Oi, aš visai pamiršusi visas pasakas, nepasekčiau nei vienos. Dabar kol kas nesidomi, tik verčia, verčia kartoninius puslapius, kartaip pažiūri atidžiau. Bandau ką nors skaityti, net nekreipia dėmesio Dar per mažas. Bet tos knygelės visos su keistom pasakaitėm, tikrai kur tas tradicines gauti? Lietuviškas?

o as skaitau pries miega. bet cia daugiau ritualas gaunasi kad ji o ir mane migdo nes kartais tai paskaitau ir ta knyga kuria tuo metu skaitau, bet maniskis dar mazas ir nepriestarauja

Panai 19 mė. Šiandien eilinį kartą pamėginau skaityti jai pasaką. Ankščiau 2-3 minučių neištverdavo, o šiandien buvau maloniai nustebinta kai panelytė išklausė dviejų pasakėliu Dabar skaitysim kasdien

Skaitau savo dukrytei pasakas visokias ir iš savo kūrybos, ir iš knygų. Dabar pasirinkimas didelis, galima rasti ir tų pačių pasakų kur mums skaitydavo. Aš irgi skaitau prieš miegą.

Vyresnioji dukra tai labiausiai mego paprasta mano kurybos pasaka,kaip gyveno katinas,negaude peliu ir ji seimininkai isvare is namu.Tai isejo jis i miska gyventi.Eidamas susitiko suniuka,avyte,vistyte...Ir kaip jie visi pasistate nama ir ilgai bei laimingai gyveno Daug veikeju prigalvojus pasaka iseina gana ilga,bet svarbu kita vakara vel visu nepamirst isvardint .Nes vaikai labai isidemi,net eiles tvarka neturi pasikeist

Pasakas geriausia skaityti dar leliului isciose , as skaitau, ir labai patinka mano mazajam kirmineliui

Taip, taip pasakos tai labai geras dalykas, žinoma kartais labai sunku po visų darbų tai padaryti, bet susikaupusi būtinai paskaitau savo žvirbliukui, jis labai jas mėgsta. Taip ugdoma vaiko vaizduotė, atidumas, žadinamas noras pradėti pačiam skaityti.

Puiki pradžia,Papūgėle...Man patinka kai rimuojasi...

Kaip ir visi vaikai,manieji mėgsta ir labai nori pasakėlių.O dažniausiai vakare galim tai daryti...
Vaikai mėgsta tas pačias pasakas ir nebandyk nieko praleisti,tikra tiesa.Vakar didžioji paprašė pasakos apie dviratį(?)---pasirodo kadaise buvau kažką sekusi.Tai teko bandyti prisiminti,bet kritikos sulaukiau,kad ne taip...Einamos pasakos būdavo apie Bembį,katinėlį ir gaidelį,tris paršiukus---nieko naujo...Dar labai tiko J.Binkio"Jonas pas čigonus"ir "Zuikis puikis"...Keturmetis kas vakarą galėtų klausytis "Nepraustasis, neskustasis,nekirptasis katinas"---ačiū Kostui Kubilinskui Šiaip dabar nebe taip svarbu ką,svarbiau,kad būtų ta pasaka...

Mano vyras labai gabus ant tų "skaitymų". Pasiima bet kokią knygelę, kad ir EN kalba. Svarbu, kad būtų daug ir gražių paveikslėlių. Ir pradeda pasakot "iš lempos" , svarbu, kad figuruotų tie nupiešti veikėjai ir vsio . Aš irgi pasakoju, bet savaip. Tai vaikinukas net mane papildo iš tėvo repertuaro, mat gerą atmintį turi

Gerai,kai turtinga vaizduotė
O aš dar pastebėjau,kad tos pasakos geriausiai veikia pačią pasakų "bobutę"---apsnūstu juodai,o kartais...gėda pasakyti žmogui ,išgirstu jaunėlį:
-Mama,o kaip paskui?..

