Jau net pačiai prasidėjo depresija, labai sunku apsispręsti kaip geriau pasielgti. Gal pradėsiu viską nuo pradžių. Esu pati vilnietė, užaugusi gimusi Vilniuje. Turiu du vaikučius, ir kai ištekėjau turėjome butą nedideliame miestelyje ir pirmai dukrai gimus išvažiavome ten gyventi, poto gimė antra dukrytė. Taip ir gyvenome ramiai kol dukrai atėjo pirma klasė. Kadangi aš esu iš Vilniaus mano nuomuonė buvo, kad Vilniuje vaikams geriau visais atžvilgiais, ir mokslų, ir būrelių...Tad išsikraustėme į Vilnių gyventi pas mano tėvus. Bet labai sunku su tėvais gyventi. Ir beto kai turime butą tame mažame miestelyje tad ir važinėjome kiekvieną savaitgaly čia, o dukrai antra pamaina tai pirmadienį tiesiai į mokyklą. O dabar jau artėja rugsėjo 1-oji ir aš kai pagalvoju,kad man teks vėl važiuoti gyventi pas tėvus, net negaliu pagalvoti. Bet neramina tai, kad galvoju jei aš liksiu šiame mažame mistelyje, galbūt ir neilgam, nes vistiek planuojame Vilniuje pirkti butą, kad nepadaryčiau klaidos ir dėl savo dukros, kad keisis mokykla, nes ji Vilniuje mokėsi stiprioje mokykloje. Ir nežinau kaip man pasielgti. Padėkite apsispręsti.

Kaip suprantu- su dukra viskas gerai, jai patinka mokykla, ir Jus esate patenkinta dukros lankoma mokykla. Be to, neuzilgo planuojate persikelti gyventi i Vilniu- ir dukra lankytu ta pacia mokykla abiem atvejais- jei laikinai ja pervestumete i kita, mazame miestelyje, ir tuo atveju, jei nekeistu mokyklos, ir ja veziotumete kas diena). Lieka klausimas del to, kiek Jus pati norite aukotis del dukros mokslu. Kas yra geriau vilnietiskoje mokykloje, lyginant su mokykla mazame miestelyje, pvz., ar mokykloje vilniuje yra kazkoks burelis, kuri dukra negaletu lankyti mazame miestelyje, bet labai labai nori? O gal galima ja nuvezti i ta bureli, pvz., kelis kartus per savaite, o ne kasdiena. Svarbu zinoti, kad vaiko gerai savijautai svarbi ir jusu pacios savijauta- kaip Jus jauciates gyvendama su tevais.