pernai kovojau su srutom,karstu vandeniu,kava net ir chemijos griebiaus bet pasakysiu viena jos vistiek mus pergudrauja...likusios gyvos persikelia i kita vieta net gali nepastebeti...o paskui as jas palikau ramybej...po mulciu nesimate tai ir joms gerai ir man galva neskaudejo
QUOTE(blakstiena5 @ 2010 04 27, 13:24)
pernai kovojau su srutom,karstu vandeniu,kava net ir chemijos griebiaus bet pasakysiu viena jos vistiek mus pergudrauja...likusios gyvos persikelia i kita vieta net gali nepastebeti...o paskui as jas palikau ramybej...po mulciu nesimate tai ir joms gerai ir man galva neskaudejo
Isvada: Visi nori gyvent
QUOTE(Mirabele @ 2010 04 27, 08:48)
Labai abejoju 
Knygoje radau apie ji parasyta.
KAOLINAS
baltas, gelsvas molis
(dar vadinamas kiniskuoju moliu)
Vartojamas kaip absorbentas vaistu ir kosmetikos produktu gamyboje. Juo padengiamas popierius.
Knygoje radau apie ji parasyta.
KAOLINAS
baltas, gelsvas molis
(dar vadinamas kiniskuoju moliu)
Vartojamas kaip absorbentas vaistu ir kosmetikos produktu gamyboje. Juo padengiamas popierius.
o čia toje pačioje knygoje? jei taip tai tikrai ne tas pats
...bet man kažkodėl susidarė įspūdis kad tai degtas smulkintas kaolinas...
oh... jau maniau prisirauksiu trąšų pomidorams
aha, kad skruzdes ropinėja man nelabai trukdo, bet kad jos amarų prineša ant obelaičių ir kitų augalų man visai nepatinka... ir dar saugo tuos siurbikus nuo boružių.
QUOTE(bytte @ 2010 04 29, 19:09)
o čia toje pačioje knygoje? jei taip tai tikrai ne tas pats ...
bet man kažkodėl susidarė įspūdis kad tai degtas smulkintas kaolinas...
...bet man kažkodėl susidarė įspūdis kad tai degtas smulkintas kaolinas...
Viskas is tos knygos. Ten siaip labai gera knyga, kiekvienam gyvenimo atvejui.
Ar naudojate dilgėlių antpilą? Pas mane jau 5 dienų yra. Noriu išbandyti.
Prieš kenkėjus ekologiškai"
Autorius
*
2009-07-04, Nr. 27(287)
Skaitykite komentarus (0) Daugiau šiame numeryje
Fitoncidinių augalų rinkimas, džiovinimas, laikymas
Antžeminės dalys renkamos žiedpumpurių formavimosi arba pirmoje žydėjimo fazėje. Renkami sveiki, švarūs, sausi augalai, kiekviena rūšis atskirai. Jokiu būdu negalima rinkti arti magistralių, kelių, chemijos fabrikų, geležinkelių, kur dirva užkrėsta išmetamosiomis ir fabrikų dujomis. Ypač kenksmingas švinas, kuris, patekęs į augalus, jų fitoncidus, vaisius, daržoves, gali sunkiai apnuodyti žmogaus organizmą. Negalima rinkti pageltusių, suvytusių, nešvarių augalų. Renkant negalima suslėgti augalų. Surinktus kuo skubiau reikia džiovinti. Pasak senolių, fitoncidinius augalus patartina rinkti per mėnulio delčią, jam esant Svarstyklių ženkle. Tuo metu juose yra mažiausiai (7578 proc.) vandens, jie greičiau išdžiūva. Renkama 23 dienos po lietaus, antroje dienos pusėje. Veiksmingiausi augalai būna surinkti iki Joninių.
Natūralus džiovinimas yra vėjų prapučiamoje, tamsioje, šiltoje vietoje. Augalus reikia paskleisti plonu sluoksniu, dažnai vartyti. Ypač tinka skardinių stogų pastogės, nes saulė labai įkaitina stogo skardą, augalai greitai išdžiūva.
Dirbtinis džiovinimas kai augalai džiovinami specialiose spintose ar kamerose, kuriose jie greitai išdžiovinami. Ugniažolės, kiaulpienės, daržinės pienės išdžiūva 55 OC temperatūroje, o kvapieji augalai (ramunėlės, metelės ir kt.) 30 OC.