Tik dabar pastebejau,kaip as cia rimuotai uzrasiau pradzia

mano Juta mėgsta "varlė keliauninkė" - pameni tą filmuką apie varlytę, kuri norėjo skraidyti: "aš vis prisimenu - skrendu, skrendu, skrendu..." trumpą variantą seku per daug neišsiplėsdama, nes ilgų pasakų neištveria mano 2-etė mergina, kantrybės visai neturi
dar "Trys paršiukai" - favoritė
Dar tiesa, apie Katytę Riestanosytę - "kuri buvo be galo graži ir niekaip negalėjo jaunikio išsirinkti, visi, kurie piršosi, buvo per prasti, tai ūsai trumpi, tai uodega negraži, ir t.t. bet kartą pamatė išsipusčiusiį katiną ir iškart sutiko tekėti, bet tas ją capt ir nusinešė, niekas daugiau jos nebematė... Kaži kas nutiko tai riestanosei?.. "
O Raudonkepuraitę aš visada seku savaip: atseit aš ją (dukrytę) siunčiu pas močiutę į Uteną, eina ji per miškus, per Molėtus, sutinka vilką ir t.t., galiausiai veiksmas vyksta Utenoje (kur gyvena jos seneliai) ir t.t. - žodžiu man patinka "pakoreguoti" pasakas

Mano mazius labai megsta pasakas
Pas mus jau tokia tvarka - pries miega po pasakele.
Nors jam labiausiai patinka, kai pasakas pati pasakoju ir dar pagrindiniu herojumi padarydama ji

Pas mus irgi šventas ritualas pasakos prieš miegą Dažniausiai neapsieinam be kokių trijų (vyresnysis išsirenka sau, mažoji sau, o paskui dar liepia ir mamai būtinai išsirinkti ), o kartais tenka ir daugiau skaityti - kaip atlygį už kokius gerus darbus.
Einamiausios yra Biseto pasakos, Kubilinsko eilėraščiai, Grimų pasakos (originalios, ne adaptuotos, iš senos tarybinės knygutės), Merė Popins, Lindgren, Mikė Pūkuotukas, ir kaip bebūtų keista, Šerelytės eilėraščiai
Man tik kartais labai gaila būna, kad laiko ištaikyt paskaityti dažniausiai būna tik prieš miegą

Maniskiui tai eilerasciai visiskai nepatinka. Jam labiausiai patinka pasakojimai apie robotus. Cia jau vyrui leidziu pasireiksti

Aš dabar jau neskaitau, mažei skaito didysis brolis, ką nori jis pats.O sūnui , kai buvo 4 mėn , perskaičiau tox . chemijos visas paskaitas, žinokit labai patiko.

O nuo kada reiketu pradeti pasakas sekti? As irgi turiu kompaktu su pasakom, bet maniskei dar neidomu. As uzdedu, o ji net demesio nekreipia

Mūsiškė knygų mėgėja. Kai tik pamato, kad nieko neveiki - tuoj paskaityk, prašo. Dabar jau mėgsta įvairesne pasakėles, bet prieš metus favoritė buvo apie bandelę (Pagrandukas), Ropė ir Žydras obuolys, ta ir dabar labai patinka, bet jau rečiau jos beprašo, ją beje tenka sekti, nes išspausdintos neturiu. Dabar sekam visokias Undinėlę, Raudonkepuraitę, meškiukų mautute ir t. t. O kompaktuose jai tik lopšinės patinka, sako noriu leliukų dainelių...

Gal patartumėte, kokią gerą pasakų knygutę nupirkti vaikui, kad pasakos būtų neilgos, tiktų prieš miegą paskaitinėti

nagi mamos, gal kuri prisimena kaip sekti pasaka "Raudonkepuraite" arba "kaip pupa sodino" (neprisimenu tikliai kaip vadinasi, bet prisimenu kad pasodino pupa ir ji per stoga islindo ar kazkas panasaus)? Jos man labai patikdavo, tik gaila kad is atminties isblesdavo

Joreta, kas cia per pasaka zydras obuolys?

