Na, vienišos mamos ar vieniši tėčiai - padėkit apsispręsti...
Vaikui tuoj bus ketveri - visą laiką jis augo su mama. Ta prasme - gyvenamoji vieta buvo kaip ir mamos... Truputėlį kitokia situacija nei daugelio - vaiko tėtis paliko tik mamą, bet ne vaiką... Nuo pat gimdymo jis buvo šalia savo dukros, kiekvieną dieną po darbo jis atbėgdavo savo vaiko išmaudyti... Nereikėjo jokių teismų - pats geranoriškai kiekvieną mėnesį pervesdavo nemažą sumą pinigėlių (daug didesnę nei priklauso)... Mama tvarkėsi savo asmeninį gyvenimą - susirado draugą, su juo apsigyveno... Buvo daug lengviau išlaikyti nuomojamą būstą Vilniuje dviese...
Tačiau dabar tokia situacija - mama nesutaria su savo nauju draugu, nori skirtis...
Reikia susirasti, kur gyventi su dukra. Uz nuomą ir visus kitus mokesčius tektų pakloti visą atlyginimą, tai už ką tada pragyventi?
Yra toks sprendimas šiai dienai - mama nuomojasi būstą su broliu, taip pigiau, o vaikas nuo šiol gyvens pas tėtį - ji su dukra matysis, lygiai kaip iki šiol darė tėtis perves savo vaikui pinigų - tiesiog mama nebegyvens nuolat su savo vaiku. Nes po kol kas ji to sau leisti negali...
Kaip jūs mamos ir tėčiai vertinate šį sprendimą - ar nepasmerks visuomenė tokios mamos? Ar nenukentės dėl to vaikas?
Padėkit mamai apsispręsti

'visuomene' gal ir pasmerks, bet svarbu ziuret kaip vaikui geriau tik nesupratau kam vaikui gyvenant su teciu jis ir toliau pervedinetu pinigus, juk ir taip ji islaikytu

islaikytu vaika, bet ne mane. be to manau, kad vaika turi islaikyti abu tevai, o ne vienas is ju. o mazesnes pajamos vaikui, reiskia kazkokie apribojimai to, ka iki siol galejom vaikui leisti, kad ir privati mokyklele, baseinas ir t.t.

ta prasme ir toliau pervedinedamas pinigus islaikytu mama? ar islaikytu vaika ir uz mama?

tiesiog kol mama gyvena su draugu - ji nemoka visos sumos uz nuoma ar visu mokesciu... jeigu jai reiketu vienai viska susimoketi, tai ta dali pinigu kur galejo is saves skirti vaikui tektu atiduoti nuomai, mokesciams, o uz tecio pinigus tada tektu pragyventi ir mamai, ir dukrai... taip butu nuskriaustas vaikas, manau...

maziuasiai rupinciaus ka paskys visuomene svarbiausia vaikas
o vaikas nori eit pas teti?
o siaip ir pati kazkada sakiau, jei negaleciau islaikyt vaiko, tikrai leisciau vaikui gyvent pas tetuku, nes zinau, kad jis tikrai pasirupins juo ne ka blogiau uz mamyte

vaikas teti labai myli - su juo puikiai sutaria, bendrauja - savaitgalius kartu leidzia, pas seneli kartu vaziuoja... bet vis tiek - iki siol dukra gyveno pas mama - ten jos lova, zaislai, knygeles. namus pas mama vadina namais, o pas teti vaziuoja i svecius... ar netraumuotas bus vaikas, jei bus viskas atvirksciai? pas mama tures tik sveciuotis? suprantu, kad daiktai yra kilnojamas turtas - jie gali atsirasti ir pas teti... o kaip su tavo vaiko sirdele ir galvele? ar nebus jam baisiai skaudu ir liudna, kad mamyte kiekviena vakara jos nepabuciuoja, nepaseka pasakos, nepaima is darzelio? kad visa tai daro tetis kiekviena diena, o mama tik kartais?

Saulyte
Aš tiesą pasakius neįsivaizduoju tokios situacijos, na aš gal išgyvenčiau be vaiko savaitę dvi...., bet taip , kad gyventų ne su manim neįsivaizduoju Man būtų labai negera be jos O ir jai manau...

o kokia iseitis? tai gal mamai bandyti susitaikyti su draugu?
Be to, vaikas negyventu be mamos, tiesiog reciau ja matytu... jeigu mama vis del to nusprestu issiskirti su draugu ir nusprestu vis del to vaika auginti pati... susirastu papildoma darba (darbo ji nebijo, smegenu irgi turi...)... vadinasi ji LABAI daug laiko praleistu darbe, o dukra turetu buti su aukle ar kokia jos drauge... Aukle ar drauge vis del to svetimas zmogus... tai gal geriau tada tegul dukra gyvena su teciu? ir mamai nereiketu tiek plesytis, o laikas praleistas su dukra butu kokybiskas...

