Stripuli, skaiciau skaiciau jusu apibrezimus ir isvada viena: subobejimas jums - nesirupinimas savo isvaizda. Mano nuomone, tai visiskai kas kita... Suomijoj, pvz, pilna nesirupinanciu savo isvaizda, bet jos - feministes, o ne bobos O ir tarp ne feminisciu tikrai yra zmoniu, kurie aktyvus socialiniame gyvenime, savo seimoje, domisi daugeliu dalyku ir t.t., bet manikiuras ir sukuosena jiems nera pirmoje vietoje.

Aš šiaip kalbu ne apie manikiūrą ir šukuoseną Yra truputį baisesnių dalykų nei manikiūro ir šukuosenos nebuvimas, ir nemanau, kad nesubobėjusiai suomei jie taip jau labai būdingi Čia ir mano minėtas chalatėlis, tąsomas po namus kiaurą dieną (tiksliau, bjaurus chalatas, bo jų būna gražių ir nebobiškų), ir nešukuoti visą dieną plaukai ir t. t. ir etc.
Prie to būtinas bobiškas zirzimas, amžinas nepasitenkinimas aplinkiniais, ypačiai vyru, nepasitenkinimas gyvenimo įvairove...
Manyčiau, tarp manikiūro, tiesiog tvarkingų nagų ir netvarkingų nagų, nulūžinėjusių, skirtingo ilgio, juodų panagių yra šioks toks skirtumas.
Toks pat yra ir tarp šukuosenos, tvarkingai ir paprastai sušukuotų plaukų ir neplautos galvos bei nešukuotų plaukų.
Tai kažkaip aš manau, jog minėtosios suomės bei ne feministės renkasi antrą variantą, o subobėjusios - trečiąjį Jei jau aukščiau visko šukuosena ir manikiūras, čia musėt bus fifos, ale jos man kartais irgi atrodo savotiškai "subobėjusios", bo subobėt mano galva gali ir smegeninė, ir čia kaip tik tas variantas...
Kai būtent man smegenų subobėjimas negresia, tai aš aprašinėju išvaizdinį-nuotaikinį subobėjimą.

o as ir visiska sumamejima , kaip kad pavadinote, priskirciau subobejimui. subobejimas - kai visas pasaulis sukasi tik aplink vaika, kai save nurasai ir pamirsti. kai po gimdymo nebesistengi atrodyti kaip anksciau ir tampi vien mama. kai pamirsti savo moteriskuma. vaikstai su priaugtais lasiniais stumdydama vezima kiaura diena ir skaitydama 'tavo vaikas' o vakarus praleidi sm forume ))) kai niekas daugiau nebeidomu tik vaikas vaikas ir vaikas. man taiatrodo subobejimas.

Cia irgi sutinku, tik dar diskutuojame del to, ar salia vaiko turi buti idomu, kas dedasi pasaulyje, ar tik kosmetologijos salono ir geru santykiu su vyru uztenka

O siaip tai galim cia teoriskai sneket kiek norim, bet kai neissimiegi pastoviai puse metu, tai tikrai NIEKAS pasidaro nebeidomu...

O kai neišsimiegi du metus ... NEPAKALTINAMA

Pritariu Noriu būti įdomi, linksma mama, bet 6 mėnesius nemiegojus tikrai sunkoka tokia būti

Kai kurioms ir po 4,5m tas subobėjimas nepraeina ir matyt jau nepraeis
Nors ir dirba, keliauja, viskas vis dar sukasi apie vaiką.
Su tokiu žmogum neturiu apie ką pasikalbėti, ir žmogus išsimokslinęs atrodo, bet daugiau niekuo nesidomi tik vaiku ir žurnalu 'Žmonės'

Iš tikro labai sunku nesubobėti ,nes gimus vaikeliui moteris daug laiko praleidžia namuose,pasikeičia jos gyvenimo ritmas,todėl tiek apsirengimas ar išvaizda jeigu konkretinti,nekelia jokios prasmės,atrodyti patraukliai ir pan.bei pomėgiai ar netgi bendravimas su draugėmis,draugais,bendradarbiais po gimimo vaikelio taip pat pasikeičia.Todėl moteris jaučia depresija,liūdesį ir vyras turėtu palaikyti tokį gyvenimo tarpsnį ,namiškiai turėtų būti supratigesni ir suprasti dar kai ką ,kad vaikas tai svarbiausia moteriai,tačiau ir jai reikia ,,pailsėti" nuo vaikučio...Tada ,,subobėjimas" negresia...

nesubobet galima tikriausia tik tada jei pastoviai iseinama i viesuma, i zmones...nes tada neuzsisedama namuose...