Skaitau pasakas laisvalaikiu, kai dukrytė nori, kad jai skaityčiau knygutes.
O vakarais, prieš miegą seku pačias populiariausias, dar savo vaikystės pasakas..visas kurias atsimenu, kurias man sekė tėveliai..bet absoliučiai pamiršau "Pagranduką"..o dukra tiek nori, kad pasekčiau..kur rast?
Papildyta:
Radau www.jppc.lt tinklalapyje psichoterapinę pasaką. Man labai patiko Gal galima čia parašyti?
"Sako, buvo Ožiukas, kuris norėjo badytis... Kur Kaktusas apie tai išgirdo? Aha, pagaliau atsiminė. Mama skaitė savo Mergaitei pasaką. Taip taip, praėjusį sekmadienį, vakare, jos sėdėjo minkštame senoviniame fotelyje, užsidegusios jaukią rausvą lemputę ir tyliai skaitė. Abi laukė Tėčio pareinant. Jis dažai kažkur užtrukdavo, ir tada degdavo šilta rausva lemputė, skleisdama švelnių šešėlių nėrinius. O kai sugrįždavo Tėtis, kambaryje uždegdavo storą pilvotą šviestuvą palubėje. Kaktusui labiau patiko rausvoji lemputė, jos šviesa buvo panaši į žiedą, kurį jis stropiai išskleisdavo kiekvieną pavasarį. Tačiau Mamai su Mergaite, atrodo, labiau patikdavo degintį storajį šviestuvą. Tada jos būdavo linksmesnės, daugiau ir garsiau šnekėdavosi.
Kaktusas vėl sugrįžta prie savo minties apie Ožiuką, kuris norėjo badytis, jo nuotaika visai surūgo. Mat Kaktusas irgi nori badytis. Bėda, kad jis neturi spyglių. Tikrų spyglių, tokių kaip kaimynų kaktuso. Jis dažnai mato, kaip lange priešais, kur stovi išdidus gražuolis ilgais spygliais, pasirodo senutė su laistytuvu, atsargiai pilsto vandenį iš visų pusių ir beveik visada įsiduria. Spygliuotis labai išsikerojęs, ir, jį laistant, tenka vikriai suktis, kad nesusižeistum. O Senutei, matyt, jau nebepavyksta. Kaktusas negirdi, ką sako tuo metu Senutė, bet mato, kaip ji kaskart staigiu judesiu atitraukia ranką nuo Gražuolio, jos veidas skausmingai susiraukia, o po to tenka traukti iš rankos spyglį. Štai kiek kančių kitiems teikia tas begėdis!
O jis pats? Juk jis visai nesibado, spyglių vietoje stypso tik švelnūs stagariukai. Pasibaisėtina. Gėda stovėti ant lango. Laisto jį visi kažkaip abejingai, be jokio jausmo. Tik kartą per metus, kai ant jo užsidega rausvas žiedas, visi šypsosi, rodo kitiems. Tai trunka neilgai. Be to, tai moka padaryti ir kaimynų kaktusas. Tik jam pavyksta kur kas šauniau, žiedas būna raudonas, plieskia kaip degantis laužas, ir visi jį pastebi beveik nuo gatvės pradžios. Maža to, tas pamaiva puikuojasi žiedu net du kartus per metus...
Kaktuso nuotaika visiškai subjuro. Jis žinojo, kad pavydėti negražu,- Tėtis dažnai tai primindavo Mergaitei. Jis nepavydėjo kaimynų Gražuoliui, tačiau nemėgo jo prasto skonio ir įžūlumo. Na kur tai matyta - žydėti du kartus per metus ir dar ryškiais, raudonais lėkštais žiedais, kuriuos visi pastebi iš toli. Jokio subtilumo. Kai labai supykdavo, Kaktusas kaimyną pravardžiuodavo isteriku. Šitą žodį jis išmoko iš Tėčio,- kartą jis taip pavadino Mamą.
Nelabai Kaktusui patiko ir Mama. Ji dažnai mėgo pašūkauti, ypač ant Tėčio. Apskritai, Kaktuso nuomone, Mama buvo keistoka - tai švelni, maloni, tai suirzusi, priekabi. Ji labai mėgo raudoną spalvą. Žodžiu, ji buvo net kažkuo panaši į kaimynų kaktusą. Tiesa, ji nemokėjo badytis, bet, atrodo, galėjo įgelti,- taip bent sakė Tėtis.
Jo mintys vėl nukrypo prie tų žmonių. Lyg būtų maža savų problemų. Taip, Kaktusas nepavydi, o tik nemėgsta kaimyno. Nemėgsta dėl to, kad pats neturi spyglių, kad švelnų rausvą žiedą sukrauna tik kartą per metus ir susilaukia labai mažai dėmesio. O jo taip trūksta! Viešpatie, lygiai taip pat sako ir Mama Tėčiui.
