Sveikos mamytes!
Gal galetumete pasidalinti patirtimi tos, kuriu leliukai auga daugiakalbese seimose ar siaip teko girdeti apie tai. Musu pupai 9men., seimoje kalbame trimis kalbomis: anglu, vokieciu ir lietuviu, be to dukte uzrasyta i darzeli kuriame nuo 3 metu bus privalomai mokoma prancuzu kalba. Kaip bendrauti su vaiku, kad jis nepasimestu visu siu kalbu gausybeje? Girdejau, kad vaikai, augantys tokiose seimose, pradeda gana velai kalbeti. Musiske tik pries gera savaite pradejo pastoviai tarti priebalses, anksciau budavo karta, du per diena isgirsdavom koki 'ba' arba 'ma', o siaip tai 'aaa, eee' ir viskas.

As pati augau rusu - lietuviu siemoj, tai su vienais kalbejom lietuviskai su kitais rusiskai, bet sneket pradejau tik 3 metu ir is kart abiem kalbom svariai be "vaikisku ciulbejimu"  ;D
Mazoji dabar pastoviai girdi lietuviu, rusu ir anglu kalbas (as su ja kalbu lietuviskai ir stengiuos angliskai), mano mama ir mociute rusiskai, ir kiti kalba ivairiai. TAi tikiuosi kad ji prades kalbet lietuviskai ir rusiskai, ir bus padetas geras pagrindas anglu kalbai  8)

Nuo 6men. as augau Rusijoj, nes tetis tarnavo karininku. Pradejau samoningai kalbeti devyniu menesiu. 1,5 metu jau skirdavau su kuo kalbeti rusiskai(zmones su uniformomis), su kuo lietuviskai(civiliai).
Taciau turim 3,5metu kaimyna, kurio seimoje tetis uzsienietis, o mama lietuve. Kalba jie trim kalbom, o vaikas nei viena...
Taigi, nuo vaiko ir bendravimo su juo priklauso, ar kalbes jis, ar ne.

Mielosios mamos, gyvename Lietuvoje, taigi su vaikais stenkimes kalbeti lietuviskai. Kalbu is savo patirties. Kadangi dirbu logopede darzelyje, turiu labai daug vaikuciu is dvikalbiu seimu. Su siais vaikais yra labai daug problemu, tiek garsu tarime, tiek zodyno turtingume, tiek risliojoje kalboje. Jusu vaikuciai lankys lietuviskus darzelius, po to eis i lietuviskas mokyklas, jei nuo pat mazens netures lietuviu kalbos pagrindu, labai sunku bus tiek darzelyje, o tuo labiau mokykloje.
Kas liecia anglu kalba, tai irgi nereikia skubeti. Mazieji turi pirmiausia isisavinti lietuviu kalba, o tik paskui svetimas kalbas. Pernai turejau mergaite, kurios teveliai labai norejo, kad dukryte greiciau kalbetu angliskai, nei lietuviskai. Ir kokie rezultatai, ji pas mane uzsiemimus pralanke visus metus, o to pasekme, butent anglu, o ne lietuviu kalbos pradmenys.
Nepersu savo nuomones, bet pirmiausia pagalvokite apie savo vaikucius ir jiems iskilsiancias problemas darzelyje bei mokykloje. Dar karta kartoju, kalbu is savo darbo patirties.

ooo, mieloji Elvita,
kaip malonu, kad Tu cia uzsukai ir kaip specialiste galesi mum padeti.
Turiu klausima: ka patartum daryti mano atveju ? As su seima gyvenu Svedijoje, tai reiskia mano vaikas lankys svedu mokykla. Su savo vyru kalbames angliskai, nes ji mum abiem artimesne, bei suprantam geriau nei svedu. Vyras su vaiku kalbasi kruoatiskai, o as - lietuviskai ( ), nes nelabai isivaizduoju, kad galeciau kalbetis su vaiku man svetima kalba. Nezinau, kaip angliskai reiketu pasakyti "pupuliukas", ar "ciauskutis"...
Zodziu, tikrai pergyvenu del vaiko, ar nebus jam per sunku. Bet kitaip mum neiseina.
Todel prasau Taves patarti, kaip turetumem elgtis ir bendrauti su savo vaiku, kad jam ateityje neiskiltu rimtu problemu ? Nors dauguma mane ramina, kad vaikai greitai isisavina kalbas, bet man kartais atrodo, kad tai gali buti per didelis kruvis.

