As kai pagimdziau dukryte ir jau nuo pat pirmo maitinimo gavo misinuka,nes visu pirma negalejau istraukti speneli kad jai suduoti,pas mane labai jie ploksti,tai tiesiog vaikui neejo uzkabinti ir taip draskiesi iki pamelinavimo,o as jau viska isbandziau ir niekas nepadejo,o visu antra dar nebuvo to pieno,visa savaite bego po lasiuka topriespienio-daugiau nesigamino pieno,po savaites atsirado biski,bet ten kokie per para 20 ml ir daugiau nesigamino tik mazejo,tai nekvarsindama sau galvos ir neklikidamavaiko ramia dusia valgem misinukus ir vaikas augo kaip ant mieliu ir jau tikrai nereikia cia sakyti kad motinos pienas stebuklas,zinau tokiu kurie ir maitina savo pienu iki 2 metuo tas vaikas grynas ligonis pastoviai,jokio imuniteto kaip ale sako nuo mamos neturi ir aplamai labai jie silpni,todel tikrai jau nemanau kaip cia visi sako kad mamos pienas stebuklas,jis tik turi saveika iki 6 men,opaskui tiesiog tampa paprastas pienukas,o jeigu mums neisejo maitinti,tai nuo to mes nesame blogesnes mamos,todel visiems linkiu sveiku maziuku ir nesvarbu kaip juos maitinat-svarbu kad butu sveiki

Maitinau MP iki 4,5 men. (mazylis gime neisnesiotas ir is krutines nelabai sekes jam valgyt, tai visa ta laika MP nutraukinedavau), o po to teko nutraukt staigiai, nes as susirgau lb skausminga autoimunine liga, kurios gydymui reikalingos dideles dozes gliukokortikoidu. Turejau dar vilti, kad kuri laika nutraukinesiu ir neduosiu MP, bet kai pasake, kad gydymas truks ilgai, uzraukiau pieno fabrikeli skaudama sirdim, nes pieno buvo sociai. Dabar valgom Aptamil 1, toleruoja gerai, auga vaikiukas. Aisku, sunkiausia buvo su savimi susitvarkyti, bet pasinervinau ir nutariau, kad nesu blogesne mama uz kitas vien todel, kad atsisakiau kest skausmus vardan kudikio gerio. Juk vaikui reikia ne tik MP, bet ir sveikos mamos.

saunuole mamyte ismaitinusi taip ilgai dvynukus, o mano dvynukams uzteko tik mano pienelio iki menesio, o veliau atrode nebepasotinami, pradejau primaitinti, prasidejo pilvo diegliukai, gydytoja paaiskino, kad jie kilo todel, kad yra maisomas maistas, tai skaudancia sirdimi apsisprendziau atsisakyti MP..

Gal kazkas irgi manys, kad esu bloga mama, ir tegul, bet as ismaitinau savo pienu 5 savaites. Nuo gimimo po poros savaiciu vaikiukui prasidejo alergija, kamavo diegliai, daktarai patare atsisest ant ziaurios dietos, jos laikydamasi per 3 savaites nusivariau taip, kad atsikelt is lovos nebegalejau, dar uzsidirbau laktostaze, kai ja antibiotikais isgydziau, pieno sumazejo, o ir siaip jo nepakako, tai nuo 4 savaiciu teko pradet ir primaitinima, kol galu gale seimos gydytoja pasake, ar tu tikrai apsisprendus ir toliau maitint savo pienu, nes i zmogu jau esi nepanasi, kaip tas vaikas gali but ramus ir kokios kokybes jis tavo piena gauna. Taip palaipsniui perejom prie misinio ir viskas susitvarke, ir as atsigavau, dziaugiuosi motinyste, ir vaikas auga ramus, ir alergija praejo.

