Sveikos! Noriu ir aš pasidalint savo stebuklėlio gimimo istorija.
Kaip ir bet kuri moteris, aš visą savo suaugusį gyvenimą įsivaizdavau tą akimirką, kai pamatysiu savo stebuklėlį. Isivaizdavau, kaip mus palatoje pasitiks laimingas tėvelis. Kaip apkabins mane, paims ant rankų vaikutį. Įsivaizdavau, kaip jis kasdien mus lankys, kaip lauks sugriztančių namo. Bet pasirodo gyvenimas ir likimas viską sutvarko savaip.
Mano gimdymo terminas jau skačiavo paskutines dieneles. Vyro, nevengiančio stikliuko, vos nemaldavau negerti paskutinėm dienom. Juk bet kada galėjo prasidėt visas veiksmas. Bet jam buvo ne motais. Tąnakt as buvau įsitikinusi, kad jau važiuosiu gimdyt, o vyras kaip visada buvo kondicijoje. Nakti nubėgo vandenys, visgi vyra pavyko prižadinti, tačiau kivietėmes taksi važiuot į gimdymo namus. Jau tada pamažu visos svajonės pradėjo traškėti. Nuo vyro sklido nemalonus "peregaro" kvapas.
Buvom susitarę, kad vyras gimdyme nedalyvaus, tad jis išvažiavo namo laukti, kol mūsų meilės vaisius išvys dienos šviesą.
Gimdymas vyko sklandžiai. Pagimdžiau mažą gražutę mergytę. Vakare jau mane perkelė į pogimdyvinę palatą. Mūsų tėvelis jau laukė mūsų koridoriuje. Pirmi jo žodžiai buvo apie tai, kad nuo mūsų sklinda nemalonus kvapas. Įsivaizduojat, kiek žmogus nesuprato, kad buvo sunku, kad liejosi prakaitas, kraujas, kiti skysciai. Sako durnas nesupras, protingas nepasakys. Bet maniškis visgi sugebėjo lepteleti. O paskui pasibaisejęs pasake, kad mano veidas atrodo baisiai (visas buvo nusėtas kraujosruvom, nes stumiau "veidu"). Žinoma jis ir šypsojosi, pagloste mazytei veiduka. Tavakr ilgai neužsibuvo. Paliko mus pailsėt.
Prie manęs gulėjo toks mažas žmogeliukas. Tokia mažytė, gražutė mergytė. Mažas veidukas, užtinusios akytės, mažutės rankytės tokios palaimos nesu niekad jautusi.
Svajojau apie artėjančią naują dieną. LAukiau nesulaukiau savo vyro. Visgi myliu jį be galo be krašto. Dėl tam tikrų priežasčių kitądien vyras turėjo eiti į darbą, o po darbo pas mus. Atvežė man valgyti, pabuvo trumpai su manim. Paklause, ar gali šįvakar pasikviesti draugų, pasidžiaugti mažosios gimimu. Žinoma leidau. tegul džiaugiasi. juk pirmągimis. Taip ir išsiskyrėm. Net negalėjau įsivaizduot, kas manęs dar laukia.
Kitą dieną vyras žadėjo būti su mumis nuo pat ryto. Skambinu jam 11val, o jis girtutėlis. Žadėjo atvažiuot max už dviejų val. Spėkit, ar sulaukiau? atvažiavo už keturių girtas. Pasirodo, kad nuo pat ryto geria su broliu ir draugu. Čia ir pediatrė pasirodė. Kokia gėda... visų vyrai, kai vyrai, o mano kaip Cololo per Dzin laida. Mažajai nustatė ankstyvaja geltelę ir pasakė, kad paims fototerapijai. Mano vyras kaip prisikniso prie daktares.. Ar viskas gerai mazajai? ar fototerapija pades? ir t.t. Svarbiausia paklausia ir pamiršta. Ir taip tris kartus daktarė aiškino tą patį per tą patį.
Pabuvęs su mumis valandą nepilną (nes jo lauke draugas), nuvažiavo namo atseit tvarkytis. Man tada buvo labai bloga.. Liudna dėl to, kad mano vyras taip elgesi. Paskui vaikutį paėmė fototerapijai, o iš skyriaus išrašė absoliučiai visas mamytes. Likau viena. Galvoju paskambinsiu vyrui, kad grįžtų. Pergyvenau dėl mažosios. Man tikrai reikėjo artimo žmogaus šalia. O mano giminaičiai gyvena kitame mieste. Skambinu jam, verkiu į ragelį "grįžk, man tavęs reikia", o jis atsako, kad su darugu ir broliu pusiaukeleje į kitą miestą. Mat užsimanė dujinį pistoletą nusipirkt. Iš tikrųjų jokiame kitame mieste jo nebuvo. Gėrė namuose. Jokie mano maldavimai ir ašaros, neprivertė "artimiausio ir brangiausio" žmogaus pabūt su manim. Blogiau nesijaučiau gyvenime. Mane iškeitė į draugus ir butelį Mus iškeite... Ištinusi nuo ašarų nuėjau gult nakčiai. Mažutę atnešdavo maitint. Nenorėdavau atiduot atgal sesutėi, bet reikėjo. Naktį dukrytę man gražino jau visam laikui, nes prireikė kitam vaikiukui aparato. Širdis mano nurimo. Užmigau su mintimis, kad rytoj bus kita diena. Ir vyras jau bus blaivas.
