Mano mažutėlis nuo pat pradžių turėjo savo charakterį...Nors ir jaučiau šleikštulį, mėnesinės vėlavo, nėštumo testai vis rodė vieną juostelę . Ir tik 3 testas, kurį dariausi jau iš nevilties (nežinojau ką ir galvoti-mėnesinės neprasideda ), parodė dvi juosteles. O tada to taip nesitikėjau ...
Nėštumas praėjo sklandžiai, visur dalyvavom su pilveliuku, net naktiniame klube pabuvojome paskutinį nėštumo mėnesį, o likus kelioms dienoms iki gimdymo šventėme draugų vestuves...
Buvo likusios daugiau negu 2 sav. iki numatytos datos...Kaip tik gavome paskolą naujam būstui, todėl suskubome tvarkytis dokumentus, mat kol nėra nepilnamečių vaikų viskas vyksta daug paprasčiau, nereikia jokios nepilnamečių reikalų pažymos, teismo leidimo įkeisti turtą ir tt. Taigi 06.08 9.30 susitariam su notaru patvirtinti galutinius dokumentus... Ir ką jūs manot, birželio 8 dieną, 2 val. nakties pajuntu kaip nubėga nuvilnyja vandenys , nezinau kaip reaguoti, juk iki termino daugiau negu dvi sav. . Pažadintas vyras galvoja, kad juokauju, mat už kelių valndų baigsim tvarkytis dokumentus...Mes dažnai pakalbėdavom, kad susitvarkom dokumentus, o tada jau ir vaikiukas gali paskubėti...be to 06.10 manęs laukė svarbus egzaminas . Vienu žodžiu lelius išsirinko datą . Dar vžiuojant į ligoninę sužinau, kad mano daktaras šią savaitę išvykęs (jis neperspėjo, nes man kaip ir ne laikas ). Bet aš vistiek jaučiu euforiją. Kol susikraunam daiktus, nusimaudom, nuvažiuojam į ligoninę ateina 4 val. Priėmime klausia ar yra sąrėmiai, o aš nežinau...tiesiog nieko nejaučiu . Papuolu į gimdyklą...galvoju, kad norėsiu nuskausminamųjų, bet ne dabar, kai jau labai labai...Ir kai ateina labai labai man gydytoja pareiškia...kad nuskausminimui jau per vėlu...jau gimdau. Trumpas šokas, bet pamatyti savo mažulėlį noras daug stiprenis. Apie 6 val. pradedu stumti ir...6 52 išgirstu silpną verkimą ...Iškviečia neonatologus ir jie išsineša mano mažąją meilę . Nuo per greito gimdymo mažulėlis nesupranta, kad jis jau ne pilvelyje ir sunkiai kvėpuoja . Tačiau po dienos viskas susitvarko ir aš žinau, kad dar 10 kartų pagimdyčiau, kad tik tai dar kartą patirčiau. Gimdymas yra kažkas nuostabaus ir visus skausmus nustelbia leliuko pirmas verksmas...Tai turi išgyventi kekviena moteris .
O mano mažulis įrodė, kad mes galim planuoti, bet viskas priklauso ne nuo mūsų, taigi tvarkėm iš naujo dokumentus, į egzaminą išsiprašiau iš ligoninės . O vaikelis ir toliau rodo savo charakterį: kai reikia kur išvažiuoti-užmiega, kai reikia miegoti, kaip tyčia viskas aplink pasidaro labai labai įdomu . Tokia tai mano sūnelio gimimo istorija .

Aukite sveiki ir laimingi.

Sveikinu su gimimu

Labai sauni istorija ir begalo panasi i musu. Ir paskola, ir ankstyvas gimdymas, ir net gi draugu vestuves. O labiausiai tai charakterio rodymas. Aukit dideli, sveiki, laimingi.

Ačiū už gerus žodžius .

PAskubĖJO bernaitis , bet mamytei pasisekė taip lengvai ir greitai pagimdyt
Aukit didučiai

o gal kadu parodysi ta savo charakteringa berniuka?

Ačiū

Va ir vaikinukas

oi kokia nuotaikinga istorija

Grazus mazulis su charakteriu Aukit sveikuciai

sekmes jums!

Ačiū .

kaip gražu skaityti gražias istorijas paukščiukų atėjimo pati pagimdžius pradėjau tokių ieškoti - nes tai išties maži stebuklėliai, o skausmo nereikėtų sureikšminti tai tik akimirka, nors dažnai pasakojimuose jis užgožia visą gimties stebuklą.
šaunuolis vaikinukas, kad tėvam nuo pat pradžių parodo - kas nuo šiol jūsų šeimoj bosas

Ot berniukas, pakoregavo visus jusu planus.