Vaika zindau pati, bet ir primaitinu misinukais.
Visu pirma del to, kad truko pieno (paciai atrode, gydytojai sake, vaiko svoris prastai augo, o pirma savaite del sios problemos kudikis net gulejo intensyvioj terapijoj - musu atveju nepasitvirtino teorija, kad uztenka 'keliu lasu priespienio').
Antra, pirmus 3 menesius ziauriai skaudejo krutine - todel noredama ja pailsinti, pamaitindavau misinuku.
Trecia - vaiko ramumas. Kai vaikas alkanas - jis prastai miega, nuolat verkia, buna neramus. To pasekoje as neiisimiegu, pervargstu ir turiu dar maziau pieno. Vakarais pradejus primaitinti misinuku vaikas nakti pradejo miegoti 6 val be pertraukos. As iskart atsigavau, dingo juodi ratilai po akim ir netgi padaugejo pieno
Ketvirta - patogumas. Kai primaitinu misinuku, galiu vaika palikti tevelio, seneliu prieziurai ir pati susitvarkyti savo asmeninius reikalus, pasizmoneti ir pabuti be kudikio ilgiau nei 3 valandas. Galbut dauguma 'tobulu' mamu dabar dauzys galvas i siena ir rausis plaukus, bet man zutbut reikia' iseiti i zmones', pasisedeti su draugem vynineje, nueiti i kina, o po to dar vakarienes. Po tokiu isejimu gyvenimas nusvinta kitom spalvom, ir vyras, ir kudikis dar mielesni atrodo, beprotiskai pasiilgstu vaikelio
Penkta - mokslai/darbas. Budama vaiko auginimo atostogose nenoriu atitrukti nuo arbinio pasaulio, todel 2 k per savaite 3 val iseinu i kursus, o jei ju metu vaikas isalksta, tetis jam duoda misinuko.

Sveikos, gal sutiktų kuri šeima pasifilmuoti reportažui apie kūdikių maisto etikečių perženklinimą. Esmė tame, kad Europos parlamentas nori, kad ant maisto pakuočių nebūtų moksliškai nepagrįstos informacijos apie DHR rūgšties teigiamą poveikį. Man reikėtų šeimos (mamos ar tėčio), kuri maitina vaiką mišinėliu ir domisi tuo, kas parašyta ant pakuotės.
Lauksiu asmeninių žinučių.

Dar siek tiek maitinu pati, bet dazniausiai jau valgom misinuka... Kazkur nuo 4 men pradejo trukt pienelio, truputeli pasinervinau, kad neuztenka tiek kiek reik, ir pradejau duot misinuka...
Labai blogai, kad dauguma MP salininkiu smerkia mamas, kurios maitina misinukais Tai kiekvienos is musu pasirinkimas...

Pati maitinau tik 1,5men,suliesejo pienukas ir galu gale dingo Vaikas verke,as nemeigojusi isikankinusi,vyras i komandiruote isvaziavo,viena likau,tai gal del streso nezinau...Misinukais maitinomes,nu ir ka,nieko,va sveikiausia mergina,uz tuos "papinukus" dar sveikesne,darzelyje grupeje yra jauniausia,taciau viena auksciausiu,ir intelektu net lenia kitus vyresnius Rimtai dar net nesam sirge,o va drauges maitintas iki 2 met,nespeja gydyti,vis serga
Labai negerai kai visur tik skaitai koks butinas tas pienas,mamytes kurios jo neturi,ar pan del to labai pergyvena,stresuoja,ner tokio nuraminimo,pamenu kaip pati griauziausi,visur matydama straipsnius apie ta maitinima.O dabar sakiau dzin,tikrai.Tarp kitko jei tik Dievulis leis as si savo mazyli zadu max iki 6men maitinti,nematau reikalo daugiau
Vaikai vis tiek auga sveiki,nemanau kad tai daro tokia didele itaka,man asmeniskai jau neskanu matyti didziausia vaika plesianti nuo motinos rubus,ar lendanti po marskiniais pazysti (teko nesenai 3 metu vyrioka taip matyt,nu sakes vos nuo kedes nenuvirtau )
Taigi tokios mamkos kaip as laikykimes,uzaugs nuostabus ir sveiki tie musu vaikeliai,maziau emociju negatyviu

Maniškė su mano MP ne tik, kad nepriaugo svorio, bet dar ir sukūdo. Ir taip gimė mažytė (nesvėrė nė 3 kg). Negalėjau matyti kaip vaikas klykia iš alkio, perėjom prie mišinuko.