Mišrus džiovinimas kai augalai iš pradžių džiovinami natūraliai, o kai apvysta baigiami džiovinti džiovyklose. Išdžiovinti augalai turi būti natūralios spalvos, 510 proc. drėgnumo, nesuplėkę, šiugždantys.
Požeminės augalų dalys šaknys, šakniagumbiai kasami anksti pavasarį, kol dar nepradėjo želti, o rudenį kai nudžiūva antžeminės dalys. Prieš džiovinant reikia nuplauti, pašalinti senas šaknis, gana stambiai susmulkinti. Pušų spygliai, pumpurai renkami anksti pavasarį, kol dar neprasidėjusi vegetacija.
Kas prie ko? Lapų ir stiebų ištraukos, nuovirai
Alijošiai. Sultis atskiesti vandeniu, santykiu 1:1, ir mirkyti sėklas beicuojant.
Dirviniai asiūkliai. 1 kg žalių augalų užpilti 10 l vandens, vis pamaišant palaikyti 12 val. Nukošus atskiesti penkiskart didesniu vandens kiekiu. Purkšti nuo grybinių ligų, erkių, vyšninių musių, rūdžių, amarų, skydamarių.
Arkliarūgštynės. 200 g susmulkintų šaknų užpilti 8 l vandens. 3 val. laikyti 3040 OC, po to nukošti. Purkšti nuo amarų, spragių kopūstų daigus, jų sėklojus, ridikus.
Bitkrėslės. 300 g žalių arba 20 g džiovintų bitkrėslių žiedų užpilti 10 l vandens, palaikyti 35 val., pamaišyti. Nukošus purkšti pomidorus nuo lapų dėmėtligės, kitus augalus nuo rūdžių, erkių. Neatskiesta ištrauka purkšti avietes, braškes nuo kenkėjų.
Bulvienojai. 1,5 kg žalių, sveikų ar 1 kg sausų bulvienojų užmerkti vandenyje 34 val. Purkšti tuoj pat vakare nuo amarų, voratinklinių erkių, kandžių.
Durnaropės (nuodingi augalai). Visą antžeminę dalį arba tik lapus, žiedpumpurius ir žiedus sudžiovinti. 1 kg mirkyti 12 val., nukošti ir purkšti nuo amarų, blakių, voratinklinių erkių.
Juodosios drignės (nuodingi augalai). Lapus ir šaknis išdžiovinti. 1 kg mirkyti 12 val. vandenyje. Nukošus purkšti nuo amarų, blakių, voratinklinių erkių, lapgraužių vikšrų, pjūklelių lervų.
Dilgėlės. 250 g sausų arba 1,2 kg žalių dilgėlių užpilti 10 l vandens. Kai ims rūgti, į 10 l vandens įpilti 200 g ištraukos ir purkšti nuo amarų, lapgraužių.
Didžiosios varnalėšos. Trečdalį kibiro pridėti smulkiai supjaustytų lapų, užpilti 11 l vandens, palaikyti tris paras ir laistyti kopūstus nuo vikšrų.
Kraujažolės:
1 kg augalų su žiedais užpilti 10 l verdančio vandens, virti 30 min. Nukošus purkšti nuo tripsų, voratinklinių erkių, lapsukių.
800 g džiovintų susmulkintų augalų užpilti 9 l vandens, laikyti 3040 OC temperatūroje, nukošti. Purkšti nuo amarų, blakučių.
Kiaulpienės. 500 g susmulkintų lapų ar 250 g susmulkintų šaknų užpilti 10 l vandens, palaikyti tris dienas, nukošti ir iš karto purkšti nuo blakių, amarų, erkių. Skleidžiantis vaismedžių pumpurams ir po žydėjimo purkšti kas 10 dienų. Jei kenkėjų daug, purkšti dažniau.
Pentiniai (nuodingi augalai):
1 kg sausų ar 0,1 kg šaknų užpilti 10 l vandens, laikyti dvi paras. Nukošti. Nupurškus šia ištrauka žūva 98 proc. pjūklelių. Ugninukų ir žiedinių verpikų vikšrai žūva visi.
