As taip pat nenoreciau kazko trecio -naujo-svetimo isileist i gyvenima, nebent...
Bet zinote, kodel? Bijau buti iskaudinta dar karta, nes sunkiai viska isgyvenau. Kartais galvoju-noriu, bet tik po to, kai kitos drauges dziaugiasi gerais vyrais...Ir tada vel mintis-o jei vel nepasiseks? Nea, nenoriu.
Matyt, man dar ne laikas.

visiskai absoliuciai mano mintis paraset pasirasau po kiekvienu zodziu
man taip geeeera gyvent vienai (gyvenu su dukra dviese jau virs 3 metu), kad niekaip to nenoreciau keist i gyvenima su vyru
o kad cia nenormalu ar kazkas blogo - tikrai nemanau. kiekvienas zmogus individualus ir kiekvienam skirtingas gyvenimo kelias

buvo ir pas mane toks draugas periodiskai - kaip pati jam sakiau, noredavau matyti per menesi tik savaite. gaila zinoma zmogaus buvo, bet jis pasirase. irgi buvo geras, saunus, rupestingas ir t.t. ir pan. bet galu gale, po beveik 1.5 m tokios neipareigojancios draugystes, net ir ta savaite per menesi pradejo darytis per daug. atsisveikinom nelabai grazuoju, bet nu negaliu as saves prievartaut, tiesiog negaliu. zinau kad neprirasiu niekada. jei zmogui nieko nejauciu, nenoriu ir jo kankint, tegu eina ir gal susikurs laimingesni gyvenima. bet jus matau turbut jau su tuo zmogum apsisprendet but, sprendziant pagal antra vaikeli

hmmmmm...ne mano reikalas, bet kazkaip baisokai skamba...o tai buvo artimi santykiai tarp jusu, jis zinojo jusu tiksla-kad vistiek busit viena? kazkaip keistai skamba, negaliu priprast prie jo, bet kaip tada suartejot,dar neiprate but? chemija?

bet kokiu atveju, pritariu visoms jums, as tokia pat. ..man labai reikalinga mano vienatve ir nepriklausomybe...gal kad as meniska kazkiek pagal genus, bet ne, man tiesiog reikia man paciai erdves, nors isaugom mes, penkiese, vaikai, didelej seimoj, ir taip, bendravimas, surmulys, dideles seimos, grazu ir veza...visad norejau turet didele seima. et. ner to. kita vertus, labai svarbu man buti vienai - na gal ne tiek vienai, o laisvai, pvz, vidury nakties isdumti pas drauge, ar pasikviest ka nakvot, kokia pazistama su vaikiuku ir plirupt iki paryciu...ir neziurek kaip po nosim kazkas raukosi.
dar labai nemegstu sistmemingai ir daug gaminti valgyti.
megstu tvarkytis, man tai tai menas, deliot, perstatyt, tuo metu su muzika( ar be jos), puoduka kavos visur nesiojuos, dainuoju pati daznokai.
idealiausias vakaras - kuryba prie kompo, zvake uzdegda, taure vyno ir mieliausia muzika groja, retro/senovine/klasikines melodijos.

ir siaip as tokia bendruomeniska labiau, nei seimiska. o ziuriu vyrai retai pakencia drauges/zmones, na apskritai, jie man nervu prasme silpnoji lytis. jiems - namas-tvirtove. man - taip pat. bet as megstu jas atidaryti zmonems siaip, be ju negaliu.

na jau kaip skamba - taip jis zinojo, kad su juo gyvent nenoriu, vaiku nenori ir kad turbut vistiek viena diena mes issiskirsim. o kaip suartejom?.. turbut kaip ir dauguma cia rase - smagu pirmus tris menesius

vadinas ne vien vyrai tokie mes niekuo daugelis nuo ju neissiskiriam
Papildyta:

vadinas ne vien vyrai tokie mes niekuo daugelis nuo ju neissiskiriam
Papildyta:

vadinas ne vien vyrai tokie mes niekuo daugelis nuo ju neissiskiriam
Papildyta:

vadinas ne vien vyrai tokie mes niekuo daugelis nuo ju neissiskiriam

Eleina, pas mane ta pati istorija. Prieš du metus atsirado draugas, kuris kone idealus. Ir myli, ir gerbia, ir rūpinasi, šeimos nori. Bet aš, praėjus keliems mėnesiams nuo draugystės pradžios, ėmiau po truputį abejoti. Ėmė trūkti kažko...kibirkštėlės, traukos. Kažkiek laiko vengiau net mąstyti apie tai ir viską, galima sakyti, neigiau. Bet kai prieš pusmetį ėmiau rimtai mąstyti apie tai, kas mano gyvenime vyksta, pradėjo aiškėt atsakymai. Aš tiesiog nemyliu jo kaip vyro. Jis man labai geras draugas, artimas žmogus. Bet tikrai ne tas, nuo kurio norėčiau dar vieno vaikučio susilaukt, ar pragyvent likusį gyvenimą. Gal aš žiauri
Šią savaitę apsisprendžiau, kad daugiau nebendrausim kaip pora. Nuo savo minčių neigimo jau pradedu sirgt, ir į vyrus net šlykštu pažiūrėt

Zuzu, na nereikia, nereikia tiek daug kartoti supratau ir sutinku, kad ir mes tokios pat kaip vyrai

boruziuke, bet kam sokt i lova jei nieko nenori? kam ta drauga skaudint? negi negalima paprastai susitikinet, neleist jam del musu metyt pinigu, kol musu klejojimo busena trunka tris du metus.... kam skaudint vyrus, o po to pacioms verkt kad jie kiaules gyvuliai....