ir dar siek tiek info...
o kaip mamos draugo jausmai? ir rysis tarp jo ir mergaites? jis su ne savo dukra gyveno nuo pirmuju mergaites metu, visai neseniai mergaite paprase buti jo antru teciu, dabar dziaugiasi, kad turi du tecius...
o kaip vaikui paaiskinti, kad nebera to antro tecio? vaikas niekada su tikru teciu negyveno, o su situo gyveno... tikrai klaus, kur jis, kodel negrizta namo, kodel nebemyli jos ir mamos?
o jis kaip jausis? juk jau ketvirti metai buna teciu ne savo vaikui... ir TOKIU tikru teciu, kur ir apkabina, ir pamyluoja, ir i kiema iseina, ir smelio pili stato, ir uzmigdo, ir is darzelio pasiima...
zinokit, labai sunku tai mamai TEISINGAI apsispresti...

o antram teciui nebutina juk uzstoti kelia lankyti mergyte, jei jis to nores. kas del dukrytes, tai galima bus paaiskinti kodel antro tecio nebera.. tik, manau, gal nereikejo dukrai pritarti, kad mamos draugas, tai antras tetis, tokiu teciu dar gali buti N.. tetis yra vienas, o ypac, jei jis ir elgesi su savo vaiku kaip tikras tetis.

kas del vaiko gyvenimo su tevu, as manau, kad tai visai normalu, jei tevas yra normalus, mama normali ir santykiai tarp ju visu normalus. juk tevas (pasikartosiu, jei jis elgesi kaip tevas) yra nemaziau atsakingas uz savo vaiko gerbuvi ir gyvenima kaip ir mama.

mano pacios tevai issiskyre kai man buvo 5-ri, o kai pradejau lankyti 2 klase, mama persikrauste is savo tevu buto i nauja buta ir pradejo ten "grand" remonta, o tai sudarytu man diskomforta, tad visus metus, kol ejau i 2 klase, gyvenau su tevu, nes ir jo namai buvo salia mano mokyklos. i tai, kad kuri laika pagyvensiu su teveliu, ziurejau visiskai normaliai. uztat prisimenu mama, kuri su asaromis akyse bande man paaiskinti situacija, o as, tiesa sakant, jauciausi visai ramiai. nes savo teti ir taip matydavau daznai, ir neretai savaitgaliais nakvodavau pas ji. tad buti su juo, gyventi jo namuose man nebuvo nei naujove, nei dar kas.

Del to, kad vaikas normaliai pasilieka su savo tikru teciu - suprantama. bet vis tiek mergaite skaiciuoja dienas ir valandas, kada vaziuos namo pas mama... o jeigu zinos vaikas, kad niekada nebevaziuos? kad namai jau dabar kiti? kaip jis jausis?
o ar tikrai yra n vyru, kurie nori buti teciu ne savo vaikui?

mano supratimu ir dabar mergaitės gyvenimas nėra supper kokybiškas žemiškąja prasme.

yra du tėveliai, abu mylintys ją tik jau nei vienas nemyli jos mamos.
tavo situacijoje, jei tėveliai tokie tokie jau supper-tegul tėtis Nr.1 išnuomoja jums savo sąskaita butuką.
niekas nesikeičia....tėvelis Nr. 2, jei turi noro, toliau lanko savo "dukrytę", tol kol bus abiems noro.
jei tėvelis Nr. 1 sau negali leisti tokios prabangos, o mamytė nenori dirbti už du-tada dukrytė sėkmingai keliauja pas tėvelį Nr.1., mamytė lanko kada gali ir kiek gali, tėvelis Nr. 2 nepraranda galimybės matyti "dukrytę".

iš asmeninės patirties: tėtukai būna kartais ir geresni, ir atsakingesni ir pareigingesni už mamytes.
...metukai bėgs ir mamytė labai sunkiai ir daug dirbdama atsisots ant kojų pati, ir tada gal jau dukrytė galės nuspręsti su kuo ji nori gyventi toliau.

išvada: mamytė po truputėlį pjauna šaką ant kurios pati sėdi.
receptas: pakalbėti su dukryte ir paaiškinti jai šią situaciją. 4metukai-tai daug. ji viską supras, nemokės interpretuoti blogai, jei ir toliau dukrytė bus ašis, apie kurią suksis mamytės ir tėvelio Nr. 1 gyvenimas.

vėliau vaikai išmoksta manipuliuoti tėvais...