0,7 kg augalų užpilti 10 l vandens, palaikyti 12 val. arba virti. Purkšti nuo gudobelinių baltukų, kopūstinių vikšrų, pelėdgalvių ir kandžių vikšrų, lapgraužių, pjūklelių, žieduotųjų verpikų, blakių, amarų, voratinklinių erkių.
Pomidorai:
Tris saujas lapų ir stiebų užpilti 2 l vandens, palaikyti 2 val., purkšti nuo skraidančių kopūstinių baltukų.
500 g žalių pomidorų lapų sumalti mėsmale, užpilti nedaug vandens, nukošti, pripilti iki 10 l vandens. Purkšti kas savaitę nuo pjūklelių vikšrų, lervų, čiulpiančiųjų kenkėjų.
2 kg šviežių lapų ir stiebų užpilti vandeniu ir virti ant silpnos kaitros. Nusunkti, atskiesti tris kartus didesniu vandens kiekiu ir purkšti vaismedžius nuo lapgraužių ir vaisėdžių.
Laukinės rūgštynės. 250 g šaknų užpilti 800 g 40 OC vandeniu, mirkyti 2 val. Purkšti nuo amarų.
Rabarbarai. 0,4 kg lapų užpilti 3 l vandens, laikyti pamaišant 6 val. Aplaistyti lauko skruzdėlių gyvenamas žemes.
Serenčiai. Pusę kibiro augalų su žiedais užpilti vandeniu, palaikyti vieną parą ir nukošus purkšti nuo amarų.
Juodieji šeivamedžiai. 200 g sausų lapų ir žiedų užpilti 10 l šilto vandens. Palaikyti šiltai parą, po to nukošti. Purkšti nuo amarų, lapgraužių.
Baltosios garstyčios. Grūstuve sutrinti 200 g garstyčių sėklų, užpilti 10 l vandens, palaikyti vieną parą ir nukošus purkšti nuo amarų.
Tabakas:
Lapus ir stiebus sutrinti į miltelius. Po medžių žydėjimo ar prieš šalnas prie kas antro vaismedžio užkurti laužą, įberti 1 kg tabako ir, jei nevėjuota, rūkyti 30 min. Ryte laužavietes sukasti. Naikina amarus ir obelines blakes.
200 g tabako atliekų dulkių užpilti 10 l vandens, virinti 2 val. Nukošus purkšti sodą nuo lapgraužių vikšrų ir lervų, amarų, blakių, obelinių kandžių lervų ir kt.
Citrusiniai vaisiai:
0,5 kg žievelių užpilti 2 l vandens, padėti šiltoje vietoje penkioms paroms. Nukoštos ištraukos 25 g atskiesti 2 l vandens ir tuoj pat purkšti nuo amarų, tripsų. Šį tirpalą labai tinka purkšti pakaitomis su česnakų tirpalu kartą per savaitę, kol žūva visi kenkėjai.
1 kg sausų žievelių užpilti 10 l šilto vandens, palaikyti tris paras šiltai, nukošti. Purkšti neskiestu nuo amarų, voratinklinių erkių ir kitų vikšrų.
Ramunėlės:
0,5 kg sudžiūvusių žiedų ir lapų užpilti 10 l vandens, palaikyti 12 val., pripilti dar 20 l vandens. Purkšti nuo amarų, voratinklinių erkių, vikšrų.
0,5 kg džiovintų žiedų užpilti 5 l 6070 OC vandeniu, palaikyti 10 val., nukošti, pripilti 15 l vandens. Purkšti sodo vaismedžius, krūmus nuo amarų, erkių, pjūklelių lervų, jaunų žiedsprindžių vikšrų, lapsukių.
Pušų pumpurai. 500 g pumpurų užpilti 8 l karšto vandens, virti 40 min. Purkšti obelis pumpurams besiskleidžiant ar parausvėjus žiedams nuo obelinių žiedgraužių.
Pelenų šarmas. Į kibirą įberti 1 kg pelenų, užpilti 3 l verdančio vandens, maišyti, kol atauš. Po dviejų dienų perkošti ir purkšti.
Fitoncidinių augalų paruošimas naudoti
Tręšti ar purkšti naudojama fermentuota fitoncidinių augalų ištrauka, jų milteliai arba augalai įsmaigstomi, jais padengiama dirva šalia saugomų augalų.