p.s. eleina, cia serveris buvo pastriges, nesikartojau:)

geras meiluzis geriau uz gera vyra o tam priezasciu gali buti daug 1 nereikia jam skalbti,lyginti,ruosti vakariene 2.jis visada pasitempes,pasipuoses nes nori tau patikti 3.jis stenksis tave apipilti dovanomis (retas vyras zmonai dovanoja daugiau nei geles) 4.nesant nuotaikai jo sutikti gali pasakyti kad sendiena esi labai uzsiemusi,o vyra nori nenori matai kasdien ir t.t

Labai taiklus pastebejimai

Nei viena nepasaket, bet tikriausiai turejot omeny kad meiluzis vedes ir ji apskalbia zmona

Kai issiskyriau irgi galvojau kad susirasiu kita zmogu. Nes visi taip snekejo ir tas visuomenes spaudimas naturaliai paveikia smegenis. Bet metai po skyrybu bego ir kuo toliau tuo labiau neisivaizduoju vyro savo namuose. Vaikai paaugo - kaip dabar i JU namus as atsitempciau koki dieda? Be to namai sutvarkyti kaip man patinka, as darau kas man patinka - noriu tvarkausi, noriu tinginiauju, noriu iki vidurnakcio su drauge kur nors bariuke plepu, noriu - prie kompo vakaroju. Man vyro netruksta visai, gal tik tiek kiek bendras visuomenes spaudimas ir nesusiprateliu klausimai ar as vis dar viena. Ir to sekso ne taip labai dabar reikia - pripratau. Nesamonekad zmogus be sekso negali- negali nes buna priprates, o paskui organizmas prisitaiko. Ta laisve, ramybe, galejimas daryt ka nori taip veza...Nemanau kad tai nenormalu. Nenormalu yra desperatiskai ieskotis nelabai kokio patino vien del to kad musu visuomenej jie yra laikomi austesniaja rusimi. Tikiu kad yra geru ir rupestingu vyru, bet jie visi jau vede, taigi net nesivarginu apie tai mastyt:)

taiklus pastebejimai, slepiantys daugiau skausmo ir ironijos nei postuluojamu smailu...

Apibendrinimus darot remdamasi savo patirtimi?

na mano draugas buvo nevedes jei ka ir nebuvo tik meiluzis - buvo draugas visom prasmem bet nebera, nes taip nusprendziau. o vedusio meiluzio neturejau niekada. ir tikiuosi neturet. tfu tfu tfu.
Papildyta:

o va su paryskintu prirasiu visu 100 proc. Turiu ne viena drauge, kur vyras ir pasimusa, ir issitycioja, bet jos buna su jais todel, kad taip IPRASTA musu visuomenej. nes o kaip gi kitaip - ka zmones pasakys. va mano manymu cia - jau nenormalu. o vienai but.. na kiekvienam savo. kodel as turiu but su kazkuo, jei atvirai - dusioj zinau, kad man geriausia yra vienai. tiesiog taip jauciuosi. geriausiai jauciuosi viena.

[quote=zuzu,2011 02 25, 15:50]
boruziuke, bet kam sokt i lova jei nieko nenori? kam ta drauga skaudint? negi negalima paprastai susitikinet, neleist jam del musu metyt pinigu, kol musu klejojimo busena trunka tris du metus.... kam skaudint vyrus, o po to pacioms verkt kad jie kiaules gyvuliai....

iš pradžių aš tikėjausi kad iš mūsų santykių kažkas išeis. Jis man patiko. Netgi svajojau antrąkart ištekėt. Bet laikas bėgo...aš pradėjau gyvent iliuzijų pasaulyje, melavau sau kad kažko man trūksta santykiuose. Kai ėmė lysti visokios ligos, kurių priežasčių gydytojai nerado, ėmiau suprasti kad organizmas pats jau man nori pasakyti, kad reikia apsispręsti ir daugiau neapgaudinėti nei savęs nei jo.
mes jau viską išsiaiškinom ir išsiskyrėm. Jam be proto sunku bet aš nieko negaliu pakeist. savęs nepriversiu jo mylėt.
Po tokio žingsnio jaučiuosi geriau. Matyt to reikėjo.

1. cia as irgi pritariu.

2. o vat cia...jei gerai vienai, kodel turet tuos anot jusu, tris smagius menesius? nes gerai kad moka uz jus, rodo jums demesi, pinigus...buying your love taip sakant, kurios nebus? as cia griezta esu pati sau ir visai mot giminei...na nebukim tokios naivios ir "nelepinkim" save kitu demesiu, jei matom, kad zmogus rimtai klimpsta, o mes "a la" laiko turiu, geras zmogus, kodel nepabuvus, bet zenytis nesizenysiu... nu come on. man tai tiesiog kakojimas i kito siela. as atskiriu siaip simpatijas, draugus ir jau rimta kankinimasi. moterys mes nedurnos, jauciam, kada zmogus buna siaip gerbejas, simpatija prijaucia mums,ar turi daugiau draugiu, tai su tokiu nueit i kavine ar plepet ilgiausiai ne tas pats kaip su zmogum, kuris del musu dusia pakabines. moteris vat nori but viena, bet tuo paciu, laiks nuo laiko vis ne prosali jai turet ta, kad jis "jai parodytu demesi" tai gal reik tada grieztai issiaiskint kas ir kaip, kokio lygio santykiai, su kokiu tipu prasidedam, atlaikys jis ar ne nu zodziu. sunki tema ir tiek.