Cha.... pasake likimas...
vėl skambinu 11 val. vyras blaivas. širdis apsidžiaugė. vel sako, važiuojam šautuvo pirkti, busim už poros val. Bet jau blaivas taip pasakė, tad buvau rami. praėjo dvi valandos, tris, keturios.... Skambinu... Vyras girtutėlis.... Sako, einu aš miegot, nes visą naktį nesumerkiau akiu, galvojau apie mūsų mažytės sveikatą. Kur gi ne.... Ir dar drįsta dangstytis mažosios sveikata...
Vos ne vos išmaldavau, kad pas mane atvažiuotų. pasibaigė geriamasis vanduo, tualetinis, įklotai o jam dzin. Dėkoju anytai, kad atnešė man valgyt (aš nevalgau ligoninės maisto), kitaip būčiau ir alkana likusi. Laiku prisiminiau, kad palikau jam savo banko kortelę, kurioje buvo dekretinio pinigai. Paskambinau į banką, kad užblokuotų.
Kokia gėda... gerai, kad niekas iš personalo nemate... Mano vyras i lygoninę atėjo su šautuvu . Kaip kvailai ir kartu pavojingai atrodo girtas, svirduliuojantis vyras nešinąs ant peties pakabintą pistoletą. "ERELIS" matot. kietai atrodė, jo manymu. Sako, o maža kas užpuls....... Lygonineje matot jį užpult gali kažkas. Norėjau, kad kuo greičiau nešdintųsi man iš akių... Tiek sušiko pirmąsias mūsų pirmagimio dienas... Kaip aš pavydėjau toms, pas kurias atvažiuodavo vyrai. Jie pasilikdavo su vaikiukais, kol mama nueina į dušą. Aš net nežinau, kur toks buvo. nueidavau į tualeta, apsiprausdavau su bide. Pažastis, kaklą prausiau po kranu palatoje O taip norėjosi atsipalaiduot po dušu. Gerai, kad mažytė rami. nereikėjo bent jau lakstyt kuo greičiau į tualetą.
Ir pagaliau kitądien aš sulaukiau blaivaus vyro. Žinoma su kvapu, bet blaivo. atėjo daktarė. Žodis po žodžio ir iš jos ištrūko žodžiai: "Na jau tu tai prisišventei kaip reikalas". Kokia gėda. Ta daktarė garsėja kaip gera kišininkė, tačiau mus su dukrytę ji žiūrėjo kaip reikiant gerai be jokių kyšių. Matyt iš gailesčio, kad vyras šuds.
Tai vat, mamytes.... Nors ir turim tėvelį, bet mūsų gyvenimo pradžią jis pragėrė. Ir nesuprantu, kodėl. Ar jam buvo šlykštu į manę tokią žiūrėt?iš tikrųjų savęs nekaltinu.
Šis įvykis smarkiai pakenkė mūsų santykiams. Grįžusi namo, pamačiau sulysusi iki kaulų šunį, nesutvarkytus namu. Visam laikui praradau pasitikėjimą šiuo žmogum. Per tas dienas jis pragėrė virš 500 LT. Tokiam žmogui niekada ilgesniam laikui nepaliksiu savo vaiko. NIEKADA. Neturiu, ko kaltinti. Žinau už kokio žmogaus tekėjau. Naivu buvo tikėtis, kad santuoka ir vaiko gimimas jį pakeis.
Ir dabar pas mus vis tos pačios problemos. 80% savo išeiginių jis buna girtas.
Na, mes su mažąją jau pripratom tvarkytis vienos pačios. Nusipirkau vaikjuoste ir dabar tvarkomes namuose be problemu. Galim ir be jo apseit. vistiek dažniausiai jis arba dirba, arba girtas.
Nežinau, kiek ilgai trūks tokia santuoka, nes mano jausmai jau nebetokie. Nors iš tikrųjų aš skirtis nenoriu. Labai norėčiau sulaukti laiko, kai jis suvoks, ka padarė ir atsiprašys. Juk jis nesuvokia, kad praleido progą pasidžiaugti pirmągimiu. Juk tokia akimirka daugiau niekad gyvenime nebepasikartos. Praleido proga rūpintis mažąją. Juk jis net perrengt jos nemoka. Apie užmigdymą ir nuraminimą jau nekalbu. Kai mžoji verkia dėl pilvuko ar dar ko, tai iškart man atiduoda.
O mažoji pas mane ant rankyčių nurimsta Juk su mamytę nieko neskauda. Mamytė moka padaryt taip, kad neskaudėtų. Su mamyte ramu ir gera.
Nenuteikinėsiu jos prieš tėvą jokiais būdais. Kad ir koks būtų blogas man, bet vaikui vistiek bus tete.
Sunku... Bet sunkumai daro mus stipresnius... Čia mano gyvenimo kryžius ir aš jį nešiu iki galo.