Ištraukos tai vandeniu užpiltos žalios ar džiovintos žolės, žiedai ar šaknys. Vanduo gali būti šaltas, drungnas ar karštas, nelygu kokios ištraukos ruošiamos. Ištraukas reikia supilti į tamsius sandarius indus, laikyti šaltai rūsyje ar šaldytuve. Tinka naudoti 23 paras.
Nuovirai tai vandeninės ištraukos, gaunamos augalus virinant. Po virinimo, ištraukai atvėsus, nukošti ir pripilti verdančio vandens iki buvusio kiekio. Laikyti sandariuose induose šaltai.
Purškimas. Purkšti giedromis dienomis nudžiūvus rasai. Lyjant ar po lietaus purkšti beprasmiška. Purkštuvo antgalis turi būti ne toliau kaip 0,5 m nuo pagrindinio antgalio. Skystis turi kristi ant augalų smulkiais lašeliais kaip migla.
Fitoncidinių augalų panaudojimas
Lapai, stiebai (alijošiai, asiūkliai, arkliarūgštynės, bitkrėslės, durnaropės, juodosios drignės, didžiosios varnalėšos, dilgėlės, kraujažolės, kiaulpienės, pentiniai, pomidorų lapai ir stiebai, bulvienojai, rabarbarai, suplėkęs šienas, serenčiai, laukinės rūgštynės, juodieji šeivamedžiai, ievos, garstyčios, tabakas).
Žievelės (apelsinų, citrinų, mandarinų, greipfrutų).
Žiedai (ramunėlių, šlamučių).
Pumpurai (pušų).
Skysčiai (pelenų šarmas, nugriebtas ar separuotas pienas, išrūgos).
Svogūnai (česnakai, valgomieji svogūnai, jų lukštai).
Vaisiai (paprikos, aitrieji ir kartieji pipirai).
Pelenai (beržų, kitų lapuočių).
Būkime atsargūs purkšdami
Visi fitoncidiniai augalai yra daugiau ar mažiau nuodingi. Žmonėms jie nepavojingi, bet saugos reikia laikytis.
1. Dirbant nosį, burną reikia pridengti respiratoriumi ar dvigubos marlės su vatos tarpsluoksniu kauke. Užsimauti gumines pirštines, kepurę, nedirbti basomis.
2. Purškiant negalima valgyti, rūkyti.
3. Gaminti ir purkšti fitoncidinių tirpalų negalima vaikams, paaugliams, nėščiosioms, maitinančioms krūtimi motinoms, sergantiesiems šienlige, astma, alergiškiems tiems augalams.
4. Baigus rinkti augalus ar paruošus fitoncidinius tirpalus reikia rūpestingai muilu ir šepetuku šiltame vandenyje nusiplauti rankas, nusiprausti.
5. Jei arti purškiamų augalų auga derančių krūmų, braškių su uogomis, juos reikia pridengti plėvele.
6. Purkštuvą, indus, kuriuose virė augalai, gerai muilu išplauti, išdžiovinti saulėje.
....................................
Dėmesio. Stipriai papildyta šios interneto svetainės rubrika Teisės aktai. Dar kartą dėmesio. Šios rubrikos turinį rasite atsiversto puslapio kairėje pusėje, o turinio apačioje rasite naujausius teisės aktus. Plačiau>>
*
Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje Naujienos). Plačiau>>
Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika Naujienos, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė) Plačiau>>
*
Daugiau Naujienų (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41
atgal
Autorius
*
2009-07-04, Nr. 27(287)
Skaitykite komentarus (0) Daugiau šiame numeryje
Fitoncidinių augalų rinkimas, džiovinimas, laikymas
Antžeminės dalys renkamos žiedpumpurių formavimosi arba pirmoje žydėjimo fazėje. Renkami sveiki, švarūs, sausi augalai, kiekviena rūšis atskirai. Jokiu būdu negalima rinkti arti magistralių, kelių, chemijos fabrikų, geležinkelių, kur dirva užkrėsta išmetamosiomis ir fabrikų dujomis. Ypač kenksmingas švinas, kuris, patekęs į augalus, jų fitoncidus, vaisius, daržoves, gali sunkiai apnuodyti žmogaus organizmą. Negalima rinkti pageltusių, suvytusių, nešvarių augalų. Renkant negalima suslėgti augalų. Surinktus kuo skubiau reikia džiovinti. Pasak senolių, fitoncidinius augalus patartina rinkti per mėnulio delčią, jam esant Svarstyklių ženkle. Tuo metu juose yra mažiausiai (7578 proc.) vandens, jie greičiau išdžiūva. Renkama 23 dienos po lietaus, antroje dienos pusėje. Veiksmingiausi augalai būna surinkti iki Joninių.