Liūdniausia vis dėlto, kad jis nemoka badytis. Ak, kaip jis badytųsi, jei turėtų spyglius! Jausdami jo spygliuotą charakterį, visi išgyventų tik dėl jo. Kaip būtų gera gyventi, jei turėtum spyglių. Jaustumeis stiprus, galingas, gražus. Badytum visus, kiek tik nori. Kaktusas neskaudintų tik Mergaitės. Ji dar visai nedidelė ir visai nepanaši nei į Mamą, nei į Tėtį, nei į kaimynų kaktusą. Ji miela svajotoja, mėgsta piešti gėles, žinoma, ir kaktusus. Gražiai skambina pianinu, kalba tyliai ir dėvi puikią rausvą suknelę...
Tėtis, atrodo, neblogas žmogus. Tiesa, jis retai būna namuose ir dažnai kalba ne visai suprantamais žodžiais. Kaktusas girdėjo, kad jis gydo žmones, kažką tyrinėja ir yra labai užsiėmęs. Beje, jis niekada nelaisto Kaktuso. O tai jau nemažas trūkumas. Tėtį už tai galima ir pabadyti. Mamai galima įdurti, kad ji panaši į kaimynų kaktusą.
Čia Kaktuso mintis nutraukia baisus trenksmas. Na ir kas galėjo pagalvoti! Nuo kaimynų lango krenta gražuolis kaktusas. Krenta, pastumtas kažkokios jaunos moters, ji susiraukusi čiulpia pirštą. Viskas aišku: jaunajai moteriai neužteko kantrybės, įsidūrusi ji išstūmė Gražuolį lauk. Kaktusui ėmė darytis nejauku. Jam net pagailo iškritusio vargšo. Tokios pabaigos kaktusas tikrai neiįsivaizdavo. Naktį Kaktusui trukdė miegoti atsiradusi nauja mintis - gal ir neverta badytis?
Visiškai Kaktuso mąstyseną pakeitė įvykiai jų namuose. Dingo Tėtis. Taip taip, jis visai nebepareina namo. Po mėnesio, išklausęs visų kalbų, Kaktusas padarė tokią išvadą - Tėtis negalėjo išmesti Mamos pro langą, todėl išėjo pats. Mama labai pasikeitė. Tapo tyli, liūdna, niekam nebeįgelia. Tiesiog gaila į ją žiūrėti.
Mergaitę dar prieš šiuos baisius įvykius išsivežė Močiutė. Gerai, kad ji visko nematė.
Dar mėnesį pagalvojęs, Kaktusas priėjo išvadą, kad taip įvyko dėl to, jog Mama badėsi, mokėjo įgelti. Matyt, išties neverta badytis. Tai prie gero neveda. Kaktusas mokėjo daryti išvadas. Noras badytis vis mažėjo.
Jis sukrovė pavasarinį žiedą. Kažkodėl išsiskleidė kaip niekada puikus, ypatingo rausvumo žiedas. Tik vėliau Kaktusas supras, kas šįkart jo žiedą maitino - išnykstantis noras badytis. Taip atsivėrė kelias stipriausiems ir gražiausiems jo žalios sielos syvams...
Paskui prasidėjo stebuklai, visai kaip tikroje pasakoje. Kaktusas girdėjo, kaip Mama paskambino Tėčiui ir pasakė, kad vėl pražydo Kaktusas. Kaip tada... Kada, Kaktusas neatsimena, jis, matyt, dar buvo labai mažas. Tačiau, ko gero, tai buvo reikšmingas įvykis Mamos ir Tėčio gyvenime. Pajutęs savo svarbą, įkvėptas tokių gražių jausmų, Kaktusas sukrovė ir antrą žiedą! Tokio įvykio nebuvo neikada. Tos dienos vakare jau prasidėjo neįtikėtini įvykiai. Visų pirma atėjo Tėtis. Vėl degė storasis šviestuvas palubėje. Tėčio su Mama negalėjai atpažinti - jų pokalbyje Kaktusas girdėjo muziką. Jam buvo net neįdomu, apie ką jie kalbėjosi, jis tik klausėsi žodžių ir balsų simfonijos.
Rytą Kaktusą pažadino skambus Mergaitės balsas. Kaktusas apsidaitė ir pamatė prie jo stovinčius Močiutę, Mergaitę, Tėtį ir Mamą. Už lango stiepėsi dar keli nepažįstami žmonės. Visi žiūrėjo į jį, Kaktusą! Tada ir Kaktusas pasižiūrėjo į save, bet savęs nerado, nes visas jo paviršius švytėjo nuostabiais rausvais žiedais. Kaip, kodėl, iš kur?! Kaktusas jautėsi pernelyg laimingas, kad galėtų tai aiškintis. Vėliau jis supras, kad neverta badytis."