be kita ko vyrus uzjauciu. jie viska sunkiau isgyvena, tie normalesni.

na pirmiausiai, tai as niekada neleidziau moket uz save. ta prasme apie pinigus kalbu. turiu kazkoki nenormalu kompleksa ir negaliu leist vyrui moket uz save. todel tikrai pinigine prasme vyrai nenukencia
o del viso kito, na taip zuzu, as su jumis sutinku. tai yra ziauroka, leist kazkam but su tavim, gal kazko tiketis, o po to vistiek palikt. bet visi mes gyvenime egoistai. visi vienaip ar kitaip naudojames kitu zmoniu gerumu. ypac gerumu, paslaugumu ir panasiai... negerai cia taip, ale taip yra ir visada bus. be to - pvz mano draugas buvo praktiskai nuo pat pradziu informuotas, kad as nei bendru namu, nei vaiku su juo nenoresiu. jo buvo paklausta, ar tokie santykiai ji tenkins. tenkino.
o tema is tiesu sunki.

O as apsoliuciai nesutinku. As jau du metai kaip be tikrojo vyro, po labai tragisku ir labai netiketu skirybu. Turiu drauga. Jau gan ilgokai 1,5 metu. Is pradziu kaip cia daugas minejo tuos nelemtus 3 menesius buvo viskas super . Karts nuo karto susitikdavom, aistra tiesiog liepsnojo, bet nei vienas nieko niekam nezadejom. Santykiai be isipareigojimu. Ir kodel man turetu rupeti kad jis mane isimylejo. Jei dar santykiu pradzioje as jam pasakiau vyro namuose, kuris kaip cia sake bezdetu ir smirdetu man nereikia, bent jau kol kas manau kad ir vaiku daugiau neturesiu, kad ir kaip noreciau ir apie antra santuoka negali buti net kalbos. Jam visos sitos salygos tiko. Tai jau lai jis su savo jausmais tvarkosi pats. As jam sitoj vietoj neskolinga nes jo neapgaudineju. Beje po tu triju menesiu jis mane pradejo erzint. Bet turbut erzino vien faktas, kad jis vyras ir visos tos nesamones, kodel nepakeliai ragelio,kodel tiek daug laiko praleidi su draugem o ne jam skiri, ajajai pasaulis griuna nes jam sloga, ar matai nezinojai, kad kazkoks mistinis jo vardadienis, kurio nera nei vienam kalendoriuj ir t.t.. Tai, kad dar mes vis bendraujam isgelbejo faktas, kad jis isvaziavo i uzsieni. Atvaziuoja aplankyt savo vaiko is pirmos santuokos ir manes mazdaug viena savaitgali i menesi, dabar dar reciau, i du menesius savaitgalis. Priveza lauktuviu, nusiveza mane savaitgaliui i Druskinikus ar Trakus uzperka visokiu SPA proceduru. Ir kodel tureciau galvot apie jo pinigus. As jo viso to neprasau, nemelziu, jei jis pats to nori, nematau prasmes atsisakyti. Galbut jis tikisi taip mane papirkti, ar kad po to as ji isimylesiu. Bet as ir toliau laikausi savo ir apie jokius jausmus jam nesneku ir nezadu. Taip, kad manau elgiuosi saziningai. Ir jei kazkas man teikia dovanas as nesigilinu kodel teikia, kas uz to. Tiesiog labai daug esu paaukojus ir pasiaukojus semai, tai dabar kas liecia vyrus gyvenu sau ir del saves.

tai ir gyvenikit SAU ir del SAVES. tai kam tos spa proceduros kito saskaita?
juk jus zinot, kad vyrai ne robotai, jie irgi pazeidziami, perejot, kaip sakot, tragiskus santykius, bet kad kitam tokius kuriate-juk dzin? vadinas blogai mokotes pamokas. nenoriu moralizuoti, sakau tiesa.

"as nieko neprasau". sis sakinys yra saviapgaule. jei zmogus giliai klimpsta i jausmus man, nu niekaip nenoreciau naudotis jo demesiu ir pinigais. juk normalus vyras visad uzdes uz moteri-tokia tradicija. o moteris, dazna, tuo naudojasi, nes tipo, cia "jo" tokia dalia, juk taip turi elgtis "dzentelmenas."
problema tame: kad zmones susitaria proto lygmeny, kad nieko nesitikes, bet poto nezinia, ar bus pajegus ta kontroliuoti.


dar. moteris visad gudresne santykiuose. nesvarbu, kad "nieko nezadejau". cia ne vaiku darzelis-santykiai. o po to kai kas net negali pabegt nuo ikyriu isprotejusiu gerbeju. sakau, jei matyciau kad vyriskis nebekontroliuoja padeties, viska nutraukciau. kita tema. man net britku butu gultis glebesciuotis, net ta karta trakuose praleist. na-kiekvienam savo.

visgi yra kazkokia morale, ribos, etika. turbut senamadiska, bet man labai zmogiska visa tai.