Ir aš nė kiek nesigailiu, kad maitinu mažę mišinėliu ir nesijaučiu nė kiek prastesnė mama už kitas.

gimė laiku,bet mažiukas (2450 gr ir 48 cm) bei silpnas su labai žemu gliukozės kiekiu kraujyje. Tai iš pradžiu bandžiau maitinti krūtimi,bet svoris krito ir toliau (kai jau turėjo augti),kraujas-prastas. Daviau nutrauktą pieną iš buteliuko-reikalai ėmė taisytis,o svoriui auginti pasiūlė mišinį,tai taip ir valgė. Maitinau MP iki 5 mėn,paskui griežtai atsisakė to MP,tai dar mėnesį bandžiau įkišti,bet MP siūlymas baigdavosi žviegimais-nebekankinau

Maitinau pati iki 4men,paskui isdygo pora dantuku ir jo megstamiausiu uzsiemimu tapo ne valgymas,o kandzojimas,pasikankinau ir pasitarusi su daktare pradejau diena duot misinuka,o vakare savo piena,taip dar mano pieno gavo pora menesiu...O pradejus duot misinuka ir svoris normaliai paaugo,ir ramesnis nakti paliko

Vaikelis buvo labai planuotas ir lauktas, todel norejau, jog viskas butu idealu tame tarpe ir matinimas. Prisiskaiciau daug literaturos apie zindyma ir supratau, kad zindyti gali bet kuri moteris, net ir negimdziusi, jeigu labai labai to nores... Gimdymas buvo nelengvas, ligoninej, glaudziau vaikeli prie papuliu istisai, taciau priespienis bego vos po laseli, vaikas buvo alkanas ir pastoviai verke, pavarges uzmigdavo. Kai stipriai nukrito svoris, gyd. liepe duoti misinuko - po jo maziukas uzmigdavo sotus ir laimingas. Namie dar taip kankinomes savaite, bet pienelio nedaugejo, ko tik nedariau: kvieciausi zindyve i namus, kas 2 val. pompavau su pientraukiu, net isigijau primaitinimo sistema, bet kai svoris toliau krito, o vaikas beveik nesislapino ir tai tik koncentruotai su oranziniais lasais, issigandau ir pradejau damaitinti misinuku. Iki siol tai darau, mums jau beveik du menesiai, vaikelis atsigavo, svoris pradejo augti yra ramus. Zinoma, jutau dideli spaudima is aplinkiniu ir sazines grauzima, jog nesu gera mama... taciau matydama jog mazylis auga sveikas ir as jauciuosi gerai. O priezastis, kodel nesigamina pakankamai pieno - neaiski.
Linkiu visoms sekmes

Va čia ir yra didžiausia klaida, dėl kurios tos kurios susiduria su realiais neišgalvotais sunkumais, patiria didžiausią spaudimą ir savigraužą. Ne kiekviena. Dauguma. Bet kai papuoli į mažumą, kuri yra reali, rodos visas pasaulis tau aiškina, kad "gi visos, visos gali", kas yra ne visai tiesa. Sėkmės auginant. Svarbu augtų sveikas ir mylimas, o gera motina būt gyvenime yra žymiai daugiau progų nei žindymo klausimu paklusnus ar ne organizmas.

Pagimdžiau dvynukes. Po kiekvieno maitinimo turėdavau primaitint mišinuku. Traukdavau ir pientraukiu, ir pati maitindavau, bet visada jos išgerdavo ir mišinuko. Mums svarbu buvo priaugti svorio, nes gimė labai mažos, po 2 kg. Tai be jokių moralų primaitindavau Similac. Pati dar maitinau iki pusės metų, kol pieno liko gal stiklinė per dieną. Tai nutraukiau žindymą ir maitinau vien mišiniu. Tuo labiau, kad pradėjom valgyti ir kitą maistą. Su svoriu pasivijom bendraažius.