Jau nebeperskaičiau iki galo, bet tiek minčių galvoje, kad nežinau ar viską sudėliosiu rišliai.
Man buvimas su dukryte namie yra atgaiva po mokslų, darbų maratono.
Skundžiatės, kad vyrai nepadeda, o aš kaip tik manau, kad mano darbas yra tvarkytis namie, kol jis darbe. Tikrai padeda mums jis, bet aš neužkraunu visko ant pečių, žmogus gi irgi dirba. Taip reikia valgyti gaminti. Kitos sakys 'laikas prie puodų', o aš pažvelgiu į situaciją kitaip, bandau atrasti kažką naujo, skaitau receptus, malonu ir vyro pagyrimas.
Neturiu noro siuvinėti, megzti ir panašiai, todėl pradėjau mokytis ispanų kalbą savarankiškai. Nežinau bus man ji reikalinga gyvenime, ar ne. Nežinau net ar nemesiu . Bet mažylei papasakoju ispaniškai ką nors .
Neturiu ypatingų ir hobių, nes gyvenau beprotiškame bėgime iki tol. Man šis laikas namie yra išsigryninimas, 'išgalvojimas', ko noriu iš gyvenimo daugiau, kai prabėgs 2 metai.
Skundžiatės oru, užsisėdėjimu namuose. O man juokinga, kai žmonės laukia pavasario, vasaros, kitų metų... Mėgaujuosi šiandiena, kasdien einame į lauką pasivaikščiojame po laisvę, išgeriu kavos, tempiu vežimą per sniegą . Mažoji miega geriau, aš kvėpuoju grynu oru.
Taip, kad viskas priklauso nuo požiūrio į gyvenimą, į laimės suvokimą.. Buvau ir aš viskuo besiskundžianti, bet supratau, kad gyventi taip lengviau

Oi, kaip as su vaikuciais subobejau Taip buvo sunku integruotis i visuomene, jauciaus is vis is pasaulio iskritus: nesukuota, neplauta galva, besisukanti tarp puodu, pampersu ir pametiniu... Siaip buvau labai aktyvi, prisiziurinti, su nusilupusiu nagu is namu neiseidavau, kur viskas dingo... Nei noro nei laiko sau nebuvo, kai miegodavau po kelias valandas per nakti ir diena vienut viena, vyro amzinai nebuvo Pirmi metai-kaip migloj, po to pradejo situacija geret, tikrai labai sunku vel issikrapstyt, pasijust grazia moterimi! Gailiuos, kad nesamdziau aukles, betn keliom valandom, butu tikrai palengvine situacija, bet vaikai net daugiau verti ir paauga labai greit, svarbu suimti save ir rankas ir vel ismokt save mylet

As irgi labai bijojau nubobeti, bet nubobejau ir nieko neatsitiko. Siandien vaikui suejo puse metu o as visa nakti prasedejau laikydama ji ant ranku kad jis nors siek tiek pamiegotu. Ir nemanau kad tas greitai baigsis. Zinot po tokiu naktu man taip dzin ar as subobejus ar ne. Zinau kad kalbu tik apie vaika, mano gyvenimas sukas vien apie vaika - nu ir kas. As ne doleris kad mane visi myletu o ateis laikas kai uzteks laiko ir sveikatos savimi pasirupinti tada vel save isimylesiu. Pirmus 4 menesius norejau buti ir gera mama, ir meiluze ir gerai gaminti. Dabar dzin. 28 metus buvau grazi o daba biski pabusiu ragana

likt savim reik

Skaitau ir lyg apie mane viskas parašyta man vaiko auginimas yra atgaiva gyvenime tikras poilsis po nuolatinio bėgimo/skubėjimo/streso. Į virtuvę niekada neinu prie puodų, o einu nešdamasi galvoje įdėją dažniausiai rastą internete man labai patinka, kai MB degustuoja vis kitokius, vis naujus neragautus patiekalus ir taip pat einame kasdien į lauką, nors visi bendraamžiai sėdi užsikonservavę namie, nes mat lauke daug sniego ar šalta nėra blogo oro, yra tik bloga apranga, ir per didžiausias pusnis ridenau/stūmiau vežimą būna, kad nėra nuotaikos, ar atrodo sunku, bet visad pagalvoju, kad vaikas, ta manęs mažoji dalis, viską jaučia, ir aš turiu nuolat šypsotis ir būti laiminga, kad ir jam būtų gera su tokia mama

cia nuo kiekvienos asmeniskai priklauso turbut... man tarkim, vaiko gimimas ne itin ka ir pakeite. aisku, kol maitinau, tai tikrai pabobejusi buvau-namie, namie ir dar karta namie bet ta struko neilgai, o po to pradejau gyvent kaip ir anksciau man vaiko prieziura sunkumu nesukelia-man tai atrodo savaime suprantamas dalykas, vaikiukas labai puikiai 'isipaiso' i musu ritma tvarkytis ar taip ar taip reikia, graziai atrodyti irgi neisvengiama, prasiblaskyt taip pat nesvetima

Pries savaite sulaukeme leliuko
As kaip tik pasijauciau tokia jauna ir energinga turedama mazuti vaikiuka

visiskai pritariu! Jauna, simpatiska, sexy mamyte - kas gali buti geriau? O man tas pasakojimas toks tolima,s nes maniska jau paaugusi... taigi ne amzinai su tuo vezimu vazinesi, po pusmesio su vaiku lauke begiosi, dar po pusmecio i teatriukus ir muzikos mokykleles gali eiti, dar kitais metais i keliones, zoo sodus ir juru muziejus vaziuoti, kavinese lankytis, iskylas daryti, baidarem plaukti, namuose visokiu zaidimu prisigalvot, su draugem susitikti gali ir dabar, kviestis draugus i svecius, pati vaziuoti - merginos, tik nereikia uzsidaryti savyje, ir dejuoti, tikrai tai nieko neduos - reikia tiesiog gyventi ir megautis bei vaikui parodyti gera pavyzdi:)) vaikas tikrai nekaltas, kad jus tingit arba kompleksuojat..