Aš taip pat nenorėčiau antros pusės. Tai supratau tik porą mėnesių pabendravusi su kitu vyru. košmaras kažkoks. Supratau, kad ne man tai ir ne šiuo metu. Vėliau - gal, nesiginu, bet dabar - jokiu būdu. Galbūt tai susiję su vaiko gimimu - ir taip tvirtas charakteris dar labiau užsigrūdino. matyt toks nelengvai duotųsi "apsišlifavimui" kas santykiuose neišvengiama.
Merginos diskutuoja, kad geriau meilužis. Man geriau išvis jokio vyro. JO-KIO. Nieko nėra geriau nei pačiai viską daryti, rūpintis vaikeliu, auklėti jį, gyventi kaip mes abu norim. Niekad negyvenau su savo vaiko tėvu, bet dabar, kai ramiai atsisėdi ir rimtai pagalvoji, kaip tai būtų, pati sau pasakau - jokiu būdu. Jis savais keliais, mes - savais. Tiesiog jis man nepriimtinas kaip gyvenimo draugas. Turiu susikūrusi gana aiškų "to vienintelio" paveikslą, tad jei atsiras bent kiek panašus į tokį - valio, jei ne - vadinasi teks visą gyvenimą laukti vizijos.Bet jau geriau taip, nei susitaikyti ir sutikti su bet kuo.

Lilita_A,sutinku su Jūsų mintimis.Ir man gera vienai su vaiku.

O as siulau burtis i kluba "mums gerai be vyru" zuzu butu musu sazines balsas
zuzu, nesupykit, man jusu zinutes visada mielos

siaip, atmetant hondutes poteme apie "meiles pirkima", man tokie pat jausmai ir isgyvenimai kaip ir jai. man taip pat nervuoja, kai vyr lytis bumba, ko skiriu laiko kitiems, ko nekeliu ragelio. dar kai ka pastebejau. jog kai moterys sutinka, anot ju, ta"vieninteli"-staiga jos gali pakelti ir laisves suvarzyma, ir net drauges pasalina, ir ragelius kelia ko neleido sau su kokiu draugu ar gerbeju, kurio nemylejo. o vat as esu ne ir ne tokia visgi. nesu "tradiciskai seimyniska", greiciau bendruomeniska. man tiek draugu , tiek 'vienintelio" bet kokia kontrole ir "tai tu nori pabut viena? eina sauuu" nerealiai biesina sakau, man artimos drauges visad buvo sventas reikalas - padet pagelbet, galiu vidury naktu, nesvarbu kas pasonej miega. man draugyste toks pat sventas dalykas kaip "santuoka". na bet jau cia kita tema.

eleina, miela girdet

Nelabai galima lygint skirybas, kai buni apgauta, isduota ir palikta su saziningais santykiais. As nieko neslepiu nuo jo, savo jausmu klausimu.
Ir as nematau nieko blogo kad kazkas mane myli, manim rupinasi. Jei jam tai priimtina, jei jam taip gerai, man sirdies del to neskauda. Ir labiausiai ismokta mano pamoka po skirybu, kad labiausia myleti vis tik reikia save (na zinoma po vaiko). Ir uz joki vyra negali but tikra siandien myli tave rytoj kaimyne, poryt gal jau bendradarbe ir t.t.
O glebesciuotis ir gultis man nebritku. Ta darau ne del pinigu ir ne tam, kad jis mane dar labiau isimyletu. Tiesiog yra begaline aistra tarp musu ir ko gero geresnio sekso nei su tuo zmogum nesu turejus. Nepaisant to nesiruosiu jo isileisti nei i savo sirdi nei i namus.
As gal per daug ciniska pasidariau isgyvenus skirybu skausma, bet as nesiruosiu rupintis kiekvieno kuris man rodys demesi ar su kuriuo as mylesiuos jausmu bukle ar dvasiniais isgyvenimais. Sakot ne vaiku darzelis, tai kodel tada as tureciau but auklyte jam ir saugot ji nuo gyvenimo tiesu ir audru. Susitikom du suauge zmones abu aiskiai suvokdami ko norim. Jei noreciau rupintis kazkieno isgyvenimais ir jausmais, ko gero reiketu ir artimo zmogaus kuri isileisciau ir i sirdi ir i namus. Bet namai ir sirdis yra tik mano ir vaiko.
Bet kokiu atveju mano sazine rami, nes jis mano poziuri kuo puikiausiai zino. Zino kad jis tik zmogus man paflirtuoti, praleist kartu savaitgalius, tik ne per daznai ir puikiai pasimyleti. Va per kaledas sako gal atvaziuosiu kaledom. O as jam sakau ne, nes kaledos seimos svente o tu ne mano seima. Ir jei jis po to atvaziavo per valentino diena, vadinas jam tokios salygos tinka. As jo prie saves nelaikau, gali bet kuria diena pasakyti viskas. Ir as ramia sazine ir geranoriskai jam palinkesiu sekmes gyvenime. Ir jis visa tai zino.
Na gal but as amorali ir tikriausiai ziurint is religines puses taip, nes juk myliuosi be jausmu. Bet is kitos puses as ir sveika moteris jei yra puikus meiluzis, kodel ne. Bet kokiu atveju jis vienas, o ne kas nakt ar kas savaite vis kitas. O kas link etikos, etika labai apstrakti savoka. Jo atzvilgiu as etiska vien jau del to kad sakau jam tiesa.

nezinau, neturiu cia teises nei rasyt, nei ka sakyt. man tik girdisi is visu moteru tas pats per ta pati. mano istorija tai TRAGISKA, dieve dieve, SIAUBUNAS mane nuskriaude, pasidarau isvadas, tampu CINIKE. ir tas pats per ta pati. mano nuomone, cinizmas tai nevykes pamokos ismokimas, kitaip tariant uzstrigimas skausme. is skausmo jau patarytas stabas. sekmes maudantis jame. o isties palinkeciau, kuo skubiau gydytis.