Tai jei tevelis nr.2 toks geras, kodel mamyte nr.1 nori ji palikti? Del ko apsispresti? isardyta seima nr.1, kam ardyti seima nr.2? Kiek tu bandymu gali buti gyvenime? Man atrodo, kad mamyte nr.1 galetu pagalvoti, kaip issaugoti seima nr.2, o tik paskui galvoti, kur gyvens vaikas nr.1

Nelabai jau susigaudau.. tai Jus norite visam laikui atiduoti mergyte tevui ar laikinai? Nes sprendziant is sio pasisakymo, kad visam laikui. O jei tik laikinai, tai nevartokite zodzio "NIEKADA" o ir kodel negali savaitgaliais pagyventi pas mama. na o namai bet kuriuo atveju bus kiti, juk mama skiriasi su teciu Nr.2 ir ieskosis naujo buto.. na bet, jei jau taip nenorite, kad gyventu atskirai nuo Jusu - raskite budu to isvengti
na o kas del vyru, norinciu buti teciu ne savo vaikui.. jei dukrytei esant tik metuku amziaus suradote jai teti Nr.2, tai kaip Jums atrodo, toliau tokiu vyru nebebus?..

Papildyta:


tevelis Nr.2 yra geras dukrytei, bet nebemamytei. nemanau, kad esant prastiems santykiams del v aiko reikia juos bandyti issaugoti.. kam?.. nei vaikas del to geriau nesijaus, matydamas kaip nebemyli vienas kito (o kai nebemyli, ziurek ir iki nepagarbos taip gyvenant galima bus nueiti) teveliai ir vis gyvena kartu, nei teveliai, pasmerke save ne gyvenimui, o egzistavimui.

nemanau, kad vaikus bus stresas gyventi pas teti, jei viskas yra taip, kaip aprasyta. juolab, kad santykiai tarp tevu yra civilizuoti ir mama gales vaikuti lankyti kada panorejusi, juolab kad situacija laikina. jei mama tikrai nores buti su dukryte - susiras geresni darba ir issinuomos butuka viena pati, nors manau jog galetu gyventi su dukra ir nuomonada buta su broliu, aisku jei kambariai yra bent du.

na tai kad mama tevelis nr.2 (kaip jus pavadinot) labai myli - jie tik nesutaria - ir ne jis, o mama galvoja skirtis su juo - ir todel bando nuspresti teisingai, kaip bus geriau vaikui...

nežinau šios situacijos pradžios kas kaip ir kodėl, tačiau jei nusprendė išsiskirti mamytė pati su tėveliu Nr.2-tai viskas grįžta į situaciją buvusią iki tol:
tada kai dar nebuvo tėvelio Nr.2(kaip filme kokiam juostą atsukate)

nėra nieko pastovesnio už laikinumą
jei tėtė Nr.1 paima dukrytę, o dukrytė to nori-tai pirmyn. ir kuo greičiau.
mergaitė neturi jokiu būdu matyti mamytės eilinių skyrybų...nes tų tėvelių Nr panašu, kad bus ir toliau (atsiprašau už realybę)
tegul tik mergaitė netampa įrankiu asmeniniams santykiams spręsti ir savo ego patenkinimui. va taip ir geriau vaikui
gražus scenarijus

...asmeninė patirtis karti....mamytė tėvelius keitė dažnai ir dukrytė iki kokių 5metukų miglotai juos atsimena, tiesiog dėdės su gerom mašinom ,
bet augino akmenuką sau po širdele. dabar dukrytė jau greit gaus pasą, tai mamytė išgirsta iš jos lūpų................ooooo , nelinkiu to mamytei, užvedusiai temą.
labai džiaugiasi mamytė, kad dukrytė visą tą laiką turėjo ją mylintį tėvelį Nr.1, kuris toleravo kaip panašu iki šiol mylimą dukrytės mamytę bei kitus tėvelius iki tol, kol mamytė svetimam kopūstų darže rado mažutį sūnelį...meilė neišblėso- tolerancija dingo

jei jūsų dukrytės tėtė Nr.1 sėslus, pareigingas žmogus-tegul dukrytė gyvena su juo. vyrai atsakingesni būna, jei tokie iš prigimties, į ką panašus ir jūsų minimas tėvelis.
sėkmės

Viska daryciau, kad tik buciau kartu su savo vaiku!!!!
Jei tikrai nera nei busto, nei darbo, nei ka valgyti, likciau kartu su tuo draugu, ir net jei tik del to, kad buciau kartu su savo vaiku!
O sitoje situacijoje, tai manau tai mamai tikrai nera ko pergyventi, nes vaiko tevas juk rupinasi vaiku, tad lieka tik pasirupinti savimi....
sitoje situacijoje truksta tik noro ir niekas man neirodis, kad yra kitaip!

