Trąšos, raugai, antpilai

Ausrone per daug nesuk sau galvos juk jinai vistiek atiduos savo savybes budama vandeni t.y. pudama jame...kai rauni zoles, juk neziuri,kad jos zydetu...o kas del pavytinimo kita kart pavytinsi, o dabar ramiai lauk ir laistyk

Žalioji trąša

Plika žemė, užsiimantiems gamtine žemdirbyste arba bent jau bandantiems ja užsiimti, rėžia akį. Pagaliau praregėjome ir pradėjome mokytis mulčiuoti žemę pasisėmę išminties iš N. Kurdiumovo knygų „Protingas daržas“, „Protingas Sodas“. Pradėjome suprasti uždengtos žemės svarbą ir naudą tiek žmogui tiek pačiai gamtai. Tačiau mulčiuoti žemę vasarą, sakykim, nurovus svogūnus, kai iki sezono pabaigos lieka geri du - trys mėnesiai, tai neracionalus žemės panaudojimas. Iš savo patirties galiu pasakyti – yra dar efektingesnis, naudingesnis netgi lengvesnis būdas padėti sau ir žemei. Tai dengiamosios kultūros, žalioji trąša (sideratai).

Šilumamėgėms daržovėms dirvą ruošiu iš pat ankstyvo pavasario, jų augimo vietoje sėdama žaliąsias trąšas, pavyzdžiui, garstyčias arba siauralapius vienmečius lubinus (nes jie atsparūs šalčiui).

Atėjus laikui sodinti pagrindinę kultūra, pavyzdžiui, pomidorus ar agurkus, sideratai neišraunami, bet paliekami, tik su plokščiapjove pakertamos jų šaknys , daromos duobutės arba grioveliai ir sėjamos arba sodinamos pagrindinės kultūros. Likusios žemėje sideratų šaknys pūdamos sudaro kapiliarų tinklą, tuo pagerindamos dirvos struktūrą. Ant lysvės likusi antžeminė sideratų dalis, dengia žemę ir neleidžia susidaryti plutai – tai yra dirva jau užmulčiuota , t.y. uždengta. Be to mulčas tręšia žemę todėl sideratai, dengiančios kultūros, vadinamos žaliąją trąša.

Dar vienas pavyzdys žieminių česnakų sodinimas i ąvižas. Į atsilaisvinusį žemės plotelį, likusį nuėmus kokią nors kultūrą, maždaug rugpjūčio viduryje - rugsėjo pradžioje sėjamos ąvižos. Atėjus laikui sodinti žieminius česnakus, tiesiog ąvižose daromos duobutės arba grioveliai ir į juos sodinami česnakai (ąvižos lieka toliau augti). Daugeliui žinomas graudus vaizdas pavasarį, matant česnakus iškilusius į žemės paviršių ir iššalusius. Šiuo atveju to nebus, nes, iki šalčių dar augdamos ąvižos, sulaiko česnakus nuo išlipimo iš žemės ir savo antžemine dalimi česnakus uždengia, tuo pačiu apsaugodamos juos nuo iššalimo. Pavasarį pūdamos ąvižų šaknys strukturizuoja dirvą, o antžeminė dalis ja patrešia.

Be galo puikus to pavyzdys yra grikiai. Jie auga ten kur joks kitas augalas neauga. Netgi turint visiškai nederlingos žemės lopinėlį per vienerius metus galime visiškai pakeisti turimos dirvos struktūrą – ją žymiai pagerindami. Grikiai yra šilumamėgė kultūra, todėl pradedama sėti ne anksčiau kaip gegužės viduryje. Pasėjom – pamiršom. Grikiams tik pradėjus žydėti plokščiapjove pakertamos jų šaknys ir toj pačioj vietoj vėl sėjami grikiai. Taip kartojama tol, kol prasidėjus šalčiams, grikiai nesušala. Toks laukas arba lysvė paliekama iki pavasario. Pavasarį užtenka lengvai papurenti dirvą ir galima sėti ar sodinti viską ką tik širdis geidžia. Be puikių sideratinių savybių grikiai yra ne tik maistiniai, bet ir medingi ir vaistiniai augalai.

Taigi žalioji trąša – efektas (gražiai žaliuojanti ar net žydinti žemė) ir nauda, viskas kartu!

Žemiau pagrindinių žaliųjų trašų trumpas apibūdinimas.

Žaliosios trąšos

Grikiai, 0.5 kg ( 2 arams)

–(moldaviški aukštaūgiai)­–

Ypatingai rekomenduojama sėti nederlingose, rūgščiose dirvose, nes gili ir šakota šaknų sistema (iki 2m.) smarkiai pagerina dirvos struktūrą, taip pat tinka auginti po medžiais ir krūmais( vaismedžiais ir vaiskrūmiais), neišsausina dirvos..

