Radau daug geru patarimu-dilgeliu rauga naudoju nuolat ir dziaugiuosi. Labai noreciau naturaliu budu nenaudojant chemijos atsikratyti kurkliais- gaila ziureti kaip zusta puoseleti augaleliai-ir kiausiniu lukstais su aliejumi seriu ir vandeni pilu ir alu... gal dar ka zinote? Bijau kad chemikalai kenkia augalams- kokias darzoves po to valgysim..SOS! Pagalbos!
Kalcinuota soda Šis tirpalas tinka miltligių naikinimui ant daugelio augalų. Preparatas ruošiamas iš 50 g sodos, 40 g muilo ir 10 l. vandens. Juo purškiami, vynuogės, darželio gėlės, agrastai ir vaiskrūmiai sprogstant lapams. Purškimas gali būti kartojimas po 7-10 d.
Kreida Ji tinka apdulkinti bulves, morkas, jurginų gumbus laikymo vietose nuo pelėsinių grybų, puvinių ir šakninių erkių. Naudojama norma 4-5 kg t-1.
Siera Apsaugai naudojami milteliai. Tai puiki priemonė nuo obuolių rauplių, miltligių, vaisių puvinio. Vaismedžiai apdulkinami pumpurams sprogstant nesaulėtu oru, kai lietaus tikimybė nedidelė. Po lietaus apdulkinimą reikia pakartoti. Jos negalima naudoti, kai oro temperatūra >270 C ir skaisčiai šviečia saulė ar yra šalnų tikimybė. Sieros tablečių dūmais gali būti fumiguojami sandėliai.
Bordo mišinys Jis gaminamas iš 1 kg vario sulfato, 2 kg kalkių, 7,6 l mineralinės alyvos (ne mašininės!) ir 385 l vandens. Šiuo mišiniu nuo rauplių ir raudonosios europinės erkutės purškiami vaisiai ne vėliau kaip pumpurų sprogimo tarpsnyje. Mišinys taip pat naikina degulių sukėlėjus. Jis nuodingas sliekams
Insekticidinės mineralinės ir organinės alyvos Jos turi būti gerai išvalytos ir aukštos kokybės, purškiami medžiai ir krūmai nuo įvairių žievės ir dalinai po ja žiemojančių kenkėjų. Alyva aplimpa kenkėjus ir jie žūsta. Purškiama prieš pumpurams pradėjus brinkti, negalima purkšti ant sulapojusių ar žydinčių augalų, nes tai juos pražudys. Ši alyva yra maišoma su vandeniu gamintojo nurodytu santykiu ir purškiama bet kokiais sodo purkštuvais, kartkartėmis juose kystį suplakant. Purkšti reikėtų saulėtą dieną, kai temperatūroje esti apie 100 C ir nenumatomos šalnos ne trumpiau kaip 3-4 ateinančias dienas. Norint išsaugoti po medžiais ir krūmais auginamą augaliją, prieš purškimą kruopščiai ją uždenkite.
Vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis) Augalai purškiami ramybės būsenoje iki pumpurų sprogimo. Naikinami vaismedžių ir vaiskrūmių puvinių, rauplių, degulių, kokomikozės, šviesmargių ir kitų ligų sukėlėjai, vaismedžiai apvalomi nuo kerpių ir samanų. Ruošiami 1 % koncentracijos tirpalai obelims, kriaušėms, vyšnioms, slyvoms, abrikosams, serbentams, agrastams purkšti. Stengiantis apsaugoti vaismedžių šaknis nuo gumbo, šaknys prieš sodinimą tame tirpale pamirkomos. Tinka vaismedžių žaizdoms, rūsiams dezinfekuoti.
Nu kiek matosi ant nuotraukos nėra visai.Dar va ką radau Jei ant pomidorų lapų yra nestipri mozaika, G.Visockienė pataria juos nupurkšti tokiu tirpalu: litrą nugriebto pieno ir 2 g kalio permanganato sumaišyti su 9 l vandens. Geriausia purkšti ūkanotą dieną arba rytą. Beje, per lapus pomidorus tręšti tikslinga iki pat jų derėjimo pabaigos, o per šaknis tręšti likus mėnesiui iki pasibaigiant derliui.