Kaip sakoma "niekada nesakyk niekada", bet...
Niekada nesupratau ir nesuprasiu moterų, kurios iškeičia vaiką į kažkokius draugus, "tvarkosi savo gyvenimą" ir t.t.
Nedos Malūnavičiūtės pavyzdys. Palik vaiką dėl naujo vyro. O naujasis vyras tave paliks dėl naujos moters.
Moterie, susiimk, jei dar nevėlu ir augink savo vaiką, atidėdama šalin visokias kambarių nuomas ir t.t.
Nepateisinu ir negaliu suprasti.

as tai, tiesa sakant, nelabai suprantu kas cia blogo, jei vaikas LAIKINAI, kol mama turi tam tikru sunkumu, pagyvens su savo NORMALIU tevu?.. vaiko auklejimu (ne tik islaikymu) turi rupintis abu, net ir po skirybu.. post sovieticus stovykloje, tai gal nelabai daznas reiskinys.. net nezinau.. juk ne pas svetima zmogu iseina..
kitas, aisku, dalykas, kiti jau reikalai, apie kuriuos cia buvo pasakojama...

vaikas nuskriaustas materialine puse. O kas įvertins dvasinius nuostolius???? Jų nepamatuosi jokiais pinigais Ką sakysi savo užaugusiai dukrai, kai ji papriekaištaus - ne daiktų ar gerų drabužių man reikėjo, o tavęs Gyvenau be dukrų. Viena LT buvo likusi 3mėn., kita 9mėn. - pas mylinčius senelius. Košmaras buvo. Kai paklausdavau ką nupirkti ir atsiūsti man atsakydavo - nieko nereikia, tik pati atvažiuok. Man dukra per motinos dieną parašė - geriau valgyt neturėčiau ko, bet kad tik su tavim Kai pagaliau įsitvirtinau Airijoje nei sekundei ilgiau nepalikau savo vaikų. Niekada daugiau nepalikčiau ilgiau nei atostogoms.



Toks "vaizdialis", kad ketini taikytis su draugu dėl piniginės. O čia tai jau nesamonė. Ar esi visai viena, neturi kas padėtų? O tėvai? Rašei, kad brolis yra. Gal galima gyventi (nuomotis) kartu su broliu ir dukryte? Jis gi jos dėdė, negi nesutiktų?



Protingai moteriai turėtų pirmiau rūpėti vaiko jausmai.
Nereikia nieko aiškinti. Kraujo ryšio nėra, tad greit pasimirš. Iš patirties O kitą kartą nedaryk tokios klaidos ir nepristatinėk savo draugo vaikui tėveliu. Draugas, mamos ir tavo draugas. Vaikas turi vieną tėvą. O kad vadina tėveliu, leidžia sau priimti jį už tikrą tėvelį, tai gal ir malonu jums su draugu, bet vaikui žalinga. Vaiko galvelėje gali susiraizgyti tikra raizgalynė, be to, išugdysi merginą, manančią, jog daug tėvelių šeimoje yra norma.



Man regis mama pirmiausia turi susivokti savyje ir į tą painiavą netraukti vaiko.



Man irgi regis, kad yra kažkur užslėptų dalykų, ko mama iki galo neatveria. Matyt yra noras "pailsėt nuo vaiko".



Gyvenimą tvarkytis galima ir netgi būtina, bet visuomet pirmoj vietoj turi likti vaiko interesai. O dėl vyrų pametusios vaikus moterys man nėra vertos Mamos vardo. Griežtai, bet aš nepateisinu gegučių. Pagimdei tai ir rūpinkis.

P.S. aš jokiu būdu ne prieš tai, jog vaikai augtų su tėvu. Yra puikių vyrų, neretai gebančių daug geriau auklėti ir prižiūrėti vaikus. Yra visokių ir situacijų. Bet kai moterys turi pasirinkimą ir renkasi palikti vaiką - nepateisinu.

p.s.: ir as pastebejau, kad pasirinkimas yra

zinoma, kad mamai yra iseitis - ji gali gyventi su savo dukra. gali dirbti kelis darbus, gali ir buta nuomotis su savo broliu... Mama, kol neturejo draugo, taip ir dare - juk vaika iki metu sugebejo uzauginti ir be draugo pinigines... ryte iseidavo i darba, po darbo - i paskaitas, o tuo metu dukra budavo is pradziu su aukle, o po to tai su mamos broliu, tai su tecio broliu, tai su jos drauge... is principo mama matydavo vaika tik savaitgaliais. jeigu dabar vaikas gyventu su ja - butu panasi situacija - ji butu su svetimais zmonemis, kol mama dirbtu. o yra galimybe vaikui augti su teciu - mam ja matytu savaitgaliais, per laisva minute - bet kada. KAlbama ne apie geresni kasni, ne apie geresnius drabuzelius, ne apie pramogas, kalbama apie butiniausius dalykus, del kuriu turetu dirbti mama.
Aisku, kad vaiko jausmai - svarbiausia, bet ar uzaugusi dukra mamai padekos, kad ji visa gyvenima are, neturejo laiko jai ir net neleido gyventi su teciu, nors tokia galimybe buvo, nors pats tetis tai siule - tegul pagyvena dukra su manim laikinai - susirask gera darba, pasibaik magistrantura, kai galesi ir noresi - gales vaikas gyventi su tavimi...
o del draugo-tecio... ne mama ji vaikui pristate teciu, ne ji sugalvojo, kad taip butu... tiesiog pats draugas susikure tokius santykius su mergaite, kad ji viena diena pati paprase jo - buk mano teciu, as tave labai myliu... ar draugui reikejo atsakyti mergaitei? juk ji puikiai SUPRANTA, kas yra tikras jos tetis, bet smagu, kaip ir is pilnos seimos vaikams, parejus namo papsakoti netikram teciui, kaip sekesi drazely, smagu vaikams pasakyti, kad mes su teciu (nors ir ne tikru) ryte kepem blynus...
del mamos daugelis yra teisios - aisku, kad ji dabr pasimetusi, aisku, kad nesusigaudo savo jausmuose - atrodo jau susitvarke savo gyvenima, turejo planu su nauju vyru - kurti seima, karu auginti vaikus... o dabar tektu viska pradeti is naujo...
del to mama ir klausia cia jusu patarimo ir nebutina jos izeidineti ir vadinti gegute