Irena, tavo atvejis yra visiskai kitoks, nei cia aprasytieji. Tu gyveni kitoje salyje, tavo vaikutis lankys svediska mokykla, todel lietuviu kalba jam nera tokia svarbi, kaip gyvenantiems Lietuvoje ir lankysiantiems valstybines istaigas. Zinoma, geriausia su maziuku kalbeti ta kalba, su kuria jam daugiausia teks bendrauti su bendraamziais. Jam paciam butu daug lengviau. Papasakosiu viena atveji is darbo praktikos. I darzeli atejo 4m. berniukas, visiskai nemokedamas lietuviu kalbos, vaikai su juo nebendravo, nes nerado bendros kalbos, vaikutis jautesi labai vienisas. Tevams, teko ieskoti rusisko darzelio.
Todel manau, kad vaikas turi mokytis kalbeti ir suprasti ta kalba, kuria jis bendraus su aplinkiniais.

Sveikos,norejau paklausti gal yra Kaune kokie bureliai ar kazkas panasaus i darzeli kur galima butu lankytis 3-4 savaites.Mes gyvenam ne Lt ir atvaziuojam kokius 4 kartus per metus.Ir as labai noreciau,kad mano sunus(jam dabar 2,3m.)tobulintyu liet. kalba. Jis kolkas kalba nedaug,nes seimoje girdi 3 kalbas. Zinoma,as skaitau ir kalbu lietuviskai.Labai aciu

nezinau su kuo pasitarti, ka skaityti, bei ka teisingiausiai daryti...daugka reiskia kas ir kiek su vaiku sneka kokiom kalbom bei vaiko aplinka, draugai, gimine, tevai...
buvau ruse Lietuvoje, rusai tevai su manim kalbejo tik lietuviskai ir rusu draugu nepazinojau, nuo lietuvisko darzelio iki lietuvisko universiteto, nors rusu kalba ivaldziau su pusseserem bei siek tiek mokykloje (neprofesionaliai skaityti bei rasyti) taigi man ar rusu, ar lietuviu - nusvere lietuviu nes mokykla stiprios gramatikos bei literaturos ismoke, rusu - rusisko kraujo esu pati maziau vartojus sia kalba, nors is esmes tas pats man kokia is iu kalbu kalbeti.

Dabar gyvenu Norvegijoje, bei dazniausiai su vyru bendrauju greita anglu kalba, dalinai norvrgu kalbos pradmenimis.
Mes turim du vaikus, ikimokyklinukus.. As pasirinkau (tikrai nezinau ar tai teisinga) mokinti vaikus rusu kalbos (gal pravartu zinoti jiems, sia kalba daugiau zmoniu sneka, kazkaip placiau man su ta rusu), bet beveik jokios lietuviu ar rusu aplinkos vaikas neturi Norvegijoje (jauciuosi kazkokio mokytojo roleje be pedagoginio issilavinimo savo vaiku labui ir nesu tikra ar jiem reikalinga bus rusu, ar jiem reikalinga tuo labiau bus lietuviu. Sias dvi kalbas as pati pradejau gana retai naudoti vos su 'uzimta gyvenimu' savo gimine.
Taigi, vaiku tetis taip pat uzimtas, todel man tenka norvegiskai ir save mokinti, ir mazius. Angliskai, manau, vaikus mokykla ismokins, bei gyvenimas.
Klausymas ar man kalbeti su vaikais rusiskai, ar lietuviskai ir kam visa tai, kita mama tingetu, tai pasakytu, kad uzteks jiems ir norvegu, juk Norvegijoje auga.
Is tikruju, gal as jiems tik galva susuksium 'papildoma informacija', arba jie uzaugs poliglotais pas mane: trimetis rusu supranta, norvegiskai pagrinde masto, anglisku pora zodziu pradejo gaudyti is visur.... lietuviu bijau jam kisti, ... labai jau skitringos tos visos kalbos...

parasykit savo nuomone mano situacijai

na cia kad vaikas veliau pradeda kalbeti ,nebutinai reiskia, kad del to kad namuose kalbama dviem kalbom. maniske normaliai kalbet pradejo 3 metu, bet dar tokiu raiziu kaip "R" neistaria, nors namie kalbam tik viena kalba.

o tai lokia pas tave kalbu situcija Laila

noriu paneigti savo pavyzdžiu tai, kas čia rašoma. Tėvai - abu rusai, kalba lietuviškai su akcentu. Ėjau į lietuvių darželį ir lietuvių mokyklą. Kalbėti pradėjau 9 mėnesių, skaityti abiem kalbom - 3 metų. pradžioj sakiniuose buvo keli žodžiai iš vienos kalbos, koks vienas iš kitos. Bet labai greitai viskas susitvarkė. Jokių nei rišlios kalbos, nei tarties problemų neturėjau. Kadangi pasirinkau humanitarinę specialybę, tai juokdavausi, kai niekas nenorėjo patikėti, kad esu grynų gryniausia rusė nes tiek mokykloje, tiek universitete, - tariau, kirčiavau ir rašiau taisyklingiau už daugelį lietuvių. Po šiai dienai taisau "ne taip" kalbančius draugus ar vyrą taigi, drąsiai kalbėkite abiem kalbomis. Esmė - ankstyvas vaiko ugdymas ir DAUG tam skiriamo laiko bei jėgų