Nu, lux, kad yra tokiu pozityviu mamyciu!!
Ka reiskia subobet???

MAn idomu, kiek metu tai mamytei, kuri toki klausima iskele...

Nes kai tau virs 34m ir augini kelis vaikus, aktyviai sukiesi, nepamirsti savo pomegiu, mirkteli aki net ir svetimam, planuoji ateiti, buni su seima, keliauji ir t.t.net nekyla klausimu "kaip nesubobet". Mano trenere, tarkim, 47m, ir toooookia 35m atrodanti mergicka su savo idomiu gyvenimu, kad uzverda kraujas ir norisi gyvent dar aistringiau!
Tokiu klausimu is viso neturi kilt!!!!!Su pavaSARIU

va cia tai poziuris bet, zinok, kai eini mieste, pamatai jaunas mamytes, apsmukusiais rubais, nesutvarkytais plaukais ir liudnom akim - taip nelinksmai atrodo, nu tikrai 'subobeje' o kitos tai kaip tik zydi, pasitempe, pasipuose-net saldu ziuret vadinasi, kazkas tai lemia ta 'subobejima'?

Perskaiciau temos pavadinima ir susidomejau, apie koki cia subobejima


gal finansai? ar apie tai nepagalvojat, ziuredamos i tas apsmukusias jaunas mamytes? as cia nepiktai, bet labai keistai nuskambejo. ir liudnos akys visai ne bobiskumo israiska, gal liudna, tiesiog, zmogui, gal problemos slegia..

as subobejimu laikau, kai po gimdymo moteris nebesirupina savo figura, mazdaug "ai, pagimdziau, vyra turiu, galiu but tokia kokia esu", nebeturi kitu tikslu/darbu, apart vaiko auginimo..nu kas cia dar? nesugalvoju dabar..o tie visi pasivazinejimai i zoo parkus ir pan. manau, net "subobejusios" noretu ir lankosi iv.renginiuse

o man tas subobejimas asocijuojasi kazkodel su apatija viskam ypac sau-man atrodo, kad jos save pamirsta mylet-todel taip ir iseina. as tikrai nesipiktinu tokiom mamytem, ir faktas, kad tam pabobejimui itakos turi vidines seimos problemos ar dar kas nors. kai mama pamirsta, kad ji dar ir moteris-va tada, man atrodo 'subobejimas'

vat sitam postui pritariu bet tas pamirsimas irgi yra salyginis..pvz., kai moteris turi kudiki, kuris atima visa laika ir demesi, o padet nera kam, ji tikrai sau daug demesio neskirs, nes visu pirma, ji yra mama(beje,kaip ir vyras, tik dazniausiai, visi vaiko prieziuros ir buities darbai krenta ant moters) ji tai pasirinko tapdama , o visa kita palauks. Vaikas paauga, o tada jau saves tikrai negalima pamirsti.
As irgi dabar negaliu sau leisti uzsiimti piesimu, knygu skaitymu, nors labai tai megstu, o jei pradedu, dazniausiai viskas baigiasi po keliu minuciu, nes mazius pradeda reikalauti demesio sau bet zinau, kad po kiek laiko vel galesiu uzsiimti tuo, kas man patinka.

palaukit!!!! Subobejimas prasideda ne nuo nagu, plauku ir lasinuku ant klubu!! Nuo poziurio!!! Zinoma, kad gimus vaikui nerasi laiko kirpejai, nagams, sporto klubui ir t.t. Ne tas galvoj! Gali svytet ir su neplauta galva!!! Kaip as dabar Gali ir neturet finansu priaugintiems nagams/blakstienoms, bet tai nereiskia, kad jau bobeji...Ir ta super sutvarkyta po 3 sav gimdymo jau senuose S dydzio dzinsuose dar nereiskia, kad nesubobejus!!! Ar kad jau deginasi Turkijoj su Avensis buteliuku ir dar nesubobejus. \

Bobejimas prasideda galvoj!!! Viena 20m jau boba, kita 40m. - saldainis! Vidinis sarmas, zavesys- ne nuo amziaus priklauso. Nors ir nuo amziaus. Kaip flirtuoja 20m??? Ir kaip flirttuoja 30m?? Kaip diena ir naktis.

Pradekim nuo saves! Subobejimas- tai BUSENA. Ir nera kalti finasai, vyras, neplauta galva ar kg.

MAno bendraamze drauge: ir dirba, ir 2 vaikus augina, ir kotletus kepa (visada pas ja kotletai su sriubyte ) Bet boba. Nors ir drauge Kita 8m vyresne daro ta pati, bet kotletai ne taip daznai. Ir nuo jos "veza" As koteltu nekepu visai. Pas mane gurmaniskesne virtuve, pinigu kirpejai randu kas 3 men, nagus tvarkau pati, keliaujam su vaikais, dzinsai jau S dydis, ne 25m., mirksiu naglai patinkantiems vyrams, bet gerbiu savaji ir man smagu gyevent! O kai dar tau duoda net 7m maziau nei pase- is viso vejas isijungia!

Pametinukiu mama Su 3m. sedejimu namie stazu

Manau subobeja tos, kuris is prigimties yra bobos. Ir vaikas - tik alibi tam bobiskumui pateisinti.

Tas subobėjimas nuo kiekvieno žmogaus priklauso. Visada sakau, kaip jautiesi, toks ir esi...

