kovoju tiktai, kad nieks Williamo netrumpintų į Billy. jeigu kas nori trumpint, tai tik į Will

O pas mus Simas.Mums labai daznai pasitaiko tokiu,kurie ji pradeda vadinti Simonu .Pilna keistuoliu-ilgus vardus trumpina,trumpus ilgina..Koks vardas vaikui duotas,taip ji reikia ir vadinti-as pries trumpinimus.

o pas mus kaimyne maza Vitalija jos tevai ir draugai vadina Vita man grazu ir miela

ziurint kosk varduaks butu

[quote=geresne,2009 06 17, 09:58]
[color=green][quote=Silvy,2009 04 03, 10:58]
As esu pries vardu trumpinima

Mano Teodoras ir Barborytė. Kieme kviečiu Teo ir Bora,

[/quote]


Tai jei kvieciat Teo ir Bora, tai ir reiskia, kad trumpinat. Gal ne kasdien, ne visada, bet trumpinat, kai jums tai patogiau.

Na, manau, kad tai yra labai asmeniška...Aš esu nieko "prieš" nei prieš trumpinimus, nei prieš ilginimus (jei tai priimtina pačiam žmogui). Pavyzdžiui savo vyresnėlės vardo netrumpinu, nors jis gana ilgas. O vat mažylės, vietoj Agita, šaukiu Gyte...nes man gražus ir toks, ir toks vardas....Ir nemanau, kad atsiras sakančių, jog galėjot pavadinti Agita Gyte (t.y. dviem vardais), ar ne?

Niekada netrumpinom dukros vardo ir nešaukėm Ema. Man negražus šis trumpinys Ir visi aplinkui įprato prie to. Vadinam pilnu vardu arba Emile Bet manau tėveliai patys pasirenka kaip jiems gražiau skamba vardas,o paskui juos ir kiti taip vadina

Nesuprantu-kam duot grazu (?) ilga varda ,o ro to trumpinti?Jei mazybine forma-Lukute,Sylvute,tai normalu,bet Daumanta vadint Domka,Aurelija-Aure ,Patricija-Patre

Aš tai nesuprantu, kam daryt iš musės dramblį. Pavyzdžiui, mano sūnaus vardas Domantas, bet man tikrai nesitvenkia pyktis, jei išgirstu jį Domu šaukiant. Suprantu, kad tai gali būt ir kaip atskiras vardas, ir kaip trumpinys. Domcė, Domka - kas kita, tai jau iškraipymai.

na kolksa dar nesusidurem su trumpiniais tik kartais viena drauge vietoj Danielius pavasko Danis tai kolkas nekovoju

O mes rinkom tokius vardus, kad nebėra ką trumpinti

nesuprantu, kas čia miela ir gražaus? Jei taip patinka ta Vita, tai taip vaiką ir reikėjo pavadint. Nesuprantu, kai patys tėvai duoda ilgą vardą, o vaiką šaukia trumpiniu. Tai reikėjo tą trumpinį ir duot. Kam tas ilgas vardas? kad dokumentuose gražiai atrodytų?

Sūnų pavadinom Laurynu. Vienu metu anyta buvo pradėjusi vadinti Lauriuku, paaiškinom, kad sūnus ne Lauras, o Laurynas -to užteko. Kiti vardo netrumpina, nebent sako mažybinę formą-Laurynukas.

As saviskes dazniau ilginu (nes trumpinti kiap neisiena) .... Vietoj Mildos dazniau vadinu Mildoska arba Mildosiu... bet pas mane tokia mazybine forma O siai samoningai rinkome varda kurio nereiktu trumpinti

mes ir dukrytei davem trumpa varda, nera ka trumpint

Man grazus ir pilnas dukros vardas ir trumpinys, todel nieko pries trumpinima

sveikos taip ledziam.berniuko vardas tautvidas,o vadina visi tuku

Aš ir nematau nieko blogo, jei patrumpina varduką aš stengiuosi pilnu vardu savo dukrytę vadinti, bet kartais nejučiom kreipdamasi sutrumpinu, ypač kai piktoka ant jos būnu bet dažniausiai trumpinu, kai mažybiniu vardu kreipiuosi, nieko čia blogo neįžvelgiu

Trumpint nedraudžiu, bet kadangi artimųjų rate vadiname tik pilnu vardu, aplinkiniams vaikas pats pasisako, kad jį geriau vadinti, tarkim, Vilhelmu, o ne Vilium (vardas pakeistas ). Ką aš žinau, gal paaugęs nuspręs, kad trumpinys jam labiau patinka, tai neuždrausiu taip vadintis.

