Vakar mums mociute nupirko pasaku knygeliu. Suneliui dar tik 7 men. ir gal dar jis nelabai supranta, bet jau vis tiek jas skaitem. Pasakos tradicines lietuviskos kaip gaidelis vistytei akis ismuse [img]http://www.supermama.com/baby/yabbimages/smilies/cwm13.gif[/img], kaip ozka vilkui pilva su ragais perpjove savo oziukus gelbedama [img]http://www.supermama.com/baby/yabbimages/smilies/cwm25.gif[/img]. Tos lietuviskos pasakos man pasirode truputi ziaurokos. Kokias knygues jus perkat ir kokias pasakas skaitot savo mazyliams?

As irgi galvoju ar jau reiketu pradet skaityt pasakas savo maziukui (greit 10 men.). O del ziaurumu, tai kiek save atsimenu, visiskai jie neuzsifiksave, nors vaikysteje baisiausiai megdavau pasakas, skaitydavau pastoviai. Kazkur skaiciau psichologu nuomone, kad maziems vaikams idomiau pats pasakojimas ir pan. negu tos ziaurios detales.

Siaip pagalvojus daugelis pasaku yra arba ziaurios arba su sexo elementais (nesijuokit taip is tiesu yra)
Maciau www.patogupirkti.lt ir alma littera puslapyje knygutes vaikams. Labai fainos ivairiausios, uzeikit paziurekit
cia tiksesnis vaiku skyriaus adresas http://www.patogupirkti.lt/catalog/browse....e.asp?theme=T67
o alos litteros dabar neatidaro, kai atidarys (ir suzinosiu tikslesni adresa) galiu parasyti jei kam idomu bus

Kai mano vyresnele ismoko sedeti, tai knyguciu vartymas tapo idomiausiu jos uzsiemimu. Labai patikdavo Ramutes Skucaites knygele apie raideles, ten trumpuciai eilerastukai ir daug piesineliu, nors knygeles formatas nedidelis, taciau man si knygele ir paciai labai patiko. O saviskem stengiuosi kiekviena diena po truputi paskaityti. Dabar skaitome Vytes Nemunelio "Meskiuka Rudnosiuka"

Musu topine knyga buvo, kai apie metukus turejom is serijos su vaiku, ten buvo daug eilerasciu, trumpu pasakeliu. O dabar skaitom apie katineli sidabreli.  :D
kaip jusu vaikuciai ar gerai pasakas atsimena? Nes pas buvo taip skaitom kelis kartus, o po to jei norisi greiciau pabaigt pradedi trumpint, o mergina - mamyte ten ne taip buvo  ???

Gitulia, del lietuvisku pasaku ziaurumu pastoviai diskusijos vyksta. Vieni siulo neskaityti, kiti - atvirksciai. Mano nuomone jei jautresnis vaikas, tai gal ir nevertetu skaityti apie issitaskiusias raganu smegenis ir pan. (Yra tokia "Gyvasis vanduo" knyga) Bet jei vaikas normaliai reaguoja, tai ir apie vistyte, ir apie oziukus tikrai galima Va nuo televizijos ekrane rodomu ziaurumu reiketu pasaugoti.



Maniske irgi labai gerai zinomus tekstus atsimena, cia jau neissisuksi ;D
O kokia tai pasaka apie katineli sidabreli?

Springlet ten visa knyga apsakymu, ten kaip kaime gyveno viena moteriske su katem ir t.t gyvunais, tai va tu kaciu gyvenimas. maniskej patinka, nes apie kates, o mane stebina, aisku sena ta knyga, bet pav. toks apsakymas - katinelis pateko po masina, buvo visas kruvinas, kaip sunkiai kvepavo, ir kaip ta moteriske jam niekuo negalejo padet, tik vandeni nese ir ziurejo kaip tam sunku. tai va pana mano nustebo - sako o ko kankintis katineliui leido ir pas gyd. nevede  ???  Gi  numirt galejo  ??? ir ka zmogau atsakyti? aiskint, kad tada gyd. nebuvo?