Mano mazoji jau gimdymo namuos gavo misinuko... nors jau antra diena po gimdymo mano krutys buvo pieno pilnut pilnuteles...bet...pirmas vaikelis...patirties stoka-mazoji nugrauze spenelius iki mesu...net prisiliest neidavo prie speneliu...kaukdavau is skausmo,bet vistiek kisdavau kruti vaikuciui"nes juk visos gali maitint",is gimdymo namu patekom i santariskes,stresas didziulis,,prasidejo mastitas,as jau is proto buvau beiseinanti...laimei vyras nebegalejo daugiau matyt manes besikankinancios,nupirko buteliuka,isrinko misinuka ir pasake,kad gana cia kankinti ir save ir vaika....Bet vargeli kiek as prazliumbiau,kad nemaitinu pati-zurnala betkoki atsiverti-"maitink pati",susitinki ka nors-pirmas klausimas"ar maitini"ir po atsakymo "ne"seka toks ilgas menkinantis aaaa...taip ir verkdavau tukstanty kartu per diena.
Dabar mano mazei jau 7 men,stipri,sveika,lenkia draugiu vaikucius bendraamzius ir dabar matau,kad veltui pergyvenau ir kankinausi,jei nera to MP,tai nereiskia,kad blogesnes esam ir nera ko saves grauzt

Mitinau beveik iki 3men.Nutraukiau savo noru,maitinti krutimi nepatiko,tad perejau prie misinuku.

Džiaugiuosi, kad praėjo savigraužos periodas, po gimdymo sujaukti hormonai paveikia ir nervų sistemą.
axma, mamyte-zosyte, net neabejoju, kad jūs esate pačios geriausios mamos savo kūdikiams

Net vienas pediatras ya pasakęs, juk gatvėje žmonių neatskirsi, kurie užaugo valgydami mp ar mišinukus.Užauga sveiki mažyliai ir su mišinukais.

(pieno mišinį) duodavau tik kartą per parą , kad nakti ramiai mieguotu

Pas mus pradejo mazeti pienukas, kol galiausiai is krutines istraukdavau po 5ml teko pradeti maitinti misinuku..

bandžiau maitinti mišinuku, bet neėmė.... teko krūtinę kišti vėl
gudrūs abu vaikai...
tiesa, kai susilaukėme pirmagimės - buvo sunki finansinė padėtis, tad teko savo pienu norėjau ar nenorėjau aš to...
ir pigu ir labai sveika kūdikiui buvo
labai užjaučiu mamytes, kurios pienuko neturėjo....

Dukrytė buvo labai laukiama, laukiau vaikelio tris metus ir galų gale pastojau, bet dukrytė gimė labai mažo svorio ir neišnešiota ( 28 sav ir 1 kg svorio) . Aš matytdama tokį mažą kudikėlį inkubatoriuje su laidukais be galo pergyvenau ir stresavau, kaltinau save, kad per daug dirbau , gal per daug nesisaugojau ir ...staiga dingo pienas....Pieno dingimas sukėlė dvigubą šoką, buvau tiek prisiskaičiusi apie šį stebuklą....prasidėjo bemiegės naktys, tampiau krūtis ir bandžiau nors lašelį ištrauktį mažulytei mergytei.Pradėjau nesamones šnekėti ir galvoti, kad mergytė nebeišgyvens be mano pieno.... Gydytojai kategoriškai į mane žiūrėjo ir gąsdino, sako tu privalai atnešti pieno. Pervargau, nemiegojau, pasidariau nepanaši š žmogų, ko pasekoje iššaukiau sau psichinę liga - staigi depresija. Vyras mane tokią matydamas pakvietę gydytojų pagalbą- išrašė stiprių vaistų (o pagalbos man jau tikrai reikėjo)
Taigi dukrytė mano pieno gavo tik kokias tris savaites, po to mišinukai...jau dabar tik po stiprių vaistų (iš prigimties buvau jautresnė asmenybė) atsigavau ir ne be taip save kaltinu. Nors klinikose guliu ir jauču kaip kreivai gydytojai žiūri į mane, kaip jiems neįdomi mano situaciją - jie tik mato tai kad mišinukai yra blogai.
Dabar mergytė auga, ir tikiuosi mūms viskas ir toliau bus gerai , nors esame dar tik trijų mėnesių amžiaus.
Džiaugiuosi , kad pediatras mane puikiai suprato ir sužinojęs, kad maitinu mišinukais nereplikavo ir neuždavinėjo papildomų klausimų.