as pagalvojau visgi apie pati vyra. dar ir atsiranda tokiu durnu (beje, dauguma vyru visgi tokie ), kad su jumis butu... jus gi suvokiat, kad jusu jis neskriaudzia, kazka duoda teigiamo, kitaip neprisileistumet, o jus sugebat jam isvemti"tu man ne seima". nu ka zinau. net jei suvokiu, kad meiluzis ne seima, nebutina juk tokiu fraziu vartoti. jei jis jums toks paskutinej vietoj, tai kam vazinet su juo visur, lai buna 50/50. net meiluzius kazkiek isileidziam i savo gyvenima, ir i sirdi, ta prasme, kad tai irgi zmones, kuriu neturi isnaudoti. as tureciau duot tiek pat bent kiek jis. as taip suprantu lygybe. kitaip gaunasi: 1) moteris arba vargse, visada nuskriausta kazkokio "buvusio vyro", kuris "tragiskai blogas", o ji buvo ta, kuri visad "aukojosi" ir "gyveno del jo" arba 2) tu dabar, mane, vargse, reanimuok po baisiu santykiu, as patapusi cinike, tai dabar as tavim naudosiuos. patapua protinga, salta, atsargi, suprask.

pabraukiau jusu sakini ne todel, kad manau, jog sis zmogus turi tapti jusu labai svarbiu antruoju vyru ar panasiai.
ne todel, kad turetumet jam isipareigoti.
o todel, kad tai ka rasot, yra tikrai juodai nesazining,a ir rekia tik apie jusu blogai suvirskinta skausma.
net jei turiu gyvuna namie, turiu jam kazkokius jausmus. sakau, nes as net neutraliam draugui, biciuliui, ar gyvunui namie, jaucius kazkokius jausmus. siltus, zmogiskus. ir elementaria pagarba. o cia, suprask, jus tooookia susizeeidusi, kad butinai reik pabrezt ir akcentuot sau, kad jis teprasmegs, o jus toliau skristi kaip vejas nepaliesta ir tvirta. negarbinkit taip buvusio vyro, ir savo skausmo, kuri jis jums sukele, ir vertinkit kiekviena zmogu, kad ir koks "niekinis" jo indelis jusu gyvenimui jums atrodytu.

my opinion, kaip sakoma.

Praeis....
Praeis dar kiek laiko ir atsiras kakada didesnė savivertė (bent jau linkėčiau, kad taip nutiktų) ir tada turėtų atsirasti noras kurti gyvenime kažką prasmingesnio, nei vien tik fizinis pasitenkinimas

Gal but praeis cinizmas. Gal but ateityje noresiu isileist kazka i savo sirdi ir namus. Bet dabar man to nereikia. Bet nuo to nesijauciu menkaverte. Atvirksciai saviverte gerokai didesne ir laisves pojutis didesnis nei buvo santuokoj, islaisvintos mintys, jausmai, norai, netgi mastymas. Dabar as esu ne seimos ir zidinio kurstytoja, ne kazkiekno zmona o tiesiog as esu as.Labai tuo dziaugiuosi. O niekada ir nesakiau oi niekada niekada nebus vyro kojos mano gyvenime. Gal kada, cia jau likimo vingiai, nei as nuo ju begu nei ieskau. Bet dabar man reikia tiesiog pakutent karts nuo karto moteriskuma, su kazkuo tiesiog praleist smagiai laika, galu gale taip man reikia sekso. Bet del to as ir nelaikau saves amoralia ar menkaverte. Tiesiog kiekvienos is musu libido kitoks. Vienom va nera ir gerai, kitoms,as matyt prie tokiu, negerai.
Papildyta:


O mano nuomone cinizmas, tai atsargumas, nenoras dar kart patirt ta pati.
Beje mano vyras buvo tragiskai geras. Ir niekada nekaltinau vien jo, abieju musu kalte,ad seima isiro, nors ir isiro negraziausia forma, atsiradus kitai. Ir is dabartinio meiluzio man nereikia nei kad mane gydytu nei kad renimuotu. Man is jo reikia sekso ir gerai praleisto laiko. O del jausmu. Na as ne tokia kaip jus, as nejauciu kiekvienam zmogui su kuriuo bendrauju kazkokiu siltu jausmu. Kartais zmogus tau patinka, kartais ne, kartais gerbi ji kartais ne, kartais prisirisi kartais ne. Bet mano atveju tiesos sakymas ir yra pagarbos jam zenklas. As tikrai nevyniosiu zodziu i vata ir nemeluosiu vien del to kad jis man geras ar kad neduok dieve tiesa jam pasirodys skaudi. Ir as nepritariu savokai kad yra baltas melas yra juodas melas. Nestaip galima butu graziai issisukt is situacijos ir sakyt zinai neatvaziuok pas mane del to ar del ano. As pasakiau tiesa del ko nenoriu matyt jo per kaledas. Melas yra melas, tiesa yra tiesa.

