sveikos, mamos! jau metai kaip esu issiskyrus po tragiskos santuokos, mergaite auginu viena- tevui jos nereikia... kuo toliau gyvenu, tuo dazniau pagalvoju, kad kitu vestuviu nenoriu ir su niekuo gyvent irgi nenoriu... jau keli menesiai turiu drauga be isipareigojimu (taip taip- meiluzi, kitaip sakant), jis man padeda, su juo pasisnekam tyliais vakarais, vienas kitu pasitikim.. ir tai mane tenkina. Ty, tenkina toks vyro buvimas- ateina, pabuna, kazkur issiveda mane ar mus abi, paplepam ir issiskirstom. Jokiu planu i ateiti, jokiu isipareigojimu, jokiu bandymu kontroliuot vienas kita. Gal kam taip irgi buvo/yra? na pvz man visi po skirybu sake- rasi kita, bus tau geras ir tt, o as visiems sakiau ir tebesakau- o kam man tas vyras? as puikiai ir be jo tvarkausi! noriu but pati sau seimininke ir nepriklausyt nuo jokio svetimo zmogaus..kad ir kaip ji myleciau.
gal man varsciukai atsisuko...? ka manot?

ps. daug kas sako, kad as dar neatsigavus, del to taip sneku...bet..kitos moteris bijo likt visa gyvenima vienisos ir pergyvena, o as ne- as kaip tik nenoriu trecio gyventojo savo namuose.

Man atrodo, kad dar laiko per mažai, ypač jeigu skyrybos buvo labai tragiškos, norėti kažko trečio su įsipareigojimais. Metai tai tikrai labai nedaug. Tikiu, kad nesinori. Nežinau, ar man taip buvo, bet dalykas tas, kad kuo ilgiau gyveni viena, tuo mažiau ir gali prie kažko taikytis. Tačiau....dukrytė tavo dar maža, reik galvoti apie tai kad užaugs, turės savo gyvenimą, išeis, ištekės....Kas tada? dažniausia tada vienatvė labai skaudžiai smogia. Kai suvoki, kad iš ties gal epr daug niekam ir nereikalingas.

as irgi pritariu brangutei, kad per mazai laiko dar praejo po skirybu, todel siandien nori viena po penkiu metu gal kitaip mastysi. Be to manau cia dar nuo zmogaus priklauso, as pavydziui zinau viena kad tikrai nenoriu gyventi viena na tiesiog esu toks zmogus ir viskas Be to tikrai reiktu pagalvoti apie ateiti vaikas uzaugs o tu liksi viena, tas baisiausia....
vienatve ir senatve nu man taip nera nieko baisiau

Pažįstu moterų, jau vyresnio amžiaus, kurios nieko taip ir nesusirado- viena iš tokių mano buvusio vyro mama -nu nežinau, nenorėčiau aš tokio gyvenimo. nenorėčiau. O atsigavimui po skyrybų laiko reikia tikrai ne metų- kad atsigauti ir būti visiškai pasiruošus rimtiems santykiams, kad suvokti, ko iš tiesų gyvenime nori, sieki, kas tau gerai, kas -ne. Kol jaunas gražus, viskas vienaip atrodo, tačiau....

Mano mama tokia pat vienišė - tiesa, tai nebuvo skyrybos, ji liko našle 40 metų. Jau daug metų viena gyvena, neatrodo nelaiminga, nors ką aš žinau... Aš išsiskyriau pernai, neturiu jokio žmogaus šalia, ir poreikio tam nejaučiu, nors nespjaunu į šulinį - maža kas nutikti gali. Tiesiog šiuo metu man labai gera gyventi taip kaip gyvenu, o ir buvusi santuoka paliko daug nemalonių įspūdžių. Tikriausiai turi praeiti daug laiko...

man taip yra nors jau ir turejau drauga (ne vaiko tevas) ir metus isdraugavom bet ko toliau to labiau isitikinu kad man vyro nereikia, su vaiku man gerai net geda pasakyt kam nors, o kam pasakau tai galvoja kad nesveika gal su laiku tai praeis arba tiesiog nesutikom ta vyra su kurio naretume praleisti likusi savo gyvenima

ir man panasiai. patinka man gyventi vienai. tik su dukra. gal kada sutiksiu toki zmogu su kuriuo vel noresiu susieti gyvenima, bet kol kas megaujuosi ramybe. ypac vakare po darbo dienos, kai vaikas jau miega, sedziu ir dziaugiuosi

