2009-04-14 Jau nebetrivoju, kada pasibaigs šitie sunkumai ir kada sūpuosiu savo leliuką ant rankų. Parašo draugė Jovita. Šimtą metų nemačius. Susitinkam, vaikštome paežere, pliurpiam. Taip smagiai su ja praleidau laiką ir taip pavargau bevaikčiodama... Nors, tiesa, tą nuovargį pajutau tik parėjus namo.
Vakare eidama miegoti, pagalvojau, kad vargu dar naktį kas nutiks, nes labai jau miego noriu. Nors skauda viską kaip ir visada. Vakare atsigulus dar filmą pažiūrėjau, eidama į wc krypavau kaip pingvinas kažkaip skauda pilvo apačią labiau nei visada. Per daug prisivaikščiojau...
2009-04-15 02:00 Ir vis dėlto vandenys bėga gerokai gausiai. Žadinu Regimantą, kad paduotų dar kokią palą, nes tuoj paskęs lova... Kol dar prižadinau. Jis vargšas, dar nepabudęs, stovi prie spintos, žiūri į ją, krapšto galvą..... Bet galiausiai padavė, ko prašiau. Dar paklausė, ar galės numigti, pasakiau, kad nesvajotų ir ruoštųsi
Jau beveik 7 ryto. Keičiasi pamainos. Atėjus akušerė apžiūrėjo ir pasakė, kad atsidarymas jau 4 cm., viskas gerai, veikla yra, mažiuko širdelė plaka, judam į priekį. Sekančią valandą nuo 7 iki 8 skausmas vis stiprėjo. Sąrėmiai kažkokie dvigubi pasidarė. Atrodo iškvėpuoji vieną, skausmas atlėgsta ir iš karto sekantis.... Paskuj kurį laiką ramu. Kuo toliau, tuo labiau pradėjau purtytis tarp sąrėmių. Ir ne todėl, kad šalta... Tikriausiai iš skausmo. Jau kuo toliau, tuo labiau pradėjau dejuot ir aimanuot. Apie 8 val. Paprašiau kokių nuskausminamų. Pasiūlė tik epidūrą. Na, ką, galvoju.... Jei dar kelias valandas su tokiais skausmais reiks tvert, tai aš jau geriau imu apidūrą. O vyras: tu pagalvok, kiek cemento išeitų......
8:30 pagaliau atėjo daryt epidūro. Skaičiavau paskutinius sąrėmius, kuriuos iškenčiau dar su didžiausiu skausmu..... Ir vis palaikė ta viltis, kad jau tuoj nebeskaudės. Padarė epidūrą, buvo jau beveik 9 val., atėjo apžiūrėti gydytoja. Ji net aiktelėjo: tu jau gimdai! Negalėjau patikėti.... Juk KĄTIK epidūrą padarė. Na, bet yra kaip yra. Liepė palaukt, kol norėsis stumti ir tada gimdysim. Jau už kelių min. tas noras atėjo. Stūmiau iš visų jėgų ir vaikelis užgimė tikrai greitai. Buvo 9:25, kaip pasaulį išvydo 3673 g. sveriantis ir 51 cm. ūgio Martynas
Net jei ir kračiausi iš skausmo, negalėdama to drebulio suvaldyti, aš galiu labai drąsiai pasakyt, kad gimdžiau lengvai ir greitai. Sulyginus abiejų sūnų gimimus, šį gimdymą galiu vadinti kaip stebuklu, kuris man įrodė, kad įmanoma pagimdyt ir nesunkiai
Ačiū Mažylio gimdymo namų personalui: akušerėms, gydytojoms, sesutėms. Visi nuolankūs, paslaugūs ir labai malonūs. Puikiai atlieka savo darbą