Tada suprantama, kodėl tuo džiaugiesi; gal netgi suprantama, kodėl norisi kažkokį vyrą laikyti per atstumą, neprisileisti jo emociškai. Neprisirišti jausmais Ir manau, su nauju vyru jau iš karto viską kurtumei kitaip...labiau protu mąstydama, nei jausmais.
O dėl tų dalykų, tai viskas gerai, juk dėmesys kiekvienai iš mūsų yra reikalingas. Pagal vaiko gim.datą numanau, kad dar viskas pakankamai šviežia, todėl ir nesinori skubėti, norisi "pagyventi tik sau, būti pačiai savo valdove". Dar geriau, kai moterys po vienų pasibaigusių santykių nepuola į kitus, į dar kitus, nespėja iš klaidų pasimokyti, o jau daro naujas... Reikia to atokvėpio, ypač emocinio, reikia Tik svarbu per tą laiką moralę išlaikyti, nepaklysti "tik sekso labirintuose"
Papildyta:
Baisiai ilgas postas, ale nepatingėjau, perskaičiau. Gal čia ne į temą, tačiau hondutės postuose man nepasijuto nei nuoskaudos, nei blogai sukramtyto skausmo. Taip, ciniška, tačiau........o geriau būtų, jeigu susiradusi meilužį jį įsimylėtų, supažindintų su vaiku, vaikas priprastų, o paskui po kurio laiko galbūt pats meilužis "dėtų į krūmus" ir vėl liktų sudaužyta širdis bei viltys?
Kiekvienas saugomės kaip mums tuo metu norisi. Jeigu kito širdy ramybė ir laimė, ar turime teisę jam sakyti, kad jis neteisingai gyvena?

cinizmas nera atsargumas. tame ir tragedija jei maisomi sie dalykai. jie jums tokie panasus, ane?






skonis, visai neblogai kad moteris dziaugiasi. bet ko ji negaletu dziaugtis viena? ne ir ne vat. ne, jei kaip vyrui, butinai reikia daikto, kurio nereik gerbti bent jau (tai ko mes skiriames nuo vyru), o jau eiliniai jausmai mums - didelis NO. nes mes tipo, po skyrybu, esame "kietos". nu nzn, jau bent santykiaut su kitu, man reiktu bent minimaliu jausmu. kitaip-geriau su guminiu vyru tenkintis


trumpai tariant, as manau taip: reik gerbt ir vertint kiekviena, kuris bent kiek prisiliecia prie musu gyvenimo. tai sveikas mastymas. ir neapleist saves ir gydytis savo zaizdas PACIOMS. ne laukt kol "laikas" ar "naujas Tas vienintelis" mus sulipdys is naujo.

Hondute, as suprantu jusu jausmus ir didziajai daliai to, ka parasete, pritariu bet is kitos puses ziurint, zuzu labai graziai aprase tai, kaip viskas is tiesu turetu but bendravime tarp zmoniu nes is salies tikrai geriau matos, ir zuzu tikrai daug kame teisi (turiu omeny pastarasias zinutes) gaila, bet bent man, dar nelabai pavyksta daryt taip, kaip reiktu. todel kaip ir jus, Hondute, darau taip, kaip jauciuosi
bet abi jus teisios savaip, smagu skaityt abieju pusiu pasisakymus

Zinot o man labiausia patinka stai toks cinizmo apibudinimas Remarko zodziais :Melancholikas pasidarai, kai imi galvoti apie gyvenimą; cinikas – kai pamatai, ką iš jo padaro dauguma žmonių. Bet kaip ir daugelis kitu savoku zodis gali turet daug atspindziu. Jus ji traktuojat vienaip as kitaip. Kuri is musu teisi nepasakys niekas. Nes kiekvienoj filosofijoj jis igaus kitokia prasme.
Ir kodel jus manot, kad jau mes po skirybu kietos. Kodel mums vyro reikia kaip daikto. Jei man reiketu tik daikto, kaip pati saket nusipirkciau gumini. Ir kodel reikia dziaugtis vienai. Ar jus dziaugiates viena. Na jus gal turit vyra salia as jo neturiu. Ir kodel kiekviena sutikta zmogu isileist i vidu. Tiesiog jau tas vidus labai uzdarytas. Ir jei jis atsivers tai tik kazkam ypatingam. O apie nepagarba kalba ir neina. As is vis leidziu sau nebendraut su tais kuriu negerbiu, na nebent darbo reikalais, bet ne asmeniniame gyvenime. Jus vis akcentuojat kuom mes skyriames nuo vyru. Niekuom, o kas sake kad skiriames ( na as nekalbu apie fizinius skirtumus), visi jauciam skausma, visi jauciam skausma, kai isipjaunam mums visiems bega kraujas. As niekada nesakiau kad stai as sventa o vyrai kiaules. Ne visokiu yra moteru visokiu vyru. Na vieniems seksas be jausmu neimanomas, kitiems imanomas. Bet tai tera musu skirtumai. Bet jokiu budu ne pagarbos trukumas tiek nei sau nei kitam.
Papildyta:


Sutinku, kad yra labai grazus ir idealus elgesio modelis. Bet deja gyvenimas eina ne pagal ji. Ir tiesiog kiekvienas savaip prisitaikom prie gyvenimo vingiu. Kita vertus siai dienai as ir nenoriu daryt taip kaip reiketu. Gal po metu noresiu. O dabar nenoriu. Nors kalbant filosofiskai, o kas turi teise nusprest kaip reiketu. Beje cia turbut labai tiktu posakis daznai naudojamas kalbant apie seksa: normalu yra tai kas priimtina abiem pusem. O mano atveju butent taip ir yra.

