Labukas visoms. Štai ką radau apie jaunosios išlydėjimą iš namų.
SVOČIA: Augino mama dukrelę, augino ir žalią jos rūtelę. Metai ėjo, augo ir dukrelė jaunoji. Ir štai jos širdis pradėjo ilgėtis kažko naujo, nepatirto, kažko jaudinančio ir stipraus. Į širdį atėjo meilė... Ir sutiko dukra bernužėlį, ir pamilo vienas kitą, padavė vienas kitam ranką, kad toliau žengtu gyvenimo keliu.
Kadangi (...x...) netrukus paliks gimtus namus, tai norėtume, kad mama įsegtų jai rūtų vainikėlį. (Kol sega sakomi žodžiai) Šis rūtų vanikėlis ir už auksą brangesnis, už perlus ir deimantus garbingesnis. Tai skaistybės ir nuoširdumo simbolis.
Miela (....x...), priimk iš savo išrinktojo rankų šią gėlių puokštę. Tos gėlytės, tai mergautinės svajonės, lūkesčiai ir viltis. Jose matosi tavo mergautinės ašaros.(jaunikis įteikia gėles)
Prisek (...y...) baltą gėlytę, kaip jaunų dienų ir jaunystės nerūpestingumo simbolį.
Užrišk piršliui juostą, atsidėkodama ir norėdama išreikštidėkingumą, kad supiršo.
Tada svočia prisega gėlytę piršliui, kad į kitas nesidairytų ir turėtų jos ženklą.
Piršlys įteikia puokštę.
Pamergės supažindinamos su pabroliais.
Trumpas valsas apšilimui.
Mašinų puošimas.
Pasivaišinimas.
Ruošiantis išvykimui:
SVOČIA: Mieli jaunavedžiai, atverčiant naują jūsų gyvenimo puslapį linkime, kad jame būtų įrašyti patys gražiausi žodžiai: Laimė, Meilė, Ištikimybė. Tegul šie žodžiai jums būna brangūs kaip duona ant šeimyninio stalo. Sąžiningai dalinkitės jais, kad užtektų visam gyvenimui.
Būkit šviesa, kurioje viskas auga.
Būkit daina, kurią visas pasaulis dainuoja.
Būkit tiesa, kurios visas pasaulis laukia.
Būkit žole, kuria rytais įsimylėje braido.
Būkit vienas kitam vidudienio saule, rytmečio žvaigžde, sodriu vasaros lietumi.
Būkit visada drauge.
Prieš kelionę klaupkitės tėvų palaiminimui.
Tikiuosi kam nors pravers