As irgi dabar taip manau,kad kam tas vyras,uztektu kokio meiluzio be isipareigojimu,bet,kai pagalvoji,bepigu jaunystej sitaip kalbet,bet veliau,kai vaikais uzaugs,paliks namus,tikrai noresis kazko salia...O metai po skyrybu tai isties nedidelis laiko tarpas ir tikrai nenuostabu,jog nesinori rimtu ir ipareigojanciu santykiu

Mano vaikams jau liko visai nedaug iki pilnametystės, vis mažiau būna namie, bet nepasakyčiau, kad man nuo to liūdna ir diedo norisi , atvirkščiai - laukiu to laiko, kai liksiu namie viena. Matyt, keliolikos metų santuokoje buvo per akis

nezinau, kazkaip atrodo, kad dar toli toli tas laikas
kita vertus juk nuo vyru neatsiriboji visiskai. dar gali sutikti sau skirtaja pusele ir tada atrodis kaip is viso nugyvenai tiek metu be jo
bet duotuoju momentu, nesinori nieko su kuom reiktu dalintis gyvenamuoju plotu

va va! ir i mane kreivai ziuret pradeda, kai kam pasakau uztai siek tiek neramu kartais pasidaro bet kai pagalvoji- smekscios cia man kasdien pries akis, dar su juo namais dalinkis, stenkis del jo, rupinkis, puoskis, grazinkis,valgydink..... ir viskas tik tam kad senatvej viena nebut? aisku, gal kas ir pasikeis..bet abejoju..man gera su dukra ir gera vakarus leisti su ja..
pasirodo turiu bendraminciu

tai čia viskas paprasta -kai įsimylėsi, tai norėsis ir puoštis ir gražintis ir namus tvarkytis:)ir ne todėl, kad senatvėje viena nebūti. Juk žmonės tuokiasi ne todėl, kad vienimes nebūti senatvėje o todėl, kad myli. O mylėt po skyrybų tikrai galima, tik turi praeiti laikas, kol sugyja žaizda....

mergaitės vat čia tokį netaktišką klausimą jums užduosiu, o kaip sexas ar jums jo nereikia? suprantu galima turėti meilužį, bet sexas be jausmų bent man sexas...
kaip jums?

as pati daznai pagalvoju nejaugi nesugebu mylet taip kad stengtis islaikyt zmogu prie saves, va pries menesi issiskyriau su draugu pradraugavom daugiau nei metai, jis vis grasino issiskirt jei as jam neskyrsiu daugiau demesio, bet man kazkaip buvo dzin ir galiausiai as ji meciau dabar esu labai patenkinta savo sprendimu net lengviau gyvent pasidare
Papildyta:

kaip turejau drauga man uztekdavo nors 1karta i menesi, nezinau kaip dabar bus, aisku bus sunku bet ir su bele ko nemiegosi

vieną kart į mėnesį hmm mažoka sakyčiau, įdomu kiek tau metų, pagal vaiką sprendžiu, kad neturėtų būti daug...

nera daug ne aisku buna kad ir dazniau norisi bet manau viskas priklauso nuo jausmu ir nuo vyro, man ne visada taip buvo

Su nemylimu zmogumi, bet daugiau kartu per menesi laimes tikrai nepriduotu.

Mano politika yra "geriau jokio nei bet koks", tai kažkaip ir tas poreikis sumažėjo... Matyt, organizmas prisiderina prie situacijos

na taip tas tiesa, bet ar ieškot to tokio ypatingo, gi jei neieškosi pats neatsiras

Tikrai jau senokai neieskau, bet laiks nuo laiko vis koks nors atsiranda. Buna smagu iki kokiu 3men., po to ima varginti. I pasimatymus eini kaip i darba .

na jei pasimatymas tolygyus darbui, tuomet geriau keisti tokį darbą ir ieškoti kito kol surasi tinkamą

tai puostis, grazintis ir tvarkytis man dabar norisi daugiau nei tada, kai buvau susituokus ir man gera tai daryti, nes db as ta galiu daryti NE DEL KAZKO, o del SAVES ir ne pagal kazka, pagal save ir zinau, kad manes niekas nesukritikuos uz mano isvaizda ar interjero naujoves bei keistenybes namuose o tas kuris sukritikuos, tam vadinasi su manim nepakeliui, nes gyvenam del vaiku ir del saves
o gyvenant santuokoj kasdienines ruosos man virto kancia


del sexo- nzn, as isitikinau, kad puikus sexas gb ir be jausmu (turiu galvoje, be meiles- zinoma silti jausmai, simpatija turi but).
del noro- man tai kai yra gerai, kai nera- irgi gerai ir tikrai jei su dabartiniu partneriu keliai issiskirtu, tai tragedijos nebutu ir kazko kito neieskociau

..tei vat kaip as manau..