Kaip tai ko? Ogi to, kad šalia būnantis žmogus suteikia šilumos (guminis - ne), dėmėsio (guminis - ne) ir dar ir tam tikro emocinio pasitenkinimo (guminis - tik fizinį). Elementarno, Vatson
Kiekvienas iš mūsų renkamės tai, kas mums tam tikru gyvenimo momentu atrodo tinkamiausia. Ir nors sutinku, kad žmonės į mūsų gyvenimus ateina ne šiaip sau...tačiau kartais netgi tokie "beprasmiai" ryšiai yra reikalingi... Vien tam, kad padėtų užsigydyti žaizdas. Jeigu jau kažkoks, pasak tavęs, "pagarbos vertas" žmogus tą širdį moteriai sutrypia, juk natūralu, kad kito vyro švelnus demesys gydo... Kaip kad ir vyrai savo vyriškumą kartais tikrinasi eidami per moteris. Taip jau yra. Mes tik žmonės...
Ir ką žinai, galbūt kita, sėdėdama namie ir neprisileisdama JOKIO naujo vyro prie savęs, gal 5 metus žaizdas gydytųsi PATI, o kitai gal pusmečio užtenka su vyru pasivoliot ir jau ok - jau gali kurti naujus prasmingus santykius (arba nuspręsti, kad jai ir vienai gera gyventi)

1. kur koki ideala as siuliau? as kalbejau apie pagarba, element zmoniskuma, nes daug teigiamo jums teikia jusu gerbejas. kazkaip pasirode, kai paraset "man dzin kad mane myli" supratau daugka neteisingai.

2. duok dieve duok dieve. eleina, kad rase kad neva as sazines balsas, smarkiai apsiriko. nesu kazkokia sventuole, na turbut esu netgi dar labiau ciniska nei jus. nes netikiu kad galima kurt santykius "ir pagal susitarima". mano patirtis: nesimylima juk vien organais isjungus smegenines. duok dieve, kad meiluziai jusu neatakuotu. duok dieve, kad jiems ne dienos neskaudetu. ar jums. kai nuspresit nutraukt viska. mano patirtis sako, kad su meiluziais yra/buna kruvos problemu. ir ne del to kad zadeta kazkas. kaip tik buna nezadeta. bet jtame ir bajeris, kad zmogus nera vien samone, bet ir pasamone. jis net saves dorai nepazista.
Papildyta:

1. nu tai aisku elementarno ta ir rasiau. tiek daug teigiamu dalyku mums duoda zmogus/meiluzis, o man pasirode, kad hondute jam isvis nieko nieko, nei jausmelio. dieve, as dekingumo dziaugsma, pagarba nu nzn daug teigiamu jausmu jam jausciau. o jai dzin ir dzin. as ir sakau kad reik vertint bet koki zmogaus indeli. nekenciu santykiuose vien imti - as ne invalide. bet uztat man tas bernas ir pasirode durnas - kad but su moterim kuri jam NIEKO atgal. galbut apsirinku.

2. o cia tai jo. uzuojauta mastymui. aisku, geirau kai kiti tampa musu gydymo priemonem. visi turi isgyti patys. visi. jusu minetu atveju, moteris ar vyras nuolat gali naudot kitus nesustodamas. o mano kad jau pagijo. tada isokama i dar viena rimta santuoka/santykius. ir toji santuoka patampa zaizdu sanatorija. taip taip, nes paciam dirbt su savim - tingisi ir tiek.

Tas bernas gauna jau vien tai, kad turi su kuo pasimyleti. Gal turi dar 5 tokias. Gal tas bernas pats emociskai neprieraisus ir pan., visaip gali buti.
O siaip sutinku, neina su zmonem elgtis vien tik pagal is anksto "pasirasyta protokola". Tuom ir idomu, kad buna visko ir visaip. Net ir neprognozuojamai ar kaip nesitikim. Ir zinoma, jeigu samoningai piktybiskai elgiames su kitais, tai grizta atgal... kazkada grizta bumerangu. Bet kaip supratau, hondutes atveju, jiems abiems tai tinka, taigi....toks neprieraisus ir "be dekingumo" esantis modelis, tinka jiems abiems
Labai teisingas pasakymas - dirbti. Dirbti su savimi. Ir kadangi tai is tiesu buna DARBAS, ne visiems tai priimtina, ne visi nori, ne visi galiausiai ir moka. Todel kartais ir pasirenkame savo gyvenimo "vedlius" (dabar kalbu netgi nebutinai apie vyra), kurie mus veda arba link isigijimo, arba link dar didesnio sunaikinimo. Taciau abiem atvejais mes is anksto nebutinai zinome, kuriuo keliu nueisime

nelabai supratau ka paraset apie vedlius, bet tokiu kaip ir vedliu nelabai yr. bet kokia pagalba is pasalies, ar tai butu dvasinis vadovas, kunigas, pastorius, aiskeriage, psichoterapeutas, psichologas, gera rimta knyga, nuosirdi drauge (arba netgi keliones, pirkiniai)- dar nera tikrasis isgyjimas, tik pagalba, akstinas paciam pamatyt ir susivokt savo zaizdose, bet pats gijimo procesas visgi priklauso tik nuo taves paties.
Papildyta:
nelabai supratau ka paraset apie vedlius, bet tokiu kaip ir vedliu nelabai yr. bet kokia pagalba is pasalies, ar tai butu dvasinis vadovas, kunigas, pastorius, aiskeriage, psichoterapeutas, psichologas, gera rimta knyga, nuosirdi drauge (arba netgi keliones, pirkiniai)- dar nera tikrasis isgyjimas, tik pagalba, akstinas paciam pamatyt ir susivokt savo zaizdose, bet pats gijimo procesas visgi priklauso tik nuo taves paties.