as taip pat gimusi dvikalbeje seimoje, pradejau kalbeti 1,5m. dviem kalbom iskarto, mama sake raiskiai, be vaikisku zodeliu...su manim mama kalbedavo lietuviskai, tetis su manim rusiskai, nes kitaip nemokejo, mama su teciu taip pat rusiskai, tai tieisog budavo taip, kad sneku sneku su mama lietuviskai, atsisuku ir teciui ka nors rusiskai paskau, kiek save pati prisimenu, tai niekada negalvojau ka cia tureciau pasakyti ir kaip...tiesiog automatiskai viskas iseidavo...beje kas liecia kalbos taisyklinguma, tai kalbos apskritai mano stiprioji puse, lietuviu kalba visada dievinau, rasydavau be jokiu stilistiskos ir rasybos klaidu, rusu taip pat, dazniausiai net nemokedavau paaiskinti kodel reikia deti kableli, bet padedavau reikiamoj vietoj...
...beje norejau pasidalinti tokia nauja patirtim...siandien sutikau senu laiku drauge, ji turi suneli 3 metuku, labai nustebau, kai isgirdau kaip jos sunelis visiskai laisvai vokiskai kalba, tevai abu lietuviai, o tiksliau ji viena ji augina, visada lietuvoj gyveno...iki pastojimo ji vokietijoje dirbo tai laisvai vokiskai kalba, tai va jinai nuo pat gimimo su vaiku vokiskai/lietuviskai kalba, o viskas atrodo taip- ji pasako vokiskai, o po to dar pakartoja lietuviskai...tai va dabar jis su ja pilnai gali tiek vokiskai tiek lietuviskai kalbeti, zodziu su visais kalba lietuviskai, o su ja kaip kada...pagal nuotaika...as buvau pritrenkta, kai isgirdau kaip tokio amziaus vaikas gali visiskai laisvai kalbeti dviem kalbom gyvendamas Lietuvoj ir dar taip lengvai pereiti is vienos kalbos i kita....

...o dabar galvoju, gal su saviske angliskai ar bent rusiskai po truputi pradeti kalbeti naudojantis drauges princpu lietuviskai- angliskai, lietuviskai- rusiskai, o gal jau per velu, gal ji jau per didele???

ar ne per daug vaikučiui
gal bent jau darželį reikėtų parinkti, kur kalba viena iš 3 kalbų

Mes gyvenam Italijoje - mergytei beveik 8 menesiai. Nuo spalio prades eiti i lopseli, tad, manau, savaime susidarys italu kalbos ir gramatikos pagrindus. O as su ja visa laika kalbu lietuviskai - kai ismoks gerai kalbeti italiskai, pradesiu mokinti lietuviu kalbos gramatika. Tikiuosi nesuklysti....

O aš pergyvenu kaip mano sūnelis išmoks angliškai kalbėti, jam jau 5m. Mes ruošiamės išvažiuot į Angliją gyvent. Juk tuoj ir į mokyklą jam reiks. Žodžiu, tikrai pergyvenu, nes nuvažiavus ir į darželį reiks leist, o anglų kalbos juk nemoka

nera ko pergyvent . man dukra per tris menesius ir angliskai ir olandiskai pradejo suprasti multikus beziuredama per televizoriu . o vaikai isvis greit mokos is kitu vaiku, pamatysi net nepastebesi, o jau snekes

Mes gyvename Amerikoje. Su vyru nusprendeme, kad iki 3 metu su vaikuciais daug maz kalbesime tik angliskai, o veliau mokysime lietuviu, kaip antros kalbos. Dabar dukrytei yra 6 metai, suneliui 5 ir abu gerai supranta lietuviu kalba, tik dukra vienintele ryztasi lietuviskai sneketi

Gyvenam Vokietijoje.Dukrelei greitai 3 metukai,kalbejom su ja daugiausia vokiskai,tai ir jinai taip.Lietuviskai gaudesi tik truputely.Pries tris menesius isvykome y Lietuva, ilgom atostogom.Kalbejom aisku visi lietuviai tik lietuviskai.Ir po intencyvaus bendravimo su mociute mano vaikas po 2 manesiu kuo puikiausiai lietuviskai kalbejo.Dabar dainelias lietuviskas jau dainuoja.L.tuo dziaugiuosi.Pries keliata dienu gryzom atgal y Vokietija.Vokieciu supranta bet bendrauti linkus lietuviskai.Kai su vokietukais ar teciu bendrauja pusia sakinio lietuviskai pusia vokiskai.Nebezinau ka daryti,jai rugsejo pirma y darzely,nenoriu kad sunkumu ji ten turetu,ka man daryti- ar stengtis bendraut vel tik vokiskai,kad sioje kalboje pasitaisytu,bet taip nesinoretu,kad lietuviu taip graziai ismokus vel pamirstu...
Buk gera-patark mums Elvita

