Nėštumas buvo nuostabus, džiaugiausi kiekviena diena, žavėjausi savo didžiuliu it mėnesiena pilvu ir taip norėjau, kad tai tęstųsi kuo ilgiau. Gimdyti gydytojai "prirašė" balandžio 17 dieną, bet paslapčia tikėjausi, kad pavyks dar šiek tiek panešioti, pabūti kartu, nors kelias dienas, tik kelias... Tačiau balandžio 16-oji išaušo pilna pranašingų ženklų. Ignoravau. Ramiai tvarkiausi namie, sulaukiau vyro, pavakarieniavome, užsiėmėme savais darbais. Jau visai įvakarojus ėmė mausti pilvą, o vidurnaktį supratau, kad prasidėjo reguliarūs sąrėmiai. Koks jaudulys! Juk gimdysiu! Pirmą kartą. Dar nežinau, kaip tai bus. Net neįsivaizduoju. Jaudulys džiugus. Nueiname miegoti, bet užmigti negaliu. Skaičiuoju. Per valandą - 4 sąrėmiai, maždaug kas 15 minučių. Dar labai labai anksti. O gal dar viskas sustos? Gal tai dar ne gimdymas? Gal dar pabūsim mes su dukryte kartu? Taip arti arti, kaip jau niekada nebebūsime... Guliu. Kvėpuoju. Jaučiu, kaip dalinamės kiekvienu oro gurkšniu. Mano dukrytė. Tuoj susitiksim. Taip laukiu ir kartu taip noriu pasidžiaugti kiekviena akimirka čia ir dabar. Vyro nežadinu, tegu pamiega, juk laukia ilgas ir sunkus darbas, tegu pailsi... Pati miegoti nebegaliu.
4 valandą ryto sąrėmiai kartojasi jau kas 4 minutes. Darosi sunku. Pabunda ir vyras. Sakau, jau tikrai gimdysiu, nebeišsisuksiu Einu į vonią, tikiuosi, vanduo nuramins. O vyras eina plauti grindų. Jau be kelių minučių tėvelis
Vonioje ima siaubingai sukti pilvą. Ir kad paleis vidurius! Va, ir klizmos nebereikia Artimiausią pusvalandį turiu ką veikti - viską sutvarkau, prisileidžiu vonią vandens iš naujo. Net sąrėmius pamiršau Jau penkios. Skambinu pribuvėjai. Pribuvėja - mano angelas sargas - nuramina, liepia eiti pamiegoti, pailsėti, sukaupti jėgas. Juk prieš akis - darbas, labai sunkus, labai atsakingas. Ir ką, nusitempiu vyrą atgal į lovą, prieš užmigdami dar paskaičiuojame - sąrėmiai kas 4 minutes, tęsiasi 1,5 minutės. Ir... užmiegu. Miegu be galo ramiai, 4 minutes, pabundu, iškvėpuoju sąrėmį ir vėl užmiegu. Taip pramiegame iki 7 ryto. 2 valandos geriausio miego mano gyvenime! Sunku patikėti, bet išsimiegojau puikiai. Vyras išvažiuoja atvežti pribuvėjos. Darosi vis sunkiau. Atvažiuoja abu, juokauja, stato baseinėlį. 7 centimetrai. Kažkodėl džiaugiuosi - septyni man atrodo labai daug
O toliau viskas plaukia tarsi vanduo. Darosi sunkiau ir sunkiau. Tarp sąrėmių kalbamės, juokaujame. Klausiu, ar įmanoma, kad dabar viskas nurimtų, ir gimdyčiau po kelių dienų. Atrodo, ne
Paskutinis sąrėmis. Ne, tai ne sąrėmis, tai sąrėmiiiiiiiiiiis. Atrodo, kelias minutes net negaliu įkvėpti. Gerai, kad žinau, "ir tai praeis"... 10 centimetrų. Liko stangos. Dukryte mano, mes tuoj pasimatysim. Dar valandėlė. Viena valandėlė. O kaip gieda paukščiai! Viskas, ką prisimenu, tai paukščių giesmės. Jie plyšauja it pasiutę. Dukryte, ar girdi, paukščiai tave kviečia...
Tarp sąrėmių ir stagų - tyla. Pauzė. Apima noras dainuoti. Sėdžiu baseine ir dainiuoju. Sako, kažkur Afrikoje, kai moteris nori vaiko, eina prie medžio ir įdėmiai klausosi, bando išgirsti kūdikiuo giesmę. Gai išgirsta, grįžta namo ir išmoko giesmės savo vyrą. Pradėdami kūdikį jie gieda giesmę, o kai moteris pastoja, išmoko giesmės ir pribuvėja, kad ši per gimdymą galėtų dainuoti... Dainuoju. Šiaip, niūniuoju tai, kas ateina į galvą...
Pribuvėja liepia lipti iš vandens. Vanduo ramina, stangų nebėra. Nenoriu lipti, bet lipu. Stangos ilgos. Du žingsniai pirmyn - žingsnis atgal. Beveik netenku jėgų. Tada paglostau pilvą ir tyliai paprašau: dukryte, mažute, pasistenk truputėlį, padėk man, jau nebedaug, jau nebedaug, tu šaunuolė, pasistenk dar truputį, mano jėgos jau senka... Ir tada, neįtikėtina, viskas pajuda iš mirties taško. Kelios stagos ir - o nuostabiausias jausmas gyvenime - tarsi lavina gelsvos šviesos išrieda galvutė! Jaučiu, kaip mažylė manyje sukiojasi. Dar kelios stangos, ir šiame pasaulyje gimsta žmogus...
Trupas, bet garsus riksmas. Mano kūdikis jau čia...
Laikau ją ant rankų. Glostau. Esu ne šiame pasaulyje. Esu kažkur visatos centre. Glostau savo gleivėtą, varškėtą kūdikį ir noriu jį nulaižyti, nubučiuoti, nuglostyti, kiekvieną odos raukšlelę, kiekvieną pirštuką... Laikas eina, nors aš jo nejaučiu. Nupulsuoja virkštelė. Laikas nukirpti. Prašau, leiskit dar taip pabūti. Va taip, kartu, taip kartu, kaip daugiau niekados nebebūsime. Kol kas mes dar viena. Leiskit dar taip pabūti. Nors akimirką. Glaudžiu kūdikį prie krūtinės...
Vyro rankos. Mano sąjungininkas, mano pagalbininkas, mano bendražygis... Žirklės... Čiarkšt... Viskas... Sveika atvykusi į mūsų pasaulį, dukryte!