Na nesmerkit manes,bet as savo vaikui pasaku neskaitau,nes...tingiu :-[ Bet nupirkau kompaktu su pasakom,ten graziai su muzikiniais intarpais,aktoriai jas skaito. Viska megstu patiket profesionalams,nes pati beskaitydama apie viduri tos pasakos taip ziovaut imu,kad baisu.
O del pasaku turinio,tai maniske gan jautriai reaguoja,buna ir apsiverkia...Bet as leidziu jai jas klausyt,tegul ugdo naturalius jausmus...

mamulia netingek - niekas natstos vaikui ir tevu balo ir demesio nors as pati ir daznokai pritingiu

Ir dar kazkada delfi buvo straipsnis kad vaikai kuriems tevai ( o ne mamos) skaito pasakas isauga protingesni  va taip vat  ;)

O pas mus knygos skaitymas pasibaigia knygos atemimu. Stveria knyga is ranku, nors tu ka  ;D Paciam reik pavartyt :)Cia kaip ir su lopsinem kartais budavo: supuoji, dainuoji, paciai akys limpa, o tas ziuri i akis ir kvatoja  ;D

O as pasakas seku "is lemputes".Atsigulam vakare ir paklausiu apie ka nori.Tai zinoma pasako kokio nors zinomo suns varda , tai ir pradedu :" gyveno karta suo baksas, turejo jis grazia buda....."  ir tt ir pan.Nes knygutes tai neduoda imti i rankas.Lavina mamos fantazija ;D

QUOTE

O as pasakas seku "is lemputes".Atsigulam vakare ir paklausiu apie ka nori.Tai zinoma pasako kokio nors zinomo suns varda , tai ir pradedu :" gyveno karta suo baksas, turejo jis grazia buda....."  ir tt ir pan.Nes knygutes tai neduoda imti i rankas.Lavina mamos fantazija ;D

[img]http://www.kurts-smilies.de/applaus.gif[/img] Ta musu mamyte! Ner cia ko skaityti tas pacias pasakeles [img]http://smilies.sofrayt.com/%5E/j0/leseratte.gif[/img]...

Vilva maniske irgi taip pat reikia paciai vartyt, o jei pradedu sekt apie ka nors tai liepia greit tik knyga duot

mes iki šiol daugiau eilėraščius skaitydavom, mokydavomės, dainuodavom, nes maniškės ilgoms pasakoms nesusikaupdavo, muistydavosi, žvilgčiodavo visur aplink :, kažkaip nepastebėdavau jų noro klausytis, gilintis, o dabar jau skaitome rimtas ilgokas pasakas iš mano broliui pirktų knygų, jau mergaitės po pasakos pačios (kaip nekeista, ypač -jaunėlė) ima klausinėti, gilintis, kodėl tas ir tas darė taip ir anaip ;D, bet kad tos pasakos šiais laikais ...vakar pradėjau skaityt pasaką vaikams, tai pati išsigandau prasideda normaliai, o vėliau randi aprašymų apie negyvas vaikščiojančias galvas, nupjautus pirštus, velnius, raganas, giltines >:(

Mano pypliui - 1.10 . Pasakas su juo sekam vakarais. Aisku, is galvos (knygos siaip neleidzia paimt i rankas, galvoja, kad vel mokysiuos ir demesio i ji nekreipsiu). Pastebejau, kad labiausiai jam patinka pasakos, kuriose yra realus veikejai - tai yra jis pats, ar suniukas, su kuriuo zaide, lektuvas, kuri mate siandien ir panasiai. Tada jis viska atkartoja guledamas lovoj (kiek moka atkartoti) ir net spygauja is dziaugsmo. Dar labai patinka, kai tiesiog atpasakoju, ka veikem abu diena, arba ka veiksim rytoj. O tikros pasakos su elenytem, sigutem, raganom ir skraidanciais kilimais turbut ateis i musu namus veliau, kai paaugsim..