Natūralus džiovinimas yra vėjų prapučiamoje, tamsioje, šiltoje vietoje. Augalus reikia paskleisti plonu sluoksniu, dažnai vartyti. Ypač tinka skardinių stogų pastogės, nes saulė labai įkaitina stogo skardą, augalai greitai išdžiūva.
Dirbtinis džiovinimas kai augalai džiovinami specialiose spintose ar kamerose, kuriose jie greitai išdžiovinami. Ugniažolės, kiaulpienės, daržinės pienės išdžiūva 55 OC temperatūroje, o kvapieji augalai (ramunėlės, metelės ir kt.) 30 OC.
Mišrus džiovinimas kai augalai iš pradžių džiovinami natūraliai, o kai apvysta baigiami džiovinti džiovyklose. Išdžiovinti augalai turi būti natūralios spalvos, 510 proc. drėgnumo, nesuplėkę, šiugždantys.
Požeminės augalų dalys šaknys, šakniagumbiai kasami anksti pavasarį, kol dar nepradėjo želti, o rudenį kai nudžiūva antžeminės dalys. Prieš džiovinant reikia nuplauti, pašalinti senas šaknis, gana stambiai susmulkinti. Pušų spygliai, pumpurai renkami anksti pavasarį, kol dar neprasidėjusi vegetacija.
Kas prie ko? Lapų ir stiebų ištraukos, nuovirai
Alijošiai. Sultis atskiesti vandeniu, santykiu 1:1, ir mirkyti sėklas beicuojant.
Dirviniai asiūkliai. 1 kg žalių augalų užpilti 10 l vandens, vis pamaišant palaikyti 12 val. Nukošus atskiesti penkiskart didesniu vandens kiekiu. Purkšti nuo grybinių ligų, erkių, vyšninių musių, rūdžių, amarų, skydamarių.
Arkliarūgštynės. 200 g susmulkintų šaknų užpilti 8 l vandens. 3 val. laikyti 3040 OC, po to nukošti. Purkšti nuo amarų, spragių kopūstų daigus, jų sėklojus, ridikus.
Bitkrėslės. 300 g žalių arba 20 g džiovintų bitkrėslių žiedų užpilti 10 l vandens, palaikyti 35 val., pamaišyti. Nukošus purkšti pomidorus nuo lapų dėmėtligės, kitus augalus nuo rūdžių, erkių. Neatskiesta ištrauka purkšti avietes, braškes nuo kenkėjų.
Bulvienojai. 1,5 kg žalių, sveikų ar 1 kg sausų bulvienojų užmerkti vandenyje 34 val. Purkšti tuoj pat vakare nuo amarų, voratinklinių erkių, kandžių.
Durnaropės (nuodingi augalai). Visą antžeminę dalį arba tik lapus, žiedpumpurius ir žiedus sudžiovinti. 1 kg mirkyti 12 val., nukošti ir purkšti nuo amarų, blakių, voratinklinių erkių.
Juodosios drignės (nuodingi augalai). Lapus ir šaknis išdžiovinti. 1 kg mirkyti 12 val. vandenyje. Nukošus purkšti nuo amarų, blakių, voratinklinių erkių, lapgraužių vikšrų, pjūklelių lervų.
Dilgėlės. 250 g sausų arba 1,2 kg žalių dilgėlių užpilti 10 l vandens. Kai ims rūgti, į 10 l vandens įpilti 200 g ištraukos ir purkšti nuo amarų, lapgraužių.
Didžiosios varnalėšos. Trečdalį kibiro pridėti smulkiai supjaustytų lapų, užpilti 11 l vandens, palaikyti tris paras ir laistyti kopūstus nuo vikšrų.