GRAZU IR GERA ZIOGELI... SAUNUOLE TU IR DUKRYTE IR TETIS

Labai grazi ir jaudinanti istorija. Susigraudinau Kokia tu drasi, kad gimdei namuose. As turbut neisdrisciau.
Aukit dideleles ir sveikutes!

net asaros rieda beskaitant kaip grazu ir kaip miela

Grazi istorija Taip graziai aprasyti savo jausmus

Tikrai,istorija yra tokia rami,nuostabi,atsiduodanti va tuo laukimu,gimimu,na tokia super

Skaičiau ir atradau tiek daug sau artimo, išgyvento...Ačiū už tokį gražų pasidalinimą

paskaiciu..ir prisiminiau..ir taip gera...aciu

Labai graziai papasakojai apie Gimimo Stebukla - -

Tikrai nuostabu . Tavo istorija uz sirdies griebianti, ypac tie momentai, kai kalbiesi su dukrele ir tavo jausmai ja isvydus. Grazu iki asaru ir artima iki sirdies gelmiu... Tu saunuole!
Labai sveikinu su dukrytes gimimu, bukit labai laimingi

Susigraudinau... nu va, ir apsiverkiau...

Kaip gera Saunuole! Moterys paskutinem dienom troksta kuo greiciau pagimdyti ir isvysti tai, ko taip ilgai lauke. O tu norejai dar pabut. Kokie jausmai!
Tas geras jausmas skatina vis noreti ir noreti vaiku, pamatyti, kaip jie auga, keiciasi, tobuleja... Sekmes auginant mazute grazuole

Ačiū už gražius žodžius. Iš tiesų aš noriu gimdyti ir gimdyti. Noriu daug vaikų. Kuo daugiau, tuo geriau. Jau trečią dieną po gimdymo verkiau vyrui ant peties, kad noriu viską pakatroti

Istorija tikrai laaaabai graži. Man po 2 savaičių gimdyt, o aš vis noriu kad greičiau. Perskaičiau tavo žodžius ir susimasčiau-kur gi aš taip skubu? Juk ištikrųjų niekada gyvenime mes su dukrite jau nebebusime taip arti, o tai juk pačios maloniausios akimirkos.
Ačiū tau už pasakojimą. Linkiu jums daug daug laimės!!!

Nuostabu !!
Sveikatos jum abiem. Ziogeliuj daug vaikuciu, o Bernadetai daug broliuku ir sesyciu !!

Grazu!!!!!

Labai grazi istorija. Kupina meilės ir švelnumo

labai grazu.. susigraudinau ir apsiasarojau

nuostabi istorija net susigraudinau

Tikrai labai nuostabiai aprasyta
O kiek drasos reikia kad gimdyti namie, as tai negaleciau.

Grazi istorija. Sekmes auginant mazaja dukrele.

pasaka

Ziogeli, esi tikra MAMA - tokia, apie kuria tik knygose raso!!!!!!!!!!!!!!!!
Kaip buvo nuostabu skaityti tavo istorija, kuri dvelkia tokiu motinisku dziaugsmu!!!
Apsiverkiau beskaitydama, ir nuosirdziai linkiu tavo mazulelei ir i si pasauli dar ateisianciam leliukui sveikateles. Lai Dievulis jus saugo!