Saguze, kaip tave suprantu, nes man teko patirti panašią situaciją kaip tavo.Mano mažylė irgi gimė neišnešiota, svėrė vos du kg, dar pirmas paras po cezario pjūvio buvo labai vangi (matyt ir ji gavo anestezijos vaistų), tad neėmė krūties.Man buvo labai labai didelis stresas, nemoku apsakyti ką išgyvenau.Ir ką gi - pienas staiga dingo.Dingo ir ligi šiol nesuprantu kaip tai galėjo atsitikti.Tad buvau priversta pereiti prie mišinuko, juk nemarinsi vaiko badu, tuo labiau kai tas vaikelis dar toks kūdas...
Grįžus namo iš ligoninės užsirašiau pas pediatrę.Ir ji kaip tau pasitaikė labai supratinga moteris, jokių moralų ir priekaištų.Dabar mergytė auga sveika kaip ridikas dar nė karto nesirgo!Tam, kas pasakytų, kad mišinukas - nuodai, iškart spjaučiau į veidą, atsiprašau už išsireiškimą, bet tai tiesa.

Mane stebina ir tiesą sakant labai nervina (čia švelniai pasakyta), kad mūsų gydytojai kažkaip nepalieka erdvės deriniui mama+sūnus,dukra. Daug šnekama apie mamos ir kūdikio tarpusavio ryšį, bet tuo pačiu jis kažkaip ir naikinamas , nuo kada mama negali spręsti, kas jos vaikui geriau , kodėl gydytojai taip kategoriškai žiūri į daugelį situacijų nieko neleisdami nuspręsti mamai, manau tai kenkia visoms pusėms , mamos pradeda nuslėpti kažką, gydytojų pozicija dar labiau kategoriška ir susidaro užburtas ratas ...
Kartais patys gydytojai ir pradeda nemalonumų virtinę, tai neteisinga.

Aš duodu mišinuką į tris paras maždaug vieną normą, nors pieno turiu pakankamai (pieną nutraukinėju) taip gaunasi kad man pritrūksta...

Sekmės

vaslyysa, man irgi nepatinka fundamentalistinių pažiūrų žmonės, kurie į viską žiūri be jokių kompromisų.Žmogaus organizmas nėra matematika, kuriame gali viską tiksliai apskaičiuoti, tad tikrai būna situacijų, kai prie geriausių norų to MP nebūna.

O jei ligoninej jau pritruksta pieno reikia savo misinuka tureti??

seip jei priprate esat prie vieno tai jo, bet pvz klaipedos naujagymiu skyriui vaiku ligoninei platus pasirinkimas. aptamilis keliu rusiu, milumilis, tuteli ir nanas kaip pamenu maciau virtuvelei o gimdymo namuose mums pirma para siule nan1 bet mes atsisakem

Mano nėštumas buvo labai sunkus, to gimdymo turėjau labai dideliu problemu su sveikata, tai be vaistu niekaip negalėjau , ir ne turėjau kitos išeities tai po dviejų savaičių pradėjau maitinti mišinuku. Mergytės galiu pasakyti kad nieko blogo tame nėra, mano mažulka gimė su problemom, ačiu Dievuj dabar viskas geraf Dabar mums beveik 7 men, tai ne karto ne sirgom, vaikas vystosi puikiai net daktarė musu stebisi kaip mes puikiai tvarkomės. O ligos pėdsaku seniausiai nebeliko.

Sveikos. As trissavaites kankinausi ir man atrodo vaika kankinau duodama savo piena nes neatsitraugdavo nuo krutines nes pieno po lasiuka isbegdavo. Uzsieny daktarai sakydavo kad atsiras taip turi buti, vyras neleido nutraukti maitinimo, stresas asaros, maziukas vis alkanas abu pavarge buvom ir pradejom po truputi primaitinti kai daktare pamate kaip jis klykia atitrauktas nuo kruties... Pamatem kad po primaitinimo pasidare ramus pamiegot galejom abu. Vyras liepe kategoriskai kankintis su pientraukiu... Kankinausi ir visvien teko duoti vel misinukus.. Visa laika tik ir kaltino mane... Bet dbr jam gerai misinukai tik kad brangus o as likau viena su suneliu. Stai tokia mano istorija begom papasakota.