Nelabai matau čia įžeidinėjančių, o tuo labiau tave gegute vadinančių - merginos išsako savo nuomonę. Gi pati prašei.
O šiaip man rodos, kad tau ne patarimo reik, tu jau esi apsisprendus dukrą atiduot tėčiui paaugint ir tik ieškai pritarimo (ar savo poelgio pateisinimo). Todėl nereikia piktintis kitokia nuomone nei tavoji.
Va, plačioji visuomenė tai tikrai tave pasmerks, pataupyk savo pasiaiškinimus jai.

tai kad tikrai mama neapsisprendusi o del to izeidinejimo... tikriausiai mamai kad ir menkas zodelis jos adresu kaip blogos mamos yra labai skaudus... visi jausmai sitoje situacijoje yra uzastrinti... baisiai gi skauda, kad reikia apsvarsyt tokia galimybe - gyventi be savo dukros... gi jau atrodo ir vargelis isvargtas - nemigo naktys, ligos ligeles... tad gal is teisu imanoma sudelioti viska gyvenime taip, kad mama su dukra gyventu...

Dar vienas pastebėjimas - kodėl rašai trečiuoju asmeniu, tarsi pati atsiribodama nuo savęs.



O tėtis ką, nedirba?
Visos mes taip gyvenam. Visos ir mokomės ir dirbam, ir ne pr vieną darbą dirbam ir dar begales visuomeninės veiklos turim santykių kokybė ne tame. Man tavo kalbos panašios į paauglišką atsikalbinėjimą Ne tu pirma ir ne paskutinė tokia "veikli". O kad plėšytis nenori tai čia jau kita tema...



Na jei nesuvoki tų paprastų dalykų, tai aš savo keliais postais tau jų neįskiepysiu....
O ex ras vsą laiką kokių nors priežasčių, kodėl tu gali jos neauginti: pabaik mokslus, susirask geresnį darbą, o paskui dar geresnį, o paskui dar butui nuosavam pasitaupyk, o paskui dar sau pagyvenk, juk taip vargai visą laiką... Ai...

Žiūrėk, kad paskui, kai jau norės atsiimti, neatsisuktų lazda prieš pačią tave - teisme sunkiai įrodysi, kad neturėjai galimybių pati auginti vaiką, o kai norėsi atgauti jos globą krauju kovosi, bet visko gali būti O ir dukra gali nebenorėti grįžti



Ne vienai iš mūsų čia taip buvo. Bet nereik prarast sveikos nuovokos ir šiek tiek žiūrėti į perspektyvą. Tam ir esi mama, kad vaiko suvokimą nukreiptum tam tikra linkme.



Jeigu jos tikrasis tėtis labai geras, dažnai lanko, tai lygiai taip ji gali pasigirti ką veikė su tėčiu. Jei jo nebūtų visiškai, tada gal ir kita kalba...



O kas čia tave taip vadino?
Gegutėm buvo pavadintos moterys paliekančios vaikus, nemačiau, kad būtų rašoma, jog gegutė esi būtent tu

Treciuoju asmeniu rasoma del to, kad daznai forumuose labai jau skaudziai pradeda zmones pulti... tu teisi - mama atsiriboja, bet ne nuo saves, o nuo aplinkiniu skaudziu zodziu... lengviau yra istverti, kai sakoma - mama bloga, nei kad tu bloga mama...

Patikėk, daug kas tave smerks ir įžeidinės dėl tokio poelgio, taigi, turi būt pasiruošus tam, ir tvirtai apsisprendus. Kitaip palūši

O šiaip manau, kad galimybė būti kartu visada yra. Aš, pvz., gyvenu viena su dukrele, dirbu naktim, dieną su ja būnu, nes kitaip negalėtume pragyvent, bet jokiu būdu niekam jos net trumpam nepalikčiau. Ir nemanau, kad turėdama mažiau žaislų, dėvėdama paprastesnius rūbelius, ji auga skurdesnėj aplinkoj ar kažkaip kitaip nukenčia.