Čia ypatingai sveika paskaityti suaugusiems..tėčiams ir mamoms

Skaitau, na tikriau sakant pati ka nors pasakoju pamokancio. Susidomejes klausos, vis iterpia savo klausima, pasitikslina kodel taip daro/vyksta veiksmas, o ne kitaip Knygutese retai randu kokia nors grazia pasakaite, kurioj nebutu smurto: tai suvazinejo katineli, tai gaidys vistytei akele ismuse, tai ka norspapjove ... Manau smurto ir taip "prisiragaus", daba kol kad norisi vien tik grazumo

Sunui dvylika, todel knygu jam jau senokai nebeskaitau - pats skaito . O siaip tai nuo pat mazens, kai tik eme kazka suprasti, skaitydavau. Ir diena, ir vakare pries miega. Pries miega tai kaip ritualas pasakos skaitymas budavo . Kitaip neuzmigdavo . Knygutes parinkdavau pagal jo amziu, o ir jis pats atsirinkdavo pagal tai, kas jam labiausiai patikdavo. Kartais skaitydavom ta pacia pasakele kelias dienas is eiles ir jam neatsibosdavo . Bet tas knygeliu skaitymas kiek naudos dave . Lavejo vaiko kalba, turtejo zodynas. Net lietuviu kalbos mokytoja per susirinkima pasake, kad mano sunaus labai turtinga kalba - matyt daug knyguciu vaikysteje skaitydavote . Ir tai tiesa . Taip kad, mielos mamytes, skaitykite savo vaikuciams kuo daugiau

as taip pat skaitau savo vaikui pasakeles, jau ir mintinai moku, tai ir be knygos pagalbos galiu, vaikui tai labai patinka, neuzmiega be pasaku

Savo vaikinui nuo pirmų dienų dainas dainuodavau ir pasakėles įvairias skaičiau. Tiesa visiškai mažiukas labiau mėgo daneles, dabar būtinai prieš miegą prašo pasakos.

sveikutes as taipogi skaiciau savo dabar jau didziajai nes budavo baisus noras labai jau mego kartais budavo kokia ir savos kurybos paseki tai poto buna sunkiausia kaip kita diena vel liepia ta pacia sekti.O dabar jau pati skaito ir tikrai jei jos patinka.