Mano atzaleliu vardus galima trumpinti, bet netrumpinam. Butume deje trumpinius, jei noretumem trumpesniu. Kadangi patys vadinam pilnais vardais, jiems neiprasta, kai kas nors pasaukia trumpiniu. Pataiso patys. Taip ir sureguliuoja. Nors jokios tragedijos nematyciau, jei kazkas vadintu trumpiniais.Svarbu kaip vaikiukai jauciasi.

Man irgi visai grazu kai ilgas ir rimtas vardas sutrumpinamas i koki linksma ir miela. Na artimi zmones vadina trumpu vardu, o svetimi ilgu. Arba kol vaikas mazas trumpini, o paskui kai tampa solidziu rimtu dede ar teta jau gali vadintis ir pilnu rimtu vardu.

sveikos

nenoreciau jog ar mano ar vaikeliu vardus trumpintu,todel galvojam tokius kad nebutu trumpiniu

Leidžiame. Nieko čia baisaus nematau, nes ir pati kartais sutrumpinu.

Pamenu, kai vaikystėje kažkas paskambino ir paprašė pakviesti Jurgą, mano tėvas rėkte išrėkė į ragelį, kad jokia Jurga čia negyvena, yra tik Jurgita. Jau kokia gėda man buvo už jį Aš pati niekada nereguliavau ir neketinu reguliuoti, kaip kas vadina mano vaikus, nebent tai būtų kažkoks bjaurus pravardžiavimas. O pačiam vaikui trumpinys gali patikti, kaip patinka man mano pačios. Smagu tam tikrame žmonių rate būti šaukiamam kitaip, nei skamba oficialiai, taip, kaip po darbo mūvėti džinsus. Ir tai visai nereiškia, kad tokiu atveju ir į darbą privalai vaikščioti su džinsais ir tik su jais, nes juk džinsai tau patinka. Mano vyresnioji - Dorotėja - turi du labai gražius trumpinius, Dora ir Tėja. Tik štai mažosios vardo - Bernarda - trumpinių neįsivaizduoju. O gražus trumpinys yra ne mažiau svarbu, nei graži mažybinė forma...

leidžiu o ir pati trumpinu juolab gražiai skamba ir aš nematau tame nieko blogo

KAdangi dukrytes vardas ilgas tai trumpinam ji daznai. O dabar tai sutrumpinom iki vienos raides (Nuo vieneriu metu dukryte save pradejo vadinti E) Tai ir mes su vyru buna ja taip pavadiname
Nematau as trumpinime problemos. Ir mano pacios vardda ne vienas skirtingai taria ir iskreipia, bet nesureiksminu to

Leidžiu, tik merginų ne trumpinu o ilginu. Eglė-Eglutė, Laura- Laurutė

o kaip galima neleist

imt ir pasakyt, kad vaiko vardas ne Mindė, o Mindaugas (čia kaip pvz). Arba kad jo vardas yra toks ir toks, o ne kitoks. Kad jūs prieštaraujate vardo trumpinimui, kad jums tai nemalonu ir nepriimtina.
Papildyta:


jei trumpinat vardą, tai kurių galų pavadinot ilgu? reikėjo trumpu ir pavadint.

Man paciai niekada nepatikdavo kai trumpindavo mano vardas. Mazesne net apsiverkdavau. Savo vaikiukui isrinkciau arba trumpa ir grazu kurio neina sutrumpinti,arba ilga ir taipogi grazu,taciau neleisciau jo trumpinti nesaudyciau tu,kurie ji bandytu vadinti trumpesniu vardu,taciau atsauciau jog jo vardas toks ir toks Manau visi tevai renka vaikui toki varduka,kokiu ir nori kad vaikelis butu vadinamas aplinkiniu.