Aš, esant galimybei, ištrūkstu iš namų 'pasikultūrinti', toks 'restartas' labai tinka 'bobėjimo' profilaktikai

oi nu kaip gimus boba dabar nesubobet?:)kokia esi tokia esi, man išvis atrodo kad vaiku gimimas gal tik kuriam laikui kazkiek pakeicia mus, bet tai neisvengiama nes reikia daug atlikt darbu, o pastangos is paskutiniuju tuo metu buti zavia/seksualia/idomia kartais atrodo jei ne juokingai tai gailiai, nes tuo metu taip jau yra, kiek speji tiek speji, bet juk galima pasimegaut ir tuom gyvenimo etapu.o buti boba tai cia kiekvienos prigimtyje skirtingi kiekiai to buvimo man rods, bet nu ..kaip paziuresi, norejimas but patraukliai tai irgi bobiska savybe juk..kodel mes pacios kazkokius visoms moterims budingus bruozus laikome nepageidautinais ir visais budais vengtinais, nejaugi reikia visada švytėti?aš pvz kartais stebiuosi kaip vyrui patinku kai esu būtent pavargusi ar ne formoj ar nu išvis tokia nepatraukli gal net (kai taip jaučiuos) ir kaip kartais nepatinku tada kai pati sau visai nieko Man atrodo reikia priimt save visokią, išsigydikim nuo šitos visuotinės ligos visada būt "patele" ir dar pačia pačiausia..
Papildyta:
P.S. nežinau, gal kitos labai bijot, kad vyrai pabėgs..Bet kas bus kai imsit senti?ir apskritai kam Jums toks vyras su kuriuo nesaugiai jaučiatės..

Kas kaip ta su bobejima supranta Jei kai kurioms rimtis ir atsakingumas yra subobejimas,tada as tikra boba Bet gimus pirmai dukrai tikrai atsirado kitoks poziuris i gyvenima,juk ir laiko lieka maziau,ir pramogos darosi sukurus seima kitokios,galbut jos ir ramesnes ir netrunka keleta paru,taciau tai nebera svarbu. Juk kai nusprendi tureti vaika,tai ir nusprendi atsisakyti kazko. O kai turi jau net du vaikus,tai tikrai teiki pirmenybe ne belekam,o kazkas naudingo,prasmingo. Ir "kulturinimasis" pas visu skirtingas,vienos rinksis klubus,kito teatra,dar kitos tiesiog pora valandziuku kavinukej su gera drauge ar knyga. Ir patiko lb Maumes zodziai

super pasakyta manau kiekviena mama kuri yra tikra mama,yra subobejus,nes gimus vaikui ji visa save paaukoja. bet cia kas kaip supranta man gime dukra tai atsisakiau visko.draugu,svenciu ir tt,as dariau tik tai kas mano manymu buvo svarbu,vaziuodavom tik ten kur budavo galima buti su vaikais...mes labai daug ko atsisakeme gimus dukrytei,bet del to kaip sakoma neverkiu,nes man seima, vaikai yra svarbiau uz betkoky tusa ar tai pasisedejima su draugais...

Argi vaikų auklėjimas yra subobėjimas?.... Rūpinimasis mylimaisiais subobėjimas?...
Gimus kūdikiui pasikeičia mūsų kasdienybė, mūsų gyvenimas, vertybės, tai naturalu. Vyrai kurie nesupranta to, tikriausiai dar nesubrendo turėti šeimos, o moterys - nesijaudinkit, šeima jūsų bobom nepaverčia, o tik jūs puošia

sveikinu.
pirma, turit daugybę šansų išauginti klaikią egoistę.
antra, jei neturėsit iš eilės dešimties vaikų, tai kažkur po dešimties metų liksit viena be mėgstamų pomėgių, be draugų ir t. t., nes tokio amžiaus vaikams jau rūpi tik jų draugai ir pomėgiai...

O kodel manot,kad liks be draugu? As manau,kad kievienu gyvenimo etapu atsiranda tarsi nauju draugu. Ta prasme,gi pasikeicia linksmybes,tad draugai,kurie nesukure seimos,ir patys nelb noriai leidzia laika su seimyniais zmonemis,tad lieka tie,kurie turi vaiku,ir ju poziuris toks pat. Atsiranda nauju zmoni gyvenima su tokiais paciais interesais ir gyvenimo rimtu. Juk buvimas vaiku tikrai nemanau,kad augina egoistus. Kaip suvoksim ta pasakyma visur,juk jei nelakstai po baliuskas be vaiko,ar tarkim i gimtadienius eini irgi su juo,tai nemanau,kad tai vaiko-egoisto auginimas. Ir nemanau,kad mama,kuri nuosirdziau bendrauja su savo vaiku ir leidzia su juo laika,po 10m liks vienas,juk tai vienas is budu tapti vaiko geriausiu draugu! Net jeigu vaikui tiek nebereikes mamos,jis ir ji visada zinos,kad turi vienas kita.

