Norėčiau pasidalinti savo patirtimi apie gimdymus.Pirmaji savo vaikeli suplanavome praėjus metams po vestuviu.Labai laukėme savo džiaugsmelio.Deja laimei nebuvo lemta išsipildyti.Likus savaitei iki gimdymo dingo judesiai.Nesupratau kas manes laukia , važiavau i gimdymo namus nenutuokdama kad jau viskas.Mano nėštuma visa laika stebėjo rajono gydytoja.Ir tik po visko padariau išvadas kad gana aplaidžiai.Ligonineje kudikio givybes neuzčiuopė.Kai pasakė kad viskas man lyg žemė pradėjo slysti iš po koju.Norėjau tikėti kad tai baisus sapnas ir kad jis baigsis.Bet deja tai buvo realybė.....Po savaitės kankinančiu lašaliniu , begalės vaistu naturaliu būdu pagimdžiau negyva dukryte...
Antram vaikučiui ryžausi po metu.Laukiau labai bijodama gimdymo.Mane prižiūrėjo jau miesto gydytojai ir tikrai pajutau skirtuma tarp pirmojo ir antrojo nėštumo.Vos tik man pradėjus nerimauti darydavo tyrimus ,kalbėjo ir aiškino apie mano ir vaikučio sveikata.Žodžiu viskas ėjosi sklandžiai.Po 9 mėn. gimė sveikutis sunelis 4,5 kg.
Ilgai neapsisprendėme ar dar reikia broliuko ar sesutės.Ir pagaliau po 7 metų ryžausi dar vienam gimdymui.Man buvo 32m turputėli nerimavau ar viskas bus gerai ar bus sveikas ( vyras dirbo kenksmingose salygose).Laukiau širdies gilumoje norėjau kad gimtų dukrytė,bet tai nebuvo labai svarbu svarbiausia kad sveikas .Kai reikėjo pasitikrinti sveikata iš vieno akiu gydytojo sulaukiau pašaipos kad ar ne per daug gimdymų gal nemoku prisižiūrėti kad jau trečia varau (jis nežinojo kuo baigėsi mano pirmas gimdymas).Po tokiu žodžiu norėjau trenkti snukin jam,bet ar tai butu padėje.Gimdymo data artėjo ir laukiau ir bijojau.Vaikutis niekur neskubėjo. Praejo ir nustatyta data.Paguldė i ligonine.Ten ir vėl pajutau pažeminima,esa kodėl taip ilgai negimdau,ko laukiu ( lyg tai mano kaltė būtu). Viena ryta atėjusi gydytoja per vizitacija sako aš su tavimi nebesisveikinsiu net, tu jau man atsibodai.Tikriausiai laukė kišiu,kuriu nesiruošiau duoti.Kai vizitacija pasibaigė net pravirkauiš apmaudo ir nevilties.Toliau buvo dar neramiau nes laikas ėjo ,o vaikutis nesiruošė ateiti atrodė kad silpsta judesiai ,prašiau kad darytu cezari ,bet gydytojai lauke.Taip praėjo savaitė.Sulašino skatinamuju ir.....nieko, nesuveikė.Praėjo dar savaitė ir pagaliau nusprendė daryti cezari.Pagaliau gimeė sūnus.Operavo tikrai labai gera gydytoja kuriai aš labai dėkinga.Apie ja girdėjau tik gerus atsiliepimus.Jos net žodžiai gydo.Dar savaitė ir aš jau buvau namie.Kokia laimė.Pagaliau baigėsi košmarai.Dabar tikrai nebenorėčiau daugiau atsidurti gimdymo namuose.Ir kažin ar bučiau ryžusis pastoti jei būčiau žinojusi kas manes laukia .

vaje...............
na, svarbiausia, kad dabar turi du sveikučius džiaugsmelius

Toks jausmas kad butum gulejus ligoninej pries 10 metu.
Net nesitiki kad siais laikais taip buna, aisku tik svarbiausia
kad esat sveiki.
Sekmes jums augant

Smagu, kai viskas kas bloga lieka praeityje, o siandien pries akis krykstauja sveiki vaikai. Sekmes jums dideles.

Siaubas... Turbut nesvarbu, kad vystomes i prieki, visada atsiras aplaidziu ir abejingu daktaru... Sekmes Jums, as tai tokius zmones uzciaupiu, iskart atkertu, kad nereikstu neigiamu savo minciu ar pan. Blogieciai...

Kokia esi šaunuolė, kad vis tik po tokios patirties ryžaisi gimdyti net du kartus.

Kaip as jums pavydziu!!!!Mano lialkai jau puse metu ir as beprotiskai ilgiuosi to fantastisko jausmo,kai kazkas kruta pilvelyje!!!!!!

Nesvarbu niekas nei pažeminimai nei panieka... Juk du ąžuoliukai vyrai dabar yra kartu su tavim ir manau, kad tai yra svarbiausia. Šaunuolė, kad atlaikei visus išbandymus. Juk ko motina nepadarys dėl savo vaiko Būkit laimingi