Xixixi ;D
Beskaitydama jusu pasisakymus prisiminiau, kaip skaitydavom savo kleckui pasakas, kai jis dar pilvely gyveno.
Vienakart atsitempiu didele lietuvisku pasaku knyga, issirenku trumpa (tipo, kad lialiakui neatsibostu), pradedu skaityti, o ten , jau nebepamenu, bet irgi tokios ziaurybes prasidejo, kad man net ama ateme Galvojau, pasiktrausim abu teigiamos energijos pries uzmigami, o ten... Net stabtelejau pagalvoti, ka cia daryti: uzbaigti skaityti ar nebeskaityti  ;D
Tai po to karto, visada pasitikrindavau, apie ka pasaka, pries pradedama skaityti savo pilvukui  ;D
O dabar skaitau labai retai ir tik eilerascius. Nes pastebejau, kad maziui nelabai idomu, jis nesukaupia demesio nes, tikriausiai, dar nesupranta (10 men.)  ???
Siaip jam labiau patinka knygas plesyti ir kistis i burnyte negu vartyti ar ziureti, kaip mama skaito ir rodo paveikslelius  :)

mes vyresniajai nuo 9men pasakas pradejom skaityt,seneliai pasakoja is galvos vaikui taip smagiau

Kiekviena vakara pries miega

skaitau retai,nes ji nori kuo greiciau versti puslapius ir ziureti paveikslelius,tada neklauso ka skaitau.kas vakara as ar vyras sekame pasaka,tada labai susidomejus klauso...

Maniskis megsta kai skaitau ,net ir dedziu papraso kad paskaitytu ,Bet nearsisako ir kompakte pasaku .Nors buratinas ir Pinokis tikrai skiriasi ,abu variantai jam patiko

Skaitau ir aš pasakaites ar šiaip istorijas prieš miegą vakarais,kai mažylis paguldytas Kai pradedu skaityt tai jį juokas ima,paskui suklūsta ir ramus,susikaupęs klausosi.Kartais užmiega ,bet svarbiausia,kad jam patinka.Gal kalbėt greičiau žmoniškai pradės,skaitymas prisideda

Pas mus jau ritualas: nusiprausia, pasakos ir miega. Tik kad vis atskiru pasaku reikia, tai ir praskaiai, kol balsas uzlusta. Bet kokia gera auklejimo priemone, tik pasakai, kad nebus pasakos ir abi auksines pasidaro .

Kai sunus buna pas mociute, tai mociute jam pasakas seka, o as tiek daug pasaku sekti nemoku, todel nuprausus visada paskaitau pasaka, o tada jau miegucio .

Sveikos mamytes,
norejau paklausti kokias paskas skaitote savo mazyliams?
Ar skaitete kai jie buvo jusu pilvuke?

Skaitom daug ir labai įvairių pasakų savo dukrelei. Ir kai buvo dar pilve taip pat skaitėm, bet ne vaikiškas, o tiesiog man vyras Žiedų valdovą vakarais lovoje skaitė... Dabar dažniausiai visokius eiliuotus kūrinėlius, bet kartais ji pati paprašo kokį nors super sudėtingą prieš miegą pakaityti. Ir ką - suveikia! Ir dar labai puikiai! Ji išsižiojusi klauso, nes nė velnio nieko nesupranta, kol tikriausiai nuo nuobodumo užmiega. Smagu, kad jau įprato susidomėjusi klausytis .

Kai išėjau dekretinių atostogų, pradėjau skaityti pasakas savo berniukui. Tik skaitydavau ne vakare, bet ryte (tylu, ramu, visi darbe, niekas netrukdo). Turėjau tokią gražią pasakų knygutę apie gėles. Dabar pasakas skaitome vakare.