Nepykite uz skelbima, bet parduodu dvi dideles misinuko dezutes naujas, nepradarytos visiskai. Nuo 6menesius antras nr. "nutrilon" 800g. Viena dezute 40lituku.

laba diena ,zinoma nemano reikalas kiek supratau tai jus paliko vyras delto kad jus negalejote maitinti krutimi nesamone

neeme kruties, nusitraukinejau, o pieno mazejo ir mazejo... todel nusprendziau nesikankinti (nes pientraukiu vis "kankindavau" kruti, o is ten - keli lasai) ir perejome prie misinuko. is pradziu labai pergyvenau. o paskui nustojau, kai viena pazistama paklause - kaip manai, kiek vitaminu gauna vaikas, kai tau negalima valgyti beveik nieko, kas tu vitaminu turi (svieziu darzoviu, vaisiu ir t.t., kadangi vaikui labai pusdavo pilvuka)?

stiprybes matau, liepinukai musu vaikuciai
misinukai nera blogis, tai maistas, subalansuotas mazyliams.

o mes balansuojam tarp misinuko davimo ir pienelio nutraukinejimo... kas ryta, kai esu paskaitose, praleidziu viena maitinima. ta maitinima jis valgo nutraukta pienuka. bet kartais jo nespeju pakankamai nutraukti... tenka atsaldyt pienuka, kuri uzsaldziau vasara (1-2 kartus per savaite). bet greitai jis baigsis. nestrsuoju del to. mazyliui svarbiau sveika ir rami mama nei motinos pienas. tokia mano nuomone

Labutis visoms Labai dziaugiuosi jus paskaiciusi. Siuo metu sunelis valgo tiek MP, tiek misinuka (bet kokiom proporcijom, nors MP gal daugiau), jokiu problemu nera, bet va gyvenu tokioj saly, kur motinystes atostogos labai trumpos, i darba turesiu iseiti kai maziukui tebus 14 savaiciu, jis liks pas aukle. Darbas nuo 9 iki 19 (iskaitant pietu pertrauka), tai taip iseina, kad vaiko nematysiu ir po 11val is eiles. O ir nusitraukti darbe nera salygu, tai teks pereiti vien prie misinuko. Zinojau ir buvau tam nusiteikusi, bet va kuo labiau arteja ta diena, tuo labiau mane kankina sazine. Buvau uzsukusi i zindanciu skyreli pasidometi, kaip ta padaryti, bet ten visos nutraukinejancios maitinima MP dave maziausiai po 1.5metu, tai pabijojau, kad akmenim apmetys ir nieko nerasiau, bet va atradau jus ir kazkaip ant sirdies palengvejo. Neprazus mano maziulis, as su juo kitaip laika leisiu

O del daktaru repliku, kaip cia kai kurios mamytes patyre, nusprendusios duoti misinio, tai esu apsalusi Cia (Prancuzijoj) gimdymo namuose atvaziavus gimdymui is karto paklausia, ar esi apsisprendusi del maitinimo ir niekas nesistebi ir nemoralizuoja. Jei nusprendei maitinti krutim - gausi vos gimusi maziuka ant krutines, jei ne, tai bus paruostas misinelis pirmam pavalgymui, o mama gaus vaistu, slopinanciu pieno gamyba. Mano vyro mama ne vieno is savo 3 vaiku samoningai krutimi nemaitino, nes "tada buvo ne madoj" (ech, tos prancuzes ), MB sesuo nemaitino, nes "nenorejau savo intymiu kuno daliu visiems demonstruoti" Ir niekas niekada joms nera prikaisiojes, kad maziau vaikus myletu. Esam samoningos moterys ir puikiai galim nuspresti, kaip mums geriau ar patogiau

laba rytuka ,mes su mazyliu po cezario pjuvio neemem krutines visiskai ,net nzn.kodel ,gal del to kad spenelei buvo per dideli o gal del to kad savo kudyki pamaciau tik po paros

noun., neįsižeisk, bet truputį prašovei čia rašydama.Čia dauguma rašo tos mamos, kurios iš visos širdies norėjo maitinti mp, bet dėl vienos ar kitos priežasties jo neturėjo ir buvo priverstos pereiti prie mišinukų ar klijukų.Čia neina kalba apie pasirinkimą maitinti ar nemaitinti pačioms.
Paskaityk visą temą, ne tik paskutinį puslapį.