Pirma. tėvai neturi būti geriausiais vaiko draugais - jie turi būti tėvais. tikiu, kad tėvam kyla tokių pagundų jais tapti, bet apskritai vaikui reikia tėvų kaip tėvų ir geriausių draugų kaip draugų.
antra. draugai ir žmonės, su kuriais tave tam tikrame gyvenimo etape sieja tam tikri interesai, o interesam pasikeitus, santykiai nunyksta - ne tas pats.
su savo draugais mane santykiai sieja visada, nesvarbu, kad kai kada aš būdavau vieniša, jie su antrom pusėm, arba aš turėjau vaikų, o jie dar ne. nes tai draugai
kitas dalykas, kad ne visi tokių turi.
trečia. atsisakymas visko vardan vaiko - puikus būdas užauginti vaiką, kuris nemato, kad mama turi SAVO poreikių, su vaiku nesusijusių, todėl kai tų poreikių vis dėlto kada nors atsiras - žvelgs į tai su nuostaba ir galimai su pasipriešinimu, nes bus įpratęs, kad mama gyvena JAM. kur čia 'geriausia draugystė'?

Tai norit pasakyti,kad gimus vikui gyvenimas turi pasikeisti tik tiek,kiek reikia aprupinti vaika isgyvenimo dalykais,pamaitinti,uzmigdyti,ir nuprausti? Niekas ir nesako,kad reikia atisakyti visisko savo gyvenimo,taciau savo gyvenima galima gyventi ir su vaiku kartu! Kas sako,kad pasiemus vaika atostogu tu prarandi savo laika,jis irgi atostogauja,kartu su tevais! As sutinku,kad reikia skirti laiko sau atsigauti,bet jis neturetu buti toks,kaip anskciau,juk tuo gyvenimas ir keicias,kai tampi mama,tu nebesi paprasta mergaiciuke,devinti mini sijona. As nelb suprantu,kaip galima auginat mazamecius,neskirti didziosios dales savo laiko,arba nebuti su jais. Jie nera savarankiski,o kam gimdyti,jei tik kas, paliekam vaikus pas mociutes,ar dar kur... Kam tada jie? Tik tam kad nelikti bevaike? Auginu penkiamete,ji su manim nuolat,bet tam yra darzeliai,bureliai,kad vaikas turetu savu uzsiemimu ir pomegiu,o tuo tarpu mama gali atrasti laiko sau.

nu ziauriai cia jus pati sau.. aisku nesigincysiu, kad vaikai tai musu pasaulis, bet negalima visiskai visko atsisakyti, nes pasigimdet vaikeli. reikia tureti ir tokiu dienu ar bentjau keliu val kada galit laika skirti tik sau.
mano seima man irgi yra lb svarbi, bet tikrai nematau priezasties atsisakyti del to draugu. jusu atveju, tai turbut draugai vaiku gal nemegsta?arba jau taip nederamai elgesi, kad vaiko negalima paimti kartu?na cia tokia isvada darau, nes likot tik jus ir jusu dukryte be aplinkiniu. sakykit, o ka darysit kai ji eis i mokykla?ar prasides paauglyste?kai ji istekes gal kartu su ja apsigyvensit?as cia nenoriu izeisti, bet nematau dingsties del vaiko visiskai atsisakyti savo gyvenimo. juk viska tikrai galima suderinti
man atvirksciai atrodo kai draugai su vaikais ar be ju noriai leidzia laika su musu seima, galima aptarti vaiku auginima, neturintys vaiku semiasi informacijos..
ir apskritai pas mus tokie susiburimai, kad vaikai laisvai gali dalyvauti ir jokiu problemu su tuo nera gal tokie dalykai ir padeda ,,nesubobeti,, nes vis bendrauji su zmonemis, o jei dar turi geru draugiu salia kurios tau pasakytu ,,BRANGIOJI,NEPYK, BET JAU PRADEDI BOBETI,, tai isvis nuostabu, nes manau tas irgi prisideda prie ,,nesubobejimo,,
Papildyta:


sutiksiu su jumis
mano mama man buvo taip sakant tik MAMA iki turbut kokiu 15-16..veliau musu santykiai taip sakant pasikeite, praejo pereinamasis laikotarpis ir mama man tapo MAMA-DRAUGE. pritarsiu tam, kad iki tam tikro amziaus tevai turi buti tevais kuriu vaikai pripazinkim kuri laika ,,neapkencia,, uz tai, kad kazko ar kazkur neleidzia, palieka namie su mociute ir porai valandikiu nuvaziuoja i koki sanburi su draugais. tevai turi buti saikiai valdingi ir padet pasirinkti gyvenimo kelia, o ne daryti tik tai ko reikia ir nori vaikas ir atsisakyti visko kas nesusija su vaiku.

pritariu nuomonei, kad subobejimas prasideda is vidaus. manes daznai klausia, kaip ir su nepasitenkinimu: o kodel tu tokia kuda kaip pacanke? kodel su ilgais plaukais? kodel pirsingas vienoj ar kitoj vietoj? juk tavo metu moteriskes kitokio standarto, esi zmona, mama ir bla bla bla...o man sirdy astuoniolika, ka daryt? o as ir sakau, as moteris, o ne boba. vaikams esu mama, vyrui- zmona, drauge, seimininke, o sau visada randu laiko ir nezadu jo atsisakyt, man gyvybiskai svarbi SAVO erdve. Man nesuprantama, kaip galima kazkam 100 proc. pasiaukot, man tokie pasiaukojimai panasus i "tapkes sindroma"

pati sau prieštaraujat
tai nuolat ji su jumis ar vis tik lanko darželį ir būrelius?
tai reikia laiko sau ar vis dėlto nereikia?