Kraujažolės:
1 kg augalų su žiedais užpilti 10 l verdančio vandens, virti 30 min. Nukošus purkšti nuo tripsų, voratinklinių erkių, lapsukių.
800 g džiovintų susmulkintų augalų užpilti 9 l vandens, laikyti 3040 OC temperatūroje, nukošti. Purkšti nuo amarų, blakučių.
Kiaulpienės. 500 g susmulkintų lapų ar 250 g susmulkintų šaknų užpilti 10 l vandens, palaikyti tris dienas, nukošti ir iš karto purkšti nuo blakių, amarų, erkių. Skleidžiantis vaismedžių pumpurams ir po žydėjimo purkšti kas 10 dienų. Jei kenkėjų daug, purkšti dažniau.
Pentiniai (nuodingi augalai):
1 kg sausų ar 0,1 kg šaknų užpilti 10 l vandens, laikyti dvi paras. Nukošti. Nupurškus šia ištrauka žūva 98 proc. pjūklelių. Ugninukų ir žiedinių verpikų vikšrai žūva visi.
0,7 kg augalų užpilti 10 l vandens, palaikyti 12 val. arba virti. Purkšti nuo gudobelinių baltukų, kopūstinių vikšrų, pelėdgalvių ir kandžių vikšrų, lapgraužių, pjūklelių, žieduotųjų verpikų, blakių, amarų, voratinklinių erkių.
Pomidorai:
Tris saujas lapų ir stiebų užpilti 2 l vandens, palaikyti 2 val., purkšti nuo skraidančių kopūstinių baltukų.
500 g žalių pomidorų lapų sumalti mėsmale, užpilti nedaug vandens, nukošti, pripilti iki 10 l vandens. Purkšti kas savaitę nuo pjūklelių vikšrų, lervų, čiulpiančiųjų kenkėjų.
2 kg šviežių lapų ir stiebų užpilti vandeniu ir virti ant silpnos kaitros. Nusunkti, atskiesti tris kartus didesniu vandens kiekiu ir purkšti vaismedžius nuo lapgraužių ir vaisėdžių.
Laukinės rūgštynės. 250 g šaknų užpilti 800 g 40 OC vandeniu, mirkyti 2 val. Purkšti nuo amarų.
Rabarbarai. 0,4 kg lapų užpilti 3 l vandens, laikyti pamaišant 6 val. Aplaistyti lauko skruzdėlių gyvenamas žemes.
Serenčiai. Pusę kibiro augalų su žiedais užpilti vandeniu, palaikyti vieną parą ir nukošus purkšti nuo amarų.
Juodieji šeivamedžiai. 200 g sausų lapų ir žiedų užpilti 10 l šilto vandens. Palaikyti šiltai parą, po to nukošti. Purkšti nuo amarų, lapgraužių.
Baltosios garstyčios. Grūstuve sutrinti 200 g garstyčių sėklų, užpilti 10 l vandens, palaikyti vieną parą ir nukošus purkšti nuo amarų.
Tabakas:
Lapus ir stiebus sutrinti į miltelius. Po medžių žydėjimo ar prieš šalnas prie kas antro vaismedžio užkurti laužą, įberti 1 kg tabako ir, jei nevėjuota, rūkyti 30 min. Ryte laužavietes sukasti. Naikina amarus ir obelines blakes.
200 g tabako atliekų dulkių užpilti 10 l vandens, virinti 2 val. Nukošus purkšti sodą nuo lapgraužių vikšrų ir lervų, amarų, blakių, obelinių kandžių lervų ir kt.
Citrusiniai vaisiai:
0,5 kg žievelių užpilti 2 l vandens, padėti šiltoje vietoje penkioms paroms. Nukoštos ištraukos 25 g atskiesti 2 l vandens ir tuoj pat purkšti nuo amarų, tripsų. Šį tirpalą labai tinka purkšti pakaitomis su česnakų tirpalu kartą per savaitę, kol žūva visi kenkėjai.
1 kg sausų žievelių užpilti 10 l šilto vandens, palaikyti tris paras šiltai, nukošti. Purkšti neskiestu nuo amarų, voratinklinių erkių ir kitų vikšrų.