O tu pabandyk iš pradžių palikt dukrytę su tėčiu savaitei, dviem ar kokiam mėnesiui, va tada matysi, ar gali taip gyvent, ar ne. Nebūtina gi iš karto ją metams palikt. Jei tėtis supratingas, sutiks su tavo norais, o pačiai bus daug lengviau, nes žinosi, kad bet kada gali ją atgal pasiimt.

cia yra protingas patartimas... taciau jeigu mama pamatys, kad tikrai NEGALI be savo vaiko, o tuo tarpu vaikui visai gerai su teciu? kaip tada jai pasielgt? ar tikrai galvoti tik apie save? gal mama labiausiai ir bijo to, kad vaikui visai nebus blogai su teciu, bet jai sirdis plys...

Blogas tėvas - blogai, geras tėvas - irgi negerai, nuuuuu, neįmanoma įtikt toms moterims

Jei rimtai - jei nesi tvirtai 100% apsisprendus, tada neduok. Kodėl, tu manai, visi vaikučiai užsigavę bėga pas mamą, kodėl, kai jiems skauda ar negera, glaudžiasi prie mamos - nes ji visada šalia. Jei tavo dukra augs pas tėtį, ji visada bėgs pas jį. Aišku, gali būt ir kitaip, bet duodu kokius 98%, kad tėtis jai taps artimesniu ir svarbesniu už tave. Dėl to ir sakau, jei nesi 102% tikra dėl atidavimo - gyvenk kartu su dukra.

nuo savęs nepabėgsi. Man atrodo turi rimtų problemų, gal psichologas pagelbėtų.



taigi džiaugtis reikia, kad vaikui gerai, ko čia turi plyšti ta širdis? kad pavydesi tėčiui vaiko meilės ir artumo tai faktas. Juk ne tu būsi kas vakarą prie jos lovelės, ne tau atbėgs pasiguosti ar pasidžiaugti, tau liks tik trupiniai...

Kiekvieno laisva valia rinktis. Sėkmės.

Na kaip suprantu, vaiko Tetis juk irgi eis i darba, juk irgi netures laiko, irgi tures savo gyvenima su draugasi ir t.t...

Butent, kad visos mes dirbame, visos mes mokomes, visos turime ir savo asmeniniu hobiu ir t.t, taciau niekas man nepakeis to pusvalandzio, kai pries miega pasiniurkau, paskaitau, pasibuciuoju ir paplepu su savo vaiku! O rytas!!! Savatgalis! Stebeti vaika, kai jis kazka daro, zaidzia, klauso....
Ne, nesuprantu, tikrai si mamyte paprasciausiai tingi auginti vaika, kaip graudu.....

kad ir miega... Būdavo grįžtu iš darbo, o jos jau miega... Prisėdu, paglostau galveles, pabučiuoju - sumurma kažką pro miegus, bet svarbiausia - žino, kad esu šalia, kad ei ką susapnuos galės mane pašaukt, o ryte įsirangyti pas mane....

Man atrodo kad cia net nera nei ko stebetis nei diskutuoti, neturi ta mama to jausmo, nesupranta gal ji, koks tai yra malonumas.... Mus butent tokie dalykai dziugina, o jai uztenka to, kad ji vaika turi, kad jis kazkur yra, o ja dziugina dirbti kazkam ir t.t.

As mielai dirbu savo vaikui! As kaifuoju nuo vaikisku reikaliuku... Maniskis va laukia, kada skaitysim knygute apie riterius, tai vat tuoj griusim i lova, triauksim obuolius ir skaitysim, diskutuosim, jega!!!! Vat cia tai kaifas!!!!

Zinoma, turiu savo darba, drauges, pomegius, bet nezinau, juk tokios saldzios mintys yra apie tai, kai grizus rasiu savo geriausia drauga laukianti namuose!!!!

visai nenustebino, ka perskaiciua - labai jau gajus tarp lietuviu moteru tas mastymas,kad geriau numest vaika svetimiems (aukles, ar tolimesniems giminaiciams), negu su tevu leisti augti geriau dirbti keliuose darbuose ir vaika matyti tik mieganti, negu ji keikviena diena po darbo aplankyti, iki kol jis uzmigs pabuti, pasiimti savaitgaliams ir atostogoms.
net jei ir laikinai NORMALIAM tevui leidziama auginti vaika, tai tokia motina reiskia, tingi savo vaika auginti, pavargo nuo jo, iskeite vaika i nauja vyra ir t.t.