O kaip su lietuviu liaudies pasakom?
Man tai jos gal truputi ziaurokos, ten rankele, kojele issuka, pameta galvele ir pan., bet kai pagalvoji tai vaikysteje tokios idomiausios ir buvo ir lygtais normalus zmones isaugm , visgi tautosaka is amziu gludumos ateje.
Vat ir nezinau ar reikes tas pasakas atrinkineti ar imt iseiles skaityti

Mano vyresnioji labiau mėgsta eilėraštukus arba eiliuotas pasakas, nei šiaip pasakas, nes taip jai lengviau įsiminti. Dabar jau ilgiausius posmus deklamuoja pati, o mylimiausias reikalauja skaityti kartais ir po septynis kartus

Stengiuosi atrinkti ir žiaurių liet. liaudies neskaityti, betgi dukrelei tik apie raganas ir terūpi ... Tai stengiuosi pirmesnė jai pasiūlyti gražesnių, kad ji jomis susidomejusi užmirštų kitas, bet dažnai taip neišeina. Tikrai visiškai neapsaugosime savo vaikų nuo tokių pasakų, bet gal ir nereikia

Visose lietuviu liaudies pasakose, net tose baisiosiose(jose, ko gero, netgi daugiausiai), yra paslepta simtamete liaudies ismintis, patirtis ir moralas. Butent vaikai isisamonina visa paslepta ir mums daznai jau net nebesuprantama prasme. Etnografu teigimu, per pasakas perduodamas tautos savitumas, morale, todel deretu skaityti maziesiems kuo daugiau liaudies pasaku, norint islaikyti tikraji lietuviskuma.
O siuolaikiniams leidejams tikrai reiktu cenzuros, nes bloga pasidaro nusipirkus pvz.H.C.Andersen pasaka ir paskaicius ju improvizacijas.Taip ir rasytu-motyvais...

Savo mazuliui pabandziau pasaka skaityti kai jis buvo 1.5 menesio. Tai kazkodel jam ji buvo labai juokinga
dabar retsykiais paskaitome, tik jis dar nesusikaupia. Nei puslapio neperskaitau, o jis jau griebia kvyga is ranku ir nori pats skaityti
Istiesu tarybiniais laikais geru pasaku knygu isleista, tad jas ir skaitau. Dabar skaitome Anderseno pasakas.
Anksciau pasaku knygos buvo prastai iliustruotos, o dabar man paciai grazu paziuret i paveikslelius. Maniskiui paveiksleliai kol kas ir yra idomiausi.
O kad ir kokios pasakos butu, manau kad jos yra labai gerai ir jas skaityti reikia. Ziaurios l. liaudies pasakos tik mums ziaurios, vaikai jas kitaip suvokia. Jiems nera taip ziauru, kaip mums. O svarbiausia, kad visose pasakose yra gili mintis ir manau, kad musu maziukai sugeba ta minti apciuopti

Siūlau savo žirneliasm paskaityti G. Adomaitytės "Vėjų miesto pasakas". Na nežinau, kaip kitų vaikai, bet mano draugės mergytę vėjukai tiesiog užbūrė, tai teko man jai savo knygelę padovanoti. Kai maniškis paaugs ir jau ims suprasti, irgi skaitysiu tas pasakėles, juolab kad jų klausėsi dar pilvelyje būdamas

Manoji pasaku turiniu susidomejo tik mazdaug nuo2metuku....Iki tol jai labiau rupejo iliustracijos....O dabar ne tik klauso, bet ir pati seka pasakas....O kas del "ziauriu"pasaku( pvz. neseniai mama is lietuvos atsiuntepasaka"Berniukas Pirstukas, tai ciut neuzspringau skaitant apie visokias ten zmogedras ) Tai as tokiu pasaku turini gerokai susvelninu, pakeiciu, supaprastinu......
Megstamiausia mano dukrytes pasaka-"Snieguole ir 7 nykstukai"........

Mano žiogas irgi labai mėgsta pasakeles. Stengiuosi atrinkti, todėl pagrindinę bibliotekos dalį sudaro "palikimas" - senos, dar pačių vaikystėje skaitytos knygelės. Labai patinka Vyturiuko serijos perleistos pasakėlės (ko gero sentimentai ).