Musu seimoje yra identiska situacija. As su dukryte kalbu tik lietuviskai, vyras - tik rusiskai, o tarpusavyje su vyru kalbames rusiskai. Mergaitei dabar 14 menesiu, tai ji pati dar nekalba, na tik sako "da" t.y. taip ir "ne". Siaip rodos kad supranta ir mane ir teti. Kai as su dukryte pradejau kalbeti tik lietuviskai, jai buvo ~11 menesiu, iki tol kalbejau rusiskai. Laukiu nesulaukiu kai ji prades pati kalbeti Idomu kaip tai atrodys kai bendrausime visi kartu seimoje? Zmones kalba, kad vaikuciai yra labai imlus ir gali greitai ismokti kalba, taigi mes turetume tai patirti savo kailiu:-) A, ir dar, kadangi mes gyvename JAV, tai dukryytei reikes ismokti ir angliskai. Kol kas man siek tiek neramu, kad vaikui toks kruvis gali buti per didelis. Na, tikiuosi kad ne taip ir ilgai jau liko laukti, kai prades kalbeti parasysiu kaip sekasi

vat ir radau sia temele..labai mane domino,kaip cia su suneliu sneketi..jam dabar 1.5metuko..nuo gimimo gyvena airijoje..tetis airis..zodziu anglu kalba tvyroja seimoje nors tu ka..as vienintele ta lietuviu kalba nebelbetavau..tai taip isejo kad sunelio pirmieji zodeliai patapo angliski..smagu vaikutis sneka po biski..bet man sirdelej taip liudna jog jis negales su seneliais lietuvoje bendrauti..sako vaikai paugeja per atostogeles lietuvoje labai greitai mokosi is kitu vaiku..tai galbut taip ir daryti..viena kalba pagrindine tai anglu,o kita nuo triju mazdaug metuku ivesti..patarkite..

Pas mus seimoje irgi problemele su kalbomis. As su sunumi kalbu lietuviskai, tetis rusiskai, o aukle portugaliskai, nes siuo metu gyvename Portugalijoje. Suneliui del to nera labai lengva. Kalbeti tai jis kalba, bet nerisliai ir maiso kalbas, jei nezino zodzio vienoje sako is kitos. Planuojame grizti i Lietuva tai bijau, jog maziukas tures problemu su lietuviu kalba. Nors jam dar nera 3 metu gal per pusmeti situacija visgi pageres ir jis prades aiskiau tarti ir skirti kalbas.

As pati uzaugoj tokioj seimoj,kur mama snekejo lenkiskai,tetis lietuviskai,o tarpusavy jie rusiskai,ejau i lietuviu darzeli,bet jau 3m.mokejau ir supratau visas kalbas,dabar identiskai auga ir mano dukra,as su vyru tarpusavy snekam rusiskai,su dukra lietuviskai,na o musu mociutes su anuke sneka lenkiskai,pradejo ji sneketi labai anksti,o 2m.budama,jau suprasdavo visus,dabar jai 4m ir jinai bendrauja ir rusiskai,ir lietuviskai,ir lenkiskai,na ziurint su kou snekasi,aisku pagrindine kalba islieka lietuviu,o dar multikus ziuri angliskai ir vokiskai,ir kartais uzniuniuoja kokia dainele,kad mes nustembam,aisku gal vaikui is karto ir per daug informacijos,bet toks gyvenimas,kitaip nesigauna,...

As esu lietuve, vyras vokietis, savo mazyle kalbinu dviem kalboms, na kad ir ta pati sakini kartoju abiems kalboms kelis kartus, nors mazyle dar tik guguoja, bet idemiai klauso.Manau nuo mazens reikia mokyti, tai atety bus maziau sunkumu vaikui.

mes abu lietuviai, tai namuose tik lietuviskai, jokiu kitu kalbu bet pas aukle, ir siaip musu draugai, kalba vokiskai, todel didziaja dienos dali ji girdi vokiskus zodzius. Man labai smalsu, kaip ji kalbes, tikiuosi, kad sugebes abiem kalbom ir be akcento. Nes mane erzina, kai isgirde mano kalba vokieciai is karto paisho man ruses etikete...

pas mus seimoje kalbama pagrinde lietuviskai, bet as su vaikais kalbu rusiskai. su seneliais is mano puses - irgi rusiskai vaikai bendrauja. aukle rusakalbe turim.
vyresnysis ilgai tylejo - iki 2 metu turejo apie 10 zodziu savo zodyne, bet kai pradejo kalbeti - is karto abiem kalbom. buvo periodas, kai maise zodzius, galunes. dabar jam lengviau kalbeti lietuviskai, nes sia kalba girdi daugiausia. maziukas kol kas irgi tyli. bet supranta abi kalbas.