100% pritariu mamulei, neturiu ka pridurti. As likau viena su 3 vaikais, pilnai priklausanti tuo metu is eks malones finansiniu klausimu, bet nei sekundei nepagalvojau, kad vaikus atiduot jam. pati augau be motinos (tiesa, ji anksti mire) ir zinau kad geriau be lysno saldumyno bet su mamyte. Mane augino tevas, nuostabus zmogus, bet jis - ne mama! Ir niekada nenoreciau tokios motinos, kuri mane paliko. Ir joks pasiteisinimas man netiktu. tokia mano kategoriska nuomone.
Ir dar, kai man budavo labai sunku, kazkaip pagalvodavau, kad moterys per karus ir badmecius vaikus augino ir nemirdavo. Ir as su savo trim stebuklais neprapulsiu. Ir neprapuoliau

Tai jeigu mama gali kasdieną po darbo, savaitgaliais ir per atostogas lankyti savo vaiką, tai kodėl ji negali jo auginti visą laiką pati?? Juk tėvas irgi dirbs, pareis namo po darbo, tai kuo tada būsimas gyvenimas su tėvu skirsis nuo esamo?? Nematau jokios logikos

buvo parasyta,kad tam,kad galetu auginti pati, turetu ne vienam darbe dirbti, tai labai mazai butu namie va tame ir logika

O tai tėvui užtektų porą valandų per dieną dirbt, kad galėtų pilnai išlaikyti vaiką?? Kodėl manai, kad jam tai jau nereiktų per kelis darbus plėšytis?? Su kuo bus vaikas visą dieną, kai tėtis dirbs??
Aš taip ir neįžvelgiu esminio skirtumo tarp sąlygų gyvenant su tėvu ir gyvenimo su mama. Juk bet kuriuo atveju dirbt turės abu.

bet nepaisant to rastų laiko atbėgti vakare, per pietų pertrauką ir savaitgalį? Nerealu.

Labai norint galima labai gerai viską suderint, o jei nenorima apsikrauti tikrai nelengva našta tai čia kita problema. LT dirbau dvejuose darbuose, namie būdavome su vaikais nuo darželio darbo pabaigos, nematau problemos. Daug tėvų vaikus mato tik vakarais, po darbo ir tragedijos nedaro. Papildomai dirbti galima savaitgaliais arba parsinešant darbo į namus (aš taip dariau), o tada tėvelis gali suteikti kokybišką priežiūrą. Kai yra noro, viską padarai. Ir beje, kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai, o kuo daugiau dejuoji, tuo nuo to niekam ne geriau Nekeliu savęs pavyzdžiu, bet aš ir visuomeninei veiklai laiko rasdavau ir vaikai lankė būrelius, mokyklėles.... Vienžo, kam reikia - organizuoju kursus, kaip vienai auginti vaiką. Nemokamai.
Papildyta:
Ir dar. Teismuose vyrauja praktika - alimentų padidinimas. Jei neužtenka pajamų rūpintis vaiku, galima prašyt didesnės paramos iš ex.

Is pradziu perskaiciau autores panegirika teciui-kaip jis kiekviena diena lanke dukryte, maude ja. Paskui jau skaiciau, kad vaika kasdien po darbo ziurejo tai aukle, tai brolis, tai drauge... Jei tetis toks geras-kokios problemos jam pasiimti vaika is darzelio, o mamytei pasiimti vaika po visu darbu is tecio? Ir avis sveika, ir vilkas sotus.
Siaip pagalvojau toki dalyka kvaila jei vaikas taip stipriai prisirises prie tecio nr.2 ir pats nusprende ji taip vadinti, tai kur garantija, kad tecio nr.1 antra zmona/drauge neprades vadinti mama? Ar tam autore pasiruosusi?

Aš būčiau nesugebėjus gyventi be vaikų. Nesiruošiu nieko teisti, tai tik mano nuomonė. Kai man buvo žiauriai sunku- dirbau po 12 val. ir savaitgaliais(savaitei turėjau tik 1 išeiginę) visą dieną ant kojų- vaikai būvo nuostabus, grįštu namo griūnu ant sofos ir tik verkt norisi - nugaros skausmas ziaurus, dukriukas(tada buvo 11m.) iš kart daro nugarai masažą glosto, vaikų kambarys sutvarkytas, jokių peštynių, mamos dienai dviese susimetę nuperką gėlę- net dabar ašarą išspaudė, kuo lengviau darėsi gyvent tuo daugiau rūpesčių su vaikais. Vaikai labai jaučia....

mamulia, bet juk pati sakei, kad buvai keliems menesiams palikusi vaikus seneliams, kol isitvirtinsi airijoje? Juk ir sitoje situacijoje mama nesiruosia visam laikui atiduoti vaiku auginti teciui... koks skirtumas, ar vaikus kazkuri laika priziuri seneliai, ar teti... manau,, tetis dar artimesnis zmogus nei seneliai...

Papildyta:


Tevas desto universitete - tai puse darbo dienos - iki pietu, be to - vertejauja, tai gali daryti ir namuose... todel vaika galetu pasiimti is darzelio ir daug laiko praleisti kartu.