Neisizeidziau Nes neprasoviau Nors tu teisi, cia dauguma raso mamos privestos duoti buteliuka, bet ne tik Perskaiciau visa temute nuo pirmo iki paskutinio posto pries rasydama, buvo ir tokiu, kurios nemaitino, nes joms maitinimas krutimi nepriimtinas/atgrasus. Temute skirta ir joms, nes klausiama buvo kodel duodame misinuka (iskaitant ir laisvus pasirinkimus), o ne kas priverte duoti misinuka

O tavo pacituotame poste kalbejau apie daktaru replikas toms, kurios kaip tik buvo priverstos pereiti prie misinuku (jei pati perskaitei visa temute, tai pastebejai, kad labai daug mamu mini, kad po visu bandymu maitinti pacioms pasirinkusios duoti buteliuka sulauke neigiamu repliku savo adresu), ir salia su pavyzdziais paminejau, kad Prancuzijoj tolerancijos siuo klausimu zymiai daugiau, nes mamos nemoralizuojamos ir be kaltes jausmo pereiti prie misinuku gali ne tik priverstos, bet ir paprasciausiai pasirinkusios nemaitinti. Pati maitinu (bet jau pradedu nutraukineti - maziui 10savaiciu), puikiai suprantu MP nauda vaikui ir mamu nora viska padaryti, kad vaikuciai gautu MP, bet manau Lietuvoj siuo metu kazkoks visuotinis pamisimas su tuo maitinimu atsirades Nu neturi teises daktarai mamu, kurioms nepavyko, versti jaustis kaltomis is paskutiniuju, iki pamelynavimo ir alpimu kiaura para laikant vaikucius prie kruties ar traukiant tuos paskutinius pienuko lasus, kad tik kazkam itiktu. Turetumem daugiau tolerancijos ir maziau spaudimo is daktaru ir visu tetuliu, maitinusiu metu metais, tai sitoj temutej rastumem maziau liudnu ir verkianciu "sypseneliu", ir pasakojimu apie patirtus kosmarus, o daugiau mamu, kurios atejusios konstatuotu fakta, kad del vienokiu ar kitokiu priezasciu dave vaikui misinuka ir pasidziaugtu, kad dabar vaikutis auga sotus, didelis ir ramus. Va to ir linkiu

Tu teisi atsiprašau jei tave įskaudinau.

Aš gyvenu Italijoj, tai čia natūralizmas yra "ant bangos", geriau pas jus Prancūzijoj kad į visa tai žvelgiama labai tolerantiškai. ačiū dievui turim labai supratingą pediatrę, kuri manęs niekada nemoralizavo, kad neturiu mp.

Tu teisi ir dėl Lietuvos, gydytojai neturi teisės įžeidinėti mamų, kurios nemaitina mp.Visas tas natūralizmas turi būti sveiko proto ribose.

Ot cia mano salis gyvneimui butu nes niekas man neiashkintu, kad man shlykshtu buvo maitinti krutimi. Kaip ir visai negrazu matyt mieste kaip moteris ishmeta savo krutis matomiausiose vietose ir maitina vaikus ir jauciasi tokios MAMOS... toks jausmas kad mamos duodancios misinukus kazkokios monstres....

Vaika maitinau pati iki 8 menesiu. Kai vaikui sukako 2 menesiai, pieno nebeuzteko, todel duodavau nakciai papildomai mishinuko. Tame problemu nemaciau... Kai vel padaugejo nebedaviau. O nuo 6 menesio jau 1 maitinimas buvo misineliu, nes pieno neuztekdavo.
O kad pieno neuztekdavo tai cia ne mano ishsigalvojimai. Pridejus misinuko vaikas nebezirzdavo ir vel tapo auksinis vaikas.