Kai dukryte gime, gyvenome Lenkijoje. Su dukra visada kalbejau lenkiskai, vyras kiek dazniau su ja (ir su manimi) kalbejo rusiskai. Aukle kalbejo lenkiskai. Dukryte tikrai priverte palaukti, kol pradejo kalbeti, nes "zmoniu kalba" prabylo tik 2,5 metu, bet pradejo kalbeti is kart abiem kalbom. Kai sugrizau i Lietuva, dukrai buvo 3 metukai. Tada nuejo i vaiku darzeli, kur kalbeta lietuviskai. Po triju men. vaikas per svente pasakojo maza eilerastuka lietuviskai.
Buvo aisku ir kelios komiskos situacijos Truputi dirbome ir su logopedu.
Siuo metu dukrai 9 metai. Vaiksto i lenku mokykla. Kalba, skaito ir raso lenku, lietuviu ir rusu kalba. Aisku netobulai, bet juk tai vaikas. Nuo 7 metu (t.y. nuo pirmos klases) pradejo mokytis anglu kalbos, 2xper sav., vasara - kalbos stovykla, nuo siu metu - prancuzu (be didelio kruvio, labiau zaidziant, 1xper savaite)...
Buna sunkumu, bet manau visada mokantis buna sunkesniu dienu... Bendrai, nepastebejau, kad kelios kalbos turetu neigiamos itakos. Man atrodo, kad jei vaikas dirbtinai neapkraunamas, o kalbu mokymasis iterptas i kasdieni gyvenima, tai viskas tik i nauda.

Papasakosiu dar kai ka... Prisimenu kaip studijodama (turejome psichologijos paskaitas ir pan.) perskaiciau, kad tarp dvikalbeje seimoje auganciu vaiku dazniau buna psichologiniu problemu. Issigandusi puoliau aiskintis pas destytoja:))) Jis paaiskino man taip: jei abi (ar kelios) kalbos vaikui yra emociskai vienareiksmes - viskas gerai, tuo tarpu jeigu kazkokia viena kalba yra tarsi neigiama emociskai, tai tada gali buti ir problemu (pvz. jei visa laika kalbama su vaiku viena kalba, o jei ka negerai pradedama barti kita kalba, arba jei tevai aiskina savo problemas prie vaiko kita kalba nei iprastai kalbama).

Nu daug cia prirasiau...

Mes gyvename Ispanijoje,as pusiau ruse o vyras lietuvis.Taigi as kalbesiu su dukryte rusiskai,vyras lietuviskai o cia ji ismoks ispaniskai

Pas mus situacija tokia, kad mes su vyru lietuviai gyvenam rusijoje, todėl vaiką daug kas kalbina rusiškai.Aš net nežinau gal ir man kalbėti dviem kalbom?

O iš kur toks įsitikinimas? Jei aš su vaiku kalbu lenkiškai ir mano vaikas lankys lenkų darželį ir eis į lenkų mokyklą, tai reikšia jis turės problemų su lietuvių kalba?? Tėtis lietuvis ir su dukra kalba lietuviškai, o ji supranta abidvi kalbas ir jau pradėta kalbėti. Pati lankiau rusišką darželį (tais laikais), ėjau į lenkų mokyklą ir baigiau lietuvių universitetą. Dabar studijuoju lietuvių filologiją. Ir patikėkit, jokių problemų net su fonetika neturėjau, kai "gryni" lietuviai tiek vargo ir verkšleno! ir nereikia tokių nuomonių, kad viskas turi būti lietuviškai. nesąmonė. pažiūrėkit į dabartinį jaunimą - net rusiškai skaityti nemoka, o kiek literatūros (pamenu iš studijų laikų) tik rusų kalba, o jie verkšlena "ojojoi, nemokam rusiškai skaityti". Kuo daugiau kalbų vaikas moka, tuo jam ateity bus lengviau. Peržiūrėkite darbo skelbimų, kiek daug yra "lenkų kalba - privalumas". Juk Europos sąjungoje esam, laisva Lietuva
Papildyta:


Jei tu pati ne rusė, tai kam su vaiku rusiškai kalbėti? Pats išmoks. Mes kadaise bendravom su rusų kaimynų vaikai ir patys išmokom kalbą, niekas nemokino
Papildyta:



Papildyta:


O išgirdę mano akcentą, lietuviai man paišo "žemaitišką" tarmę, nors esu lenkė. Nu ir kas
Papildyta:


Tokių dalykų nesuprantu. Mano pažįstama rusė ir vyras rusas, o su vaiku kalba lietuviškai. ir dar kaip kalba - patys nemoka taisyklingai, tai ko tas vaikas išmoks. Šakės.
Papildyta:


O tai tu nekalbi su vaiku lietuviškai?? Tuomet ir neišmoks.
Papildyta:

nemačiau nė vieno tokio skelbimo bet kokia kalba yra privalumas, bet kad būtent lenkų kalba

pvz. CV-online. Taip, bet kokia papildoma kalba yra privalumas. Pastebiu tendencija (po nepriklausomybės) su šūkiu: viskas lietuviškai! Tik ar neskraudžia kai kurie savo atžalų tokiu mąstymu, juk mūsų ir tėvų kartos puikiai mokėjo rusų kalbą, o ką moka dabartinis jaunimas - vien tik lietuvių ir tai toli ne tobulai.

Prisimenu, buvome Prahoje. Stovėjimo aištelė. Einu pas budintį pasiklausti, kur tualetas: excuse me, where is the toilet? - kartoju 2 ar tris kartus, o tasai žiūri į mane kaip į nesveiką. Po to tarė senukas: "Tualet tam".

Melisiuk, pamačiau, kad jūs iš Vilniaus gali būti, kad Vilniaus krašte lenkų kalba tikrai reikalinga... Klaipėdoje labiau vertinamos rusų ir vokiečių, nors, žinoma, anglų kalba nugali visas (ir man dėl to labai gaila)

Aš esu už užsienio kalbų mokymą...tik vienas bet....aš esu už tai, kad žmogus mokėtų ir norėtų išmokti kalbą tos šalies, kurioje gyvena...Deja, pripažinsiu, kad bent jau mūsų mieste yra daug rusakalbių, kurie nenori, tingi ir šiaip nekalba lietuviškai....kaip bjauru ir net pikta, kai nueinu pas vaikų pediatrę, o ji rusakalbė, seselė rusakalbė ir lietuviškai kelis žodžius moka, o pati sakė, kad Lietuvoje gyvena 20 metų...ir nervina, kai pavyzdžiui mano vaiką vadina ne Kotryna, o Katerina ir rašo siuntimą- Kotrina mūsų kaimynai irgi nešneka lietuviškai, nors gimė jau Lietuvoje

ar tai yra gerai?

cikadele, tai yra tikrai labai blogai. esu ruse, beje, gimiau Klaipedoje. mano tevu draugu tarpe yra daug zmoniu, kurie gyvena Lietuvoje, bet labai prastai kalba lietuviskai.
ir taip yra del to, kad dar tarybinais laikais cia laisvai buvo galima gyventi ir be kalbos mokejimo. laikai pasikeite, o mastyma labai sunku pakeisti.be to, naujos kalbos mokymasis vyresniajam amziuje reikalauja daug pastangu.
tad mokykimes ivairiu pasaulio kalbu nuo pat mazu dienu!

Be abejo, blogai. Pati puikiai moku lietuvių kalbą, mano mama ir patėvis - taip pat, mano vyras lietuvis, o dukra privalo mokėti ir lenkų, ir lietuvių - tai jos gimtosios kalbos. Todėl renkuosi lenkų mokyklą, pati baigiau lenkų ir mano mama, ir jos broliai, ir jų vaikai. Visi baigėme universitetus (aš dabar vėl studijuoju) ir neturėjome jokių problemų su lietuvių kalba. Taip, mes PRIVALOME mokėti valstybinę kalbą, aš visada būsiu už tai. Net mano močiutė, jau senyvame amžiuje, bet vis tiek išmoko lietuvių. Ir man gėda už kai kuriuos lietuvius, kurie nemoka savo gimtosios kalbos, nes tai labai graži kalba, tik viena iš 2 likusių iš Baltų šakos. Esu įsimylėjusi lietuvių kalbą ir niekados nepateisinsiu žmonių, kurie gyvena Lietuvoje, o nemoka kalbos.

Labai papriestarausiu Gyvenant bet kurioj svecioj shaly vaikas ishmoks vietine kalba per pora menesiu, kai tik prades eiti i mokykla/darzeli arba net anksciau - su kiemo draugais, kaimynais. Nuo pirmu dienu reikia pradeti nuo lietuviu kalbos, ir mokyti namie tik jos - vietine tikrai ishmoks. O va su lietuviu kalba bus tik sunkiau ir sunkiau. Zinau daug lietuviu vaiku, kurie atvyko i svecia shali 6, 7 ar net 8 metu ir po poros metu jau sunkiai kalba lietuviskai - mokykloje juk praleidzia visa diena, visi pagrindiniai draugai nekalba lietuviskai, lietuviu kalba taip ir mirsta po truputi....