Gal todėl, kad patinka ir vardas, ir jo trumpinys? Tai ir mažybine forma negalima vadinti, jei jau metrikuose įrašyta nemažybinė? Ar iš karto į metrikus mažybinę rašyti, jeigu nori taip vadinti?



Iš kur toks noras kalbėti visų tėvų vardu? O gal kai kurie renka tokius vardus, kurie turi ir gražius trumpinius? Paskaičius čia atrodo, kad trumpinys yra kažkas nenormalaus, tarsi kitas vardas Man, pavyzdžiui, patinka ir vaikystėje patiko mano vardo trumpinys, ir asmeniškai buvo gėda, kai tėvas pradėdavo kitiems pamokslauti, kad mano vardas ne toks.

Mažybinė forma ir lieka mažybinė, o trumpinys tarsi koks iškraipymas. Realiai, trumpinio apskirties aš nesuprantu. Kai norime pavadinti meiliau, švelniau, tai sakome mažybinę formą. O trumpinys? Mano nuomone, trumpinys yra nevykęs dalykas, aš jais piktinuasi ir piktinsiuos, bet jei jum malonu, vadinkit tuos savo vaikus kaip norit aš neketinu leisti, kad mano vaikų vardus trumpintų ir, jei reikės, moralus skaitysiu ir dar vaikam aiškinsiu

Mažybinė forma toks pat iškraipymas, kaip ir trumpinys. Trumpinys tam tikra prasme gal netgi didesnis iškraipymas. Nes, pvz., vardų kilmės žodyne šalia vardo pateikiami ir lietuvių kalboje vartojami galimi to vardo trumpiniai, o mažybinių formų nepateikiama. O kokia trumpinio esmė? Kaip ir mažybinimo, suteikti kreipiantis į žmogų tam tikrą emocinį atspalvį. Trumpinys sukuria savumo, pripažinimo įspūdį. Artūras vaikystėje mamai ir močiutei bus Artūrėlis, o paaugęs draugams bus Artas, ir tai ne mažiau žavu, ir ne mažiau atspindi žmogaus asmenybės raidos etapus, nei mažybinimas. Duoti vardą, kuris neturi trumpinių ar pats yra trumpinys, reiškia atimti iš vaiko šio atspalvio galimybę, kaip po darbo nusivilkus kostiumą įlįsti į džinsus.

Jeigu trumpiniu šaukia patys tėvai, vadinasi, jie (ypač tėtis, šaukiantis sūnų trumpiniu) bando sukurti "savą" bendravimo stilių su savo vaiku, tarsi su juo būtų draugai. Žinoma, pasakysite, kad vardo trumpinimas pats savaime negarantuoja nei draugiško, nei lygiaverčio santykio su vaiku, bet lygiai taip pat ir mažybinimas pats savaime negarantuoja nei švelnumo, nei meilumo, ir iš viso gali reikšti pasityčiojimą. Manau, kad nenoras, o greičiau - baimė trumpinti vardus yra prietaringumo reikalas. Ilginti (mažybinti) - mielai, o trumpinti kažkodėl neleisiu. Nenorint sau to pripažinti, ieškoma estetinių, vertybinių ar dar kokių kitokių argumentų.