Nei viena daržovė taip visapusiškai nenaudojama maistui, kaip pomidorai. Daugiausiai vartojami salotoms, valgių paskaninimui. Mūsų krašte tiesiai pasėti i daržą, vaisių nespėja sunokinti, jie sodinami i dėžutes ir vėliau daigais persodinami į lauką ar šiltnamį. Žemę parinkti puveningą, lengvesnę, nes ne taip nukenčia nuo ligų. Kartais, pasodinus pomidorus netikėtai užeina šalnos, jei numatoma, kad naktį bus šalna, pomidorus galima apdengti popieriumi, agrodanga ar plėvele, neliečiant jos prie daigų. Apgaubimo nenuimti iki vidudienio, po šalnos saulės spinduliai labai pavojingi. Pomidorų daigai augdami iš lapų pažastų leidžia atžalas, kurios žydi ir duoda vaisius. Pietiniuose regionuose, kur ilgesnis vegetacijos periodas, dažniausiai spėja suaugti visi vaisiai. Mūsų krašte reikia genėti, neleidžiant augti dideliam kiekiui atžalų. Norint gauti didesnį derlių, viename krūme auginama keletas stiebų. O jei norime turėti ankstesnį derlių tik vieną stiebą palikti, nugenint visas atžalas.
Auginant šiuos šilumamėgius reikia žinoti ir apie juos tykančias ligas. Žalingiausia ir labiausiai išplitęs pomidorų maras. Toks pats grybas sukelia ir bulvių marą. Vasarą ant žalių vaisių atsiranda rudos dėmelės. Iš pradžių lyg po odele pasislėpusios. Dėmelės didėja, plečiasi, gali apimti visą vaisių. Tuo pačiu metu paruduoja ir gilesni vaisiaus audiniai. Jei ligoti vaisiai liečiasi su žeme, ant jų pasirodo baltas puvėsis. Grybo vystymasis ir plitimas priklauso nuo klimatinių sąlygų. Ypač daug žalos padaro kai šiltos ir drėgnos dienos, o naktys šaltos. Kaip kovoti? Nesodinti pomidorų šalia bulvių, jei auginsime lauke. Pasirodžius ligos požymiams ant bulvių lapų purkšti pomidorus turima priemone. Rinkti, naikinti pūvančius vaisius.
Juodasis vaisių puvinys. Liga dažniausiai pasirodo antroje vasaros pusėje ant sunokusių vaisių. Vaisiaus paviršiuje, dažniausiai prie kotelio, atsiranda vandeningos dėmės, kurios didėja, pajuoduoja, įdumba. Ligai toliau vystantis dėmių paviršiuje atsiranda labai daug. Vaisiai krinta, supūva. Kaip kovoti? Surinkti ir sunaikinti ligotus vaisius. Atrinkti sveikus, nesužalotus pomidorus. Jei daug augalo pažeista jį išrauti ir sunaikinti. Jei ligos pati pradžia purkšti Bordo skysčiu ar kita turima priemone.
Viršūninis vaisių puvinys. Šios ligos priežastis nėra tiksliai įminta. Spėjama, kad dėl nepakankamo augalo aprūpinimo vandeniu. Gali būti, kad kelios ligos priežastys sukelia vienodus ligų požymius. Ligos požymiai pasirodo žaliuosiuose vaisiuose. Tokio vaisiaus viršūnėje atsiranda maža, vandeninga dėmelė. Vėliau padidėja, paruduoja, įdumba, tuo aiškiai atsiribodama nuo sveikų audinių. Ligoti vaisiai nustoja augti ir dažnai neprinokę nukrenta. Kaip kovoti? Vaisių mezgimo ir nokimo metu reikia pomidorus aprūpinti reikiamu vandens kiekiu. Purškimas Bordo skysčiu ar kita priemone irgi duoda gerų rezultatų.
Lapų šviesmargė. Tai pavojingiausioji lapų liga. Ji puola pomidorų daigus ir suaugusius augalus. Ant lapų, stiebų, žiedkočių, kartais net ant vaisių pasirodo nedidelės, sausos, balzganos su rudais pakraščiais dėmelės. Dėmelių centre matyti maži, vos plika akimi įžiūrimi juodi taškeliai. Dėmių kiekis didėja, susilieja. Visas lapas paruduoja ir nudžiūsta. Liga pradeda plėstis nuo apatinių lapų ir pereina į viršutinius. Ligai anksti pasirodžius ir smarkiai išplitus, pomidorų derlius žymiai sumažėja. Palankios sąlygos grybo vystymuisi ir plitimui drėgnas, šiltas oras. Kaip kovoti? Pastebėjus pirmuosius požymius, ligotus lapus skinti sunaikinti. Pomidorus purkšti Bordo ar kitomis turimomis priemolis. Purškimą pakartoti po dviejų savaičių.