Sveikinus sulaukus dukrelės

Neįsižeisk,bet toks vaizdas,kad tau trūksta vieno varžtelio.Kokią ateitį matys vaikas?Koks dar kryžius?Tu jį nešk kiek nori,bet kam dukrai matyt nuolat geriantį tėvą?Manai ji bus laimingesnė?Pasakys tau ačiū už tai?
Kažkokia nesamonė.

As irgi daznai taip galvoju. Tiksliau visada taip galvoju, kai jis girtas. bet kai blaivas, atrodo lyg ir viskas gerai ir pyktis atslugsta. Is tikruju niekada nesakyk NIEKADA. Tiesiog kol kas kantrybe dar netrukus. Vienintelis geris, kad isgeres MB nera arsus ir piktas, tik ikyrus. Tiesiog nekenciu girtu zmoniu is principo.
Vis kvaila sirdis tikisi, jog zmogus pasikeis. Kaip vyras jis yra labai geras, kol neuzgeria
Pagyvensim, pamatysim

Panda_vanda nepasikeis jis.Nebent į blogą pusę.Aš 4 metus pragyvenau su gan smarkiai išgėrinėjančiu vyru.Paskutinius du metus ir kumščiai į "trasą" pradėjo eiti.Aš tik džiaugiuos,kad mes su juo vaikų neturėjom.Paskutinis lašas buvo,kai jis pradėjo peiliu mosikuotis prisigėręs.
O tu to nori?Lauksi kol pasidarys agresyvus?Pasimokyk iš kitų klaidų,nelauk,kol teks iš savų viską išmokt