Greitai auganti kultūra. Puikus medunešis. Gerai pakelia sausrą. Šilumamėgis augalas. Sėjamas nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Ilgai žydi.

grikiai

Avižos, 0.5 kg (1/3 aro)

Nereiklios dirvai, gerai pakelia šalnas, sausrą, pavėsį. Puikus priešsėlis kultūroms, kurioms reikia daug azoto.

Avižos praturtina dirvą kaliu, gerai purena ir struktūrina dirvą.

Optimalus sėjos laikas – balandžio pabaiga – gegužės pradžia. Pakelia -5 -7 laipsnių šalnas.

avižos

Baltoji garstyčia 0,5kg ( 2 arams)

Augalas priklauso kryžmažiedžių šeimai. Greitai suformuoja stiprią šaknų sistemą pasiekiančią vieno metro gylį.

Pakirtus šaknis, jos supūva per 1,5– 2 savaites ir suformuoja dirvoje kanalų tinklą, tuo pagerina oro ir drėgmės patekimą į gilesnius dirvos sluoksnius.

Geras medunešis, privilioja vabzdžius plėšrūnus. Pasižymi priešgrybėlinėmis ir bakteriocidinėmis savybėmis. Slopina piktžolių augimą. Valo ir dezinfekuoja dirvą [dėka joje esančių eterinių aliejų]

Greitai auga. Pasėjus sudygsta 3-4 dieną. Šalčiui atsparios (pakelia -5 laipsnių šaltį).

Garstyčias galima sėti visą sezoną – pavasarį, vasarą, ir rudenį nuėmus derlių.



Lubinai

Lubinas vienmetis siauralapis, 0.5kg (1 arui}

Geriausias sideratas rūgščioms ir nederlingoms smėlio dirvoms. Auga net ten, kur niekas daugiau neauga arba auga labai prastai.

Naudojamas greitam dirvos sukultūrinimui. Geba neutralizuoti dirvos rūgštingumą iki normalaus. Dirvoje kaupia azotą, fosforą, kalį ir kitus mikroelementus. Dėka gilios šaknų sistemos (iki 2m.) gerai aeruoja dirvą ir į dirvos paviršių pakelia maistines medžiagas reikalingas kitiems augalams. Ant lubinų šaknų gyvena bakterijos, fiksuojančios azotą iš oro. Per 8 savaites (kai užsimezga žiediniai pumpurai) lapų ir šaknų masė sudaro 6–10 kg iš 1m2. Šiuo metu lubinus reikia nupjauti (neišrauti).

Šaknys, stiebai ir lapai sukaupia savyje tiek azoto, kiek jo yra perpuvusiame mėšle.

Laikomas geriausiu priešsėliu braškėms. Sėjamas pavasrį, vasarą ir iš karto nuėmus derlių.Baltoji garstyčia(saltinis cia)
Papildyta:
Augimo stimuliatorius (karklų vanduo)

Apie karklų vandenį žinojau seniai, bet nebuvo progos išbandyti – tai karklų po ranka nėra, tai užmiršti ir t. t. Šiais metais taip sutapo, kad ir karklai po ranka pasitaikė, o ir laisvo laiko ir agalų , kuriems reikia padėti atsirado. Teliko prisiminti karklų vandenį, kurį pritaikiusi likau patenkinta ne tik aš, bet ir augalai.

Jaunas karklų šakeles susmulkinti 1 cm gabaliukais (maždaug saują). Suberti į 0,5 l stiklainį ir užplikyti verdančiu vandeniu. Laikyti parą. Skiesti 1:2.

karklas

1. Karklų žievėje yra salicilo, tai natūralus gamtinis stimuliatorius.

2. Tinka mirkyti sėklas prieš sėją.

3. Skatina daigų, svogūnėlių įsišaknijimą.

4. Stimuliuoja šaknų atsiradimą dauginant augala dalimis.

5. Pagreitina pikiuotų daigų ir persodintų augalų prigijimą.

6. Didina augalų atsparumą.

Išbandžiau, patiko, pasiteisino ir toliau jį naudosiu.

Nu tai nuraminai aš dar "žalia" tuose rauguose


Jau tiek čia info prikrovei, kad tik skaityk ir mokykis

Kuo turtingi pelenai

Vertingiausi yra lapuočių pelenai (chemiškai neapdorotos medienos). Daugiausia makroelementų yra beržinių malkų pelenuose: 7,1 proc. fosforo, 13,8 proc. kalio ir 36,3 proc. kalcio. Be šių elementų, pelenuose yra nemažai kitų makro-, mikro- bei ultramikroelementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario, švino ir kt.