čia niekas nekalba apie tai, kad vaikui gimus išvis gyvenimas nesikeičia - aišku, keičiasi. bet kodėl reikia atsisakyti draugų? pas mane jos ėjo jau man pagimdžius, ir tiek vaiko, tiek mano poreikiai buvo patenkinti - derindavau ėjimą maždaug tokiam laikui, kad būčiau ką tik pamaitinus, ir vaikas galimai miegotų, jei atsibusdavo - pamaitindavau vėl, pažaidindavau, bet tai nemaišė ir su draugėm pasikalbėt...
o šiaip tai ir mažylė visada esant draugėm miegodavo ilgiau ir geriau - nes girdėdavo ramų laimingą mamos balsą matyt visai geras fonas miegui.
na, į pobūvius nelaksčiau ir diskanus, nes amžius toks, kad ir taip jau šimtą metų to nedarau, bet...
bet turiu mėgstamą sportą, tai jam irgi laiko išskirdavau - nuvažiuoju su maže, pamaitinu, priduodu tėtukui, kad vežimėlį pavežiotų, nueinu pasportuoju, pamaitinu, grįžtam namo...
neįsivaizduoju savęs, atiduodančios VISĄ SAVE vaikui, ir galų gale kam to reik?
tai jau tikrai ne vaikui - nes tokia motina bus siaubingai nuobodi ir rodys tam vaikui, kad gyvenime be vaikų daugiau nėra jokių vertybių ir įdomybių - ot tai gražus pavyzdys...

Saunuole mama, kad randate laiko sau

Man subobejimas - proto ir kuno apleidimas, kai mama nebeskiria demesio sau - neskaito knygu, pamirsta kelia i kirpykla ir t.t.

Siaip ji nuolat,nes eina i darzeli tik po 3val kol kas. I burelius parasiau tik siaip,kad galima leisti,bet netaikiau savo vaikui to. Nuo rugsejo,jau prades lankyti mokykla. Nuolat mano manymu nera 24val per para,taciau dienos metu,juk nakti irgi vaiko netempiu i savo lova,turi savo kombari,mes kiekvienas ksiritngai suprantam ta "nuolat" Man pvz nesuvokiama,kam galima palikineti vaika,ir iseiti pasilinksmint (cia neturiu omeny kirpyklos,nes moteriai reikia to,ir tai juk nebuna kas sav) As kalbu apie tai,kad jei vaziuoji i svecius,imiesi ir savo vaika kartu,ir tai nieko bloga. Ar geriau rodyti vaikui,kad kai mama nori,ji su juo bendrauja,o kai ne,tai lai jis buna pas mociute. Suprantu ir tai,kad evai turi likti tevais,taciau ar geriau buti TIK tevais,ar gerai sutarti su vaiku? As uzaugau nei karto negavusi dirzo,gerbiau mama,nes ji mokejo grieztumu suvaldyti,taciau buvo gera,ir daug ka leido,mes daug laiko praleisdavom kartu,ir tikrai nesu savanaude del to Neburkim dalyku,kuriu dar neisgyvenom,nes savainaudis vaikas gali uzaugti ir pas tevus,kurie ives jam milijona taisyklius,draudimu,leidimu ir pan. Sakau nuolat,nes jei ir iseinu,tai buna dienos metu,ir vaiku nemegstu krauti kitiems,nes jie yra mano pareiga ir atsakomybe. Taip su teciu lieka,bet nedaznai. Kada tikrai reikia,bet nesakau,kad neiseinu i kirpykla. Kiekvienas tas subobejimas skirtingas,as niekada nebuvau plevesa,tai man tie vaikai ir netrukdo.

Paskaičiau kelis paskutinius puslapius - taip sakant, šviežiausią diskusiją Keisčiausiai nuskambėjo, kad dažnai kur nors neišeinančios jau bobos, o kitos tai jau ne. Galima tik kartą per mėnesį ar net rečiau susitikti su draugais ir nebūti boba. O galima kelis kartus per savaitę su draugėm gerti kavutę kavinėse ir būti tokia subobėjusia, kad oioioi. Jei tų susitikimų metu, tik apie vaikus ir kalbama, tai ko jau ne bobiškumas. Arba dar blogiau, kai pastoviai apie gražius vyrus, flirtus ir pan. diskutuojama, taip neva demonstruojant, kad aš tai jau ne boba - man ne vien vaikai galvoje.
Pritarsiu toms, kurios rašė, kad atsakingai auginti vaikus ir jų "nemėtyti" seneliams tikrai nėra subobėjimas, nors kai kam taip ir atrodo. Mano statusas turint vaikų ženkliai pasikeitė. Mama turi poreikių ir privalo jiems skirti dėmesio, vien aplink vaikus tūpčioti negalima, bet vis gi tie poreikiai neturi kirstis su vaikų interesais. Neįsivaizduoju kaip galėčiau paaugliams savo vaikams neleisti kažkur iki paryčių badziotis, jei pati jiems mažiems būnant palikinėčiau juos pas senelius, kad galėčiau pasitūsinti Kodėl vaikui negalima, jei galima mamai. Nes mama neleidžia? Vargu, ar toks auklėjimas geresnis, nei tokios jūsų vadinamos subobėjusios mamos, kuri vaikui skiria daug savo laisvo laiko.