Stiprybės tau,laikykis ir apsispręsk teisingai

sėkmės ir stiprybės jums

Oh, kaip sunku mokytis is svetimu klaidu, kai net is savu kartais nepasimokai. Kumsciu tikrai nepakesiu. Ta tikrai zinau

Jetau, sirdi suspaude perskaicius.Panda, nesikeicia jie, zinok.Nebijai, kad dukros vaikyste pragers?Aina kaku, gaila jusu.

Labai liudna istorija. Ir tikrai sunku tiketis, kad jis pasikeis.. Mes, mamytes, labiau jauciam ta stebukla - vaikelio gimima.. O jam, matyt, eiline proga prisigerti..
Tik zinau, kad si santuoka gali dar ilgai testis.. Ir labai labai liudna.. Kol nepasieks santuoka dugno, tol viskas ir tesis... Zinau moteri, kuri taip gyveno apie 15 metu, paskui galu gale issiskyre.. Ir auka liko ji.. Nors jos vyras nevertas ne suskilusio grasio, bet turi moteri, kuri dabar pereme ta kryziu.. O issiskyrusioji moteris sunkiai klijuoja suskilusi gyvenima, o galejo buti kitaip, jei ji butu palikusi pries 15 metu, kai viskas tik prasidejo.. Tik mes, moterys, visada tikimes, kad gyvenimas pageres, kad pasikeis kazkas.. Tikiuos autorei pasikeis gyvenimas, bet jei ne.. Tai bus dar vienas suskiles gyvenimas..

Liūdna istorija Tad stiprybės Jums
O vaikui negerai bsu matytį amžiais geriantį tėvą

Nesusivoks jisai, bekit kuo greiciau nuo jo, nes kuo toliau bus tik sunkiau..
Mazoji tikrai neaugs rami, matydama girta teva..

Stiprybes mamytei Anksciau ar veliau viskas susitvarkys..... vienaip ar kitaip. Kaip sakoma: kas musu neuzmusa - tas padaro mus stipresnius. Dar karta palinkesiu stiprybes ir tvirtos valios, kurios prireiks priimant sprendima

Vajei... stiprybes jums

Sveikinimaai sulaukus angelelio, tai vienintlis tavo dziaugsmelis siai dienai. Linkiu stiprybes



Na zinai as pasakysiu, kad gan kvaila to tiketis, mano mama gyveno 10 metu su gerianciu vyru, mano teciu, kol as sulaukus 20 metu priverciau ja keisti gyvenima ir skirtis. Taip, kad tavo maziuliuke tikrai nesijaus laiminga matydama toki teti, liudna bet tai tiesa, as nebuvau tokia maza, kai mano tetis gerti pradejo, bet tai istrigo man giliai i sirdi ir liks visam gyvenimui Dar karta linkiu tau stiprybes ir sekmes, aukokis tik del savo vaikelio, deja toks vyras nevertas tavo meiles

Cia labiau panasu ne i gimdymo istorija, o i apgailestavima,kad vyras-tetis girtuoklis ir jam nerupi jo seima. Suprantu,kad norisi pasiguosti,bet ir proto reikejo turet pries darant vaika nuo tokio savanaudzio. Na ka, yra kaip yra. Sunku ka ir patarti, nes matau,jog autore nepaliks sio zmogaus, ka jei be sakytum. Sekmes jums, ir lai jusu mergytes vaikyste buna kuo sviesesne kiek tai imanoma.