As irgi kiekviena vakara skaitau pasakas didziajam,o mazasis(1metukas) taipat sedi ant keliu ir klauso. Niekada nepagalvociau, kad toks maziukas gali klausyti. Tai va dabar ne vienam,o dviem skaitau, tik skirtingas knygeles.

Mano mažutis tai labiau mėgsta daineles, nes dar gal kiek per mažas pasakom. Tai vakare dainuoju ir lopšines ir siap visokias daineles, o pasakėlės tai bent jau kol kas tai tik eiliuotos patinka, pvz Meškiukas Rudnosiukas, Zuikiu mokykla ir t.t.

gal kas turit "Meškiukas Rudnosiukas, Zuikiu mokykla " ,atsispausdinčiau ir savo zuikai skaityčiau

o mano sūnėnas svaigsta nuo pasaku irasytu i kompaktinius diskus. "Arklio Dominyko meilės" daineles ir eilėraštukus jau visus atmintinai išmoko Knygelėms skaityti jis dar per mažas, tai pasakos CD pats tas! Aš tai labai džiaugiuosi, kad tokias pasakas kaip "Rudnosiuko istorijos", "Angelų pasakos" dabar galima ne tik paskaityti, bet ir paklausyti - igarsintos Keistuoliu teatro aktorių jos tampa tokios sarmingos

tik bėda kad maniškiai patys tingi skaityt tipo tau graziau išeina

kazkaip apmirus ši tema...

o aš noriu patarimo paklaust: taip jau yra, kad mano mažis (beveik metai jam) nepasakyčiau, kad klausos pasakų, niekaip nesudominu, net ji pasisodinus ant kelių ir rodydama paveiksliukus Jis gi tuo tarpu, jei knygelės nesistengia paragaut, tai varto, lamdo ir nieko nesiklauso. Kaip jį sudomint pačiu klausymu? Aš nelinkusi manyt, kad permažas, manau niekad ne peranxti...

Ką manot jūs? Kur viso to kablys?

maniske kazkur rimtai susidomejo pasakom budama 2 metu....bet taip susidomejo, kad pries kiekviena miega reikia skaityti. Ddabar jau 2,5 m ir megstamiausios pasakos is zurnaliuku "Mike pukuotukas". Ten ir pasakeles ir uzduoteles visokios (paskaiciuoti, surasti ka nors ir t.t.) Tai dabar be ju jokiu miegu as turiu skaityti o po to dar ji seka savo zaisliukam
....taigi manau, ateis laikas ir vaikuciai susidomes savaime, o apie metu laiko tai geriausiai paciai ka is savo kurybos pasakoti, bent jau as taip dariau pvz, pasakokite ka siandien nuveikete, kur buvote ir t.t.

sveikos, mes irgi beveik kiekvieną vakarą sekame pasakas.Tą pačią pasaką sekame kelis kartus iš pradžių aš keletą kartų , o poto prašau, kad tą pasaką pasektų jis.Sūnui 6m. tuoj.Taip ir pasakas sekame ir jos atmintyje išlieka-pats pasekti mokosi.Taip pat mėgsta klausytis ir kompaktuose įrašytų.tai labai patogu, kai pačiai tingisi.

skaitome pries miega kai atsigula pati praso kad paskaityciau

As paimu kniga,no kuriu pasaka pati kitaip nenori klausit,tik paveiksleliu ziuri.