Sveikos,

cia labai daug info ir forumas apie daugiakalbes seimas visame pasaulyje!

http://www.multilingualchildren.org/

neklausykit tetu ir dedziu ir mociuciu, lietuvoje tokie dalykai ilgai nebuvo labai aktuali problema, todel ir specialistu geru sia tema nera.
Viskas tik is savos patirties ir draugiu.

Paskutine istorija: vakar susipazinau su mergina kuri per puse naujosios zelandijos pilete, per puse danijos. Jos vyras meksikietis ir jie gyvena olandijoje. Seimoje kalba angliskai, vyras ispaniskai, ji daniskai.
Jie turi dvynukus 2.5 metu jau kalbeti pradejo ir neatsilieka nuo kitu vaiku. tik zodziu kieki reikia skaiciuoti ant visu triju kalbu.


mano situacija panasi as gyvenu olandijoje. vyras vokietis su dukra kalba vokiskai, as lietuviskai, tarpusavije angliskai (bet anglu mes jai neakcentuojame visai). ir ji 3 k. per sav. eina i olandiska darzeli.

siaip kiek girdejau bendruomenes kalba vistiek dazniausiai uzdominuoja.

taip kad mamytes gyvenancios uzsienyje kalbekite su vaiku nuo mazumes lietuviskai! nes kitaip sanso ismokti nebus!

as pati esu is dvikalbes seimos, ir teko pasidometi apie tokiu seimu vaiku kalbos raida.
pagrindinis patarimas yra kuo daugiau kalbeti su vaiku savo gimtaja kalba, nes tuomet mes perduodame daugiausiai informacijos israiskos priemoniu ir pan., o svetima kalba snekant, net ir idealiai ja ismokus, vis tiek bus dirbtina.

taip pat tiesa, kad vis delto kaip pagrindine kalba vaikai ismoksta ta, kuria sneka bendruomene. taciau jei abu tevai kalba savo gimtosiomis kalbomis, sios irgi yra puikiausiai ismokstamos ir nepamirstamos.

jokio kalbos mokymosi atsilikimo tikrai nebuna, kaip tik manoma, kad dvikalbyste dar labiau lavina vaiko intelekta. Taciau nereikia painioti tai su paprastu kalbu mokymusi - jei vaika vesite i anglu kalbos pamokeles nuo 2 metu (ar patys su juo kalbesite angliskai nebudami anglakalbiais), tai nereiskia, kad jis jos ismoks kaip gimtosios. Svarbu yra tai, kad tevai moko savo mazylius savo gimtosios kalbos kasdieninese situacijose ir perduoda visus kalbos niuansus ir pajautima.

Galiu pasakyti is savo pavyzdzio - mano abu tevai kalbejo savo kalba, ir as abiem kalbom pradejau kalbeti vienu metu, abi jas vienodai gerai mokejau, ir tik mokykloje, kai mokiausi tik lietuviskai, primirsau antraja kalba, taciau iki siol kalbu taip, kad daugelis vis dar galvoja kad tai mano gimtoji ir nepastebi jokio akcento (sunkiau aisku su gramatika, kurios per mazai mokiausi).

Palaikau sia nuomone. Tos salies kalba, kurioje gyveni, vistiek vaikas ismoks (darzel, mokykloj, kieme ir pan.). O jau lietuviu kalba ar mokes, priklauso tik nuo mamytes/tevelio.
As galvojau musu seimoj situacija kebli su tom kalbom (as su vaiku kalbu lietuviskai, tetis- estiskai, tarpusavy- angliskai, gyvenam Airijoj), o pasirodo yra nemazai seimu, kur dar sudetingiau
Mielos mamos, mokykim vaikus lietuviskai!

Musu seimoje irgi tokia situacija... Gyvenam Italijoje, Vyras-pusiau italas, pusiau vokietis, bet susipazinom dar gyvendami Vokietijoj ir kalbam tarpusavyje vokiskai.Su 4-meciu sunum, kalbam italiskai. Pernai vasara, vaikas irgi pradejo sneketi vokiskai. Ir taip gerai, beveik be akcento. Tik va, beda, kad kai kuriuose zodziuose, kurie sutampa ir vokieciu kalba, taria vokiskai R ir ipina kitos kalbos zodziu.
Deja, lietuviu kalba palieku i nuosale. Man atrodo, kad 3 kalbu per daug. Mokau atskirus zodzius kaip pvz nosi, ausis, arba aciu, atsiprasau ir t.t. Manau kad po menesio atostogu Lietuvoje, zodynas turetu savaime praturteti.