Taip pat atradom dar viena labai gera dalyka - naujai į CD perrasytas pasakas (yra visa serija, vadinasi "gražiausios pasakos mažiesiems). Kaip jau kažkuri minėjo, viena (iš serijos, berods nr. 3) yra su pasakėlėm apie lupama ožka ir pan., nors ji yra rekomenduojama patiems mažiausiems ) Tačiau kiti du CD bent jau mums laaabai patinka. Maniškis jau beveik visą eiliuotą pasaką apie Bebenčiuką moka

vienu metu labai domejausi pasakom ir net pasaku knygu kolekcija surinkau...
visos Europos saliu pasakos yra labai panasios -- raganos, slibinai, ir t.t.
tiesiog iprasta liaudies kulturos dalis. net psichologai yra pastebeje, kad mazdaug nuo 3 metu vaikui pasakos turi buti kazkiek baisios.
tik suauge ir vaikai baisuma suvokia skirtingai... pvz. Snieguole ir septyni nykstukai... grazi pasaka, net ir filmuku kiek graziu sukurtu.
o kazkada maciau pagal ta pasaka sukurta siaubo filma suaugusiems... kokia ten klaiki ragana su tuo veidrodeliu... kaip pareikalavo podukros kepenu...vienu zodziu, be zodziu...

Ar pamenate iš vaikystės tokią dyyydelę knygą "Lietuviškos pasakos"? Kur kiekiena pasaka prasidėdavo labai gražia raide? Tai va, skaičiau aš ją vaikystėje, labai jau man patikdavo tos pasakos. Neseniai pas mamą ją radau, galvoju dukrai paskaitysiu. Nugis tikrai siaubas paėmė paskaičius Gi tos pačios pasakos.... bet kai realiai suvoki tą baisumą, tai kitaip interpretuoji...Pilvą prakirpo, akmenų pridėjo ir užsiuvo
Taip kad nepergyvenkite, nebijo vaikai tų pasakų

Mes nusipirkom ir vakarais pries miega skaitom "Pasakų lobyną". Knyga be proto brangi, bet surinktos visos klasikines pasakos (atrodo ju apie 40). Pasakos ne super ilgos, daug ir grazios iliustracijos. Pats tas mano keturmetei. Rekomenduoju

o nuo kada pradejote skaityti pasakas savo mazyliams? As visa kolekcija savo vaikystes knygu prikaupusi, baisiai nekantrauju, kada jau galesiu pradeti skaityti, tik kad turbut dar teks gerokai palaukti

Tai pirmyn, juk jis tave girdi
As savo lialkai jau seniai skaitau pasakas, pats pasiima vakarais knygele atsiseda ir laukia kol paskaitysim, pavartysim

O gal kuri nors ne tik skaitote, bet ir pati kuriate savo vaikams pasakaites? Man atrodo labai šaunu būtų sukurti nors vieną savo pasakėlę vaikui ir tai būtų jam didžiulė dovana, atminimas apie mamą po daugelio daugelio metų. Gal vaikas pamiltų ją taip, kad kada nors užaugęs mielai sektų ją savo vaikams

Šiuo metu kaip tik prasidėjo konkursas www.supermama.lt svetainėje -
tėvelių pasakų kūrybos konkursas "Meilės pasakos" Apie jo taisykles ir prizus skaitykite štai čia

Savo mergučei nuo gimimo seku ir skaitau pasakas. Jau seniai po kelis kartus perskaitėm "Lietuviškas pasakas", H. K. Anderseno ir visas internacinalines iš gražios storos knygos. Jau perskatėm "Pinokio nuotykius", "Čipolino nuotykius", be proto patiko "Barono Miunhauzeno nuotykiai", A. Lindgren "Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo" ir "Pepė Ilgakojinė". Šiuo metu skaitome kasvakar "Stebuklingąsias Nilso keliones". Mergučė taupo pinigėlius Hariui Poteriui.
Beje, plonesnes knygeles, kuriose viena pasakėlė (tarkim, Just. Marcinkevičiaus "Grybų karas") mergučė perskaito pati.
O pasakas ir įvairias trumpas daineles kuriu ir dainuoju arba seku labai dažnai.

