Rašau jums, nes noriu pasidalinti džiaugsmu, kurį patiriu augindama mažylę vardu Aistė. Lapkričio 23d mano dukrytei sukako metukai. Dabar ji tokia didelė, palyginti su ta kruopyte, kokia buvo gimusi, nes gimė 35 savaitę., buvo tik 46 cm ir svėrė 2682 kg. Kaip juokavo gydytoja, atskubėjo anksčiau, kad užsisakytų kalėdines dovanas.
Kad mano vaikelis gali gimti anksčiau, net nepagalvodavau, todėl kai tą naktį dažnai ėjau į tualetą, pamaniau, kad turiu problemų su pūsle. Tik vėliau supratau, kad vakare dažnai kietas pilvas buvo ne nuo paruošiamųjų sąrėmių. Iš ryto lyg ir buvo viskas gerai, ir gydytojui paskambinau tik vyro paraginta. Kai nuvažiavau pas gydytoją, jis apžiūrėjo pilvą, lyg ir viskas gerai, bet sako sėskis į kėdę, dar apžiūrėsiu. Ir ką gi... Jis man su šypsena sako, ponia, pasiimkit daiktus ir važiuokit į ligoninę, kaklelis atsivėręs jau 3 cm (nejaučiau nei menkiausio maudimo). Ir problemos ne su pūsle, o vandenys po truputį bėga! Pamenu kaip gydytojas paklausė, kodėl šypsausi? Atsakiau, kad dėl to, kad viskas man atrodo kaip filmas. Atėjusi į mašiną, vyrui pasakiau, kad reikia pasiimti daiktus ir važiuoti į ligoninę, nes jau gimdysiu. Jis nepatikėjo. Atsimenu, važiuojam namo ir abu burbam, tik neskubėti, dar reikia nupirkti to ir to, daiktai net nepradėti krauti. Gerai, kad draugė buvo davusi savo sąrašėli, ką reikia pasiimti, tai daiktus susidėjau greitai ir sąrašiuką vyrui įdaviau ką dar nupirkti.
Į ligoninę nuvažiavom apie 13val, priėmime apžiūrėjo ir į gimdyklą. Tą dieną buvo likusi paskutinė laisva gimdykla. Po to ilgas laukimas. Nors gimdžiau net 5 savaitėmis anksčiau, dėmesio sulaukėm mažai. Per beveik 7val trukusį gimdymą apžiūrėjo tik vieną kartą ir vaikelio tonus klausė tik vieną kartą (neskaitant apžiūros priėmime). Pirmus sąrėmius jausti pradėjau apie 14 valandą. Žinojimas, kad stiprėjantis skausmas kažkada baigsis, suteikė stiprybės. Tas nusiteikimas padėjo iškentėti gimdymo skausmą ir nerėkti, juk suvokiau, kad nuo rėkimo lengviau ir greičiau niekas nevyks.
Paskambinau savo mamai, nes kiekvieną vakarą pasiskambinam. Paskambinau jai dieną, bet nesakiau, kad jau gimdau. Nenorėjau, kad jaudintųsi dėl priešlaikinio gimdymo. Kaip visada mama paklausė, ar juda vaikelis. Atsakiau: juda, juda. Dar pagalvojau, o kad žinotum, mama, kaip juda. Pakalbėjom kaip niekur nieko. Jau vakare, apie 22val, kai paskambinau vėl mamai ir pasakiau: Labas, močiute.- ji iškart viską suprato. Ir taip susijaudino. Net norėjo važiuot į ligoninę, vos atkalbėjau, sakau jau naktis, mažoji reanimacinės palatoj, jos nepamatysi, ir be to niekas jau neįleis. Tai mama negalėjo pusę nakties užmigti iš susijaudinimo.
Apie 19val pasakė, kad tuoj paklausys vaikelio tonus. Vyrui pasiūliau, kad kol klausys tonus, gali išeiti prasiblaškyt. Bet taip ir nesulaukėm, kol kas ateis. 20val keitėsi pamaina, aš nusprendžiau prigulti, nes visą laiką supausi ant kamuolio. Tik atsigulus, pajutau tokį spaudimą dubenyje, kas gimdė supras. Vyrui sakau pakviesk ką nors. Jis išeina į koridorių ir poste esančių sesučių paprašo, kad kas nors ateitų, nes kažkas vyksta (tikrai vyriškas prašymas ). Praėjo kelios minutės, niekas neateina. Aš jau panikuodama šaukiu, kad vyras kviestų ką nors. Jis vėl išeina į koridorių, poste esančių sesučių klausia ar ateis kas nors, ar ne? Jos nustebusios: O tai niekas neatėjo? Jau po antro prašymo į palatą labai greitai prigužėjo baltų chalatų. Gydytoja pažiūrėjo ir išgirdau „jau matosi vaiko galvutė“. Ir prasidėjo daryk tą, to nedaryk, lyg anksčiau niekas negalėjo pasakyt ką ir kaip. Aistutė gimė 20.32val. Paguldė ant pilvo, uždengė kažkokiu paklotu, sutvarkė virkštelę, susuko šiltai į užklotą ir išnešė į reanimacinę palatą, vyrui, stovinčiam prie durų, dar parodė. Aš savo kūdikėlio taip ir nemačiau ką tik gimusio , kaip dabar juokauju, kitą dieną galėjo bet ką man parodyt, būčiau priėmus kaip savo , nes net nemačiau kaip mano vaikas atrodo. Po visko visi balti chalatai taip pat staigiai dingo, kaip ir atsirado. Truputį atsigavusi guliu ir viskas kaip per miglą, lyg viską iš šalies matyčiau, toks nerealus jausmas krūtinėj buvo, kūnas lyg nutirpęs. Negalėjau patikėti, kad jau turim kūdikėlį. Visą naktį negalėjau užmigti, labai laukiau ryto kada galėsiu pamatyti savo mažylę . Kai pirmą kartą pamačiau tą mažą pumpurėlį dideliais žandukais, norėjosi verkti. Pirmą kartą priglaudus prie krūtinės užliejo toks malonus jausmas, tiesiog palaima.
Pati maitinau 11 mėnesių, bet kai nesusitarėm, kad mamytei kąsti negalima, nutraukiau maitinimą. Dabar mažasis pumpurėlis jau sveria 12 kg ir yra 82 cm ūgio, su vis dar dideliais žandukais, kuriais visi labai stebisi. Mūsų Aistutė labai rami ir linksma mergaitė, moka išdarinėti įvairias mimikas, kurios labai linksmina aplinkinius.