Vieną vakarą skaitau aš, kitą vakarą skaito dukrytė. Iš pradžių, kol nemokėjo gerai skaityti, kurdavo tekstą pati, bet knygą visada laikydavo atverstą ir "skaitydama" versdavo puslapius. Dabar leidžia man išsirinkti pasaką ir skaito.

Skaitom ne tik pasakas, bet ir visas knygas. Kai buvo mažesni daugiau sekdavau, o dabar tik ir girdžiu mama paskaityk.

Skaitome pasakas kasdien kiekviena vakara pries miega.. ...taip jau iprato nuo mazumos,tai dabar be pasaku neina miegoti.... as manu pasakos vaikams yra labai vertingos...lavina vaiko vaizduote ir tt...

Skaitome pasakas nuo mazumes labai megsta klausytis.kai bunu labai pavargusi sunus man paseka savo isgalvota pasaka .dabar kai jau moka skaityti diena jis man paskaito ,o vakare as jam

Mes irgi skaitome visas knygas, na ten kur skaityti galima tai skaitome, o kur paveiksliukų daug tai pati pasakoju, koks veiksmas vyksta, ką daro, koks metų laikas ir t.t. Turime daug knygučių, ypač patinka su gyvunais, ten kur nuotraukos ne piešiniai, svaigsta dėl tokių. Taip pažinome vabzdžius, roplius ir kt tradicinius gyvunus. O pasakas mes vienu metu kurdavom su vyru, tesinys būdavo kitą vakarą Kartais būdavo ne pasakos o tiesiog išgalvotos istorijos, pvz ejo teletabiai sutiko mešką ir t.t. Mūsų vaikui labai tokios patiko.

Mano dukryte vakare nori tik vienos pasakos: apie rope, kuria rauna senelis, baba, ugnyte, sesyte, tetis, mama, suniukas, kaciukas ir pelyte. O kai rope israuna, tada Ugnyte isverda koses, ir visi ilgai ir laimingai gyvena Dabar jau labaiu ji man pasakoje nei as jai

maniskei 2 metukai, bet mes dar pasaku neskaitom. kartu skaitom knygas, kur daug paveiksliuku ir mazai teksto . jai idomiausia kas ka daro, t.y. meskiukas valgo, meskiukas krenta, meskiukas dviraciu vaziuoja.

skaitau ir negaliu patiketi, kad kai kuriu jusu dvieju metu vaikai jau pasaku nori. mes va daug daineliu dainuojam, ypac pries miega. turim savo kokiu 10 daineliu repertuara ir traukiam viena per kita. mazoji aisku dar tik po posmeli moka.

Savajam skaitau (esame vaikų bibliotekos skaitytojai), turiu daug savų senų knygučių, sukuriu pati - pavyzdžiui apie bailę Tamsytę, kuri gyvena po lovą užvelyje iš voratinklių ir išlenda tik tada, kai visiškai tamsu, nes bijo šviesos), kuriu lopšines, o dabar pradėjau piešti pasakas - tai poto vaikas pats "seka" pasakas, pagal paveikslėlius

Oi, skaitom nuo metukų laiko. Pietų miegas be pasakos neįsivaizduojamas. Čia dičkiui, jam dabar 3.5 metų. Kartais ir savos kūrybos pasakų pasakau.
Nors maniškis bendrai labai knygutes mėgsta

nors mano pipirui tik 1,5 metukų, bet pasakas mėgsta labai turim porą mėgstamų knygučių, o grybų karą deklamuoju mintinai net darželyje auklėtojus pastebėjo, kad mano vaikui knygutės labai patinka

Skaitau,labai megsta pasakas

Mano angeles labai megsta knygeles ir skaitomes ir mokinames o pasakas isvis miegoti neina kol nepaskaitau jam pasakos

per dieną vienos rankos pirštų neužtenka, kiek skaitau pasakų