deja, jūs klystat, mano nuomonė apie trumpinius visai ne tokia, o ir priežastys dėl piktinimosi jais yra gan žemiškos - man tai tiesiog negražu ir nereikia čia ieškot kažkokių aukštųjų materijų. Taip, man nepatinka vardų trumpiniai, taip aš esu prieš, bet po tuo nereikia giliai knistis ir ieškot nežinia ko. Žinau, kad lyg yra kažkoks prietaras susijęs su vardų trumpinimu, bet, deja, tikrai jo nepamenu. O gal su rumpais vardais susijęs prietaras? Ai, žodžiu Na, kad ir jūsų pateiktas pavyzdys. Na kaip amn siaubingai skamba toks trumpinys (gal dėl to, kad mano šuo turėjo apnašų vardą ) o gal tiesiog, kad ausis yra pratusi prie įprastinių dar nuo mokyklos atėjusių trumpinių. Jei dar galiu suprasti, kai trumpiniu šaukia draugai, bet jau tėvai... Arba kai pareiškia, kad davė vardą tokį, bet šaukia vaiką trumpiniu... Na, tai kam tada tas ilgas vardas, jei jis nenaudojamas? Ar džinsuose, ar kostiume žmogus lieka tas pats, toks pat Artūras. Man, asmeniškai, vardo trumpinimas tikrai nesuteikia jokio savumo, draugiškumo jausmo. Bet čia kalbu apie save, jeigu kam kitaip yra, tai kitaip. Žodžiu, man čia darosi per sudėėtinga su tokiomis aukštomis materijomis

o man pačiai nepatinka mano ilgasis vardas - Vitalija, todėl jau tėvai pradėjo vadinti Vitute... Draugai taip pat vadina mane Vita, kiti net nežino kad čia tik trumpinys

Leidziu ir pati trumpinu mazybine forma.

na mano varda kartais ir trumpina,nors jis pakankamai ir taip trumpas ,o vaiku vardai ilgi ir niekas ju netrumpina

nereiketu trumpint

Leidziu,nieko pries :

Liedžiu ir pati trumpinu.

Leisk neleidus-kas norės,tas ir trumpins

As ir taip manau Visada zmones darys kaip patogiau , prasides darzelis, mokykla, te tikrai nieks neklaus Pacios varda trumpas- Dina, bet kaip nebutu parodaksalu daug kas ilgino-Diana, man tas nepatiko visai

nematau nieko blogo vardo trumpiniuose Neprieštarauju kitiems ir pati kartais vardą trumpinu

Man daug daug gražiau Vitalija; turiu bendradarbę tokiu vardu ir visuomet kreipiuosi pilnu tiek aš, tiek visi kiti.

vaiko vardo nelabai sutrumpinsi, bet kai mane vadina trumpintu vardu tiesiog negirdžiu.
o kai tėvai trumpina savo vaikų vardus tai man irgi mįslė. juk jei anaip gražiau ar paprasčiau tai iškart tokiu vardu ir galėjo pilietį užregistruot...

Manųjų vardus sunkiai besutrumpinsi. Sūnaus vardą buvo mėginę trumpinti Karka vyro giminaičiai (jis Karolis), bet paprašėm, kad vaiko kiaulės koja nevadintų, tuo viskas ir baigės. Labiau ilgina vardus. Rusnė tampa Rusninija ar Rusnickaitė, o Karolis - Karolinu, Karolinskiu.

vajei

Cia vaiku atsiklausti reikia, ar jiems patinka. Man taip nepatikdavo! Mano vardas Aurelija ir niekam neleisdavau trumpinti. Ir nieko, iprato netrumpinti Atsimenu, kai klases aukletoja sumane visu vardus trumpinti , visi atsiliepe sutrumpintais, o as sakau "As Aurelija, o ne Aura". Nuo tada ji niekieno vardu nebetrumpindavo

Jeigu gims sunus, duosim jam trumpa varda, tai niekas nesutrumpins. Dukrai duotume ilgesni, bet irgi sunkiai trumpinama. Na, jei kas ras trumpini ir jai patiks, nematau problemos

ir kas?
Nžn, gal kai kurių šeimose kalboje ir elgesy viskas pagal taisykles turi būt, bet man šiuo atveju padaroma tragedija iš nieko. Pas mus irgi auga mergaitė, dažnai Barboriuku pavadinama, ir nemanau, kad tuo įžeidžiama jos garbė ar orumas, pažeidinėjamos teisės ar dar koks biesas.

Čia giminės bruožas Iš visų vardų tokie "dangoraižiai" sulipdomi... Giedronija, Simaitis, Majinskis, Aušrinija...
Papildyta:

Čia jei apie mano Karolinskius ir Rusnickaites, tai tragedijos nedarau, kaip jau rašiau, giminės bruožas Man tik Karka nepatiko, pasakiau ir nevadina.