mokyklą, todėl šeimoje mes su dukryte bendraujame tik lietuviškai, o vat seneliai (rusakalbiai) kalba tik rusiškai. Be to dukra iki metų labai dažnai buvo pas senelius, todėl dabar valdo abi kalbas puikiausiai. Labai lengvai gali persiorentuoti iš kalbos į kalbą, pvz: kalbėjusi su močiute rusiškai, tuoj pat tėčio gali paklausti ir lietuviškai.
O pradėjome kalbėti irgi ne per anksčiausiai. Iki dviejų metukų mūsų žodynas buvo mama, baba, papa, tete. Vėliau po truputėlį žodžių daugėjo, na o dabar tai neužkišti jos, marmaliuoja ir marmaliuoja bele ką. Aišku dar ne viską ir aiškiai pasako, būna, kad ir aš jos nesuprantu. Kai pasakau, kad nesuprantu ko ji nori, dukrytė man sako "eima aš tau pojodysiu" . Taip kad šiaip ne taip susikalbam
Noriu nuraminti, kad labai nepergyventumėte, jei jūsų dviejų metukų vaikutis dar nekalba sakiniais. Turime draugus, kurių vaikas būdamas trejų dar nekalbėjo, o nuėjo į darželį ir viskas po kiek laiko susitvarkė.
Tokia mūsų patirtis. Sėkmės

Mūsų šeima irgi dvikalbė: lietuvių-rusų kalbos. Gyvenam tai Ru, tai LT. Todėl aplinkos kalba keičiasi tai į vieną, tai į kitą pusę. Su MB esam sutarę, kad kalbų nemaišysim ir vadovausimės principu- "vienas žmogus-viena kalba". tad aš su dukrytėm bendrauju tik lietuviškai, MB- tik rusiškai. Vyresnioji kol kas kalba nedaug. Daugiau kalbėti pradėjo tik prieš kelias savaites ir tik lietuviškai, nors kai kuriuos žodžius bendraudama su tėčiu pasako rusiškai. Kai buvo 2 metukų mūsų gydytoja LT davė siuntimą pas logopedą, jos visiškai nejaudino mano pastebėjimas, kad dukra auga dvikalbėj aplinkoje, gydytoja buvo kategoriška- 2 metų vaikas turi kalbėti aiškiai ir diagnozę įrašė- sulėtėjęs kalbos vystymasis. Nuėjom pas logopedę, mus apžiūrėjo ir pasakė, kad dukrytė visiškai sveikas vaikas, jokių nukrypimų nemato, ir liepė ateiti tik tada jei nekalbės būdama 3 metų.

sveikos,
na ir pas mus problema su dvikalbyste.
is esmes problema mamyte, t.y. as.
tetis sneka su sunum tik lietuviskai. Su vyru snekam lietuviskai.
o su sunum man 1 kalba neiseina sneket. baigiau rusu mokykla, bet universiteta lietuviu kalba. pastaruosius 10 metu rusiskai kalbu tik su tevais. ir man yra sunku persiorientuot is kalbos i kalba. man vienom temom lengviau sneket rusiskai, kitom lietuviskai. savo specialybes dalykus rusiskai nemoku papasakot.
bet vien lietuviskai su sunum sneket negaliu, nemoku papasakot pasakos, jos skamba visai ne taip, ir pan...
be to mano tevai ir visos gimines nesneka lietuviskai.

suneliui 1,5 metu. ir jis puse daiktu vadina bambam, puse umm, brumm, lala. sako "NE" ir "DA", ; "DAJ" ir "ATE".
baisu pagalvot kas dedasi jo galvoje... kaip istaisyt situaciaja.