Jei moteris mato prasmę motinystėje, mėgaujasi ja, džiaugiasi kartu su vaiku praleistu laiku, randa pramogų, kurios patenkintų jos saviraiškos poreikius ir derintųsi su vaiko poreikiais, tai tikrai nebūtų subobėjusi, net jei ir niekur kojos iš namų ir savo kiemo nekeltų.

Labai gražu
Aišku, kam čia dažnai vaikui su tėčiu bendraut, nes jis kas vaiko gyvenime - taip, paliko sėklą ir prašalaitis... Vaikai tik moters pareiga ir atsakomybė, jokiu būdu ne tėčio, nes kaip minėta, jis kaip ir niekas...
Ir seneliam negalima vaikų 'kraut", jie aišku neturi teisės vieni pabendraut su anūkais asmeniškai, nes viską o viską turi padaryt mama, na, nebent į kirpyklą išeitų kada...
Neturiu nuotaikos būt labai mandagi, tai skaitau ir "žaliuoju"

nežinau, aš tai "užkraunu" savo vargšę trimetukę vargšams seneliams net kokiai valandai porąsyk per savaitę, kai išeinu į treniruotę, nes nematau būdo ją ten vestis - ką jai ten veikt, sėdėt sustingusiai dvi su puse valandos? beje, ji ko gero net išsėdėtų, bet manau, kur kas mieliau pasibūt pas senelius... čia kai kalbama, kad esą VISUR gali vestis ir vaikus

ir mano vargšas vyras mielai būna su savo dukra - po darbo, savaitgaliais... dieve dieve, kaip tas mano vargšas vaikas nuo to nukenčia, kai aš pagalvoju - nes juk tai MANO atsakomybė ir pareiga su savo vaiku būt, jau tik niekieno kito na bet ką padarysi, tobulų nėra

stripulis, skoningai ironizuojate - smagiai skaitėsi, tik kad rašant apie "užkrovimą" kitiems tikrai ne apie porą valandų per savaitę dažniausiai kalbama. Ir bent jau aš savo vyro prie tų kitų tai tikrai jokiu būdu nepriskirčiau. Vaikai yra jo atsakomybė tiek pat kiek ir mano.

Šiandien perskaičiau dar porą puslapių atgal. Negaliu niekaip sutikti su subobėjimo traktavimu per išvaizdą ir higieną. Koks čia subobėjimas, jei žmogus nevala - neplauna galvos, nekerpa nagų ir pan. Tas knygų skaitymas ar neskaitymas irgi nieko neparodo - priklauso nuo to, kokias knygas skaito. Politika niekada nesidomėjau, žinias kasdien pažiūriu ir to manau užtenka O pomėgiai mano turbūt labai bobiški: megzti, nerti, siuvinėti

Šiaip aš galvoju, kad tikrai ne nuo to ką veikia moteris, priklauso bobiškumas, o nuo to kaip ji tai daro. Nu negi negalima viena akim pažiūrėti serialo Bet va kai jau lekia namo, kad nepraleistų serijos, tai jau bobiškumas.

O kodel jus manot,kad mano vaikai su teciu nebendrauja ir jis nejaucia atsakomybes? Tai vadinasi jusu vyras gali su vaikais bendrauti,tik kai niekas nemato ir negirdi? Mano vaikai pakankamai gerai sutaria su teciu,vyresnelei db netgi gal labiau su teciu nori buti,matyt amzius toks,o gal tiesiog kad sese maza dar. Nereikia bandyti "suvartyti" zmoniu. Jei seima randa laiko kartu leisti laiko,mano vaikams kol kas nereikia,kad tevai jas palikinetu,gal kai atsiras noru ir ji tures pomegiu rimtesniu,tai ir leisim,taciau tol,kol vaikams reikia mamos,tol as busiu su jais,ir nesu blegesne,jei neinu sportuoti ar dar kur,jei moku kitaip leisti laika,man nebutina iseiti is namu daznai. Jusu zodziu pasiskaicius,atrodo,kad visos mamos,kurios mielai leidzia laika,ir neleiko to kazkokia "katorga" yra blogietes ir augina kozkokius busimus monstrus. As pvz esu tos nuomones kad daugiau maziau,taciau iki vaikui sueina 3.5m reikalinga mama,kol jis atranda save,kol tampa savarankiskesni,jis tikrai daug laiko leidzia su mama,bet ar tai blogai? Nemanau,kad cia kuri nors sako,kad mama 24val per para turi buti su vaiku,mes turim suprasti,kada laikas "atlipti" nuo savo vaiko,kad jis taptu savarankiskas,turi ismokti pasirupinti savimi,bet tai droma palaipsniui...
O stai pomegiai visu skiriasi,vienos pasirenka sporta,kitos dar kazka,juk ir nuo zmogaus priklauso,taciau as norejau pasakyti,akd as nesu is tu zmoniu,kurie siaip,be rimto reikalo prasineja tevu prieziureti mano vaikus. Nesakau,kad seneliai jais nepasirupins,taciau tai mano vaikai,ir manau as turiu laikinai derinti prie vaiko,o stai ateina laikas,kada viakas iseina i darzeli,ir prasau,jums laiko dar daugiau laisvesnio.

kiekvieno mastymas. as manau kol mazi vaikai reikia atiduoti gyvenima jiem. bus to laiko,paauks vaikai tada galima skirti laiko sau,draugam,tusam ir tt. man mano gyvenime vaikai yra nr 1. o kaip jum,cia jusu bedos! as tam seima ir kuriau kad tureciau vaiku,kuriem gyvenima paaukociau,o jeigu jum vaikai ne toki svarbus tai nenustepkit kad senatvej is vaiku net puodelio vandens nesulauksit...kaip jus vaikam taip ir jie jum!!

ir aš
o jau tas "atiduodu visą save" - nesąmonė. Klaida didžiausia. Va čia ir yra subobėjimas sukvailėjimas.
Papildyta:

užuojauta.