Pomidorų bakterinis vėžys. Labai pavojinga liga. Vėžiu serga visose augimo stadijose, todėl ligos požymiai labai įvairūs. Svarbiausi vytimas, patamsėjimas ir dėmėtumas. Sudygę daigeliai pradeda vysti ir labai greitai nudžiūsta. Suaugusių augalų vytimas vyksta iš lėto, apimdamas vis naujas šakeles. Vystančių šakų ar stiebo paviršiuje atsiranda rudos spalvos, siauri žievės įtrūkimai, žaizdelės. Vaisiai bakteriniu vėžiu užsikrečia iš vidaus ar išorės. Užsikrėtus iš išorės paviršiuje atsiranda nedidelės, apskritos, šviesios su tamsiu centru dėmelės. Vaisiams užsikrėtus iš vidaus, per vaisiaus kotelį, pomidoruose pastebimos išsigimimo žymės. Jų audiniai suminkštėja. Sėklos būna tamsios, nedaigios. Bakterijos plinta per dirvą, ligotų augalų liekanas ir sėklą. Vegetacijos metu nuo sergančių ant sveikų augalų bakterijas perneša lietus, vėjas (jei auga lauke). Jei šiltnamyje žmogus, vabzdžiai. Bakterijos į augalus patenka per žaizdeles. Nuskabius lapus atsiranda žaizdelės. Jei nespėjus uždžiūti joms mes paliesime, sudarysime terpę bakterijoms papulti. Žinoma, jei ligos užuomazgos jau ore. . Kaip kovoti? Išnaikinti sergančių augalų liekanas. Žemę pakeisti. Šiltnamį, nuėmus derlių, dezinfekuoti panaudojant dūminę sieros šaškę.
Nuo sėjos iki pirmųjų vaisių sunokimo praeina 45 mėnesiai. Jei sudarysime tinkamas sąlygas, jie vaisius nokins iki šalnų. Apgaubkime šiuos šilumamėgius rūpesčiu, kad nereiktų jiems sirgti, o mums galvoti kaip juos išgelbėti.. (Regilos internetine svetaine)
man kazkaip atrodo kad kaip tik jei shienu apdeta tai turetu buti ten shilta o dar ir shiaudai laistant po truputi puti ima.... ar ne ?
(niu jooo, o is kur tiek shieno gauti kad visa darza uzdengti ) Papildyta:
QUOTE(*GREISI* @ 2009 05 27, 12:46)
Pavadinimas
Gaminimas ir paskirtis
Kalcinuota soda
Šis tirpalas tinka miltligių naikinimui ant daugelio augalų. Preparatas ruošiamas iš 50 g sodos, 40 g muilo ir 10 l. vandens. Juo purškiami, vynuogės, darželio gėlės, agrastai ir vaiskrūmiai sprogstant lapams. Purškimas gali būti kartojimas po 7-10 d.
paliestum ir pamatytum ,kad vėsu,kai ranka pakiši.O drėgmė taip pat laikosi.Šiaudai ar jau išdžiovinta žolė niekada nepūva.Vyksta natūralus irimas.Dar pasigaminu arbatėlę,tai sunyksta akyse.Ir turiu patręštą žemę.Šiaip ,kad paaiškinti viso to naudą reikia aperskaityti visą knygą.Apibendrinant gamtoje nėra nieko pliko,o ir purenimui laiko neturiu.Aišku mulčiuoti puvenomis taip pat galima,bet reikia neliesti stiebo.Agrastus ,serbentus apmulčiuok iš rudens ir pamatysi poveikį.Maniškiai šiemet šimtą kartų gražesni.Lapai žali žali,krūmas vešlus.O skruzdžių dar nesimato.Nelabai ten patinka joms laipioti. Kada pafotkinsiu kaip atrodo .O šiaudai iš rudens nuo ūkininkų.Baiginėju ketvirtą ruloną.Dar porą turiu ,neužteks.Pvz ,kur stovėjo iš rudens šiaudai,tai ten dabar lysvelė purios juodos žemės.Nereikia nei kasti,nei ravėti.Nė vienos piktžolės,sodink ką nori.