Ramunėlės:
0,5 kg sudžiūvusių žiedų ir lapų užpilti 10 l vandens, palaikyti 12 val., pripilti dar 20 l vandens. Purkšti nuo amarų, voratinklinių erkių, vikšrų.
0,5 kg džiovintų žiedų užpilti 5 l 6070 OC vandeniu, palaikyti 10 val., nukošti, pripilti 15 l vandens. Purkšti sodo vaismedžius, krūmus nuo amarų, erkių, pjūklelių lervų, jaunų žiedsprindžių vikšrų, lapsukių.
Pušų pumpurai. 500 g pumpurų užpilti 8 l karšto vandens, virti 40 min. Purkšti obelis pumpurams besiskleidžiant ar parausvėjus žiedams nuo obelinių žiedgraužių.
Pelenų šarmas. Į kibirą įberti 1 kg pelenų, užpilti 3 l verdančio vandens, maišyti, kol atauš. Po dviejų dienų perkošti ir purkšti.
Fitoncidinių augalų paruošimas naudoti
Tręšti ar purkšti naudojama fermentuota fitoncidinių augalų ištrauka, jų milteliai arba augalai įsmaigstomi, jais padengiama dirva šalia saugomų augalų.
Ištraukos tai vandeniu užpiltos žalios ar džiovintos žolės, žiedai ar šaknys. Vanduo gali būti šaltas, drungnas ar karštas, nelygu kokios ištraukos ruošiamos. Ištraukas reikia supilti į tamsius sandarius indus, laikyti šaltai rūsyje ar šaldytuve. Tinka naudoti 23 paras.
Nuovirai tai vandeninės ištraukos, gaunamos augalus virinant. Po virinimo, ištraukai atvėsus, nukošti ir pripilti verdančio vandens iki buvusio kiekio. Laikyti sandariuose induose šaltai.
Purškimas. Purkšti giedromis dienomis nudžiūvus rasai. Lyjant ar po lietaus purkšti beprasmiška. Purkštuvo antgalis turi būti ne toliau kaip 0,5 m nuo pagrindinio antgalio. Skystis turi kristi ant augalų smulkiais lašeliais kaip migla.
Fitoncidinių augalų panaudojimas
Lapai, stiebai (alijošiai, asiūkliai, arkliarūgštynės, bitkrėslės, durnaropės, juodosios drignės, didžiosios varnalėšos, dilgėlės, kraujažolės, kiaulpienės, pentiniai, pomidorų lapai ir stiebai, bulvienojai, rabarbarai, suplėkęs šienas, serenčiai, laukinės rūgštynės, juodieji šeivamedžiai, ievos, garstyčios, tabakas).
Žievelės (apelsinų, citrinų, mandarinų, greipfrutų).
Žiedai (ramunėlių, šlamučių).
Pumpurai (pušų).
Skysčiai (pelenų šarmas, nugriebtas ar separuotas pienas, išrūgos).
Svogūnai (česnakai, valgomieji svogūnai, jų lukštai).
Vaisiai (paprikos, aitrieji ir kartieji pipirai).
Pelenai (beržų, kitų lapuočių).
Būkime atsargūs purkšdami
Visi fitoncidiniai augalai yra daugiau ar mažiau nuodingi. Žmonėms jie nepavojingi, bet saugos reikia laikytis.
1. Dirbant nosį, burną reikia pridengti respiratoriumi ar dvigubos marlės su vatos tarpsluoksniu kauke. Užsimauti gumines pirštines, kepurę, nedirbti basomis.
2. Purškiant negalima valgyti, rūkyti.
3. Gaminti ir purkšti fitoncidinių tirpalų negalima vaikams, paaugliams, nėščiosioms, maitinančioms krūtimi motinoms, sergantiesiems šienlige, astma, alergiškiems tiems augalams.
4. Baigus rinkti augalus ar paruošus fitoncidinius tirpalus reikia rūpestingai muilu ir šepetuku šiltame vandenyje nusiplauti rankas, nusiprausti.
5. Jei arti purškiamų augalų auga derančių krūmų, braškių su uogomis, juos reikia pridengti plėvele.
6. Purkštuvą, indus, kuriuose virė augalai, gerai muilu išplauti, išdžiovinti saulėje.
....................................