Vaje,kaip liudna Sekmes jums ir stiprybes

nelabai suprantu kodel si liudna istorija yra prie gimdymo istoriju?cia juk noreta papasakoti ne apie pati gimdyma,o apie girtuokli vyra...

pasakysiu is savo patirties,geriau nebus.turejau gerianti vyra tai kuo tolyn tuo blogyn viskas ejo.as su vaiku isejau gyvent atskirai ir patikek manim,pati kiek nervu sutaupiau ir vaiko netraumavau rodydama tecio pijokystes ir musu barnius.beje,kai issiskirem tai jis net vaiko nelanko,o alimentus vaikui moka valstybe.dabar turiu kita seima,susilaukiau dar vieno vaikelio ir dziaugiuos gyvenimu.stiprybes tau.

Labai liudna
Stiprybes

Ir man labai suspaude sirdi

Tik pagalvojau, jeigu jis pats suprastu, kad jis blogai daro, gal dar butu imanoma jam padeti...bei jeigu ne ( mano uosvis uzsikodaves AA ir isaugojo savo seima ir gyvenima)

Tikiuosi esi protinga ir stipri moteris, pasversi visus uz ir pries ir dar duosi sau sansa butu lamingai, ir savo energija paskirsi geram gyvenimui, o ne priesingai...

Bet kokiu atveju sekmes jusu seimai

Stiprybes mamytei ir sveikatytes mazylei

Manau noreta parodyti, kad ne kiekvieno vaiko gimimas lydimas vien gerom emocijom. Cia irgi gimdymo istorija. tik kitokia.
Kaip Tolstojus rase: "Visos laimingos seimos panasios. Kiekviena nelaiminga seima, nelaiminga savaip."

As irgi manau, kad pelnytai si istorija ideta i gimdymo istoriju skyreli.. Juk gimdymas ir visos su juo susijusios emocijos yra viena visuma..

Galvok apie dukryte...tokie nesikeicia,liudna,bet taip yra.Nesi jokia issigimele,buk stipri-aukstyn galva ir pirmyn,toks vyras nereikalingas..ir negaliu klausytis ·bobu·,kurios isikala sau i galva,kad turi nest kazkoki kryziu..tfu,mesk nuo kupros ta kryziu,ir gyvenk del savo vaiko,ir del saves..ir nekreipk demesio:"ka zmones pasakys"-velniop-esi tik Tu ir Tavo vaikas!!!Sekmes.

tau tikrai ne visi namie, uzuot ilsejusis ir dziaugusis vaikeliu sukai sau galva apie debila kandziulnyka palik tu ji kol nevelu

Sveikinu sulaukus dukrytes! Tik ar negaila savo ir jos gyvenimo? Dar ne velu surasti jai teti, kuris butu TECIU

Zinot posaki. Begai nuo vilko, uzkliuvai uz meskos. Tas irgi baugina. Jei nutiks taip, kad issiskirsim, tai ko gero bijociau arciau zmones prisileist. geriau tada vienai augint dukrele. Nemazai esu nusvilusi savo jaunysteje-durnysteje

Panda_vanda, is pasakojimo matosi kad esi protinga moteris. Na kam tau tas kryzius? Juk nebetie laikai kai privalu iki grabo su su vyru gyvent, nepriklausomai nuo to koks jis.. O ir dukryte - kad ir mazyte, bet patikek, jaucia jos sirdele kad kazkas ne taip.. Pati rasei kad ir dviese susitvarkot, kam jums tas papildomas rupestis isgers/neisgers/piktas/geras/musis/nesimus?
Taigi nosyte aukstyn ir pirmyn gyvent SAVO gyvenima SAU ir DUKRYTEI

Labai sveikinu susilaukus dukrytės Tai toks neapsakomas ir brangus stebuklas

Ir koks dar kryžius nebe tie laikai. Kaip mano buvęs mokytojas sakė, kad stiprūs žmonės patys susikuria savo likimą, silpni priima jį tokį, koks yra Taip kad pati kurk sau gyvenimą, o ne kryžių nešk.

O tokie žmonės nesikeičia, nebent kažkas baisaus atsitiktų jų gyvenime (baisi liga ar pan.), tada gal ir susimąstytų. Kitaip ne.