Gimdziau Panevezio gimdymo namuose.

Labai miela istorija

grazi istorija ir as uz poros menesiu turesiu savo mergyte

Perskaiciau tavo gimdymo istorija ir labai apsidziaugiau, kad pati negimdziau Lietuvoje, nors labai intensyviai svarsciau sia galimybe.

Mano sunus gime siu metu pradzioje, Amerikoje. Dar gyvenime nesijauciau svarbesne nei tada ligonineje - buvau paguldyta i erdvu kambari, kuriame po to ir gimdziau, prie manes visada buvo sesele ir mano vyras (o jei norejau, galejau prisikviesti ir daugiau zmoniu, bet mano lietuviskas santurumas kaip sakant nugalejo ir apsiejau be pasaliniu ). Is mano sunaus nuo manes niekas man nesutikus neisnese, tarp kitko, ji man padejo ant krutines tik ka gimus. Vienintelis minusas tas, kad Amerikoje po gimdymo ligonineje laiko tik 2 naktis (po Cezario - 3), as norejau dar ilgiau likti!

Tai va, tokia ta mano istorija.

labai graži istorija sėkmės jums augant

Gražiai papasakota
Sveikatos ir laimės auginant savo simpatulką pūstažandukę (pabalsavau už ją milupos konkurse-sėkmės )

MIELA

Aciu labai
Papildyta:


Mano dukryte isnese, nes gime 5sav anksciau. Ji buvo paguldyta i reanimacine palata stebejimui. Bet vis tiek galejo bent jau parodyti kaip tas vaikelis atrodo, juk kiekviena mama taip laukia tos akimirkos. Be to buvo ir stipri gelta, mus isleido namo tik po 2sav.
Sekmes auginant sunyti

jaudinanti istorija...

Visos istorijos jaudinancios ir grazios sekmes jums visoms:)... As pati pagimdziau ligonineje ramiai tvarkingai ir po 2 dienu buvome su maziuku namie:)

Labai miela istorija

Aciu visoms uz linkejimus

Sekmes Jusu seimai

Aciu aciu labai

grazu

O jau koks lialius jusu grazus Aukit sveiki ir stiprus

miela, paprasta, šilta istorija
aukit didelėsir sveikutės

Jetau ...

digi, meskute - aciu

labai miela istorija

Paprasta ir tuo paciu nepakartojama istorija

Aciū

Nuostabei viska aprasei aukit didutes

Sauni istorija Sekmes auginant vaikuti

Labai gražiai aprašyta istorija Sėkmės jūsų šeimai ir mažąjai gražuolei

ACIU

Skaitydama tokias panašias istorijas iškart norisi paklausti mamyčių, padiskutuoti, kodėl med. personalas taip atsainiai ir nekompetetingai žiūri į gimdančią mamytę? Kodėl nepriėjo dažniau paklaust, pasirūpint... Nejau dėl to, kad (gal) nieko į kišenę neįdėjo? O gal įdėjo per mažai???
O mamytei linkiu dar daug šaunių ir gražių akimirkų su savo nuostabia šeimynėle!
Papildyta:



Kokia graži burbuliukė!

Diskutuok nediskutaves, nieks nepasikeis As nieko neidejau i kiesene, gal del to ir neziurejo. Nebuvo ir kam idet. O jei buciau idejus, kai i gimdykla pagulde, ar butu ziureje iki galo, jai pagimdziau puse valandos po pamainos pasikeitimo (Aiste gime 20.32, o pamainos keiciasi 20.00). O dar joms kavutes reikia atsigerti, paplepeti.
Nesvarbu, kad vaikelis verziasi anksciau i pasauli, gal kas negerai. Tik dabar kuria diena bandziau išsišifruoti išraša is ligonines (zinot gydytoju rasysena ), tai pasirodo pridusus gime As vis galvodavau, ko ji tokia pajuodus buvo, ir vyras sake, kad kazkokia juoda buvo. Nieks nieko nesake, nieks ir neziurejo. Gerai, kad greit gime, nes nuo tokios neprieziuros ir uzdusti galejo
Ir apskritai, mano nuomone tokia, kad ideti gali po visko, kai yra uz ka ideti, kaip padeka uz prieziura. O pries ideti - tai uz ka? Kur garantija, kad jei duosi - tai ziures?


AČIŪ

labai grazi mergyte

sujaudino istorija tavo

AČIŪ

Labai graži panelytė

nesinori nieko daug pliurpti, o tik pqarasyt GRAZU

AČIŪ

sveikinu

labai grazi ir silta istorija.
Aukit didutes

AČIŪKAS

Palyginus greitas ir lengvas gimdymas Sveikinu

labai grazi istorija,ir labai grazi mergyte. daug sveikatytes Jums.

AČIŪ