Saulyte, kuo nuoširdžiausiai sakau - jei tu dar neatidavus mažylės pergyveni dėl išsiskyrimo, jei nesi tvirtai apsisprendus - gal dar palauk, neskubėk, nes tai tikrai ypatingai sunkus ir atsakingas žingsnis. O kas, jei paskiau nebegalėsi dukters susigrąžinti, jei ji pati tau pasakys: nebenoriu pas tave Vaikučiai prisiriša prie greta esančių, jais besirūpinančių žmonių, ar nenutols ji nuo tavęs labiau, nei tu nori??
Esu dirbusi su abortą patyrusiomis moterimis ir mačiau, kaip jos sunkiai sau atleidžia, kaip ilgą laiką kankinasi ir sunkiai grįžta į normalų gyvenimą. Nors jos niekada nebuvo matę savo kūdikėlio, bet jo netektis įsirėžia jų sąmonėje lb giliai. Gal čia ir netinkamas palyginimas, bet tu pabandyk įsivaizduoti, kaip gali pasisukti tavo gyvenimas. Tavo dukra jau ne mažiukė, jūs tiek laiko esat praleidę kartu - kas bus, jei tu viso šito neteksi?? Ar lengva bus tau išgyvent ir sau atleist??
Pamąstyk dar kartą apie tėtį, ar kartais jis negali turėt slaptų motyvų?? Kodėl jis siūlo dukrą duoti paauginti jam pačiam, užuot pasiūlęs tau materialinę pagalbą??
Nieks manęs neįtikins, kad tokio amžiaus vaikui mama nėra svarbiausias žmogus pasaulyje. Ir didžiausias jo saugumo garantas.

Nuoširdžiai sakau - aš bijočiau rizikuot prarast dukrą. Ir prarast tik dėl tokios kvailos priežasties, kaip geresnės materialinės sąlygos.

Mergaites mama neatiduos auginti teciui - tiesiog ji pakeite darba ir dabar gali ja islaikyti, be to - ir darbo valandos lankscios...
kai pakeite darba - susitaike ir su draugu - gal ir nebuvo tie sutarimai tokie jau dideli
taciau vis viena - sita situacija, tokia patirtis buvo labai naudinga mamai - ji suprato, kad gyvenime reikia buti pasirengusiai patiems sunkiausiams isbandymams, apsvarstyti visas galimybes ir pasirinkti teisingiausia kelia...
isvada tokia - bet kuri mama (nesvarbu ji vienisa, turi drauga, ar gyvena su mylimu vaiko teciu) turi buti pasirengusi tokiai situacijai, kad gali likti viena su vaikeliu - issiskirs sudraugu, su vyru, ar su teciu... neduok dieve tam zmogui kas nors atsitiks - zus avarijoj, visam gyvenimui liks invalidas... ir mama pasiliks viena su vaiku - tokioje situacijoje ji turi vaikui uztikrinti bent jau butiniausius dalykus - stoga virs galvos, maista ir drabuzelius, kad nesusaltu... o jeigu tures tai - beliks dziaugtis vienas kito meile...
aciu visoms uz patarimus. jusu drasus postai, jusu patirtis, patarimai dar karta yrode, kokios stiprios yra mamos

Būtent todėl, kad patyriau tai, ką reiškia būti be vaiko, kad ir porą mėnesių, dėl to ir rašiau - nepalik savo vaiko



Jeigu čia nebuvo socialinis tyrimas (į ką panašu, nes problemos labai greit išsisprendė) tai man gera skaityti, kad nusprendei auginti vaiką pati.

Mamulia, pritempei JOS situaciją prie SAVO. Tavęs nebuvo čia, Lietuvoje, ir tai visai keičia reikalo esmę.

Ar geriau, kad vaikas gyventų kartoninėje dėžeje po tiltu, bet su mama? Vaikui labai daug galima paaiškinti, tik svarbu "nenuaiškinti" ir nenupiešti to baisiai.
Papildyta:

O dabar greitai greitai atsiprašykit saulytes.
Neužkrėskit savo siauru suopračiu kitų mamusiukių.
Papildyta:

O jei būtumėte augusi be tėvo (jis būtų miręs), sakytumėte, kad geriau be lyšno saldainio, bet turėti tėtį. nes ir mama — ne tėtis.

tai nebuvo sicialinis tyrimas, bet sakykim taip - sioje situacijoje mama buvo atsidurisi anksciau, nei paskelbe tema - ilgai dvejojo, apsvarste visas galimybes, kaip turetu ir galetu pasielgti. pasirinko - keisti darba ir gyventi su dukra, kai draugas pamate, kad jos sprendimas rimtas ir jis is tiesu gali prarasti mylima moteri - pasikeite jo poziuris i daugeli dalyku, del ko seniau buvo visiskai uztikrintas....
bet situacija buvo ant tiek sudetinga ir skausminga mamai, kad ji nusprende apie tai pakalbeti su forumietemis...
aciu visoms pasisakiusioms