Turim daugybę pasakų knygučių, ir įvairių trumpų prikarpytų iš vaikiškų žurnaliukų (jos labai tinka mažyliams). Dabar vaikis jau dažnai ir pats pasiskaito.
Paskutiniu metu vietoj vakarinės pasakos skaitymo, mes užsiimame pasakėlės kūrimu. Iš pradžių kuriu aš, paskui sūnus. Žinoma mano būna ilgesnės, o sūnelio trumputės. Užduodame vienas kitam kokį nors žodelį, apie kurį, norėtume, kad būtų pasaka. Pvz. saulė, medis, lapė ir t.t.

Kaip šaunu Aš kol kas sukūriau dukrytei tik vieną pasaką, bet laukiu kada ji dar vos vos ūgtels ir taip pat padės man kurti pasakėles

Netruks tas laikas ateiti.

Mes kuriam pasakas savo sūnui . Mėgstamiausios yra tos, kuriose pagrindinis veikėjas yra mūsų berniukas. Visos šios pasakos prasideda taip : ,,Gyveno kartą berniukas, vardu Laurynukas...,, O toliau jau kiekvieną vakarą būna vis kitaip. Tai jis kartu su katinėliu gaidelį vaduoja, tai kokį gerą darbelį atlieka. Šiose ,,pasakose,, aptariam dienos įvykius, svarbius reikalus ir t.t.

Pastebėjau, kad iki 1,5 m. vaikui pasakos iš viso nebuvo įdomios, labai trumpam tesutelkdavo dėmesį. Taigi deklamuodavom trumpus eilėraštukus. Nuo 1,5 m. pasidarė įdomios ir pasakėlės, bet daugiausiai gyvulinės (stebuklinių dar nelabai priima, dar neįdomu). Pasakas seku, dažniausiai prašo sekti tą pačią pasaką daug daug kartų. Repertuaras kol kas skurdokas, nes nelabai jų prisimenu. Mėgstam "Vilko duoną" , "Katinėlį ir Gaidelį", "Jaučio trobelę" patinka ir pasakėčia apie varną ir sūrį. Gal kas žinot dar kokių gyvulinių pasakėlių? Būčiau labai dėkinga, jei primintumėt.
Kiek esu skaičiusi, stebuklines pasakas verta pradėti sekti vaikams maždaug nuo 4 metų. Bet tai, manau, priklauso nuo vaiko.
O va neseniai (dabar mums 2 metai) "atrado" pasakėles apie save. Tai vis prašo pasekti, kaip Bernadeta sriubytę valgė ir pan. Kaip rašė Tuka, labai geras būdas aptarti vaiko elgesį, nepiktai, kartais ir su "korekcijom".
O apie žiaurumus, daugelis vaikų kaip tik mėgsta žiaurias pasakas, nes tai padeda jiems savo baimes "iškelti į paviršių", taigi, veikia kaip savotiška terapija.

oi, be pasakėlės neapseina nei vienas miegas Dažnai perpasakoju gerosios animacijos filmukus

Kai aš augau, niekas man pasakų nesekė, o taip norėjosi... Todėl, net kai vaikų dar neturėjau, žinojau, kad savo mažiams būtinai pasakas skaitysiu... Sėkimingai savo pažadą vykdau

Kai mano Gabrielė buvo apie 1 metus, tai mėgdavo skaityt tokią knygą, kur labai "keisti" paveikslėliai nupiešti ("Girios televizorius").
Dabar mėgsta tokias ryškesnes knygeles.
Bet topinė knyga, tai "Kaip gaidelis pono dvarą griovė" ir apie pusiau skustą pusiau luptą ožką Tai jas jau mintinai moku