Fantastika
Tikrai,tai pati grazhiausia mano skaityta gimimo istorija
Labai jus sveikinu

tik Ziogelis taip moka rasyti apie vaikus ir ju atejima i si pasauli...

Ziogeli, fantastiskai grazu, tyra, miela ir net... sventa

O dabar paskutinemis dienomis besilaukiant savo leliuko ir skaitant tavo pasakojima ramu ir gera...

Ka tik perskaiciau tavo kovinukiu paskutinia zinute, kad jau ir trecio zuikio noretum, bet reikia siek tiek atsigauti... Tad siulau i tarpuka kol sustipresi tau uzsiimti knygos rasymu Pvz. - "Ramybe besilaukiant vaikelio" ar pan. Del knygos pasisekimo net neabejoju!!!

Sakyciau, mama rasytojos talenta turi...bet ar nebijojai gimdyt namie?

Labai grazu.

grazi istorija

Kokia ramuma dvelkianti istorija!
Nežinau kodél, bet namuose gimdanćių gimdyvių istorijos tokia ypatinga šiluma, ramybe, sklindanćia iš vidaus, spinduliuoja

Rami, šilta irbe galo graži istorija... :-)

labai graži istorija

Na pasidalinsiu ir savo istorija.Turejau gimdyti pagal gydytojus rugsejo 26d.TAciau mazoji nenoreo iseiti ta diena .Tos dienos ryta atsibudau su laukimu,kad jau gal vaziuosim i ligonine.Taciau ejo minutes,valandos ir nieko...Taip praejo ir 27d.ir 28d atejo ir 29d,ta diena isejau pas drauges paguleti i karsta dziakuzi,taciau nieko... na isauso 30d rytas,man buvo jau begalo sunku,gele visus pasalius.Nusprendziau vakarop eiti pasivaikscioti.Salia mano namu yra didziulis kalnas,tai as lipau i ta kalna ir nulipau 3 kartus.Gryzau namo.Atejo naktis ir apie 3 val pajutau idomu skausma,ir kelnaiteese lyg slapumas atsirado.Pradejau skaiciuoti,saremiai iskartokas 5 min.bet dar vyro nezadinu,nueinu i vonia susitvarkau pasedziu ir 5val ryte ramiai pasizadinu vyra ir ramiu balsu pasakiau kad mes jau pradedame gimdyti.Jo reakcija buvo juokinga pasoko kas ?kur?apsimiegojes sakau nurimk jau reikia ruostis.tiesa as imdziau danijoje.Tai mes susiruose 8val isvyome i ligonine.Bevaziuojant saremiai dingo nebesuprantu kas daros,buvo kas 5 min o dabar kol nuvaziavom tik 1 saremis.isssigastu nes galvoju kad gydytoja liepos vaziuoti namo,o jau taip nebenoriu,norisi kuo greiciau susitikti su mazaja lelyte.Taciau nuvykom ir gydytoja nuramino jog taip buna kai mamos pajuda is namu.Tada prasideda jaudulys ir saremiai kazkuriam laikui gali dingti.Po 1,5val vel atsirado saremiai ir manes jau niekas niekurt nebeisleido.Gimdymas buvo ilgas...kaip minejau saremiai prasidejo kas 5 min 3 nakties.o pagimdziau spalio 1d 00.34.Tik sulaukem spalio 1 ir pasirode mazoji Tad mano gimdymas tesesi 22val.atejo akusere nuramino na ir pradejo ruosti mane.aparatu aparatai,pakolkas viskas smagu net.apie 12 val dienos saremiai jau skaudesni,3val jau ir kojom trypiu,nes jau sunku,pasakiau jog noresiu epidurinio,tad 5val man ji poadaro.Atsipuciu ir atsipalaiduoju.8vakaro praduria vandenis,taciau dar nieko.!0 vakaro atjungia epidurini kadangi parasidejo stumiamieji saremiai,tada jau kosmaras...Stumti negalejau2val nes dar 1cm kudikjid turejo nuslikti i apacia.Tada galvojau kad ir sveika prota pamesiu Taciau akusere nuostabi ji ramino ir guode.kai po 2 val kosmaro ji pasake jog jau stumiam tai jau dejau visas jegas kiek begalejau,daktare po to sake jog i vyras melynavo kartu su manim .ir per skaumas mano mazoji isejo i pasauli,kur abu teveliai jos lauke begalo stipriai.mazyte gime didele 4,480kg ir 55cm.Tad isstumpti buvo sunku,nes vaikiukas didelis.bet dabar mes laimingi ir tas skausmas po truputi pasimirsta.Esam laimingi sveiki ir stiprus

Graži ir jaudinanti istorija Pirmą kartą skaičiau, kai gimdoma namie Daug laimės ir gražių akimirkų auginant jau daug didesne šeimyną