Laba

As pradejau sia tema, taciau praradau prisjungimo duomenis ir dabar esu cia kitu vardu

Mmm...nezinau, is ko sprendet apie antra vaikeli??? Nes turiu vienintele mylimiausia dukryte

Su tuo draugu issikyrem- irgi nelabai graziuoju. Pratempem vos 7 menesius. Ir ka galiu paskati??? esu vel laiminga budama VIENA

Kuo toliau, tuo labiau nenoriu jokio zmogaus salia...deja, ne visi mane supranta

Bet man ne motais
Papildyta:



Papildyta:


Sutinku- jei vyras zino informuotas apie santykiu perspektyva, tai jau jo problema ar jis rodo demesi, ar vaisina, ar vezasi kazkur atostogu...kodel kita puse turetu sukti del to galva ir to atsisakyti?

Būtent tai ir bandžiau pasakyti.

turetu, vien del morales.
jei zmogus nemielas, jei pati sau ranka pridejus gali pasakyt, kad su juo nebusi, tai kam parazituot jo pinigais, jo kvailumu, naivumu, gerumu ir tt? ar taip darom, nes esam kuiles taipogi? kazkuriuo metu ir kazkam? visgi toki elgesi as vadinu fui.

pabraukta fraze: tike jo problema, tiek juolab moters problema. ir jajai-dviguba.tarkim, tai vyro problema, nes: jis naivus, turi jausmus, ne vien antra gala, ir tikisi. moteris? naudojasi vyro silpnumu, zino, kad "vyras visada uz viska mokes", o jai -tai kas? kyla klausimas: jei moteriai viskas okei su saviverte, kodel ji eina i draugija jai nemieo vyriskio? as kaip tik tik kompleksus cia izvelgiu. taip saves nemylet, kad leisti buti lieciamai, na po to ir parazituoti kito demesiu ir tt.

Totali nesamone. O jei viriskis mielas net labai, jei su juo linksma, jis nuostabus draugas, puikus meiluzis. Daug bendru pomegiu, yra apie ka pasneketi, laukine aistra tik nera noro, kad jis butu tas vienintelis. Nes tokio apskritai nenori.
As kaip tik save labai labai myliu. Dabar pagaliau gyvenu del saves, o ne del vyro. O kompleksu taip turiu, pvz vis dar nepatenkinta savo figura,nors tas netrukdo megautis fantastisku seksu. Tik tai niekaip nesusije su noru tureti ta antraja puse. Na arba kompleksu vadinsim ta nenora nieko isileist i sirdi. Tiksliau ne nieko, o jokio vyro. Juk mes turim draugu, bet su jais negyvenam, bendros ateities nekuriam. Skirtumas tik toks kad su siuo dar periodiskai ir miegama. Juolab, kad jam niekas nezadama ir "smegenis nepudrinami".
O jau issireiskimas "parazituoti pinigais". Ar jis mane islaiko??? Ne. Viso labo daro dovanas ar suorganizuoja turiniga savaitgali. O ka jei toki suorganizuoja drauge geriausia. Tarkim dabar mano drauge mane pasikviete savaitgaliui i londona. Uztiko pigiu bilietu nupirko, zinau, kad skrendant vesiu daug lauktuviu, bet ten ji neleis man uz nieka moketi, tai tokiu atveju sakysim kad parazituoju jos saskaita. Ar kai draugai atvaziuoja i svecius, be progos ir neispeja ir viska atsiveza pradedant maistu baigiant desertais ir vynu. Tai cia ir parazitavimas nes valgau ju saskaita. Kvaila logika.
Ir nereikia tik jau kiekvieno santykio su bet kuriuo savo gyvenime sutiktu zmogum ar kiekvieno rysio kelt i debesis i padaryti sventu. Ir tik nereikia skiest, kad jus tai jau rupinates kiekvieno sutikto zmogaus isgyvenimais ir dvasine busena. Ar sakyt kad vargsas tas vyras. Kiekvienas savo gyvenime pats priimam sprendimus ir uz juos paskui atsakom. Ir primetinet,i kad as dabar tureciau jausti atsakomybe uz jo jausmus ir sprendimus kvaila. Kiekvienas aisku sprendziam pagal save. Bet jei man taip rupetu kiekvieno mano kelyje sutikto zmogaus emocine busena ir dvasinis vidaus stovis ko gero buciau ejus i vienuoles ar pasekciau Motinos Tereses (amzina jai atilsi) pedomis.

daug priraset, pagal savo stiliu. ar man rupi meiluzio kuris yra labai mielas siaip zmogus, dvasine savijauta? taip ir kaipgi kitaip. draugu, drauges dvasine savijauta? aisku, be abejo.
bet kokiu atveju, dvasine savijauta la bai susijus su geru seksu ir kt dalykais.
kaip gali nerupeti? manau,kad pasamonej kaip tik labai rupi.
nesu tiek beviltiskai suzeista, kad likciau mutantas, suzesita neva buvusio eks,buvusios santuokos ar veln zino ko. o jus? tai jus gal ir uzkelet buvusia santuoka ant pjedestalo, todel ir jokio vyro dabar nenorit, bet sekso ir turiningu savaitgaliu, ko gi ne. ak, kokie tie patys nusibode "gydymosi " metodai, net banalu iki negaliu...bet jusu nieks neteisia, juolab as darykit kAS JUMS iseina ta ir darot beje...tik vel neuzkelkit kazkada to kazkokio vienintelio. meiles aistra protas apskritai turi nesipykti, bet cia nebe i tema.


i tema.
as taip pat antros puses nenoriu. man GERIAU RAMIAU SVEIKIAU IR TTT IDOMIAU NETGI be jos

Tai jau tikrai ne , noriu tiketi, kad sita pamoka jau ismokau .