Panda_vanda, pragėrė jis jūsų dukrytės gimimą (iš jūsų žodžių sprendžiu, kad ir visus 9 laukimo mėnesius pragėrė), nejaugi lauksit, kol jis pragers ir pirmąjį jos gimtadienį? Po pirmojo seks antrasis, trečiasis ir visi kiti, kol dukrytė taps pakankamai sąmoninga suprasti, kas vyksta. Turit tokį stebuklą, neleiskit to stebuklo kūdikystės, vaikystės, jaunystės užpilti alkoholiu... Geriau jokio tėvo, nei girtas.

Sveikinu gimus dukrytei ir noriu palinkėti stiprybės

Sveikinu sulaukus dukrytės Bet istorija ne apie ją... Apie girtuoklį Sakyčiau, šiai temai labiau vieta Kertelės sieloj skyrelyje...
O kadangi vistiek rašau, tai būtinai pasakysiu vieną dalyką iš patirties - jeigu gali išvengti savo gyvenime girtaujančių žmonių - venk jų taip, kaip tau užteks jėgų. Bėk nuo jų, neprisileisk ir neprileisk prie dukters. Padarysi didžiulę paslaugą sau ir duosi neįkainojamą dovaną savo vaikui - galimybę nematyti viso gyvenimo dugno purvo... Atleisk už griežtumą, bet širdis taip sako, ne protas...

Sveikinu su dukryte
O dėl vyro,jei jis tokiu gyvenimo atvėju nebuvo vyras ir tėvas kokio jums reikėjo,tai kada gi jis beatsipeikės...
Linkiu jums sėkmės ir geros kloties!

Labai liūdna istorija. Linkiu stiprybės!

Sveikatytes jums abiems, o tevelis....nevertas jusu, patikek...ir nepasitaisys jis

Sveikinu su dukrytes gimimu ir labai apgailestauju, kad vyras toks nesusipratelis pasitaike. Stiprybes ir istvermes noreciau palinketi patarimas tik vienas, mesk kol nevelu tu toki lodari esi stipri, protinga ir supratinga moteris ir tikrai neuzsirausi ant meskos. Mes bijome to ko nezinome, daznai buna, kad kazko bijai, bet kai tai ivyksta dziaugiesi ir juokiesi, kad to bijojai. Tad buk drasi ir stipri priimdama sprendima, pagalvok koki pasauli, noretum, kad matytu Tavo dukryte grazu su laiminga mama, ar pilka, niuriu su girtu tevu ir isitempusia, bei suirzusia mama?
P.S. cia siaip pamastymui, buk atsargi, ir stipri, kad ta akimirka, kai jis girtas nebus neatsirastu antras stebukliukas, nes tada bus tikrai zymiai sunkiau

Užjausti galima tik dėl vieno - užjaučiu, kad vieno šulo trūksta.

Galvojau, ka parashyti, kad padetu, padrasintu ar uzhjaustu, supratau, kad vienas kas sukasi galvoje tai zodis BAISU.

Dekoju savo motinai, kad ji apsisprende ir paliko toki vyra.

sveikinu sulaukus savo stebuklelio labai liudna ir graudi istorija tu net negalvok,kad turi nesti koki nors kryziu na as nepazystu taves,bet man atrodo,kad cia nemeile tokiam vyrui,bet pripratimas prie jo jis tikrai nepasikeis! ir mergaitei,kai paauges ir prades suprasti,tai tikrai nekoks pavizdys o tu esi stipri ir protinga moteris... SEKMES JUMS ABIEMS

pilnai sutinku ,geriau jokio nei geriantis ir dvokiantis alkoholiu................

Sveikinu su dukryte Bet bek nuo to nelaimingo zmogaus kiek kojos nesa, ir neatsigrezk niekada!!!!! Padarys tave nelaiminga, ir meryte kopleksuota del tevo tokio uzaugs, nes kaip matau jokio gerio ir sviesos neduoda niekam! Bek!!!