Didelė užuojauta ErikaAlgirdasSkaitė
Tikiuosi tikrai vaikai jusm už tai padėkos

o gal priešingai vaikams taip įgrįs jūsų perdėtas rūpinimasis,kad jie kuo greičiau pakels sparnus iš namų ir norės kuo rečiau sugrįžti
Nereikia vaikams absoliučiai visko atiduoti, reikai ir save mylėti, nes nemylint savęs nemylėsit ir vaikų


O be to jūs meluojat čia Įdomu kaip baigėt mokslus , gal į pamokas nešėtės kartu, kai vyras dirbo, o jūs .....tokia jaunutė, pati kitoj temoj rašot padėjo tėvai.. o čia mama didvyrę vaizduojat....

Suaukit, subręskit

vaikai svarbūs, vaikus mylim, aukėjam, žaidžiam ir t.t. bet juk ir mes žmonės ir viskas suderinima

va tuo mes ir skiriamės jūs ketinate paaukoti vaikams tam tikrą gyvenimo dalį, kad senatvėje jie jaustųsi skolingi ir davinėtų jum puodelį ar vonelę vandens.
o aš auginu žmogų, kuris bus laisvas mano senatvėje gyventi kad ir kokioje Australijoje ir iš kurio nesitikiu nei vandens, nei dar ko nors. nes mano dukra man neskolinga NIEKO. nėra ir nebus. jei turės vaikų, ji bus "skolinga" jiems iki tam tikro laiko šį bei tą. Jei neturės, nebus ir to.

labai slykstu klausyti kaip taip stumet ant zmoniu!!! jei ka as mokiausi vakarinei,neakivaisdiniu,pamokas dariau namie,atsiskaitydavau tiktai nunesusi uzduotis,todel dukryte nesdavausi su savim. jusu zinei,as savo paneles nepalikus niekada pas senelius,kaip jei buvo 3 metai,ji pati paprase tai palikau 1 dienai pabuti,bet viskas. o as derinu viska,kad man nereiktu palikineti vaiko betkur,ir apkrauti rupesciais tevus,jie patys dar jauni turi dabus ir savo vargus todel man butu geda dar vaika palikti jiem rupintis,todel verciausi kaip tik galejau bet savo mergaites niekada nepalikdavau...o buvo egzaminai,tai tam yra vyras jis tevas jis ir pabuvo...o tevu padejimas mum buvo tik stogas virs galvos kuty laika. nezinot tai geriau patylekit!!! beto kas sake jog as sau laiko neskiriu? ka as tipo apkerpejus vaikstau,as tik pasakiau jog mes darome tai,kas mum netrugdo buti ir su vaiku... mes einam ten kur galima eiti su mergaite,mes bunam su daraugais,bet ne kaip seniau jog iki kitos dienos ryto,dabar yra tam ribos. JUS SMERKIAT ZMOGU ISKART NET NEYSISKAITE.SLYKSTU. jau ne karta pastebejau jog jus tam mamuciuklube ne diskutuojat o smerket,ot mamos...jeigu as passkiau kaip yra,reiskiasi taip yra, ir cia mano gyvenimas man jo diriguot nereikia ar dar kazkaip aiskyt. rupykites savo bedom ne kitu!!!

ErikaAlgirdasSkaiste - jus tuos egzaminus islaiket? Sunku butu tuo patiket, nes gramatiniu klaidu labai daug darot

Noriu papriestaraut mamytems kurioms atrodo kad i visus vakarelius, renginius ir susiejimus reikia ir tinka vaikucius vestis... Man atrodo kad tikrai ne visuose susiburimuose vaikai buna laukiami ir reikalingi, tiesiog ne visos mamytes susipranta, o zmones mandagus ir daznai nieko nepasako Viena-du-tris vakarus i menesi man regis galima palikt vaika ir su seneliais ir jokia cia tragedija, o jei seneliai nepasilieka ar gyvena toli dar yra toks dalykas kaip auklytes. Esu as pati organizavus daug vakarieniu ir vakareliu, bet mano aplinkos draugai visada pasiteirauja ar renkames su vaikais ar be - ir jei vakarelis planuojamas be vaiku, niekas del to neisizeidzia.

Stripulis - skaitau jusu post'us ir man regis kad cia as rasyciau
Musu su sese tevai irgi butent taip mus augino, buvo laikas skirtas vaikams ir isvykos su vaikais, buvo laikas kuris buvo skirtas tevams ir nebuvo del to jokios tragedijos. Kartais atostogaudavom visi kartu, kartais tevai isvykdavo kazkur atskirai. Budavo vakareliu kur rinkdavosi visi su vaikais, budavo ir vakarieniu kur vaiku niekas nesivesdavo. Ir musu santykiai su tevais puikus, tiesa pasakius neisivaizduoju ar galetu but dar geresni