Kaip tik mama turėtų kalbėti savo kalba su vaiku, tėvas tik savo

M&G, jeigu nustumus i sali patriotiskuma, tau tikrai atrodo jog 4-meciui labai gerai augti tarp 3 kalbu? 4 kalbu! Juk sekanciais metais, darzelyje bus privaloma ir anglu kalba. Jau nekalbu apie vietini dialekta, kuris gerokai skiriasi nuo tikrosios kalbos ir kuriuo sneka vietiniai vaikai Kalbeti Tik lietuviskai kasmet darosi vis sunkiau .Pagaliau gyvenant daug metu uzsienyje, pati save pagaunu galvojant nelieituviskai.

Aš manau, kad verta. Man labai keista, kai mama lietuvė, o vaikas tos kalbos visai nežino Tėvas turėtų kalbėti su juo tik itališkai, tu tik lietuviškai. Kitas kalbas pats sugaudys. Vokiečių kalba man atrodo čia visai nesvarbi, nes gyvenat Italijoj

Sorry, TIK klausimas: o jei mama rusė gyvenenti LT taip pat karštai pasisakytų už rusų kalbą ar pritartum? Kodėl taip/ ne?

P.S. čia tik klausimas.

Taip pat sakau, kad vaikas turi mokėti tėvų kalbas. Juk jie italijoj gyvena, o tėčiui siūlau kalbėti su vaiku italų kalba. Taip pat ir Lietuvoj, mama rusė rusiškai, o tėtis tada lietuvis? Tai tegu lietuviškai kalba

Ačiū. Mane stebina kai kurių pažįstamų požiūris, kad gyveni LT- vaikas turi kalbėt tik lietuviškai, (na, angliškai dar galima). Keisčiausia, kad tie patys žmonės karštai pasisako už lietuvių mokyklas Lenkijoje ir Airijoje.

Vokiskai as su vaiku niekada nesnekejau. Taip snekam tik as ir mano vyras. Kodel? Is ipratimo ir kazka keist, nera tam reikalo. O sunus ismoko sia kalba, noredamas mus suprasti ir is tv(nes ten animaciniai filmukai daug grazesni negu per italu tv), kompiuteriniu zaidimu, bei kiekviena vasara cia besilankanciu sveciu.

siap netgi knygose rasoma, kad tevai turi kalbeti su vaiku savo gimtaja kalba. o jei jos dvi - tai pasirinkti ta, kuri yra artimesne ar kuria kalbama salyje, kur siuo metu gyvena.

as pati gyvenu lietuvoj, mano gimtosios kalbos lietuviu ir rusu. bet kalbu lietuviskai, nors ir rusiskai labai gerai moku, nes rusu k. nenaturaliai skambetu, as ja bendrauju tik su maza dalimi zmoniu cia. o mano mama atvaziuoja ir bendrauja su anuku rusiskai. as tikrai noreciau, kad vaikas rusiskai ismoktu, bet neforsuosiu to del pacios idejos.
Papildyta:


t.y. neforsuosiu tik is idejos.

o gyvenciau JAV, irgi labeciau lietuviskai- moku anglu tikrai gerai, bet vis tiek niekada uzsienio kalbos taip nezinosi ir neperteiksi visu jausmu vaikui negimtaja kalba....

As patarciau abieju kalbu mokyti vaika, gal net rusu antroj vietoj Tiesiog vaikui paprasciau bus ateity, jei zinos geriau lietuviu gyvendamas LT... Pati seniai nebuvau LT, bet turbut sunkiau ir darba susirasti, jei lietuviskai kalbi nelabai taisyklingai, su akcantu..



Tai pala... jei as lietuve, tetis- estas, tarpusavy kalbam angliskai, tai reiskia as su vaiku turiu kalbeti tik lietuviskai, o vyras tik estiskai?? Tai kas cia per bendravimas butu, jei abu tuo paciu metu kreipiames i vaika ir abu nesuprantam? Mes tai kai tryse bunam, kalbam visi angliskai, o kai as viena, tada lietuviskai.

Nemanau, kad dabar , gyvenant LT nuo gimimo, galima kalbėti "nelabai taisyklingai ir su akcentu". Na, nebent šeima 100% rusiška ir sugeba vaikui kokias nerealias šiltnamio sąlyga sudaryt: vaikas nieko nesidomi, jokių būrelių nelanko, TV nežiūri.

Šiaip, dabar sparčiai daugėja skolinių iš lietuvių kalbos vietinių rusų vaikų kalboje. Vien tai manau yra rodyklis.
Papildyta:


Teoriškai, M&G yra teisi,bet ta teorija tikrai yra sunkiai įgyvendinama praktiškai.

Pritariu ir as Villu. Ir dar vienas dalykas... Kai pagaliau esi viena, bandai sneketi lietuviskai, o vaikas is ipratimo pradeda sneketi italiskai, pati automatiskai pereinu i italu kalba
Teorija yra tikrai daug lengvesne, negu praktika.