Help - Search - Member List - Calendar
Full Version: Mano brangiausiam žmogučiui
Supermamų klubas > Apie nėštumą ir gimdymą > Gimdymo istorijos
JOLITUKAS
Labas mazute,
Labai tavęs laukėm, kai 2002 m. vasario pradžioj pasijutau kažkaip neįprastai, pagalvojau, ar tik aš nesilaukiu. Tetis nupirko nėstumo testą. Atsibudusi ryte, kol tevelis miegojo padariau nėštumo testą ir rezultatas teigiamas. Pasijutau labai keistai: džiaugsmas, baimė, jausmai susimaišė ir aš pravirkusi nubėgau į kambarį. Pažadinusi tėvelį tariau: „sveikinu tėveli“. Tėtis mane apsikabino ir pasakė, kad viskas bus gerai.
Nuo tos dienos jaučiausi ypatinga, buvau labai laiminga. Po savaitės išvažiavom į kelione po Europa. Baiminausi, kad nieko nenutiktu, stengiausi saugotis ir nepavargti. Taip, kad tu dar negimus apkeliavai puse Europos. Aplankėm daug įžymių vietų ir kur tik galima buvo sugalvoti nora aš visada pagalvodavau apie tave ir norėjau, kad tik viskas būtų gerai.
Pirmus tris mėnesius jaučiausi ne kaip, pykino visą laiką ir labai norėjosi miego, bet tai niekis. Pimą tavo spyrį pajutom kartu su tėveliu, buvo 18 sav. ir vakare mums gulint lovoj paprašiau tėvelio paklausyti, ką tu ten veiki. Tėvelis prisiglaudė prie pilvo ir tu pataikei tiesiai jam į ausį, jis net pašoko, truputį išsigandęs, bet labai laimingas. Pirmą kartą tave pamatėm, kai darė ehoskopą 16 sav. Tave matavo, žiūrėjo ar sveika širdelė, stuburas. Gydytojas aiškino tėveliui, kas kur yra, o kai aš pasilenkiau pasižūrėti į ekrana tu pradėjai judėti ir mojuoti rankutėmis, aiškiai matėm, kad turi penkis pirščiukus ir veido kontūrus, o po to dar kelias dienas abu vaikščiojom apimti euforijos. Nuo 20 sav. pradėjai spardytis ir tap stipriai, kad paskutiniais mėnesiais tėvelis stebėjosi, kaip aš galiu miegoti, nes tu labai maleisi ypač vakare ir naktį. 24-ą savaitę pasijaučiau nelabai gerai ir kai nuvažiavom į polikliniką, gydytoja iškarto nusiuntė į ligonine. Kaip aš išsigandau, bet net paverkti nespejau, atsidūrėm ligoninėj. Viskas baigėsi laimingai, savaite pagulėjom ir išleido į namus. Ligoninėj pirmą kartą išgirdau, kaip plaka tavo širdelė.
Paskurinės savaitės labai prailgo, norėjosi greičiau tave paimti ant rankų, pamyluoti, pamatyti tave: kas tu, kaip atrodai. Bet tu neskubėjai ir gerai, nes kiekviena diena praleista mano pilvelyje tau tik i nauda. Spalio 8 diena, kaip ir buvo gydytoju numatyta, prasidėjo sarėmiai. 22.30 paskambinau gydytojai ir pasakiau, kad turbūt laikas. Nuvažiavom į ligonine, truputį bijojau, bet kartu ir džiaugiausi, kad pagaliau mes susitiksim. Tėvelis visą laiką buvo su manim ir palaikė. Spalio 9 d. Trečiadienį 4.20 įvyko mažas stebuklas - gimei Tu. Gydytoja pasake „kokia smulkutė“ ir mes supratom, kad tai mergaitė. Tave padėjo man ant pilvo. Pajutusi mažą, šiltą, spurdantį tavo kūnelį ant savo pilvo, pasijutau laimingiausia pasaulyje, visas skausmas iškart užsimiršo. Tu tyliai pravirkai, o tėvelis nukirpo virkštelę. Tu svėrei 3183 g. ir buvai 53 cm. ūgio. Buvai susiraukusi, ilgais pirštukais ir pėdutėmis, labai panaši į mano močiute. Kol tave rengė, pradėjai labai čepsėti, turbut išalkai be proto po tokio sunkaus darbo. Greit pirmą kartą paragavai pienelio, tiesa, pradžioj nelabai mokėjai valgyti, bet po keleto dienų jau traukei, kaip reikiant..........