Dėmesio. Stipriai papildyta šios interneto svetainės rubrika Teisės aktai. Dar kartą dėmesio. Šios rubrikos turinį rasite atsiversto puslapio kairėje pusėje, o turinio apačioje rasite naujausius teisės aktus. Plačiau>>
*
Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje Naujienos). Plačiau>>
Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika Naujienos, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė) Plačiau>>
*
Daugiau Naujienų (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41
atgal
sveikos o su dilgeliu antpilu galima kmbarines geles laistyt.... gal kas bandet...
gal kas bandet...
QUOTE(evers @ 2010 05 29, 11:53)
sveikos o su dilgeliu antpilu galima kmbarines geles laistyt.... gal kas bandet...
gal kas bandet...manau galima, jei po to geles tris dienas lauke gyvens, nes kvapelis.... siltnamyje kokias 2 dienas smirda...
netinka...myliu savo geles i lauka nenesu...
Keliu temą į viršų su klausimu dėl mulčios. 
Kaip su ta mulčia yra. Jei aš šviežiai nupjauta žole apdėsiu pomidorus šiltnamį?
IR kaip po to laistyti? Juk ta žolė vėl sušlaps. Ar nepradės viską ten pūt?
GREISE rašei, kad viską mulčiuoji, o kaip laistyt apmulčiuotas lysves? Nepelyja?
Kaip su ta mulčia yra. Jei aš šviežiai nupjauta žole apdėsiu pomidorus šiltnamį?
IR kaip po to laistyti? Juk ta žolė vėl sušlaps. Ar nepradės viską ten pūt?
GREISE rašei, kad viską mulčiuoji, o kaip laistyt apmulčiuotas lysves? Nepelyja?
QUOTE(ErikaI @ 2010 06 04, 15:01)
Keliu temą į viršų su klausimu dėl mulčios.
Kaip su ta mulčia yra. Jei aš šviežiai nupjauta žole apdėsiu pomidorus šiltnamį?
IR kaip po to laistyti? Juk ta žolė vėl sušlaps. Ar nepradės viską ten pūt?
GREISE rašei, kad viską mulčiuoji, o kaip laistyt apmulčiuotas lysves? Nepelyja?
Kaip su ta mulčia yra. Jei aš šviežiai nupjauta žole apdėsiu pomidorus šiltnamį?
IR kaip po to laistyti? Juk ta žolė vėl sušlaps. Ar nepradės viską ten pūt?
GREISE rašei, kad viską mulčiuoji, o kaip laistyt apmulčiuotas lysves? Nepelyja?
Siltnamy dek plonu sluoksniu,tada labai greit isdzius.Po to vel gali plonai uzdeti.Ir tikrai nebijok,kad pelys.Mulciuota siltnami laistai vos ne karta per 2 savaites.O darze,jei daznai lyja,kartais pelyja.As pereinu ir apverciu visa zolyte,pakedenu
Nera dideles tragedijos,jei ir papuva siek tiek.
QUOTE(glossi @ 2010 06 04, 15:16)
Siltnamy dek plonu sluoksniu,tada labai greit isdzius.Po to vel gali plonai uzdeti.Ir tikrai nebijok,kad pelys.Mulciuota siltnami laistai vos ne karta per 2 savaites.O darze,jei daznai lyja,kartais pelyja.As pereinu ir apverciu visa zolyte,pakedenu Nera dideles tragedijos,jei ir papuva siek tiek.
Nera dideles tragedijos,jei ir papuva siek tiek.Ačiū už atsakymą.
Ką tik gryžau iš šiltnamio, išravėjau, supurenau žemę, ryt pjausim veją tai bandysim mulčiuoti
Agurkus spėju irgi taip pat reikia.
Bet vat darže man su ta mulčia nevisai aišku.
Tarkim burokėlaii, dabar jie jau apie 5-10cm tai jei aš juos apkrausiu ta mulčia (šviežiai pjauta veja), mulčiuoti reikia 5 - 20cm storiu, tai apkrovus tarkim 5cm storio sluoksniu, tų mano burokėlių ir nesimatys
Ar čia tą mulčią reikia dėt tik tada kai jau jie gerokai paaugs, bent iki kokiu 10 - 15 cm?