Budamas 5men pats atsisake kruties todel pradejom duoti misinuka Hipp,bet nelabai tiko tai pakeitem i Aptamil

Ir mano maziuke cezario pjuvio pagalba gime, pamaciau po keliu valandu tik, bet prieme tik buteliuka. Bandem visaip, bet neeme krutines niekaip, tai neliko nieko kito , kaip tik misinukai. Ir uzaugo puikiai, stipri, pilna energijos. Nors sako daug kas, kad su misinukais prastokai auga, bet ne mes. Augam, kaip ant mieliu!

pas mus situacija tokia:

pirmaji pramaitinau iki 4 men su asarom akyse(labai jautrus speneliai ) vyras sakydavo, kad nori jog greiciau ateitu laikas kada nereiks man maitinti. del to, kad visa laika buvau isitempusi pienukas dingo.

antrasis jau valgo misinuka..
istorija tokia:
gimem vasario 3, tris su puse paros neisleido is ligonines kol nepriaugo 50 gr, gime 2.950, is ligonines iskeliavom 2.780.
grizom namo. ta pacia diena vyresnysis susirgo rotu. ligonine. uzstresavau, stengiausi buti rami, bet apie pietus visuomet uzeidavo blogos mintys. beto mano papulio nenorejo imti maziulis, paemus tampydavo i salis ir verkdavo. po poros dienu apturjom springima - reanimacija, tada kauno klinikos... ten laksciau istisai maitinti maziuko, kita diena "prakabojo" ant manes, vakare pasverus 2.740, nors buvau garantuota kad bus 3 kg sesutes dare viska kad maitinciau, as kentejau, ziurejau, bet galu gale net jos priejo isvados, kad maziukas uzsispyres ir kad jautrios krutys. kol gulejau kauno klinikose turejau laiko nusitraukinet, o grizau namo ir viskas... vyresnysis demesio reikalauja, maziukas beveik visada ant ranku, bandziau duoti visvien kruti bet na nieko nepadarysi, matyt lemta. viskas gerai. nors as irgi nenormali jauciausi, pergyvenau nezmoniskai irgi maniau, kad misinukas nuodas ir pan.. ko tik neisbandziau pienuko gamybai paskatinti, 0 rezultatu, tik stresas ir itampa. dziaugiuosi uz tas pas kurias pienukas upeliais liejasi ir suprantu jus visas

man neteko susidurti nė su vienu gydytoju, kuris priekaištaitų, kad namaitinau pati, svarbu buvo, kad vaikas sveikas, stiprus, laimingas.

Aš net nežinau, kaip man buvo...
Gimė anksčiau, net neparodę išnešė į reanimaciją. Aš susiūta guliu.. Buvo vakaras. Pas mažąją nuėjau tik rytą.. Aišku, kad buvo maitinta mišiniu.. Krūtį ėmė, valgė. Išlindo gelta, gulėjo po lempomis, nešdavau nusitraukus. Nutraukinėdama vargau, pieno nebuvo daug, o suvalgomas kiekis didėjo. Maitinama buvo griežtai kas tris valandas. Kai atgavau į palatą, lyg ir viskas gerai buvo, valgydavo apie pusvalandį, išbūdavo tris valandas. Valgydama dažnai užmigdavo. Mane vis ramino, nebijok, pavalgo. Paskutinę dieną ligoninėje (išbuvom savaitę) maitinama krūtimi kas tris valandas jau buvo irzloka, vakare pradėjo balsu šaukti, nors ligoninėje buvo labai rami. Duodu papą, patraukia patraukia kelias minutes - užmiega, po 15 min. pabunda, patraukia, užmiega. Man stresas, kad taip negerai, netvarka, nes turi normaliai pavalgyti trims valandoms (taip ligoninėje įsikaliau.... ). Daviau mišinio... Kitą dieną subliuško viena krūtis, net nemoku apsakyti, viena pilnoka, kita tuščia.. Daviau iš vienos, patraukia patraukia užmiega.. Irzlėja, irzlėja.. Nekankinau vaiko, nekankinau savęs... Daviau mišinio.. Valgė net ausys linko, pavalgius miegodavo po 4-5valandas, buvo rami rami.. Dabar auga, yra sveika, žvali.. Stengiuosi per daug sau nepriekaištauti.. Buvo kaip buvo..