gal pasakytumet kuo parugstinti dirva? Cia reiketu silauogem. pasodintos jos i durpes, apmulciuotos durpem, bet jauciu, smelis persisunke ir nusarmino jiems dirva... Gal spygliu pabarstyt? miske gyvenam - galeciau pagrebt... o jei kokiu durpiu uzpilu laistyciau?
Kiek žinau pjuvenos labai užrūgština dirvą. Spygliai irgi labai tinka, jų galim ir į durpę įmaišyt. Dar patartina vandenį prieš laistant palaikyti užpiltą ant rūgštos durpės, kad jį nušarmint. Jai durpėj (aišku aukštapelkių rūgštoje) pasodinta , tai užtenka tos rūgšties, nebent ta durpė visa į smėlį "sulindo", tada jokie mulčiavimai ar laistymai nepadės. Smėlingoj dirvoj reikėtų paklot ar agroplėvelę, ar drobyną kokę, tik tada ant viršaus pilt durpę ir šilauoges sodint. Ir tai, laikui bėgant audinys suirs ir durpė "susigers" į smėlį. Tik procesa ilgėlesnis. Papildyta:
QUOTE(*GREISI* @ 2009 05 28, 07:03)
Aišku mulčiuoti puvenomis taip pat galima,bet reikia neliesti stiebo.Agrastus ,serbentus apmulčiuok iš rudens ir pamatysi poveikį.Maniškiai šiemet šimtą kartų gražesni.Lapai žali žali,krūmas vešlus.O skruzdžių dar nesimato.
Turiu tik pjuvenų mulčui, bet bijau jomis mulčiuot, nes pasmus ir taip rūgšta žemė, gal bandei?
Ir šeip man įdomu kaip tas mulčiavimas iš rudens turi būt - kaip aš supratau, tai užmulčiuoji vietą kur ruošiesi daryt lysvę, o pavasarį? Nuvalyt tą mulčą ar ant viršaus žemę bert ar į mulčą sodint...Jai sodint į tai ką gauni pavasarį, tai iš rudens prieš mulčiuojan žolę nuskust ar nukast? Nu nesuprantu kur ta žolė dingsta, jai per mulčo sluoksnį užaugt, juk vieni juokai .
Šiuo metu kovojam su tokiais kenkėjais, kaip grambuoliai, liaudyje karkvabaliais vadinamais. Po kolkas rezultatų nesimato. Ką radau apie šiuos kenkėjus: Grambuolių lervos vystosi 4-5'rius metus, lervos migruoja daugiausiai vertikaliai, o horizontaliai ne. Todėl dažnai lervoms atitenka prastas maistas, nes jos negali toli nukeliauti, todėl menkai auga. Palikuonys būna nevislūs, ir tik nedidelė dalis išgyvena. Grambuolių lervos vengia vietų, kur auga kryžmažiedžiai (svėrės, engros), lubinai, esparcetai, dobilai, šeivamedžiai, karaganos. Tankūs grikių, aguonų, kanapių pasėliai užpavėsina dirvą, todėl patelės kiaušinių joje nededa. Lervos migruoja vertikaliai dėl drėgmės ir temperatūros svyravimų. Dažniau jos koncentruojasi sluoksniuose, kur drėgmė yra 6-7%, o temperatūra - 17-20° C. Kai drėgmė pasiekia 10-11 % arba temperatūra - per 25° C, beveik visos lervos pasitraukia. Vasarą jos paprastai gyvena dirvos paviršiuje (10-30 cm), o rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais leidžiasi gilyn (70-120cm) ir ten žiemoja, todėl rudenį dirvą rekomenduojama perkasti, kad peršaltų leliukės ar lervos. Kurmiai, kirstukai, ežiai, kovai, varnėnai, gandrai ir kiti paukščiai gerokai sumažina grambuolių skaičių. Plėšrūnų, mintančių lervomis, poveikis didesnis, kai dirva ariama ar purenama. Kitose šalyse siūloma įterpti į dirvą insekticidų, Lietuvoje terpti į dirvą insekticidų neleidžia įstatymai. Pagal šią info, mulčiavimas lyg geras dalykas ir kovojant su šiais kenkėjais turėtų būt.