Tai kad neieškau - nenoriu
O jei yra kažkas, kas man skirtas - atsiras ir pats...



Vat po šitais žodžiais ir aš pasirašau
Pradėjau tvarkyti namus, apleistus, gyvenant su ex - remontą vaikų kambary, kriaukles, kranus pasikeičiau, šitiek metų varvėjusius. Pradėjau kitaip rengtis - būčiau nei nepastebėjusi, draugai pastebėjo. Tiesiog kitaip jaučiuosi, atsipalaidavusi, rami, laiminga...

Tai vat ir as manau,kad kai darai del saves ir savo vaiku,tai darai geriausiai ...Nejauciant spaudimo,maloniau gyvent Ir kitiems maloniau bendraut su laiminga,besisypsancia moterim,negu kad su pavargusia nuo gyvenimo rutinos .O del senatves,tai senatveje ir susirasim,kad butu kas salia...nes tokiu dalyku kaip jausmai i ateiti nenuspesi...

pritariu net mano artimieji ir draugai pastebejo, jog as vel isgrazejau, atsigavau ir kaip voveryte vel-visa veikloje, hobiuose ir kelionese kartu su mazyle

[quote=MamyteSaulyte,2009 04 15, 08:34]
tai puostis, grazintis ir tvarkytis man dabar norisi daugiau nei tada, kai buvau susituokus ir man gera tai daryti, nes db as ta galiu daryti NE DEL KAZKO, o del SAVES ir ne pagal kazka, pagal save

Tikra tiesa. O jei nesinori tvarkytis (juk buna tokiu dienu), gali ir nesitvarkyti, niekas parejes is darbo nemurmes.

As irgi atsipalaidau, atslugo visa itampa, jauciuosi savimi.

Gal kada ir noresis kazko, bet dabar tikrai esu laiminga, net nenoriu pagalvoti apie gyvenimakartu, trinti namuose, derinimasi. O del senatves, tai ji man baisi nepaisant to, ar viena esi, ar ne.

Manau, laikas pakeis jusu isitikinimus ir poreikius. Asmenine patirtie taip kalba...nors kol kas vis dar auginu viena du vaikucius, bet noriu, kad jais dziaugtusi ir svetimas zmogus. manau, ir vaikams reikes tecio. Tik kol kas TAM znogui mano reikalavimai auksti. Nenoriu BILE KO, ir, manau, tikslingai. Nes vaikams turiu isrinkti pati geriausia zmogu.

na as gyvenu pas tevus- jie dar pas mane jauni (po 44m), tad senelis teti tikrai atstoja ir manau tikrai atstos ateity..nes dukra tevo ir nemacius, tad dar teks pavargt, kol isaiskinsiu apskritai- kas yra tetis, kas yra senelis tad visgi svetimas zmogus namie....man per jokius remus kokios tos priezastys bebutu tad toks poziuris "vyras vaikams"- man net kiek keistokas...

NU O KAS GARANTUOJA, kad dabar susiradus, išlauksi senatvės kartu?? n i e k a s. todėl su drauge buvo tokių minčių...senatvę praleist kartu. o ką...manau tokių pasitaikys. kai kurios pensininkės, palaidojusios vyrus, nesugebančios išsimokėt už kosimines šilumas...gyvena kartu. aišku, su gyvenimo patikrinta drauge ar šiaip jau nuoširdžia, kurią vos ne seserimi laikai...anokia čia tuomet senatvės tragedija

na taip negarantuoja, bet gyventi su moterim nežinau...nenorėčiau

va cia tai mintis!!!! tai drauge dar isliks drauge iki grabo lentos, o vyras iki grabo lentos tik sokdins ir bezdes

O as jau pradedu noret antros puses. Gal ir ne visi vyrai su kiaules smegenim, gal kai kurie tik kiaules snuki turi , bet vistiek kartais norisi tos puse.
Cia, aisku, juokais, bet gkazkas salia nemaisytu.