Etina
kaip grazu, net asara isspaudziau... rolleyes.gif thumbup.gif
Gosh
thumbup.gif nuostabu labai,skaiciau tai net siurpuliukai malonus begiojo po kuna,nes taip graziai aprasei thumbup.gif
viva
Saunuole dukryte, spejo Europa pamatyt!!! thumbup.gif Kartais, skaitant knyga (ypac kai dar mokykloj mokiaus), apimdavo keista jausmas - as tai jau skaiciau. Arba pirmakart nuvaziavus i koki nors miesta, einu ir jau zinau, kas bus uz kampo (tiksliau - koks vaizdas bus)... As manau, kad mamai nesciai bunant, kazkas tikrai persiduoda i vaiko pasamone. Gal kada nors tavo dukryte, keliaudama po Europa, pasijus keitai - tarsi jau buvusi ten - ir tai bus tiesa biggrin.gif
iewa
Kaip grazu clap_1.gif ,taip gera pasidare perskaicius tokia istorija.Manau kiekviena mama,kuri tai patyre, prisimena ta laika kai vaikelis gyveno pilvelyje.Esame be galo laimingos galedamos tai patirti heart.gif heart.gif heart.gif Aciu mazylei Ievutei kad padare dar viena mama laiminga wub.gif
SuperBaba
Nu va...apsiverkiau wub.gif
rusne
Noriu lialiaus nestuke.gif Noriu lialiaus nestuke.gif Noriuuuuuuuuuuu lialiauuuuuuuuuus ... wub.gif
Wildberry
Nuostabi istorija 4u.gif
ruta_zalia
kaip graziai aprasyti teveliu jausmai, kudikelio judesiukai bigsmile.gif
Sekmes 4u.gif
alviana
QUOTE(JOLITUKAS @ 2004 03 28, 22:58)
Labas mazute,
        Labai tavęs laukėm, kai 2002 m. vasario pradžioj pasijutau kažkaip neįprastai, pagalvojau, ar tik aš nesilaukiu. Tetis nupirko nėstumo testą. Atsibudusi ryte, kol tevelis miegojo padariau nėštumo testą ir rezultatas teigiamas. Pasijutau labai keistai: džiaugsmas, baimė, jausmai susimaišė ir aš pravirkusi nubėgau į kambarį. Pažadinusi tėvelį tariau: „sveikinu tėveli“. Tėtis mane apsikabino ir pasakė, kad viskas bus gerai.
Nuo tos dienos jaučiausi ypatinga, buvau labai laiminga. Po savaitės išvažiavom į kelione po Europa. Baiminausi, kad nieko nenutiktu, stengiausi saugotis ir nepavargti. Taip, kad tu dar negimus apkeliavai puse Europos. Aplankėm daug įžymių vietų ir kur tik galima buvo sugalvoti nora aš visada pagalvodavau apie tave ir norėjau, kad tik viskas būtų gerai.
Pirmus tris mėnesius jaučiausi ne kaip, pykino visą laiką ir labai norėjosi miego, bet tai niekis. Pimą tavo spyrį pajutom kartu su tėveliu, buvo 18 sav. ir vakare mums gulint lovoj paprašiau tėvelio paklausyti, ką tu ten veiki. Tėvelis prisiglaudė prie pilvo ir tu pataikei tiesiai jam į ausį, jis net pašoko, truputį išsigandęs, bet labai laimingas. Pirmą kartą tave pamatėm,  kai darė ehoskopą 16 sav. Tave matavo, žiūrėjo ar sveika širdelė, stuburas. Gydytojas aiškino tėveliui, kas kur yra, o kai aš pasilenkiau pasižūrėti į ekrana tu pradėjai judėti ir mojuoti rankutėmis, aiškiai matėm, kad turi penkis pirščiukus ir veido kontūrus, o po to dar kelias dienas abu vaikščiojom apimti euforijos. Nuo 20 sav. pradėjai spardytis ir tap stipriai, kad paskutiniais mėnesiais tėvelis stebėjosi, kaip aš galiu miegoti, nes tu labai maleisi ypač vakare ir naktį. 24-ą savaitę pasijaučiau nelabai gerai ir kai nuvažiavom į polikliniką, gydytoja iškarto nusiuntė į ligonine. Kaip aš išsigandau, bet net paverkti nespejau, atsidūrėm ligoninėj. Viskas baigėsi laimingai, savaite pagulėjom ir išleido į namus. Ligoninėj pirmą kartą išgirdau, kaip plaka tavo širdelė.
Paskurinės savaitės labai prailgo, norėjosi greičiau tave paimti ant rankų, pamyluoti, pamatyti tave: kas tu, kaip atrodai. Bet tu neskubėjai ir gerai, nes kiekviena diena praleista mano pilvelyje tau tik i nauda. Spalio 8 diena, kaip ir buvo gydytoju numatyta, prasidėjo sarėmiai. 22.30 paskambinau gydytojai ir pasakiau, kad turbūt laikas. Nuvažiavom į ligonine, truputį bijojau, bet kartu ir džiaugiausi, kad pagaliau mes susitiksim. Tėvelis visą laiką buvo su manim ir palaikė. Spalio 9 d. Trečiadienį  4.20 įvyko mažas stebuklas - gimei Tu. Gydytoja pasake „kokia smulkutė“ ir mes supratom, kad tai mergaitė. Tave padėjo man ant pilvo. Pajutusi mažą, šiltą, spurdantį tavo kūnelį ant savo pilvo, pasijutau laimingiausia pasaulyje, visas skausmas iškart užsimiršo. Tu tyliai pravirkai, o tėvelis nukirpo virkštelę. Tu svėrei 3183 g. ir buvai 53 cm. ūgio. Buvai susiraukusi, ilgais pirštukais ir pėdutėmis, labai panaši į mano močiute. Kol tave rengė, pradėjai labai čepsėti, turbut išalkai be proto po tokio sunkaus darbo. Greit pirmą kartą paragavai pienelio, tiesa, pradžioj nelabai mokėjai valgyti, bet po keleto dienų jau traukei, kaip reikiant..........
*


clap.gif clap.gif
*Martyna*
Gražiai ir šiltai aprašyta 4u.gif Sėkmės jums 4u.gif
cytrynka
Labai šilta istorija wub.gif
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.
Invision Power Board © 2001-2012 Invision Power Services, Inc.