Pelenuose esantis kalis yra potašo formos, kuris tirpsta vandenyje ir lengvai augalų pasisavinamas.
Fosforas netirpus vandenyje, tačiau augalų pasisavinamas ne blogiau nei iš fosforo trąšų.
Pelenai tinka pagrindiniam augalų tręšimui ir yra naudingi visiems, ypač chloro nemėgstantiems augalams (bulvėms ir kt. daržovėms).
Medžių pelenuose daugiausia yra kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Į dirvožemį įterpti pelenai ne tik padidina derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą.

Praktiniai patarimai

Medžio pelenus naudojant trąšai, į dirvožemį jų įterpiama 200-300 g/kv. m.
Pelenais rekomenduojama tręšti pirmiausia daržoves, vaistinius ir prieskoninius augalus, taip pat juos naudoti augalų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų sukėlėjų.
Ant prieskoninių augalų (krapų, petražolių, bazilikų) atsiradusius amarus galima naikinti taip: imama 1,5 stiklinės medžio pelenų, užpilama nedideliu kiekiu verdančio vandens, atskiedžiama 10-čia litrų vandens ir įpilamas 1 šaukštas skysto muilo. Gerai išmaišytas ir perkoštas tirpalas yra paruoštas purkšti. Po savaitės augalai nuplaunami švariu vandeniu (laistant laistytuvu). Toks tirpalas tinka ir aguročių, patisonų, moliūgų, agurkų apsaugai nuo amarų, baltasparnių, erkučių.
Medžio pelenais, anglimis arba kreida galima apibarstyti šaknų puvinio pažeistus agurkus.
Pelenai gelbsti ir agurkų kekerinio puvinio atveju. Šią ligą galima įveikti naudojant tokį mišinį: 1 šaukštelis vario sulfato ir 1 stiklinė pelenų. Gerai sumaišytu mišiniu pabarstomos pažeistos agurkų vietos.

• Pelenai padidina bulvių atsparumą šalnoms ir ligoms. Žydėjimo metu bulvės tręšiamos tirpalu, paruoštu iš 10 litrų vandens ir 2 stiklinių pelenų. Kiekvienam bulvių kerui išlaistoma po 0,5 litro tirpalo.(saltinis cia)

Sveikos,

Turiu klausimely
Pirkau trasas parduotuveje siltnamiui,bet pasirodo nera intsrukcijos
Trasos yra UAB kemira,pavadinimas tiesiog "sitnamiu trasos".Gal kuri naudojas ir zinot proporcijas kaip ka trest?

Kažin jei vienmečius sideratinius augalus augint neužtektų jų tiesiog nupjaut dalgiu . Nelabai įsivaizduoju savęs su plokščiapjove rankine besidarbuojančia kokiam bulvių lauke. O kaime tokio padargo vietiniai neturi...

nupjovus jie i zeme neisiterps,geriau patarciau apart juos

Pagal GŽ apart nereikia... aparus vyksta kiek kitoks irimo procesas, t.y. dirvoje nėra pakankamai deguonies, vyksta puvimas, dirva gauna daug azoto, kaip ir patrešus pvz mėšlu ar salietra, ir jokio skirtumo iš kur tas azotas, sukaupiami tie patys nitratai. Todėl viena iš GŽ pagrindinių taisyklių - nieko nekišt po žeme, o viską kraut ant žemės: mėšlą, žolę, įvairias organines atliekas. Antra taisyklė: kad mikroorganizmai nebadautų - visada juos pamaitinti, t.y. papildomai mulčiuoti per sezoną, antraip visi jie miršta ir vėl nepageidaujamas padidintas azoto kiekis. Trečia taisyklė - stiprūs augalai neserga, ir jų nereikia papildomai laistyti visokiomis gydomomis fungicidinėmis ištraukomis. Tiesa jie ir su kenkėjais siūlo draugaut, nes jie sudaro bioįvairovę, o kuo ji didesnė, tuo mažesnė tikimybė kad vienos rūšies individai smarkiai pakenks derliui. Bet man kantrybės neužtenka laukt tos bioįvairovės...
Man įdomu, pvz garstyčias nupjovus jos atželia ? Berots skaičiau kad atželia... ir po žiemos, jei nebūna daugiau nei -6 .

neatželia Tačiau gali užsisėti, jei pjaunama po žydėjimo.

O kur ju seklu galima gauti? tik pas ukininkus,kurie seja Nes jie ir lubinai esa naudojami kovai su grambuoliais.

sėklomis prekiaujančiose parduotuvėse - Žaliojoj stotelėj, Urmo bazės 2 skyriuose.
Lubinų sėklas šį pavasarį pirkau, tik grikių negavau, teks dar paieškot - taip pat prevencijai prieš grambuolio lervas