Labas, gal nuo zmogaus cia priklauso? Vienom reikia kito zmogaus, kitom ne. As is tu vienisiu - man nereikia. Siuo metu laukiuosi ir planuoju buti vienisa mamyte, ir tuo labai dziaugiuosi. Su draugu toliau susitikinejam ir tt. Vaikas teva tures, bet as nenoriu kartu gyventi Man gera kaip sakei, susitinki, iseini pabuni, pasvaigsti ir issiskirtom kiekvienas po savo namus. Man patinka buti laisvai ri savarankiskai... tiesiog mane dusina per ilgas buvomas kartu.

Atsiradus vaikui viskas gali kitaip pasirodyti

Pritariu visu 1oo%

idomiai cia snekat. as ir jau 4 metai auginu vaika viena (su pertraukelem turint drauga). ir dabar turiu drauga. bet kazkaip kolkas neisivaizduoju gyvenimo su vyru, nes be jo yra parasciau. darau ka noriu, kaip paciai uzeina. nereik prie nieko taikytis. tik kartais pagalvoju, kad tecio kazkokio bent kartais reik vaikui. aisku, geriau jokio nei "blogas"

Auksines mintys




As irgi esu is tu laisvu ir nepriklausomu zmoniu, kol viskas neapsiverte aukstyn kojom - sutikau zmoguti, isimylejau, zinau, kad galeciau laisvai spjaut i ta laisves troskima, bet... jis vedes... Taip ir vel lieki viena su savo mintim..

O aš viena gyvenu jau 8 metus, auginu dukra. Ir labai gerai jaučiuosi. Visa meile ir laisvalaiki atiduodu dukrytei. Kartu einam pasivaiksčiuoti, į visokius renginius, i teatrą,megstame pakeliauti. Rupintis vaikų man suteikia didziule dziaugsmą.
Dėl asmeninio gyvenimo- periodiškai atsiranda vyrai, bet ne ilgiau 3 menesių trunka draugystę. Tikrai ne jieškau gyvenimo draugo, nes gyvenu dėl vaiko. Ir man tai labai patinka.

sveikos, as jau metai kaip gyvenu viena su 2 vaikais po skyrybu, nors jos buvo pries 3 metus,-is pradziu buvo labai labai sunku , paskui pripratau, nors kaip sunku bebutu, Viena is dukru neigaliuke-protine negalia bei serganti epilepsija, Jai reik daug demesio, prieziuros, sukuosimkaip galiu,=Pamastydavau kad kartais reiktu sau artimo zmogaus, kuris bet kada paremtu moraliskai, psihologiskai, bet ilgainiui pamastau, kam as busiu reikalinga su neigaliu vaiku Turiu drauga, nors kaip cia mamos isireiske tikslaiu meiluzi, kuris kartais praskaidrina gyvenima bet gyvent su juo dalintis savo bedom, bei vis tiek ateitu tas laikas kad ir juo pasirupint reiks, tad geriau pagalvojus, geriau as busiu viena su pagalba is sono............

4 metus gyvenau viena su 2 vaikais. Ir gerai man. Pilnai sutinku su temos autorės nuomone, kad vienai daug geriau.
Dabar sutikau tikrai nuostabų žmogų, kuris rūpinasi ir manimi, ir vaikais... Ir ką? Jis pasiūlė susituokti, o aš Nea, ačiū, man ir taip gerai... Jaučiu, kad ir man varžteliai gerokai atsisukę...

as pusmetis kai viena su vaikeliu,bet kazka rasti nesitikiu niekada...