AČIŪ VISOMS UŽ PALAIKYMA

NUOŠIRDŽIAUSI SVEIKINIMAI TU DRĄSI IR STIPRI MOTERIS
Labai tave suprantu, nes pati prieš mėnesį pagimdžiau sūnelį, kuris gimė negyvas. Tai buvo mūsų antras vaikelis labai lauktas, svajotas. Bet deja, nežinau kodėl likmas šitaip skaudžiai viską sudėliojo ir neleido man apkabinti savo vaikelio. Nuo pat pirmos akimirkos kai sužinojau, kad laukiuosi, žinojau, kad gims sūnus. Net sapnavau kelis kartus. Bet štai kaip greit viskas nutrūko. Nors man buvo tai jau antras nėštumas ir kai nustojau jausti judesius širdį iškarto suvirpėjo baimė, bet net negalėjau tuo patikėti, kad taip galėjo atsitikti. Dabar gydytojai liepė palaukti bent metus. Bijau žiauriai, bet noras turėti dar vaikų stipresnis už mano baimę. Savo sūnų pavadinome Martynuku, jis dabar mūsų angeliukas. Tikiuosi, kad dabar jis mus apsaugos.
Turiu dukrelę, kuri jau pakankamai didelė ir daug ką supranta, ir kai užeina silpumo akimirkos ir noras rėkti visa gerkle iš skausmo, tiesiog apsikabinu ją ir myluoju. Mamyte, neverk, sako ji man, jūs su tėčiu labai mylėsit vienas kitą ir mes dar turėsim leliukų

Ašaros kaupiasi skaitant tokias istorijas, mergaitės.
Aš taip tikiuosi, kad išnešiosiu ir pagimdysiu sveiką leliuką, nes mano pirmojo gyvybė nutrūko labai anksti - 9 savaičių.

Gyvenime nesu jautri, bet dabar ašaros teka upeliais..net nežinau ką parašyti..

Labai užjaučiu tave Ir kodėl likimas toks žiaurus.Kai pagalvoji kiek yra tokių,kurios nužudo pačios ar pameta patvoriuose..........

gaila, kad kai kurie dalykai, kuriuos atlieka priesaika dave gydytojai, taip skausmingai paliecia zmones, kurie tiki jais ir ju kompetencija..
manau, kad vaiku juokas pades nors siek tiek apmazinti ta skaudzia patirti ir kad kiti susitikimai su gydytojais bus daug malonesni..
sekmes

Skaiciau tavo ir Atigil istorijas ir verkiau...

Gitana, labai uzjauciu del to ka tau teko isgyventi... tai vienas is ziauriausiu dalyku kas gali nutikti gyvenime...

Atigil, stiprybes tau, tikiu, kad jusu mazoji dar tikrai tures broliuku ar sesyciu

@GITANA, labai uzjauciu del netekties. Tai turbut tai zodziais neaprasoma patirtis. Saunuole, kad ryziasi ir toliau gimdyti net kelis. Labiausiai tai skaudu del gydytoju - ir kodel tokie zmones pasirenka gydytojo profesija??
Beje ar tau nustate mergytes netekties priezasti (jei sunku tapie tai kalbeti, tai gali neatsakyti)? Nes jau turbut kokia 5 panasias istorijas SM perskaiciau

Aukite visi sveiki ir laimingi.

Atigil, stiprybes ir vilties jusu seimai. O mazutis angeliukas jau ziuri zemyn ir laukiau progos jus nedelsiant aplankyti

Na priežasti nustatė,kai pati naturaliai pagimdžiau,apsivijusi virkštelė apie kakliuka ir apie kojyte.Varkšiukė pasismaugė.Prieš pat nelaime buvau šviestis echoskopu šito nepastebėjo.Nors vėliau gydytoja nebepamenu pavardės pasakė kad virkštele buvo galima susekti pagal kažkoki pulsa ar kažka ,nebežinau.Ir dar prieš visiškai dingstant judesiams buvau pas gyd. Tai buvo pamenu ketvirtadienis,o jau penktadienio vakare buvo viskas. Gyd.pasakė kad viskas puiku nors judesiai ryškiai sumažėje buvo nuramino kad prieš gimdyma taip buna,o apie skaičiavima net nepaaiškino.Ir išvis pas ja lankantis tikriausiai reikėjo pačiai gydytoja būti.tai va.

AČIŪ JUMS UŽ PALAIKYMĄ

Aš taipat nezinau ka pasakyti... O kai pagalvoji jei man taip būtų atsitikę...kokios Jūs stiprios...sėkmės!!!

Svarbu, kad kūdikėliai ir tu sveikučiai. Toks matyt likimas ..antrasis mano nėštumas, taip pat baigėsi didele nesėkme. Žliumbiau ir negalėjau patikėt ..Dabar džiaugiuosi savo dviem atžalėlėm

STIPRYBĖS JUMS MAMYTES
BŪKITE SVEIKI IR LAIMINGI

Nenustoje riedėti ašarėlės

Paskaičiau ir pikta pasidarė, kad esama tokių daktarų. Gimstamumas be paliovos mažėja, o jie dar drysta aiškinti kiek vaikų turėti o dar ir elgiasi, kaip nežinia su kuo svarbu, kad tavo berniukai sveiki, o kas buvo, to jau nebepakeisi. Jie laimingi, kad turi tokią stiprią mamą Tu tikra super super

Ačiū už palaikymą,tik aš visai ne super aš kaip daugelis kitų mamų.

negalima sakyti, kad suprantu tavo skausmą... jis per didelis, kad jį būtų galima suvokti. aš taip pat jau turėjau būti dukart mama, o turiu vieną... likimas sudėlioja viską taip, kad turime eiti tolyn, gyventi ir mylėti ne tik tuos, kurie su mumis, bet ir tuos, kurių šalia nebėra...

sėkmės visoms.

tokius gydytojus tik ant sakos kabinti , kaip isviso galima taip sneketi? stiprybes tau

tragidja, tokiems gydytojams

gaila, kad tokia liudna patirtis, bet turi nuostabius vaikucius

nei viena is musu turbut net savo didziausiam priesui nepalinketu tokios nelaimes kaip jums atsitiko. Tokius gydytojus saudyt reikia! O jums visoms stiprybes!