Šiuo metu kovojam su tokiais kenkėjais, kaip grambuoliai, liaudyje karkvabaliais vadinamais. Po kolkas rezultatų nesimato.
Ką radau apie šiuos kenkėjus:
Grambuolių lervos vystosi 4-5'rius metus, lervos migruoja daugiausiai vertikaliai, o horizontaliai ne. Todėl dažnai lervoms atitenka prastas maistas, nes jos negali toli nukeliauti, todėl menkai auga. Palikuonys būna nevislūs, ir tik nedidelė dalis išgyvena. Grambuolių lervos vengia vietų, kur auga kryžmažiedžiai (svėrės, engros), lubinai, esparcetai, dobilai, šeivamedžiai, karaganos. Tankūs grikių, aguonų, kanapių pasėliai užpavėsina dirvą, todėl patelės kiaušinių joje nededa. Lervos migruoja vertikaliai dėl drėgmės ir temperatūros svyravimų. Dažniau jos koncentruojasi sluoksniuose, kur drėgmė yra 6-7%, o temperatūra - 17-20° C. Kai drėgmė pasiekia 10-11 % arba temperatūra - per 25° C, beveik visos lervos pasitraukia. Vasarą jos paprastai gyvena dirvos paviršiuje (10-30 cm), o rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais leidžiasi gilyn (70-120cm) ir ten žiemoja, todėl rudenį dirvą rekomenduojama perkasti, kad peršaltų leliukės ar lervos. Kurmiai, kirstukai, ežiai, kovai, varnėnai, gandrai ir kiti paukščiai gerokai sumažina grambuolių skaičių. Plėšrūnų, mintančių lervomis, poveikis didesnis, kai dirva ariama ar purenama. Kitose šalyse siūloma įterpti į dirvą insekticidų, Lietuvoje terpti į dirvą insekticidų neleidžia įstatymai.
Pagal šią info, mulčiavimas lyg geras dalykas ir kovojant su šiais kenkėjais turėtų būt.
pagyvensim pamatysim.Kas nori atidengti gali perkasti,arba kartu su mulču suarti.Nuo tada ,kai žmonės pradėjo kovoti su visais chemikalais nieko gero nepasiekė.Daržovės ir medžiai serga vis labiau ir labiau.Suardyta natūrali pusiausvyra.Apie žemės derlingumą išvis nėra ką kalbėti.Yra ger knyga protingas daržas,ten viskas puikiai paaiškinta.O kodėl užsienyje beveik visi mulčiuoja?Angliškai pilna medžiagos apie mulčiavimo naudą.Tokioje dirvoje augančios daržovės žymiai atsparesnės.
pagyvensim pamatysim.Kas nori atidengti gali perkasti,arba kartu su mulču suarti.Nuo tada ,kai žmonės pradėjo kovoti su visais chemikalais nieko gero nepasiekė.Daržovės ir medžiai serga vis labiau ir labiau.Suardyta natūrali pusiausvyra.Apie žemės derlingumą išvis nėra ką kalbėti.Yra ger knyga protingas daržas,ten viskas puikiai paaiškinta.O kodėl užsienyje beveik visi mulčiuoja?Angliškai pilna medžiagos apie mulčiavimo naudą.Tokioje dirvoje augančios daržovės žymiai atsparesnės.
Na apie mulčiavimą man nenaujiena. Ir šiaip, kaip ir nieko naujo "protingam darže" nesužinojau. Vis ruošiuos konspektus daržininkystės išsitraukt ir natūralių raugų receptukus čia idėt, bet rankų "nepritempiu" iki jų .
Rudenį bandysiu eksperimentuot ir taikyt teoriją praktikoje .
Bet rūgštas mulčas, matyt man netks, dėl grambuolių gausios populiacijos, jie nemėgsta kalkintos dirvos, vadinas mėgsta rūgščią, kokia pas mus ir yra. Šiuo metu kaip tik vertėtu užkalkinti dirvą, kad patelės į ją kiaušinėlių nepridėtu.