Nu baisu ir šlykštu, net supykino, kai įsivaizdavau jį pagiriotą prie mamos su naujagime. Viešpatie, juk tokie žmogėnai nesikeičia, neduok dieve, dar sulauksit ir kumščių užtai, kad nemokat verkiančio vaiko nuramint. Ale ot ir sekasi kai kam, ir dekreto pinigus dar gauna savo reikmėm. Nu absurdas kažkoks, kokia čia meilė tokiam padarui gali būti.
Moteriške, ar Jūs kaime kokiam gyvenat? Turit tik vieną gyvenimą ir šalia tokio liurbio leidžiat dienas? Nieko sau perspektyvos.....
Bet vistiek sėkmės didžiausios sulaukus sveikutės mergytės . Tai Jūsų paguoda.

Na baisu, gaila man to angeliuko, kai reikes matyti girta teva, cia jokiu pateisinimu negali buti, sakyciau as jam koduojies arba prarasi mus, nors ne visi tai ivertina, nes alkoholis kai uzvaldo smegenis tai jau niekas padet nebegali.
Na zinok kad Jus kentesit tikrai niekas neatlygins jums, bet del savo mazyles galetumet pasistengt ir tokiam nieksui nedovanot, jetau kaip man gaila tos lelytes kai pagalvoji, eina sau... truksta zodziu, net asaros kaupiasi

Pirmiausiai tai sveikinu tave su pirmagime! Stiprybes ir ramybes jums! Bet tavo posakio, kad kiekvienam savas kryzius tai as nesuprantu. Tavo vyras ne ligonis, jis alkoholikas!!! tu jam nepadesi jei jis pats nenores. Geriau palik ji ir gyvenkit su dukryte dviese. Dar sutiksi kita zmogu su kuriuo tu busi laiminga! To Ir linkiu Tau

sveikinu sulaukus savo stebuklelio
o del likusio istorijos dalies, tai stiprybes tau...
mano patarimas - padaryk sau ir savo mergytei paslauga ir bek nuo tokio 'zmogaus' kiek tik kojos nesa...

visiškai palaikau šią nuomonę. Mamytė susigadins ne tik savo, bet ir dukters gyvenimą. O vyras nemanau kad nepasikeis į gerąją pusę .

Bet žmonės tiki Žinau šeimą, kur moteris vis laukė, kol pasikeis. Ir dar pagirdavo, kad va, jau savaitę negėrė.
Vaikai nieko gero nematė, užaugo, išėjo, o ta moteris vis dar tiki, kad pasikeis Nors kaip pati sako, reikėjo skirtis, dabar jau greitai pensija, kur čia besiskirsi. Nors gyventi ir gyventi dar...

Sveikinu gimus dukrytei Ir linkiu stiprybes
Tikiu, kad mazyle bus laiminga,nes mama padarys taip kaip jai geriausia

tu ir pati zinai ka reikia daryt!
Stiprybes tau

Nereikia nesti tokio kryziaus. Pijokai nesikeicia. Pagalvok, jei tau kas atsitiktu (ko gink dieve nelinkiu) ar ramiai paliktum dukryte vyrui?
Linkiu stiprybes ir sveikatos, na ir vyrui proto prasviesejimo

is patirties sakau kad jis niekada nepasikeis man pasiseke suradau kita zmogu ir gyvenimas apsiverte auksyn jums abiems to pat linkiu sekmes mamytei ir dukrutei

Palik ji ,kam jis tau visa laika girtas reikalingas ir dukryte tik girta teti matys.Paskui kai ji paugs ir eis i mokykla , jai kiti vaikai zinos koks jos tetis , jai juk geda bus, kad toki turi.Palik, juk esi stipri moteris ir be jo susitvarkysi, o laikui begant ir kita susirasi
Linkiu stiprybes