...taigi gryztu prie senos temeles....
prabego nemazas laiko tarpas ir jau rodesi, kad gyvenimas aukstyn kojom apvirto-atsirado zmogus, noras buti su juo, abipusiai jausmai ir visi kiti geri dalykai, kuriu niekad nepatyriau...siandien ''mums'' jau trys menesiai..ir ka??? mane tai slegia! jis tobulas...geras, supratingas, darbstus, pasiaukojantis..vie zo, del manes mirt galetu...kuo toliau tuo labiau visas tas geris mane erzina, ir daznai pagaunu save mastant, jog noriu pabuti viena..ir apskritai, matau kad vyriskos savybes nervina mane pvz. tragedijos darymas is slogos...arba.. 'nezinau, kaip dirbsiu sian, nes miegojau tik 7.5h vietoj 8h' ir siaip milijonai kitu smulkmeneliu..mes kartu negyvenam, taciau matomes ko ne kasdien..jei pora dienu nepasimatom, jis vel daro is to tragedija neva,tolstam vienas nuo kito..jis nori kartu gyventi,ruosiasi man pirstis...bet kuo toliau, tuo labiau as to nenoriu..ne tai, kad nenoriu jo, bet apskritai, pagalvoju, kaip man saunu buvo VIENAI!
na..manykit, kad as nesveika...bet ir palikt jo nenoriu..kartais pagalvoju, gal kaip tik butu geriau but su zmogum ne is meiles, o klausant proto? karta is meiles jau atsidaviau zmogui- susilauziau gyvenima...o dabartinis darugas puikus...gal priprasiu? bet kita vertus vel galvoju- o kodel tureciau pratintis prie kazko? prie svetimo zmogaus realiai? ir vis kaip juoda kate perbega mano vis istekanciu draugiu vaizdai- pamastau, liksiu va viena...bet kita vertus, gyvenu sau ir esu laiminga taip gyvendama...
protas sako-palik ir buk laiminga...sirdis- pakentek,ir jis padarys tave laiminga...kas teisus? kaip elgtis?

nieko nesveiko... tik tas žmogus ne jūsų dėlto taip ir jaučiatės.

po skirybu ir man taip buvo kaip man budavo gera vienai ka nori ta ir darai turejau ir meiluzi bet vat isimylejau ir baiges mano laisve kartais prisimenu kaip gera buvo vienai su vaikuciais ir net nenorejau jokios antros puses tada

ta pati pagalvojau

Sveikos, idomi tema ir manau nieko nelogisko ar nesveiko tame nera, tiesiog kiek zmoniu - tiek nuomoniu ir poreikiu.

Pvz. mano vyras mire kai as dar laukiausi, gimdziau ir auginau viena, buvo sunku labai, ne fiziskai, o psichologiskai ir labiausia del to, kad vaikas neturi tecio.
Visada norejau kazko salia, laikau save stipria asmenybe, bet visad man truko kazko, nors ir priestaringi jausmai, atrodydavo kad vyra isduodu noredama kazko salia, kad nelaikas, bet jauciausi budama viena blogai, visur visi poromis, draugai, laisvalaikiai visai kiti... Jausdavausi vienisa ir uzmirsta (vaikas buvo mazas, jei didesnis, tai gal su vaiku daugiau galima ka nuveikt) Na, nzn, as nenorejau but viena ir po 3m atsirado draugas, kuriuo as labai dziaugiuosi, lepina mus, myli ir visai kitoms spalvom gyvenimas sviecia. Tai vat tokia mano patirtis.

P.S. Yra vyrisku savybiu kurios truputi erzina, bet as nesureiksminu, nes noriu but kartu

[ Ir as pritariu politikai "geriau jokio nei bet koks"]

Va stai jums ir didziausia gyvenimiska tiesa GERIAU JOKS NEGU BET KOKS 100% pritariu, as taip pat auginu dukra viena, paliko jis mane kai tik suzinojau kad laukiuos, aisku norisi kazko salia bet va ateina nauja diena ir pagalvoji vajei kaip faina, darau ka noriu einu kur noriu, visa demesi galiu skirt tik dukrai o va butu vyras juk jis dar didesnis vaikas
kartais juk taip tingisi kazka daryt na tiesiog buna dienu lyg tycia ir zinai kad gryzes niekas neburbes kad valgyt nera ka kad vaiko zaislai ismetyti... tai va einu prie isvados kad ir man meiluzio reik ieskotis kol gerai lai buna poto issiskirstai ir viskas

Noriu įdėti puikų straipsnį ta tema. Tikiuosi, "Stiliaus" leidėjai nesupyks, o straipsnis tesuteikia vienišoms mamytėms tvirtybės.







P.S. Pasididinti galite įsirašę pav. į kompą. Nesinorėjo užversti puslapių didelėm nuotraukom.

Papasakojai mano istorija.. Tik tiek, kad mes gyvenam kartu
Bet kuo toliau, tuo labiau noriu but viena..