ir as ikisiu savo trigrasi Musu seima irgi dvikalbe...as - ruse, vyras - lietuvis. Nuo pat pradziu susitarem, kad kiekvienas kalbes savo kalba. Siuo klausimu ir skaiciau straipsniukus ir snekejau su zmonem kuriem teko susidurti su panasia situacija, ir siaip gana sekmingu pvz esu maciusi...Zodziu jei vaikutis vystosi normaliai, kiekvienas tevu turetu sneketi su juo savo klaba. Vaikai iki 3-ju metu labai sparciai vystosi, daug ko ismoksta, ir ateis laikas atsirinks kas prie ko... As visada sneku rusiskai, jei kreipiuosi i sunu, net jei esame lietuviu kompanijoje. Kai kuriems is pradziu tai atrode keista, bet as niekada neisivaizdavau saves su savo vaikais snekancios kita kalba...Matau, kad musu mazasis vyras supranta ir rusu ir lietuviu...(mane pacia tai vis dar stebina) Kuria kalba, koki zodi sako - priklauso kaip jam labiau patinka. Pvz. vienas pirmuju zodeliu buvo "aciu" (skamba mazdaug 'ath'), dabar atsirado "kas cia", "ner", "tete". Rusiskai "oi liu, liu", "kisa", "horosaja" (aisku savotiskai gaunasi), ir tokie labiau internacionalus "kap-kap", "kar-kar"...ir dar aisku yra visokiu pavieniu zodeliu...Taip pat stengiuosi sneketi aiskiai ir jei sakau "kap-kap" taip pat priduriu, kad tai "lietus lyja" (tik rusiskai) ir pan.
Tiesiog ireneri as galvoju, jums gal reiketu nesiblaskyti tarp kalbu, ir apsistoti ties rusu (vyras beabejo savo kalba), kad maziukui nebutu painiavos kaip gi su jumis sneketi. Ateis laikas, tikrai viskas susidelios, tik reikia nusiraminti ir zinoti, kad sneketi gali pradeti veliau, nei jei augti vien sakykim lietuviu seimoje. Beje, turiu pvz., kai vienakalbej seimoj mergaite pradejo sneketi tik 3-ju metuku, bet iskart sakinukais, taigi nuo vaiko irgi priklauso. Manau, cia negali buti taisykliu

Mano drauges vaikui 5 metai.Pries daugiau nei pusmeti gyveno Lietuvoj,lanke darzeli.Dabar gyvena Vokietijoj.Mama nuvede ji i darzeli porai kartu i savaite,kad pramoktu vokiskai,nes prades jau rimtai lankyti darzeli,o veliau ir mokykla.Mano nuomone gerai pasielge.Tik paskutiniu metu pastebejau,kad jau per daug tos vokieciu ,o gal man taip atrodo?Nebesneka ji su vaiku lietuviskai visai,tik vokiskai.Kartais uzklausiu to vaiko lietuviskai,ziuri jis i mane,nesupranta ,perklausia vokiskai,aisku ir atsako vokiskai.Gaila,bet manau lietuviu kalba jam greitu laiku visai nebeegzistuos .

As pati laukiuosiu .Su MB nusprendem kad su vaikais snekesim savo kalbomis,plius vokieciu.Tiesa,MB nori kad vaikai dar ir rusu kalba moketu.Pagal ji,rusu kalba bus kazkada labai svarbi.Mano mama ruse,turetu vaikus pamokinti.Bet manau keturios kalbos bus per daug ,nebent veliau.O veliau darzeli/mokykloj prisides anglu ar kokia kita kalba ....Ziuresim kaip cia mums seksis su tom kalbom,bet lietuviu tai tikrai noriu kad ismoktu .

Noretusi suzinoti,kaip vaikuciams sekasi kalbeti,tu kurios pirmuose puslapiuose rase.PVz,sios temos autores Andrea.Praejo ne vieni metai,vaikai paaugo,idomu kaip bendraujat,kaip jiems sekasi

siaip mano drauge istekejusi uz slovako, ir gyvena airijoje- tai ju atzala lyg ir nesivelino su prabilimu, bet kai prabilo, tai makalavo viska is eiles. ties 2,7m susitvarke ir atsirusiavo- su teciu viena kalba, su mama kita, su draugais trecia. vaikui daug kalbu tik i nauda, nera ko jaudintis

Mes irgi seima dvikalbe ir suneliui jau bus greit du metukai, taria tik kilis aiskius garsus, daugiau savo kalba, bet kazka sneka vis Jau labai norisi, kad greiciau pradetu sneketi ir daugiau zodeliu, bet viskas savu laiku ir nemanau, kad cia kazkas blogo, juolab kad ir kiekvienas vaikas labiai individualus yra Musu tetis tik 3 metuku kaippradejo kalbeti, tai is karto sakiniais, tai as dar nelabai pergyvenu

Atleiskit, bet jus čia kažkaip nesąmoningai pasakėte. ''Gyvename Lietuvoje, todėl stenkimės kalbėti lietuviškai"
Vien lietuvių kalba neapsiribosi Yra daug naudingiau, kai vaikais šeimoje išmoksta ne tik lietuvių kalbos, bet ir rusų, anglų, ir panašiai.

Na, mes gyvename uzsienyje. abu kalbam lietuviskai,nors mb seima yra rusai. susilauke leliuko nusprendem, kad as kalbesiu lietuviskai, mb rusiskai. pasikonsultave su specialistais gavom patarima ijungti trecia, t.y anglu kalba is karto. tad nematau nieko bloga, kad vaikas mokes kelias kalbas. tiesa, su anglu truputi palauksime, nors nemanau kad teks ilgai - draugai anglai, darzeliai ir aplinka taip pat. greitai pagaus